Civilinė byla Nr. 3K-3-342-915/2017
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07086-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6.5; 3.1.9.5; 3.1.9.6; 3.3.2.1; 3.3.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. Č. atstovo R. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl daiktinių teisių į daugiabučio namo priklausinį nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. A., J. K. (J. K.), I. K., N. R., R. Č., J. V., G. L., uždaroji akcinė bendrovė „Konva“, V. V., G. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę paduoti atskirąjį skundą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės į pagalbinio ūkio pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad surinktų įrodymų pagrindu negalima priimti galutinio sprendimo, atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 5 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl daiktinių teisių į ūkinį pastatą įregistravimo. Patikslintas pareiškimas priimtas 2016 m. rugsėjo 5 d. teisėjos rezoliucija.
Suinteresuoto asmens R. Č. atstovas pagal įgaliojimą R. R. 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Pareiškime jis nurodė, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka; ji neturėjo teisės atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti patikslintą pareiškimą; patikslintas pareiškimas, kaip visiškai naujas pareiškimas, turėjo būti skiriamas naujam teisėjui atsitiktine tvarka, o ne priimtas tos pačios teisėjos. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas.
Suinteresuoto asmens atstovas 2016 m. spalio 31 d. pateikė antrą pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Jis nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio 1 dalimi, teisėja neturėjo teisės priimti patikslinto pareiškimo, kuriuo keičiamas tiek pirminio pareiškimo dalykas, tiek pagrindas; teisėja atvirai advokatauja pareiškėjai. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi perdavė pareiškimą dėl pakartotinio teisėjos nušalinimo spręsti bylą nagrinėjančiai teisėjai (CPK 68 straipsnio 5 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjanti teisėja 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo ir skyrė suinteresuoto asmens atstovui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
2016 m. lapkričio 14 d. suinteresuoto asmens atstovas pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Šiuo prašymu, be kita ko, taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar teismas tinkamai taiko CPK 141 straipsnį, kai ieškinio dalyko ir pagrindo keitimas laikomas ne naujai pareikštu ieškiniu (pareiškimu), o tik ieškinio (pareiškimo) dalyko patikslinimu. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino prašymo dėl baudos panaikinimo, taip pat atmetė kitus prašymus.
Suinteresuoto asmens atstovas 2016 m. gruodžio 1 d. padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, prašė panaikinti jam skirtą baudą ir nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi atskirajame skunde pareikštą prašymą nušalinti teisėją perdavė spręsti bylą nagrinėjančiai teisėjai. Bylą nagrinėjanti teisėja 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo ir skyrė suinteresuoto asmens atstovui 150 Eur baudą už pakartotinį piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl 100 Eur baudos panaikinimo.
2016 m. gruodžio 13 d. suinteresuoto asmens atstovas padavė atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. lapkričio 2 d., 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 22 d. ir dviejų 2016 m. gruodžio 2 d. nutarčių. Atskiruoju skundu jis prašė panaikinti minėtas nutartis; atnaujinti terminą 2016 m. gruodžio 1 d. atskirajam skundui paduoti; panaikinti jam skirtas 100 Eur ir 150 Eur baudas; tenkinti jo 2016 m. rugsėjo 19 d. (dėl nušalinimo), 2016 m. spalio 31 d. (dėl nušalinimo), 2016 m. lapkričio 14 d. (dėl baudos panaikinimo ir kitų prašymų) pareiškimus ir 2016 m. gruodžio 1 d. atskirąjį skundą (dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens atstovo 2016 m. gruodžio 13 d. atskirąjį skundą; išaiškino atstovui, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti.
Teismas, remdamasis CPK 301 straipsnio 1 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 334 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad CPK normos nenustato, jog teismo nutartys dėl proceso dalyvių teikiamų nušalinimų, jų netenkinus, gali būti skundžiamos aukštesniam teismui, todėl atskirai negali būti ir apeliacinio proceso dalykas. Tokiam asmeniui suteikiama teisė skųsti galutinį teismo sprendimą ir, teikiant apeliacinį skundą, jį motyvuoti galimo teismo šališkumo aplinkybėmis byloje. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 3 d., 2016 m. gruodžio 2 d., 2016 m. gruodžio 2 d. nutartys, kuriomis netenkinti pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo, negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (CPK 68–69, 334, 335 straipsniai).
Teismas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi paskirtos 100 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise panaikinimo, netenkinus prašymo nušalinti teisėją, yra priimtas 2016 m. gruodžio 2 d. teisėjos rezoliucija. Pagal šį priimtą atskirąjį skundą išskirta medžiaga iš civilinės bylos, kuri rengiama nagrinėti Šiaulių apygardos teisme. Dėl šios priežasties nėra procesinio pagrindo teikti naują atskirąjį skundą dėl 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties ir prašyti atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
Įvertinęs atskirojo skundo turinį, teismas padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens atstovas taip pat nesutinka ir su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi jam paskirta 150 Eur bauda už pakartotinį piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Teismas, remdamasis CPK 107 straipsniu, išaiškino, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo, gali prašyti teismą paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti; ir tik dėl teismo nutarties, kuria toks asmens prašymas atmetamas, gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens atstovo atskirąjį skundą, 2017 m. vasario 13 d. nutartimi paliko Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą.
Teismas pažymėjo, kad įstatymai nenustato galimybės skųsti kelių nutarčių vienu skundu.
Įvertinęs CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad pagal jį gali būti skundžiamos tik CPK konkrečiai įvardytos arba bylos eigą užkertančios nutartys. Šis teisinis reguliavimas yra privalomas tiek proceso šalims, tiek teismui, todėl teismas nutartimi negali pakeisti CPK reikalavimų.
Teismas, remdamasis CPK 68, 69 straipsniais, nurodė, kad minėtos CPK nuostatos neįtvirtina galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartis dėl teisėjų (ne)nušalinimo, šios nutartys taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl jos nėra skundžiamos apeliacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad motyvai dėl tokių nutarčių neteisėtumo ir nepagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. lapkričio 2 d., 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. gruodžio 2 d. nutartys dėl nušalinimo atmetimo negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.
Teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens atstovas 2016 m. gruodžio 1 d. padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas panaikinti teismo skirtą baudą. Minėtas atskirasis skundas išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog suinteresuoto asmens atstovui nėra jokio procesinio pagrindo dėl 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties teikti naują skundą ir prašyti atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
Iš 2016 m. gruodžio 13 d. atskirojo skundo teismas nustatė, kad šiuo skundu suinteresuoto asmens atstovas taip pat prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi skirtą 150 Eur baudą. Teismas pažymėjo, kad, remiantis CPK 107 straipsniu, asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti; dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens atstovas nėra pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymo panaikinti ar sumažinti 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi skirtą 150 Eur baudą. Dėl šios priežasties teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir šiuo pagrindu dėl 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuoto asmens R. Č. atstovas R. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti atstovui skirtas 100 Eur ir 150 Eur baudas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai neteisingai taikė CPK 69 straipsnio, 107 straipsnio 2 dalies, 334 straipsnio, 337 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes suinteresuoto asmens atstovo 2016 m. gruodžio 1 d. atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties įstatymo nustatyta tvarka nebuvo perduotas nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Šį skundą nepagrįstai išnagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas: teismo pirmininko pavaduotoja 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi nepagrįstai, viršydama savo įgaliojimus, perdavė skundą spręsti bylą nagrinėjančiai teisėjai; bylą nagrinėjanti teisėja 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi neteisėtai suinteresuoto asmens atstovui skyrė 150 Eur baudą už tą patį veiksmą (nušalinimo pareiškimą), už kurį jis jau buvo nubaustas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tik apeliacinės, o ne pirmosios, instancijos teismas turėjo teisę spręsti, kuriuos 2016 m. gruodžio 1 d. atskirojo skundo prašymus tenkinti, o kuriuos atmesti. Dėl šių priežasčių Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartys yra neteisėtos ir privalo būti panaikintos, kartu panaikinant suinteresuoto asmens atstovui paskirtas 100 Eur ir 150 Eur baudas.
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad suinteresuoto asmens atstovas 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Toks nušalinimas buvo nurodytas atskirajame skunde, todėl jis buvo adresuotas Šiaulių apygardos, o ne apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas turėjo teisę paduotą atskirąjį skundą priimti arba atsisakyti jį priimti, tačiau neturėjo teisės suinteresuoto asmens atstovo skunde pareikštą nušalinimo pareiškimą perduoti bylą nagrinėjančiai teisėjai. CPK 334 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatos nenustato galimybės atskirąjį skundą išskirti į dvi dalis, t. y. kad vieną skundo dalį išnagrinėtų pirmosios, o kitą – apeliacinės instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo panaikinti 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskirtą 150 Eur baudą. Atstovas 2016 m. lapkričio 14 d. prašymu prašė pirmosios instancijos teismą panaikinti jam skirtą baudą, tačiau šis prašymas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo atmestas. Be to, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria atstovui paskirta 150 Eur bauda, yra niekinė, priimta pirmosios instancijos teismui viršijant savo įgaliojimus, o CPK nuostatos neįtvirtina galimybės (prievolės) tokias niekines, ne įstatymo nustatyta tvarka priimtas nutartis skųsti tam pačiam teismui.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė suinteresuoto asmens atstovui baudas už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Nė vienoje nutartyje, kurioje buvo sprendžiami nušalinimo klausimai, neįrodytas atstovo piktnaudžiavimas minėta proceso teise, nenurodytas atstovo materialinis, asmeninis ar kitoks suinteresuotumas nagrinėjama byla ar siekis pakenkti bylą nagrinėjančiai teisėjai. Be to, asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės įgyvendinimą, t. y. už nušalinimo teisėjui pareiškimo faktą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas atstovui antrą kartą baudą, tik formaliai nurodė, kad nušalinimai grindžiami tais pačiais argumentais, tačiau nenurodė, kokie tai argumentai, neišanalizuotas jų turinys. Tuo tarpu nušalinimo pareiškimai nebuvo tapatūs, buvo motyvuoti skirtingais (naujais) pagrindais dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo ir atliktų galimai neteisėtų veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino atskirojo skundo argumentuodamas, kad įstatymas nenustato galimybės skųsti kelių nutarčių vienu skundu. Nei įstatymas, nei teismų praktika imperatyviai neužkerta tokios galimybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokia konkrečiai teisės norma rėmėsi atmesdamas skundą.
Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai aiškindamas CPK 68, 69 straipsnius, 334 straipsnio 1 dalį, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nepagrįstai nurodė, kad nutartys, kuriomis išspręsti teisėjo nušalinimo klausimai (atmesti nušalinimo pareiškimai), yra neskundžiamos, bet motyvai dėl nušalinimo atmetimo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą. Teisės normos imperatyviai neįtvirtina, kad tokios nutartys negali būti skundžiamos apeliacine tvarka. Be to, šiuo atveju tokia galimybė turėtų egzistuoti, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos dalyką – siekį privačiam asmeniui įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą.
Suinteresuotas asmuo N. R. prisidėjo prie kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamos nutartys yra teisėtos ir pagrįstos; suinteresuoto asmens atstovas nušalinimus bylą nagrinėjančiai pirmosios instancijos teismo teisėjai reiškė nesant CPK 65 straipsnyje įtvirtintų pagrindų; jis reiškė pakartotinius nušalinimus piktnaudžiaudamas savo teisėmis, todėl jam, remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai buvo skirtos baudos; atstovas nereiškė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo CPK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, todėl jo argumentai dėl baudos ir galimai neteisėto atskirojo skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme yra nepagrįsti.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė atsiliepimų į kasacinį skundą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimą atskiraisiais skundais, aiškinimo ir taikymo
CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2010">3K-3-373/2010</a>).
Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ni00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-76-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-76-421/2016">3K-3-76-421/2016</a> 10 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens atstovas 2016 m. gruodžio 13 d. paduotu atskiruoju skundu skundė šias pirmosios instancijos teismo nutartis: 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria netenkintas atstovo pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo; 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį, kuria atstovo pareiškimas dėl pakartotinio teisėjos nušalinimo perduotas spręsti bylą nagrinėjančiai teisėjai; 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria netenkintas atstovo pakartotinis pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo ir atstovui skirta 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise; 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria netenkintas atstovo prašymas panaikinti baudą, taip pat atmesti kiti jo prašymai; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria atstovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo perduotas spręsti bylą nagrinėjančiai teisėjai; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria netenkintas atstovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtą suinteresuoto asmens atstovo atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad nutartys, kuriomis sprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, taip pat baudų už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skyrimo klausimai, atskiraisiais skundais neskundžiamos. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, sutiko su šia teismo išvada.
Bylą nagrinėjančio teismo sudėtį ir nušalinimus reglamentuoja CPK I dalies VI skyriaus nuostatos. Teisės normos, įtvirtinančios proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisėjo pareigą įstatymo nustatytais atvejais nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, taip pat klausimų, susijusių su teisėjo nu(si)šalinimu, nagrinėjimo tvarką (CPK 64–66, 68–70 straipsniai), nenustato, kad nurodytais klausimais priimtos nutartys, neatsižvelgiant į tai, ar nušalinimo pareiškimai buvo patenkinti ar ne, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Kitos CPK nuostatos taip pat tokios galimybės neįtvirtina. Taigi minėtos nutartys nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys.
Nutartys, kuriomis išsprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti byloje. Taigi tokios nutartys taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus, įtvirtinančio galimybę apskųsti teismo nutartis atskiraisiais skundais.
Taigi, pagal proceso įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, šios nutarties 30, 31 punktuose nurodytos teismo nutartys atskiraisiais skundais neskundžiamos. Tačiau šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali būti patikrintas kitu būdu, nes neužkertama galimybė byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į apeliacinį skundą įtraukti motyvų dėl nurodytų nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoto asmens atstovas pasinaudojo CPK 334 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise, nes apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės, jis nurodė argumentus dėl galimo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo.
Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis, 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties dalis, 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuriomis netenkinti suinteresuoto asmens atstovo pareiškimai dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, negali būti skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais (CPK 334 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens atstovo 2016 m. gruodžio 13 d. atskirasis skundas (jo dalis dėl minėtų nutarčių) pagrįstai atsisakytas priimti kaip paduotas dėl nutarčių, kurios pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektai (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo pirmininko pavaduotojos 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimis, remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, suinteresuoto asmens atstovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo perduotas spręsti bylą nagrinėjančiai teisėjai. Taigi šiomis nutartimis iš esmės išspręstas procedūrinis klausimas, susijęs su pareikšto nušalinimo nagrinėjimu. Jomis nebuvo pasisakyta nei dėl suinteresuoto asmens atstovo, nei dėl kitų bylos dalyvių teisių ir pareigų, taip pat nebuvo vertintas pareikšto nušalinimo pagrįstumas. Kadangi CPK tiesiogiai neįtvirtina galimybės skųsti šias nutartis, taip pat tokios nutartys neužkerta kelio nei pareikšto nušalinimo, nei pačios bylos nagrinėjimui, tai jos, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, taip pat negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Todėl suinteresuoto asmens atstovo atskirasis skundas (jo dalis) dėl minėtų nutarčių taip pat pagrįstai atsisakytas priimti šios nutarties 33 punkte nurodytu teisiniu pagrindu (315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėjų kolegija pažymi, kad ja buvo išspręstas suinteresuoto asmens atstovui 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirtos 100 Eur baudos panaikinimo (sumažinimo) klausimas. Remiantis CPK 107 straipsnio 2 dalimi, dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas; atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Taigi minėta 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl gali būti apeliacinio apskundimo objektas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad suinteresuoto asmens atstovas yra pasinaudojęs įstatymo jam suteikta teise tokią nutartį apskųsti. Jis dėl 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties atskirąjį skundą padavė 2016 m. gruodžio 1 d. Šis atskirasis skundas buvo priimtas 2016 m. gruodžio 2 d. ir išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi. Šia nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria netenkintas atstovo prašymas panaikinti 100 Eur baudą, palikta nepakeista. Taigi apeliacinis procesas dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties yra pasibaigęs, šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrintas aukštesnės instancijos teismo, todėl nėra teisinio pagrindo antrą kartą atskiruoju skundu skųsti instancine tvarka jau patikrintą 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį. Atsižvelgdama į tai, kad suinteresuoto asmens atstovas jau įgyvendino įstatymo jam suteiktą teisę atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atstovo 2016 m. gruodžio 13 d. atskirojo skundo dalis dėl minėtos nutarties pagrįstai atsisakyta priimti.
Suinteresuoto asmens atstovo 2016 m. gruodžio 13 d. atskiruoju skundu taip pat buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuria jam už pakartotinį piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirta 150 Eur bauda. Proceso teisės normos, reglamentuojančios teismo baudų skyrimą, panaikinimą ir sumažinimą (CPK 106, 107 straipsniai), tiesiogiai neįtvirtina proceso dalyvių teisės tokias nutartis skųsti atskiraisiais skundais, tokios nutartys taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl jos atskiraisiais skundais neskundžiamos (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 107 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Taigi paskirtos baudos teisėtumas patikrinamas ne skundžiant nutartį atskiruoju skundu, o paduodant teismui, paskyrusiam baudą, pareiškimą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Kaip nurodyta šios nutarties 35 punkte, atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutartis, kuria toks pareiškimas atmetamas (CPK 170 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens atstovas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimo dėl 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskirtos 150 Eur baudos panaikinimo ar sumažinimo. Kadangi teismo nutartis skirti baudą atskiruoju skundu neskundžiama, teisėjų kolegija sprendžia, kad suinteresuoto asmens atstovo 2016 m. gruodžio 13 d. atskirojo skundo dalis dėl 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskirtos 150 Eur baudos panaikinimo teisėtai ir pagrįstai atsisakyta priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami išvadą, kad suinteresuoto asmens atstovo 2016 m. gruodžio 13 d. atskirasis skundas negali būti priimtas, nes yra paduotas dėl nutarčių, kurios negali būti apeliacijos objektas, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias nutarčių apskundimą atskiraisiais skundais.
Dėl nušalinimo instituto tikslo ir piktnaudžiavimo nušalinimo teise
CPK 21 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.
Nušalinimo instituto tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis)
CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise nušalinti teisėją, gali būti skirta bauda.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU2LTkxNS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-256-915/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-256-915/2016">e3K-3-256-915/2016</a> 28 punktą).
Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens atstovas bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimus reiškė tris kartus. Teisėjų kolegija, nepasisakydama nei dėl nušalinimo pareiškimų, nei dėl atstovui skirtų baudų pagrįstumo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas (teismo pirmininko pavaduotoja, bylą nagrinėjanti teisėja), išnagrinėjęs minėtus nušalinimo pareiškimus, manydamas, kad atstovas piktnaudžiauja nušalinimo teisę, turėjo teisę spręsti klausimą dėl baudų jam skyrimo. Kadangi šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra atsisakymo priimti suinteresuoto asmens atstovo 2016 m. gruodžio 13 d. atskirąjį skundą teisėtumo patikrinimas, teisėjų kolegija nepasisako dėl suinteresuoto asmens pareikštų nušalinimų ir jam paskirtų baudų už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. CPK 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Atsižvelgdami į tai, kad pakartotinis nušalinimas buvo grindžiamas tais pačiais argumentais, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi pagrįstai perdavė pareiškimą dėl pakartotinio teisėjos nušalinimo spręsti bylą nagrinėjančiai teisėjai. Dėl šios priežasties yra nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjanti teisėja, išsprendusi jai pareikštus nušalinimo pareiškimus, viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 45,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimas priteistinas iš kasacinį skundą padavusio suinteresuoto asmens atstovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens R. Č. atstovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 45,22 Eur (keturiasdešimt penkis Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Rimvydas Norkus
