Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-331-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13839-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lotidė“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lotidė“ ieškinį atsakovei A. P. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 6609 Eur žalos atlyginimo, 720 Eur palūkanų pagal įstatymą, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė, eidama UAB „Lotidė“ direktoriaus pareigas, iš įmonės kasos pasisavino 6609 Eur, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalimi, privalo atlyginti padarytą žalą.

Ieškinyje teigiama, kad UAB „Lotidė“ 2011 m. spalio 28 d. už 12 000 Lt (3475,44 Eur) nusipirko automobilį „Audi A8“ ir į jį įmontavo dujų įrangą už 2600 Lt (753,01 Eur). Atsakovė paėmė iš kasos 15 000 Lt (4344,30 Eur) automobiliui pirkti, savo ranka užpildė Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), joje nurodė, kad automobilio kaina – 1000 Lt (289,62 Eur). Automobilis UAB „Lotidė“ vardu nebuvo užregistruotas VĮ „Regitra“. Atsakovė 2013 m. gegužės 7 d. automobilį pardavė savo sūnui E. P. už 1000 Lt (289,62 Eur), tačiau pinigų į įmonės kasą neįnešė ir neužpajamavo.

Pasak ieškovės, tarp įmonės dokumentų buvo rastas 2011 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderis (suma 4200 Lt (1216,40 Eur) dėl kompiuterio pirkimo. Kompiuteris įmonei nebuvo perduotas, nes jis nebuvo nupirktas, tik pasisavintos lėšos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 12 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas. Atsakovė pasirašė UAB „Lotidė“ 2011 m. spalio 28 d. kasos išlaidų orderį, kuriame nurodyta išduoti R. L. 15 000 Lt (4344,30 Eur) pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas sprendė, kad šis kasos išlaidų orderis nepatvirtina, jog atsakovė gavo pinigus, ji tik pasirašė nurodymą juos išduoti R. L.; ieškovė nepateikė įrodymų, kad bendrovės kasą valdė ir tvarkė atsakovė. 2011 m. spalio 28 d. kasos išlaidų orderyje nėra nurodyti visi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – Taisyklės), 5 punkte įtvirtinti būtini rekvizitai (nėra fizinio asmens paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimo, numerio, gyvenamosios vietos, jis nepasirašytas R. L.). Teismas pažymėjo, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, jog pinigai neišmokėti (Taisyklių 19 punktas); kitų įrodymų, kad atsakovė iš bendrovės kasos paėmė 15 000 Lt (4344,30 Eur), byloje nepateikta.

Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 28 d. buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis, kuria R. L. pardavė, o UAB „Lotidė“ už 1000 Lt (289,62 Eur) nusipirko automobilį „Audi A8“; šią sutartį pasirašė atsakovė. UAB „Lotidė“ 2013 m. gegužės 7 d. sutartimi šį automobilį pardavė E. P. už 1000 Lt (289,62 Eur); pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė atsakovė. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo pagrįsti savo teiginio, kodėl į Pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyta 1000 Lt (289,62 Eur), o ne įrodinėjama 15 000 Lt (4344,30 Eur) suma, nurodė prieštaringas aplinkybes.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįregistravo automobilio bendrovės vardu, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog pagrindinis bendrovės akcininkas J. J. naudojosi automobiliu. Atsakovė paaiškino, kad negalėjo įregistruoti automobilio VĮ „Regitra“ be pažymos apie jame įmontuotą dujų įrangą; J. J. iš UAB „Jozita“ gavo pažymą-liudijimą, kad automobilyje 2012 m. balandžio mėn. sumontuota 2 tipo suskystintų naftos dujų įranga, nors dujų įranga jame jau buvo įmontuota. Iš 2012 m. balandžio 18 d. UAB „Jozita“ kasos pajamų orderio, serija 2012-04 Nr. LOT-AUTO-1, teismas nustatė, kad UAB „Lotidė“ sumokėjo UAB „Jozita“ 2800 Lt (810,94 Eur) už reduktorių-garintuvą, dujų uždegimo vožtuvą, multivožtuvą, dujų nepraleidžiantį apvalkalą, el. valdymo bloką, užpildymo bloką. Nors atsakovė teigė, kad šis kasos pajamų orderis yra suklastotas, jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė; iš ikiteisminio tyrimo Nr. 30-At-00077-14 medžiagos teismas nustatė, kad R. L. davė parodymus, jog neatsimena, už kokią kainą pardavė automobilį, tačiau patvirtino, kad jame buvo sumontuota dujų įranga. Teismas nustatė, kad Kelių transporto priemonės registracijos žurnale ginčo automobilis įregistruotas kaip varomas tik pagrindiniais degalais – benzinu, o E. P. vardu 2013 m. gegužės 7 d. įregistruotas kaip naudojantis ir alternatyvius degalus – dujas (pagrindas – UAB „Jozita“ 2012 m. balandžio mėn. pažyma-liudijimas Nr. 31 P-308). Iš nurodytų duomenų teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, jog automobilis nebuvo įregistruotas įmonės vardu, nes nebuvo dujų įrangos sumontavimą patvirtinančių dokumentų, atitinka tikrovę ir pagrindžia šį faktą.

Teismas pažymėjo, kad liudytojas E. P. nurodė, jog dėl automobilio pardavimo kalbėjo su J. J., jam sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur), nes automobilio būklė buvo prasta, ant pinigų priėmimo kvito yra E. P. parašas. Ieškovė neigė šias aplinkybes, tačiau nepateikė įrodymų (tvarkingai vedamos kasos knygos), iš kurių būtų galima spręsti, kad pinigai nebuvo įnešti į kasą. Ieškovė taip pat neįrodė, kad automobilis parduotas neturint akcininkų sutikimo – nepateikė įrodymų, kokia buvo automobilio vertė jo perleidimo E. P. metu, taip pat kad ši vertė sudarė didesnę nei 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, šiai pasirašant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jis parduotas E. P..

Iš 2011 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderio teismas nustatė, kad jo išdavimo pagrindas – „pardavimo sutartis – kompiuteriui, priedėliui“; suma – 4200 Lt (1216,40 Eur); jame atsakovė pasirašė, kad pinigus gavo. Į ieškovės teiginius, kad kompiuteris nebuvo nupirktas (pinigai pasisavinti), atsakovė atsikirtinėjo, kad kasos išlaidų orderis yra suklastotas – įrašai jame padaryti skirtingu laiku, be to, kai atsakovė pradėjo eiti pareigas, jai nebuvo perduota kasa. Teismas, remdamasis Taisyklių 2, 41, 25 punktais, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei buvo perduota kasa, kad ji ėjo ne tik direktoriaus, bet ir kasininko pareigas arba turėjo teisę disponuoti kasoje esančiomis lėšomis. Byloje nėra 2011 metų įmonės balanso, iš kurio matytųsi, kokios vertės turtą turėjo bendrovė, taip pat ilgalaikio turto sąrašo, kuris patvirtintų, kad kompiuteris nebuvo įgytas ir užpajamuotas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2011 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderio nėra galimybės nustatyti, ar atsakovei buvo perduoti pinigai kompiuteriui įsigyti, ar ji pati pardavė kompiuterį bendrovei (nurodytas pinigų išdavimo pagrindas – pardavimo, o ne pirkimo sutartis).

Teismas pažymėjo, kad į atsakovės argumentus, jog bendrovė kasoje neturėjo pinigų, J. J. atsikirtinėjo pateikdamas banko sąskaitų išrašus, sąskaitų faktūrų registracijos žurnalus, bankų pavedimus, didžiąją knygą, tačiau nepateikė kasos knygos ir bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Bylos duomenimis, 2010–2013 metų UAB „Lotidė“ finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti ir atsakingoms institucijoms. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog bendrovės kasoje buvo pakankamai lėšų, kad atsakovei buvo išmokėta 4200 Lt (1216,40 Eur) už kompiuterį; be tvarkingai vedamų buhalterinių dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar kompiuteris buvo perduotas įmonei ir įtrauktas į jos turto sąrašą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės LUAB „Lotidė“ apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą; pranešė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai apie galbūt padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, o jų pagrindu darydamas teisines išvadas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Spręsdama dėl 15 000 Lt (4344,30 Eur) pasisavinimo, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir dėl jų pateiktais motyvais (šios nutarties 8 punktas), papildomai pažymėjo, kad, byloje esant dviem skirtingoms 2011 m. spalio 28 d. Pirkimo–pardavimo sutarties kopijoms (išduotai VĮ „Regitra“ ir pateiktai ieškovės) tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tačiau su nurodytomis skirtingomis kainomis (atitinkamai 1000 Lt (289,62 Eur) ir 12 000 Lt (3475,44 Eur)) bei skirtingais parašais, turinčia didesnę įrodomąją galią pripažintina VĮ „Regitra“ išduota pažyma – oficialus rašytinis įrodymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Remdamasi ja kolegija pripažino, kad UAB „Lotidė“ nusipirko iš R. L. automobilį „Audi A8“ už 1000 Lt (289,62 Eur).

Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl 2011 m. spalio 28 d. kasos išlaidų orderio vertinimo (šios nutarties 7 punktas). Kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis (šios nutarties 9 punktas), nurodė, kad dujų įranga automobilyje jau buvo įrengta; byloje nėra duomenų, kad atsakovė pagal 2012 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį iš UAB „Lotidė“ kasos ar sąskaitos gavo 2800 Lt (810,94 Eur).

Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad 2011 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderis yra suklastotas, nes ji nepateikė duomenų, jog kreipėsi į prokuratūrą ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvertinusi bylos duomenis, kolegija padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nurodytų dokumentų, kurie patvirtintų, jog jos finansinė padėtis buvo gera, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodytomis šios nutarties 12 punkte.

Spręsdama dėl žalos, patirtos automobilį pardavus E. P., atlyginimo, kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl automobilio vertės, yra pirkėjo pasirašytas 2013 m. gegužės 7 d. pinigų priėmimo kvitas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kvitas buvo tinkamai įtrauktas į apskaitą ir užregistruotas kasos knygoje, kurią privalėjo pateikti ieškovė, turinti šį rašytinį įrodymą. Kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad visi dokumentai yra pas atsakovę – byloje yra duomenų, jog atsakovė yra grąžinusi visus įmonės archyvinius dokumentus, be to, ieškovė atsiėmė savo ieškinį atsakovei dėl dokumentų grąžinimo ir teismas civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04MTkxLTY0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-8191-642/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-8191-642/2015">2-8191-642/2015</a> nutraukė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė LUAB „Lotidė“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Buvusi ieškovės vadovo žmona teisėja V. O. (J.) nuolat daro įtaką savo kolegoms, todėl LUAB „Lotidė“ ieškiniai dėl skolų priteisimo atmetami net pateikus nenuginčijamus įrodymus. Be to, atsakovė bičiuliaujasi su antstole V. D., kuri taip pat daro įtaką bylai ir kuriai dalyvaujant atsakovė, nebūdama įmonės direktorė, be nuomininkų ar savininko 2013 m. lapkričio 5 d. išlaužė įmonei priklausančių patalpų durų užraktą, išpjovė seifą ir metalinę spintą bei išvežė įmonės buhalterinius dokumentus.

Teismai nevertino įsigaliojusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTQtNTM4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-94-538/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-94-538/2015">2A-94-538/2015</a> ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1327-991/2015) nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų ir jais nesivadovavo. Teismai nevertino bylai reikšmingų aplinkybių ir rašytinių įrodymų (policijos, prokuratūros raštų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų), savo išvadas grindė tik prielaidomis ir atsakovės žodiniais paaiškinimais, todėl pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, pateikė jų buvimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (Pirkimo–pardavimo sutartį, kasos išlaidų orderius, kurie yra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą). Jei šie dokumentai turi trūkumų, atsakomybė dėl to tenka atsakovei, kuri valdė įmonę ir buvo atsakinga už jos buhalteriją. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė valdė įmonės kasą, yra nepagrįsta, nes ji (įmonės direktorė) buvo atsakinga ir už kasą. Aplinkybę, kad kitas asmuo eina kasininko pareigas ar yra sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis (jei tokia buvo), privalėjo įrodyti atsakovė, kuri kaip įmonės vadovė buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, sandorių ir savo parašų tikrumo. Teismai rėmėsi prieštaringais E. P. parodymais; neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2011 m. spalio 28 d. jis negalėjo dalyvauti perkant automobilį, nes tik 2012 m. gruodžio mėn. grįžo iš įkalinimo įstaigos Danijoje; padarė nepagrįstą išvadą, kad J. J. naudojosi įsigytu automobiliu (jis tik nurodė, kad tarėsi dėl automobilio įsigijimo); be to, automobilis nebuvo įregistruotas, todėl jo nebuvo galima eksploatuoti.

Reikalavimas dėl 2800 Lt (810,94 Eur) priteisimo atmestas remiantis vien atsakovės paaiškinimais ir nepagrįsta prielaida, kad be pažymos apie dujų įrangą nebuvo galima įregistruoti automobilio. Teismai neišsiaiškino, kodėl automobilį buvo galima registruoti E. P. vardu, tačiau to nebuvo galima padaryti įmonės vardu, kodėl pažyma apie dujų įrangą išrašyta įmonės, o ne E. P., vardu ir šios apmokėta. E. P. teisme duoti parodymai prieštarauja jo parodymams, duotiems policijoje.

Ieškovė pateikė visus savo reikalavimams pagrįsti būtinus įrodymus, visi jie galioja, yra nenuginčyti, pati atsakovė juos įtraukė į įmonės apskaitą. Teismai, padarydami išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio, pažeidė proceso teisės normas. Spręsdami, kad įmonė neįrodė, jog turėjo lėšų turtui įsigyti (nepateikė kasos knygos), teismai neatsižvelgė į jiems žinomą aplinkybę, kad atsakovė negrąžino dalies dokumentų (tai nepadaryta ir iki kasacinio skundo padavimo dienos). Be to, duomenų apie įmonės lėšas buvo teismui pateiktame apyvartos žiniaraštyje, sąskaitos išrašuose, sąskaitų registracijos žurnale, didžiojoje knygoje.

Teismai nustatė, kad atsakovė įmonės vardu nupirko automobilį, dujų įrangą ir kompiuterį; automobilio neįregistravo įmonės vardu, bet „pardavė“ savo sūnui; įsigytų daiktų bei už automobilį gautų 1000 Lt (289,62 Eur) įmonei negrąžino, t. y. pasisavino įmonės lėšas ir daiktus. Nepaisydami nustatytų aplinkybių, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonė neįrodė jai padarytos žalos. Atsakovės pateiktas 2010, 2011 ir 2013 m. įmonės balansas bei metinė pelno deklaracija neatitinka tikrovės (dėl to šios ataskaitos nebuvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ Registrų centrui). Byloje esantys atsakovės elektroniniai laiškai patvirtina, kad ji pripažįsta, jog už E. P. parduotą automobilį nėra visiškai atsiskaityta.

Atsakovė A. P. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė nebuvo kasaciniame skunde nurodomų civilinių bylų šalis, nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas nebuvo net įrodinėjimo dalyko dalimi ankstesnėse bylose, kuriose buvo įrodinėjami skirtingi faktai, ankstesnių teismų sprendimų rezoliucinėse dalyse nebuvo pasisakyta dėl tokių faktų ar teisinių santykių, kurie būtų reikšmingi šioje byloje. Dėl to priimdami skundžiamus procesinius sprendimus teismai nepažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalies.

Kasacinis teismas aiškina teisę ir nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nesutinka su teismų išvadomis, padarytomis įvertinus byloje surinktus įrodymus, t. y. kelia fakto klausimus, kurie nėra kasacijos dalykas. Ieškovė abstrakčiai nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo ginčo aplinkybes, neįvertino (netinkamai įvertino) svarbių faktinių duomenų, tačiau teismas šioje byloje vertino visus įrodymus: tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, taigi nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Aplinkybę, ar teismas tyrė tam tikrus duomenis, ar jų netyrė, patvirtina ne pats teismo sprendimas, o bylos nagrinėjimo eiga, kuri fiksuojama teismo posėdžių protokoluose ir teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose; teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik glausta forma nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Šioje byloje teismai aiškinosi visas aplinkybes. Ieškovės kasacinio skundo turinys yra identiškas jos apeliaciniam skundui, jame nurodyti tie patys argumentai ir motyvai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, tačiau kasaciniame skunde nėra argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų, kuriais buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas skundžiamas be argumentų (kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto).

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bendrovės dokumentai buvo perduoti atsakovei, kai ši pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Tarp bendrovės ir jos vadovo yra pavedimo teisiniai santykiai, kas reiškia, kad jį skiriant į pareigas jam gali būti pavesta atlikti ne visas funkcijas ar pareigas; dalies buhalterinių dokumentų (kasos knygos ir kasos likučio) neperdavimas atsakovei teikia pagrindą daryti išvadą, kad akcininkai jai nepavedė vykdyti kasininko pareigų. Įmonės vadovas galėtų būti atsakingas už dokumentų nepateikimą tik tuo atveju, jei yra įrodyta, kad tokie dokumentai jam buvo perduoti, o šis jų negrąžino bendrovei. Ieškovė neįrodė dokumentų perdavimo atsakovei fakto, o iš įrodymų visumos aiškiai matyti, kad dokumentai, kuriuos atsakovė pripažino turėjusi, buvo grąžinti ieškovės atstovui.

Teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog už automobilio pardavimą iš E. P. gauti pinigai neįtraukti į bendrovės apskaitą, nors ji turėjo įrodyti savo teiginį, kad pinigai buvo pasisavinti. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad automobilis buvo perkamas iš bendrovės lėšų – nėra duomenų, jog pinigai buvo išmokėti iš įmonės kasos. Kasos išlaidų orderis, kuriame nurodyta išmokėti R. L. 12 000 Lt (3475,44 Eur), patvirtina, kad buvo priimtas sprendimas išmokėti pinigus, tačiau jis nebuvo įvykdytas, nes R. L. savo parašu nepatvirtino, kad pinigus gavo. Kadangi rašytiniai automobilio kainos įrodymai prieštarauja vienas kitam, tai teismas pagrįstai ir teisėtai prioritetą teikė oficialiam rašytiniam įrodymui, kuris turi didesnę įrodomąją galią, ir tinkamai nustatė, kad automobilio pirkimo kaina yra 1000 Lt (289,62 Eur). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš įmonės buvo paimtos lėšos dujinei įrangai; aplinkybė, kad UAB „Jozita“ buhalterijoje užpajamuota, jog suma gauta iš ieškovės, neįrodo, kad buvo sumokėti ieškovės pinigai, juolab kad dujinės įrangos nereikėjo (ji jau buvo automobilyje).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodinėjimo proceso ypatumų, kai pareiškiamas reikalavimas dėl įmonės vadovo padarytos žalos atlyginimo

Įmonės vadovo civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos jos sąlygos – neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė. Pagal bendrąją taisyklę, reikšdamas reikalavimą įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad įmonė patyrė žalos bei kad tai įvyko dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk3LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-297-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-297-378/2017">e3K-3-297-378/2017</a> 20 punktą). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas).

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose, dėl jų išsamiai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015 ir joje nurodytą praktiką). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir joje nurodytą praktiką).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs į bylą pateiktus duomenis, nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė iš įmonės kasos paėmė 15 000 Lt (4344,30 Eur) ir į kasą neįnešė pinigų, gautų pardavus automobilį E. P. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad įmonės kasoje buvo pakankamai lėšų ir kad atsakovei buvo išmokėta 4200 Lt (1216,40 Eur) kompiuteriui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko. Ieškovė, skųsdama šiuos teismų procesinius sprendimus, laikėsi pozicijos, kad byloje įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, o teismai, spręsdami priešingai, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia skundžiamų teismų išvadų teisėtumo.

Minėta, kad atsakovės (buvusios įmonės vadovės) civilinei atsakomybei kilti būtina įrodyti jos neteisėtus veiksmus. Pareiga tai padaryti kyla tokį argumentą teikiančiai ieškovei (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė kelia įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimą, tačiau, remdamasi šiuo pagrindu, kasaciniame skunde nepagrindžia tokių pažeidimų, o tik iš naujo analizuoja byloje esančius įrodymus ir siekia kitokio jų vertinimo. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl ginčą nagrinėjusių teismų nustatytų bylos aplinkybių.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, duotus paaiškinimus, liudytojo parodymus, detaliai juos analizavo. Taigi teismai įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Ieškovė teigia, kad už teismų nustatytus rašytinių įrodymų, kuriais ji grindė savo poziciją, trūkumus atsakinga atsakovė, turėjusi pareigą tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, todėl pripažintina, kad įmonė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą (šios nutarties 18.3, 18.6 punktai). Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė netaikyti šios nutarties 20 punkte nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, tačiau įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išimtis, todėl ji turėtų būti taikoma tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą. Tokios sąlygos pripažintinos nustatytomis, jei vadovas netinkamai organizavo finansinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, ir nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad turtas prarastas dėl kitų asmenų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk3LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-297-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-297-378/2017">e3K-3-297-378/2017</a>, 21 punktas).

Nagrinėjamoje byloje tokios sąlygos neįrodytos ir nenustatytos, taigi nėra pakankamo pagrindo perkelti įrodinėjimo naštą atsakovei.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes (jų plačiau neaptardama) bei padarytas išvadas įvertinusi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai proceso teisės normų pažeidimų nepadarė. Ieškovės argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismai netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo pirmiau šioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo suformuotos jų taikymo bei aiškinimo praktikos.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nevertino įsigaliojusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų bei jais nesivadovavo (šios nutarties 18.2 punktas).

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.

Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTItMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-312-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-312-313/2017">3K-3-312-313/2017</a> 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovės nurodomas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTQtNTM4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-94-538/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-94-538/2015">2A-94-538/2015</a> buvo priimtas išnagrinėjus ieškovų S. K. ir J. J. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal jų ieškinį A. M. ir J. R. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais bei ieškovų pripažinimo turto pirkėjais, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1327-991/2015 – išnagrinėjus J. J. ieškinį A. P. dėl skolos (už A. P. sumokėtos ir šios negrąžintos avanso už įsigyjamą turtą dalies) ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Nurodytose bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose teismai vertino ir pasisakė dėl fizinių asmenų teisių ir pareigų, tačiau nesprendė su LUAB „Lotidė“ veikla, turtu ar šios įmonės teisėmis bei pareigomis susijusių klausimų, nevertino įmonės finansinės būklės ir kitų su šios bylos nagrinėjimo dalyku susijusių aplinkybių.

Ieškovė, teigdama, kad nagrinėjamoje byloje teismai turėjo remtis pirmiau nurodytuose procesiniuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, išsamiai ir aiškiai nenurodė, kokie konkretūs faktai yra reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, nepagrindė, kad tokie faktai išnagrinėtose bylose buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, taigi, neįrodė, kad egzistuoja šios nutarties 33 punkte nurodytos sąlygos tam tikrus faktus pripažinti prejudiciniais ir jais remtis priimant skundžiamus procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestini ieškovės argumentai dėl proceso teisės normų (CPK 182 straipsnio) nuostatų pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės vadovo buvusios sutuoktinės daromos įtakos ir atsakovės ryšių su antstole V. D. bei jos daromos įtakos (šios nutarties 18.1 punktas) yra bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ir nepatvirtina, kad nurodyti asmenys darė įtaką procesui nagrinėjamoje byloje (nebuvo pareikšta nušalinimų jų tariamai paveiktiems asmenims, nesiimta kitų procesinių priemonių), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako (CPK 178 straipsnis).

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas ir iki nutarties kasacinėje byloje priėmimo buvo atidėtas ieškovės mokėtinas CPK nustatyta tvarka apskaičiuotas žyminis mokestis. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas atmestinas, už jį mokėtinas žyminis mokestis (220 Eur) valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė LUAB „Lotidė“ kasaciniu skundu prašė priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šis prašymas netenkintinas.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovė A. P. turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės LUAB „Lotidė“. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 10,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės LUAB „Lotidė“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lotidė“ (j. a. k. 141826283) 500 (penkis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lotidė“ (j. a. k. 141826283) 220 Eur žyminio mokesčio ir 10,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, iš viso – 230,71 Eur (du šimtus trisdešimt Eur 71 ct). Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienė