Civilinė byla Nr. e2A-224-210/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05752-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;2.6.9.2.;3.3.1.20.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODMzNC03NzIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-8334-772/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-8334-772/2017">e2-8334-772/2017</a> pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei T. R. dėl piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiško reikalavimo, BUAB,,Raimsta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės T. R. 15 000,00 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2017-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su atsakove, savo motina T. R., organizavo ir vykdė ūkininko sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus pagal 2013-05-29 Statybos rangos sutartį RAI Nr. 201305/02, 2013-06-17 statybos rangos sutartį RAI Nr. 201306/01 ir kitas sutartis. Statybos darbams buvo panaudota 15 000 Eur ieškovo asmeninių lėšų. Atsakovė buvo išreiškusi savo valią, kad vietoje piniginės kompensacijos pagal 2014-03-31 rašytinį įsipareigojimą ieškovo naudai perrašys atsakovei priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Perleisti minėtą turtą buvo numatyta iki 2015-11-01, tačiau to neatlikus, 2014-03-31 susitarimo galimas vykdymas ieškovui prarado prasmę ir atsakovei kilo prievolė grąžinti ieškovo investuotus pinigus.
2. Atsakovė T. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydama, kad ji prašė ieškovo surasti rangovą, galintį pastatyti gyvenamąjį namą bei išsiaiškintų darbų kainas. Apie jokią bendrą veiklą su ieškovu negalėjo būti, kadangi ieškovas nebuvo materialiai savarankiškas. Atsakovė visiškai išlaikė ieškovą, kol jis įregistravo ūkininko ūkį, rėmė jį materialiai. Atsakovas ūkininko veikla vertėsi tik formaliai, kadangi faktiškai ūkio priežiūros darbus atlikdavo pati atsakovė, o galiausiai ieškovas įsidarbino policijos pareigūnu. Ieškovas nederindamas su atsakove ir neinformuodamas jos statybos rangos sutartį su UAB „Raimsta“ sudarė savo vardu. Ieškovas neturėjo teisės tokią sutartį sudaryti, kadangi ieškovas neturėjo statybos leidimo ir nebuvo žemės sklypo, kuriame buvo statomas gyvenamasis namas, savininku. Ieškovas neturėjo užstatymo teisės, todėl neturėjo teisės sudaryti ir statybos rangos sutarties. Atsakovės pasižadėjime minima sodyba (duomenys neskelbtini), atsakovės įgyta pagal dovanojimo sutartį, šia sodyba leido ieškovui naudotis neatlygintinai, o ateityje planavo svarstyti galimybę sodybą dovanoti ieškovui arba palikti testamentu, tačiau šie veiksmai niekada nebuvo siejami su ieškovo tariamai vykdytu atsakovei priklausančio gyvenamojo namo statybos finansavimu. Už statybos medžiagas ir darbus atsakovė mokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl ieškinys nepagrįstas.
3. Trečiasis asmuo BUAB,,Raimsta“ prašė ieškovo ieškinį atmesti, vėliau laikėsi pozicijos, kad jokio intereso, kaip bylos dalyvis, šioje byloje neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovo V. R. ieškinį atsakovei T. R. tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui V. R. iš atsakovės T. R. 10 426,00 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos 10 426,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234,94 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus atsakovė T. R. 10 426,00 Eur sumą ieškovui V. R. turi sumokėti per šešis mėnesius, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 1 737,67 Eur, o paskutinį šeštą mėnesį 1 737,65 Eur 1.3. Likusią ieškovo V. R. ieškinio dalį atmetė. Atsakovei T. R. iš ieškovo V. R. priteisė 304,90 Eur atstovavimo išlaidų. Į valstybės biudžetą iš T. R. priteisė 3,18 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams.
5. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu ieškovas turėjo pajamų, o atsakovė T. R. neįrodė, kad tik savo lėšomis būtų apmokėjusi visus statybos rangos darbai, kurie atlikti (duomenys neskelbtini). Byloje pakanka įrodymų, kad tuo metu ieškovas, kaip atsakovės sūnus, skyrė savo asmeninių piniginių lėšų į atsakovei priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų statybą. Nors ieškovą ir atsakovę sieja artimi giminystės santykiai, tačiau visi su statybos rangos darbais susiję dokumentų originalai, buvo pas ieškovą, o ne atsakovę. Ieškovas atsakovės vardu sudarė su rangovu rangos sutartis, pirko statybines medžiagas gyvenamojo namo ir kitų pastatų statybai bei mokėjo rangovui už atliktus darbus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas yra investavęs į atsakovei priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų statybą savo asmenines lėšas.
6. Ieškovas ir atsakovė vykstant statybos rangos darbams nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės į statomus statinius, atsakovė iš pradžių žodžiu, o po to raštu įsipareigojo perleisti sūnui jai priklausančias nuosavybės teises į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo reikalavimą atsakovei grąžinti jam pinigines lėšas, kurias jis yra investavęs į pastarajai nuosavybės teise priklausančius statinius, teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu, tačiau ne visa apimtimi, o tik 10 426,00 Eur suma, nes pripažino įrodytu, jog į sodyboje atliktus darbus yra investuotos ir pačios atsakovės piniginės lėšos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė T. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl 10 426,00 Eur nuostolių atlyginimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7. 1. Apeliantė nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Teismo išvada, kad ieškovas vykdydamas prievolę už kitą asmenį patyrė nuostolius, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir yra nelogiška. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės veiksmais ieškovui būtų padaryta žala. Ieškovą ir atsakovę siejo pavedimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl teismas pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Duomenų, kiek ir kokių mokėjimų atliko atsakovės vardu ir kuriuos mokėjimus vykdė atsakovės lėšomis, o kuriuos savo asmeninėmis lėšomis, ieškovas nepateikė, todėl teismas šių aplinkybių netyrė ir sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė.
7.2. Teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus dėl pavedimo ieškovui prižiūrėti statybos rangos darbus ir dėl 2014-03-14 pasižadėjimo surašymo aplinkybių, nevertino atsakovės banko sąskaitos išrašų, jų nesiejo su atsakovės paaiškinimais, kad atsakovės pajamos ir santaupos buvo pakankamos save išlaikyti ir statybai finansuoti. Ieškovo vaidmuo buvo dokumentų ir pinigų nuvežimas vykdant rangos sutartį tarp rangovo ir atsakovės, pats jokių statybos darbų neatliko, statybos procese nedalyvavo ir statybomis nesidomėjo, todėl savo pinigų už statybos darbus nemokėjo, darbų rezultatas jam nerūpėjo. Parašyti pasižadėjimą prašė ieškovas, motyvuodamas tuo, kad jis atsakovei padeda daugiau, negu mieste gyvenanti jo sesuo R. R., todėl 2014-03-14 pasižadėjimas, priešingai nei jį įvertino teismas, nepatvirtina, kad už ieškovo investicijas į gyvenamojo namo statybą atsakovė buvo įsipareigojusi perleisti sodybą (duomenys neskelbtini).
7.3. Apeliantės teigimu, ieškovas neturėjo pakankamai pajamų pragyventi ir studijoms, atitinkamai negalėjo ir sutaupyti jo nurodytos į atsakovės turtą investuotos sumos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė turėjo pakankamai piniginių lėšų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) statybos darbams apmokėti.
7.4. Ieškovo nurodyto susitarimo apie tariamą jo piniginių lėšų investavimą į statybą nebuvo, o teikdamas ieškinį tik naudojasi aplinkybe, kad R. S. kasos pajamų orderiuose nurodė ieškovą kaip mokėtoją, nors ieškovas būdamas atsakovės atstovu tik įteikė rangovui atsakovės perduotus pinigus.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. R. skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Šalis siejo artimi santykiai, ieškovas nelaikė savęs atsakovės atstovu – realiu asmeniu, vykdančiu prievolę už kitą asmenį. Atsakovė niekada neginčijo ieškovo veikimo, neginčijo jo pateiktų sutarčių ir turinio, mokėjimo dokumentų teisingumo. Apeliantė turėjo įrodyti, kad mokėjimo dokumentuose nurodytos sumos tretiesiems asmenims buvo apeliantės asmeninės lėšos, šių aplinkybių nepaneigus, prievolės ir jų vykdymas asmeniui išlieka, nepaisant to, kaip apeliantė kilusius santykius vertintų ar kvalifikuotų.
8.2 Apeliantė klaidina teismą teigdama, kad 2008 m. ieškovui davė 5503 Eur automobiliui BMW įsigyti, nes šios lėšos buvo iš bendros žemės ūkio veiklos. Nors apeliantė teigia, kad ji nežinojo apie tai, kad rangos sutartis buvo sudaryta ieškovo vardu, tačiau per visą procesą apeliantė neginčijo šios sutarties teisėtumo ir teisingumo. Ieškovas vertina, kad pasižadėjimo turinys buvo aiškus, konkretus ir negali būti interpretuojamas kitaip, priskiriant jį testamentui ar dovanojimo sutarčiai. Pasižadėjimas rašytas laisva valia ir forma, todėl pačiai apeliantei kritikuojant jos pasirašytą dokumentą, patvirtina norą išvengti prievolių vykdymą ieškovui. Apeliantė nenurodo fakto, kad nuo 2002 metų ji yra našlė, ieškovas, dar būdamas nepilnametis dirbo su žemės ūkio technika, tapo bendru partneriu ir vėliau su apeliante įregistravo savo ūkį. Atsakovė teigia, kad statybos laikotarpiu turėjo 92125 Lt, t. y. pakankamai pajamų statyboms, tačiau nesuprantama, kodėl turėjo skolintis lėšas iš savo sesers.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės lėšas investuotas į atsakovei nuosavybes teise priklausantį turtą.
10. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad į (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos darbus jis investavo ne mažiau kaip 17 666 Eur, tačiau ieškinio reikalavimą reiškia dėl 15 000 Eur sumos, o savo reikalavimą dėl piniginių lėšų grąžinimo reiškia po to, kai atsakovė atsisakė perleisti ieškovui, jai priklausančią nuosavybės teisę ir dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tai yra atsakovė atsisakė vykdyti ieškovui duotą rašytinį 2014-03-31 pasižadėjimą ir iš jo kylančią prievolę.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimą atsakovei grąžinti pinigines lėšas, kurias jis yra investavęs į pastarajai nuosavybės teise priklausančius statinius, pripažino teisėtu ir pagrįstu, tačiau ne dėl 15 000, 00 Eur sumos, o tik dėl 10 426,00 Eur, pripažindamas, kad į sodyboje atliktus darbus yra investuotos ir pačios atsakovės piniginės lėšos.
12. Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nes, apeliantės nuomone, susiklosčius atstovavimo teisiniams santykiams, ieškovą ir atsakovę siejo pavedimo teisiniai santykiai, todėl teismo išvada, kad ieškovas vykdydamas prievolę už kitą asmenį patyrė nuostolius, yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir nelogiška.
14. Kolegija sutinka su apeliante, jog šalių faktinių santykių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga ir šalių nurodytas teisinis įvertinimas teismo nevaržo. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas sprendė dėl ieškovo investuotų pinigų į atsakovei nuosavybės teise priklausančius pastatus, pripažįstant ieškovui teisę į piniginę kompensaciją. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas ieškinio neanalizavo civilinės atsakomybės instituto taikymo galimumo požiūriu, todėl teisėjų kolegija vertins ir pasiskys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šalių teisinių santykių kvalifikavimu.
15.Teisėjų kolegija vertina tai, kad šalis siejo artimi santykiai tarp motinos ir sūnaus, kuriems, be abejo, įtakos turėjo tarpusavio pasitikėjimas, žodiniai bei rašytiniai susitarimai. 2014-03-31 pasižadėjimu, išduotu atsakovės savo sūnui, apeliantė įsipareigojo ieškovui „V. R. perrašyti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), su visais pastatais ir žeme, kai bus atlikta dalinė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), registracija, ne vėliau kaip 2015-11-01. Naujos statybos metu jokių dokumentų (medžiagų pirkimo, statymo darbų), išrašytų sūnaus vardu negali būti, nes kitu atveju atsakovė žodžio netesės. Staigios mirties atveju sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso V. R.“ (1 t., 197 b. l.). Teisėjų kolegija vertindama šį apeliantės pasižadėjimo turinį atkreipia dėmesį į pasižadėjimo sąlygą, kad naujos statybos metu visi dokumentai susiję su statybos darbais, privalo būti išrašomi atsakovės vardu. Pati apeliantė pripažįsta, kad sūnus, vykstant statybos rangos darbams jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikė ne tik jos, bet ir savo vardu santykiuose su rangovais, tačiau šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad žodiniu susitarimu tarp šeimos narių nėra įmanoma sudarinėti statybos rangos sutarčių atsakovės vardu, todėl byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovė būtų išdavusi rašytinį įgaliojimą savo sūnui, jos vardu atstovauti jai vykdant statybų darbus su trečiaisiais asmenimis, neteisi apeliantė teigdama, kad šalis siejo atstovavimo santykiai. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad apeliantė niekada neginčijo ieškovo veikimo, neginčijo jo pateiktų sutarčių ir turinio, mokėjimo dokumentų teisingumo, atliktų darbų rezultato.
16. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad duomenų, kiek ir kokių mokėjimų sūnus atliko atsakovės vardu ir kuriuos mokėjimus vykdė atsakovės lėšomis, o kuriuos savo asmeninėmis lėšomis, ieškovas nepateikė, todėl teismas šių aplinkybių netyrė ir sprendime dėl to nepasisakė.
17. Ieškovas patirtas išlaidas įrodinėjo sudarytomis statybos rangos sutartimis, dviem kasos pajamų orderio kvitais bei prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitu (1 t., 5–16 b. l.). Bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas ieškovui priteistinos iš atsakovės piniginės kompensacijos dydį, rėmėsi tik UAB,,Raimsta“ 2013-07-26 ir 2013-07-31 kasos pajamų orderiais, pripažindamas 10 426,00 Eur sumą kaip atsakovės skolą ieškovui. 2014-02-24 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitui Nr. 14/006 neatitinkant buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, teismas nepripažino jo tinkamu įrodymu ir 25 000 Lt už medžiagų supirkimą nepripažino atsakovės skola. Taigi, šiuo konkrečiu atveju apeliantė privalo įrodyti, kad 2013-07-26 ir 2013-07-31 kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas (15 000,00 Lt (atitikmuo 4 344,00 Eur) ir 21 000,00 Lt (atitikmuo 6 082,00 Eur) rangovui UAB „Raomsta“ ieškovas sumokėjo iš apeliantės asmeninių ar ieškovui perduotų piniginių lėšų.
18. Nors apeliantė apeliaciniu skundu bando paneigti ieškovo finansinį pajėgumą savo lėšomis prisidėti prie motinos vardu registruotų statinių statybos, teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad ginčo laikotarpiu (2013-07-26 ir 2013-07-31) ieškovas disponavo asmeninėmis pajamomis, leidusiomis jam atsiskaityti pagal rangos sutartis (1 t., 134–167, 169–184, 198–199 b. l.). Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad atsakovės pajamos ir santaupos buvo pakankamos statyboms finansuoti (1 t., 27–70 b. l.). Nors apeliantė tvirtina, kad iš jos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-06-06 iki 2013-06-16 buvo nuimta 16000 Lt, skirtų 2013-07-26 UAB „Raimsta“ išrašytam kasos pajamų orderiui apmokėti, tačiau byloje neįrodyta, kad ši suma apeliantės buvo perduota ieškovui, kuris jomis ir apmokėjo 2013-07-26 (15 000,00 Lt (atitikmuo 4 344,00 Eur) kasos pajamų orderį. Atsakovės pateiktų banko sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu (2013-07-26 ir 2013-07-31) atsakovė būtų nuėmusi ir 21 000,00 Lt (atitikmuo 6 082,00 Eur) sumą 2013-07-31kasos pajamų orderiui apmokėti. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantė iš savo asmeninių lėšų būtų apmokėjusi ginčo kasos pajamų orderius. Mokėjimo dokumentai už atliktus darbus patvirtina, kad mokėtojas buvo ieškovas, o ne apeliantė, tai iš esmės paneigia atsakovės dalyvavimą atsiskaitant su rangovu. Taigi aplinkybė, kad ieškovas investavo savo pinigines lėšas į atsakovei šiuo metu priklausantį nekilnojamąjį turtą, byloje liko nepaneigta. Aplinkybė, kad atsakovė 2014 m. vasario mėnesį iš savo sesers pasiskolino 17000 Lt, nėra reikšminga, nes pagal 2014-02-24 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą 25 000 Lt suma už medžiagų supirkimą nepripažinta atsakovės skola. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog ginčo laikotarpiu 2013-07-26 ir 2013-07-31 kasos pajamų orderiai buvo apmokėti iš jos asmeninių ar ieškovui perduotų lėšų. Įvertinęs tai, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus dėl pavedimo ieškovui prižiūrėti statybos rangos darbus, 2014-03-14 pasižadėjimo surašymo aplinkybes, nevertino atsakovės banko sąskaitos išrašų, jų nesiejo su atsakovės paaiškinimais, kad jos pajamos ir santaupos buvo pakankamos save išlaikyti ir statybai finansuoti.
19. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė kito asmens sąskaita. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad apeliantė yra atlyginusi sūnaus išlaidas, kurios buvo investuotos į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė privalo CK 6.237 straipsnio pagrindu grąžinti ieškovui 10 426,00 Eur sumą.
20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį ginčo reglamentavimą, byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
22. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistina 350,00 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2 t., 49, 63 b. l.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.
Teisėjai Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė