Civilinė byla Nr. e2A-223-267/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09908-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1.;2.3.2.8.;2.4.2.9.1.;3.3.1.20.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDM3LTI5MS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-437-291/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-437-291/2017">e2-437-291/2017</a> pagal ieškovo P. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. Š. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir jo padalijimo, atsakovės V. Š. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, asmeninio turto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei kompensacijos išmokėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas padalyti santuokoje su atsakove V. Š. įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovės vardu. Pripažinti P. Š. ir atsakovės V. Š. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) : 370/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7523 Eur vertės, 56/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33040 Eur vertės, 65/100 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2139 Eur vertės, šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 335 Eur vertės ir 56/100 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 338 Eur vertės, iš viso 43375 Eur. Ieškovas pageidauja, kad nekilnojamas turtas būtų padalintas natūra ir nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pagal jo pateiktą pasiūlymą: 370/600 žemės sklypo padalyti lygiomis dalimis ir kiekvienam priteisti po 185/600 3761,50 Eur vertės, priteisti 0,21 dalį viso gyvenamojo namo, 12390 Eur vidutinės rinkos vertės, ir paskirti jam naudotis šias gyvenamojo namo patalpas: pirmame aukšte: ½ dalį šių patalpų – koridoriaus 3-1 (3,94 kv. m), koridoriaus 3-3 (2,85 kv. m), vonia 3-2 (2,82 kv. m), kambarį 3-5 (10,79 kv. m); antrame aukšte: patalpa 3-6 (6,17 kv. m), kambarį 3-7 (21,93 kv. m); rūsyje: sandėlį R-6 (8,03 kv. m) ir ½ dalis šių patalpų – katilinės R-5 (10,08 kv. m), koridoriaus R-4 (1,44 kv. m), koridoriaus R-3 (1,82 kv. m), 59,81 kv. m. Atsakovei V. Š. prašo priteisti 0,35 dalis viso gyvenamojo namo, 20650 Eur vidutinės rinkos vertės ir paskirti naudotis šias gyvenamojo namo patalpas: kambarį 1-1 (12,55 kv. m), kambarį 1-2 (11,47 kv. m), kambarį 1-3 (17,25 kv. m), koridorių 1-7 (3,38 kv. m), koridorių 1-8 (1,22 kv. m), koridorių 1-9 (2,21 kv. m), tualetą 1-10 (1,42 kv. m), vonią 1-11 (2,70 kv. m), ½ dalį koridoriaus 3-1 (3,94 kv. m) ir koridoriaus 3-3 (2,85 kv. m), kambarį 3-4 (9,95 kv. m); rūsyje: patalpas R-1 (10,08 kv. m), R-2 (15,09 kv. m), priestate 1a2p ½ dalis šių patalpų – koridoriaus R-3 (1,82 kv. m), koridoriaus R-4 (1,44 kv. m), katilinės R-5 (10,08 kv. m.), 97,38 kv. m. Siekdamas išvengti teisminių ginčų ateityje, teismo prašo bendrai šalims naudotis paskirti dujų, elektros, vandens ir nuotekų jų abiejų įrengtas komunikacijas. Kitus kiemo statinius (56/100) prašo padalyti proporcingai gyvenamojo namo dalims, t. y. jam priteisti 0,21 dalį, 127 Eur vertės, o atsakovei –35/100, 211 Eur vertės, jam priteisti 65/100 garažo, 2139 Eur vertės, o atsakovei – šiltnamį, 335 Eur vertės.
2. Atsakovė V. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pareikštu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, pripažįstant jog ji iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo netinkamo elgesio šeimoje, neištikimybės, nesirūpinimo šeimos gerbūviu, alkoholio vartojimo, psichologinio smurto naudojimo, bei priteisti iš ieškovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat atsakovė prašė padalyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įgytą iki 2012-04- 04, ir po to. Nurodė, jog iki nurodytos datos jie su ieškovu iš bendrų lėšų nėra įgiję jokio nekilnojamojo turto. Po 2012-04-04 ieškovo įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą prašo dalyti, nes šis turtas įgytas iš bendrų santuokinių lėšų. Taip pat prašo padalyti santuokos metu įgytą registruotą kilnojamąjį turtą, t. y. automobilius „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2012 m. buvo 5213,16 Eur, ir „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2012 m. buvo 376,51 Eur, šiuos automobilius paliekant naudotis ieškovui, o jai priteisiant 2000 Eur piniginę kompensaciją. Nesutinka su ieškovo reikalavimu padalyti santuokos metu už jos investicinius čekius 1994-02-10 įgytą žemės sklypą, 7523 Eur vertės, nes investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu. Atsakovė nurodo, jog santuokos metu, pagal 1992-09-16 dovanojimo sutartį, ji yra įgijusi turtą: 56/100 (107,27kv/m) gyvenamojo namo, 33040 Eur vertės, 65/100 garažo, 2139 Eur vertės, 56/100 kiemo statinių, 338 Eur vertės. Gyvenant santuokoje buvo pastatytas namo priestatas bei atlikti einamieji remonto darbai, todėl sutinka, jog ieškovui būtų priteista 12292,68 Eur už 39,91 kv. m priestato (bendras priestato plotas 58,45 kv. m) piniginė kompensacija. Nutraukus santuoką prašė palikti santuokinę Š. pavardę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp V. Š. ir P. Š. konstatuojant, jog santuoka iširo dėl ieškovo P. Š. kaltės. Priteisė atsakovei V. Š. iš ieškovo P. Š. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko Š., atsakovei Š. pavardes. Priteisė atsakovei V. Š. iš ieškovo P. Š. 2000 Eur už jam tenkančius automobilius: „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, „Peugeot 605“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pripažino ieškovo P. Š. ir atsakovės V. Š. bendrąja daline nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 58,45 m2 ploto priestatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą -1a 2/p ir 2a 1/p), kurio vertė 24585,36 Eur ir 370/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7523 Eur vertės; kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovės V. Š. vardu pripažino atsakovės V. Š. asmenine nuosavybe. Nustatė naudojimosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta -1a 2/p ir 2a 1/p), tvarką: ieškovui P. Š. naudotis paskyrė šias patalpas: 1-me aukšte bendram naudojimui paskyrė: koridorių 3-1 (3,94 kv. m.), koridorių 3-3 (2,85 kv. m.), vonios patalpą 3-2 (2,82 kv. m.), 2-ame aukšte paskirti ieškovui naudotis: patalpą 3-6 (6,17 kv. m.), kambarį 3-7 (21,93 kv. m.); rūsyje: sandėlį R-6 (8,03 kv. m.) ir ½ dalį šių patalpų – katilinės R-5 (10,08 kv. m.), koridoriaus R-4 (1,44 kv. m.), koridoriaus R-3 (1,82 kv. m.), 59,81 kv. m. 1-me aukšte bendrai šalims naudotis paskyrė: koridorių 3-1 (3,94 kv. m.), koridorių 3-3 (2,85 kv. m.), vonios patalpą 3-2 (2,82 kv. m.). Likusias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), paskyrė naudotis atsakovei V. Š.. Kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), paskyrė bendrai šalims naudotis. Priteisė iš ieškovo P. Š. 3238,77 Eur piniginę kompensaciją atsakovei V. Š. už jam tenkančią naudotis didesnę (7,7 m2) dalį turto. Bendrai šalims naudotis paskyrė dujų, elektros, vandens ir nuotėkų komunikacijas. Nustatė, kad P. Š. vardu asmeninės nuosavybės teisėmis registruoti nekilnojamieji daiktai, t. y. garažo boksas Nr. 4, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3736 Eur vertės, ir 0,0642 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4576 Eur vertės, yra asmeninis ieškovo P. Š. turtas, kuris nedalytinas. Priteisė iš ieškovo P. Š. valstybei: 173,92 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteisė iš atsakovės V. Š. 325 Eur ieškovui P. Š. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės: jo girtavimo, neištikimybės, smurto šeimoje naudojimo, todėl nutraukdamas šalių santuoką konstatavo, kad šeima iširo dėl ieškovo P. Š. kaltės. Ieškovas, būdamas neištikimas, susilaukdamas dviejų nesantuokinių vaikų, sukėlė atsakovei emocinius išgyvenimus ir dvasines kančias, tai turėjo įtakos ir atsakovės sveikatai, dėl tokio ieškovo elgesio jo sutuoktinė buvo nuvilta, nepasiteisino jos teisėti lūkesčiai sukūrus darnią šeimą, joje gyventi ir auginti vaikus, todėl iš ieškovo atsakovei teismas priteisė 1000 Eur neturtinę žalą.
5. Byloje teismas nustatė, kad atsakovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 1992-09-16 dovanojimo sutartį įgytas nekilnojamasis turtas, kuris 1992 metais, gavus statybos leidimą rekonstruotas statant priestatą 2a2/p. Statyba baigta 1996 m. pabaigoje, taip pat atlikta teisinė registracija – priestatas ir senasis gyvenamasis namas buvo registruoti kaip vienas objektas 1A2/p. Atsakovė pripažino, jog santuokos metu buvo pastatytas namo priestatas, kurio vertė 24585,36 Eur, ir šį turtą, įgytą santuokoje, teismas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl jį padalijo pusiau.
6. Atsakovė sutinka sumokėti ieškovui pusę šio nekilnojamojo turto vertės, t. y. 12292,68 Eur, tačiau nesutinka, kad šis nekilnojamas turtas būtų padalytas natūra, t. y. nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Ieškovas pageidauja padalyti turtą natūrą, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Teismas tenkino ieškovo pasiūlytą turto padalijimo būdą, kadangi šalys dar 2012-04-04 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sutarę dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo natūra. Teismas pripažino ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį priestato ir paskyrė naudotis atitinkamomis patalpomis. Kadangi ieškovui atitenka didesnė bendro nekilnojamo turto dalis atsakovei teismas priteisė 3238,77 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Bendrai šalims naudotis teismas paskyrė dujų, elektros, vandens ir nuotėkų komunikacijas. 370/600 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7523 Eur vertės, pripažino ieškovo P. Š. ir atsakovės V. Š. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis įsigytas šalims gyvenant santuokoje. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nėra išregistruotos jo vardu įregistruotos transporto priemonės, teismas jas pripažino ieškovo nuosavybe priteisiant atsakovei 2000 Eur piniginę kompensaciją.
7. Nors teismas šioje byloje kaltu dėl šeimos iširimo pripažino ieškovą, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo pirmojo ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dienos, t. y. nuo 2012-02-24. Todėl nekilnojamąjį turtą, t. y. negyvenamąją patalpą – garažo boksas Nr. 4, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 2014-01-03 ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 2014-06-05 ir įsigytą po 2012-02-24, pripažino asmenine ieškovo P. Š. nuosavybe ir nedalijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo, padalijimo ir turto pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe ir perduoti šią civilinės bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas netenkintų šio reikalavimo, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo, padalijimo ir turto pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: priteisti ieškovui P. Š. asmeninės nuosavybės teise: automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); mobilų namelį su priestatu, pagalbiniu pastatu, tualetu, šiltnamiu ir šuliniu, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: priestatą, kurio plotas 58,45 kv. m (plane pažymėtas la 2/p ir 2a 1/p); priteisti iš ieškovo P. Š. atsakovei V. Š. 7 408,34 Eur kompensaciją už ieškovui P. Š. tenkančią didesnę turto dalį. Pripažinti, kad 370/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra atsakovės V. Š. asmeninė nuosavybė, tuo atveju, jeigu šis turtas būtų pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, priteisti 370/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį atsakovės V. Š. asmeninėn nuosavybėn, ieškovui priteisiant atitinkamo dydžio kompensaciją. Apeliantė tai pat prašo pridėti prie civilinės bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8. 1. Apeliantė tvirtina, kad teismas netinkamai sudarė sutuoktinių turto balansą, iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kokį turtą santuokos metu įgijo ieškovas ir atsakovė, t. y. apeliantei neaišku, koks yra sutuoktinių turto balansas. Teismas padalijo ginčo šalims nuosavybės teisės nepriklausantį turtą – šiltnamį, į sutuoktinių turto balansą neįtraukė skolinių įsipareigojimų.
8.2. Visa suma už įsigyjamą žemės sklypą buvo sumokėta išimtinai atsakovei priklausančiais asmeniniais investiciniais čekiais, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta taip pat atsakovės vardu, be nuorodų į tai, jog žemės sklypas įsigyjamas bendrąja nuosavybe kartu su ieškovu, tačiau teismas pripažino, jog 370/600 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, plačiau šios savo išvados nemotyvuodamas. Akivaizdu, kad šiame žemės sklype esančius objektus (garažą ir kiemo statinius) atsakovė valdo asmeninės nuosavybės teise, todėl jie turi būti pašalinti iš sutuoktinio bendro turto balanso ir yra nedalytini. Teismui pripažinus, jog 370/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis esanti (duomenys neskelbtini), vis dėlto pripažintina bendrąja sutuoktinių nuosavybe, turėjo būti svarstomas klausimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo taikymo.
8.3. Teismas, nepaisydamas CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir pripažindamas ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo, turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą nustatė pagal ieškovo prašymą nuo 2012 m. vasario 4 d. Ieškovas, inicijavęs teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDQxLTc5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2041-79/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2041-79/2012">2-2041-79/2012</a> panaikinimą, nesikreipė į atsakovę nei dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, nei į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kurio nors sutuoktinio kaltės, nei dėl separacijos patvirtinimo, t. y. ieškovas iš esmės buvo pasyvus ir šio elgesio teismas nevertino. Ši sprendimo dalis turėtų būti pakeista nustatant, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. nuo ieškovo 2016 m. lapkričio 11 d. ieškinio priėmimo dienos (CK 3.67 str. 1 d.).
8.4. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nekilnojamojo turto (Šilėnų g. 19, Šiauliai priestato) padalijimo būdo, nepagrįstai rėmėsi 2011 m. tarp sutuoktinių sudarytos sutarties dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis, visiškai nevertino konfliktiškų šalių santykių, aplinkybės, kad sutuoktiniai turės naudotis bendromis patalpomis, todėl akivaizdu, kad tokia teismo sukurta situacija lems tolesnių konfliktų tarp sutuoktinių kilimą. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimas dėl santuokos metu pastatyto priestato padalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo, naikintina priimant naują sprendimą priteisiant santuokos metu sutuoktinių pastatytą priestatą atsakovei, o ieškovui atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją.
8.5. Ieškovas šiuo metu savo vardu yra įregistravęs vieną transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui automobilius „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi šio turto nebėra. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas, todėl iš ieškovo atsakovės naudai turėjo būti priteisiama kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, kurios dydis, vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, turėtų būti 2 794,84 Eur.
8.6. Ieškovas į civilinę bylą pateikė duomenis apie tam tikrų kreditorių egzistavimą, tačiau šiems asmenims (kreditoriams) apie santuokos nutraukimo bylos narinėjimą ieškovas nepranešė. Teismas privalėjo arba įpareigoti ieškovą pašalinti jo procesiniuose dokumentuose esančius trūkumus, arba kreditorius į bylą įtraukti savo iniciatyva.
8.7. Teismas objektyviai nekontroliavo įrodinėjimo proceso, nesiekė nustatyti visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios yra būtinos siekiant tinkamai, išsamiai ir teisingai išnagrinėti sutuoktinių santuokos nutraukimo bylą, todėl teismo sprendimą apeliantė vertina kaip ydingą. Teismas nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą iš esmės neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, nenustatė ir nesudarė sutuoktinių bendro turto balanso, tinkamai nepadalijo santuokos metu įgyto turto, nesilaikė CPK nurodytos pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. Š. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo pirmojo ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dienos, t. y. nuo 2012-02-24. Tai pripažino ir šalys, kartu nebegyveno, bendro ūkio nevedė, realiai buvo įsitikinę, kad jų santuoka nutraukta ir kiekvienas jų kūrė savo gyvenimą atskirai. Tiek ieškovo P. Š. 2014-06-05 įsigytas žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), tiek garažo boksas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti kaip asmeninė ieškovo nuosavybė.
9.2. Nei 2012 m. šalims prašant nutraukti santuoką, nei dabar, šalims pateikus ieškinį ir priešieškinį, nė vienas iš sutuoktinių neprašė padalyti kilnojamojo turto. Šalys sprendė klausimą tik dėl nekilnojamojo turto ir transporto priemonių padalinimo, todėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl mobilaus namelio padalijimo yra perteklinis ir neturėtų būti sprendžiamas apygardos teismo. Atsakovė pati turėjo pareigą teikti įrodymus, vertinant tai, kad kartu su apeliaciniu skundu atsakovė teikia dokumentus apie ieškovo vardu registruotą turtą.
9.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtina, kad paskola kreditoriams jau buvo grąžinta, todėl pareigos buvusius ieškovo kreditorius įtraukti į bylą nebebuvo.
9.4. Konfliktinės situacijos pasibaigė, kuomet abu sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, t. y. nuo 2012 m. vasaros, šalys dar 2012-04-04 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sutarę dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo natūra, atsakovė nereiškė reikalavimo prisiteisti turtą jos asmeninėn nuosavybėn, sumokant ieškovui kompensaciją. Tai paneigia atsakovės argumentus dėl neva neteisėto pirmosios instancijos sprendimo, priimto, neišanalizavus faktinių aplinkybių visumos. Teismas, priėmęs teisingą sprendimą dėl šalių įgyto turto padalijimo, išsprendė ir kompensacijos klausimą iš ieškovo atsakovės naudai priteisdamas 3238,77 Eur sumą.
9.5. Žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), pagrįstai pripažintina ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe, o ieškovui priteisus priestato dalį, jam taip pat neturėtų būti apribota galimybė disponuoti ir žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi jam nuosavybės teise priklausanti dalis priestato.
9.6. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, tačiau ji turėjo teisę juos pateikti dar pirmosios instancijos teisme, remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacine tvarka iš esmės yra nagrinėjamas ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
11. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos: 2017 m. gruodžio 21 d. VĮ Registrų centras pažymą Nr. 1.6-S3-2356 iš kurios matyti, kad ieškovas savo vardu yra įregistravęs vieną transporto priemonę, t. y. automobili „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gruodžio 20 d. VĮ Registrų centras raštą Nr. (1.7.4.) 2i-5939 dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą kartu su registrų išrašais; 2017 m. gruodžio 22. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98082 apie sklype, adresu: Žiedo g. 7, Raizgių k., Šiaulių r., esančius statinius; 2017 m. gruodžio 21 AB „Swedbank“ pažymą Nr. SR-KTP-1430 ir AB „Swedbank“ vartojimo kredito sutartį Nr. 17-086829-GV, kad atsakovė iš karto galėtų ieškovui sumokėti dalį kompensacijos, jei ji būtų priteista iš atsakovės, medicinos dokumentų išrašai, rodantys atsakovės sveikatos būklę.
12. Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK įtvirtinta ribotos apeliacijos instituto specifika lemia, jog aukštesnės instancijos teisme vykstantis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo tęsiniu, todėl apeliacijoje pakartotinis bylos nagrinėjimas nevyksta, o yra tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė klaidos. Toks tikrinimas atliekamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis įvertinant, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas taiso teismo, bet ne šalių padarytas klaidas, todėl bylos šalys turi siekti, kad visa reikiama medžiaga būtų pateikta nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme, kuriame ir koncentruojamas procesas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimo, konstatavo, jog tuo siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-607/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-607/2007">3K-3-607/2007</a>). Naujus įrodymus leidžiama pateikti tik jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir kai bylos šalis įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
13. Apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad duomenys apie nekilnojamąjį turtą kartu su registrų išrašais yra byloje bei atsižvelgdamas į įstatyme numatytą naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą, daro išvadą, kad likę duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme teikiant priešieškinį, todėl teisėjų kolegija apeliantės teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.
Dėl sutuoktinių turto balanso sudarymo
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei teismas turi duomenų apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą, jis įtrauktinas į dalytino turto sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomo turto buvimą pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto nustatymo klausimą, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto nepateikus, teismas dalytiną turtą nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą.
16. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo padalyti ir ieškovui priklausantį mobilų namelį, esantį (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nei 2012 m. šalims prašant nutraukti santuoką, nei šalims teikiant ieškinį ir priešieškinį, nė vienas iš sutuoktinių neprašė padalyti šio kilnojamojo turto. Papildomai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės nurodomas „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo yra įgytas po teismo nustatyto turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momento – 2012 m. vasario 24 d., o teismo ieškovei priteistos 2000 Eur kompensacijos už automobilius ieškovas apeliaciniu skundu neskundžia. Remdamasis šiais argumentais, teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ji prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti duomenis apie ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir registruotiną kilnojamąjį turtą, tačiau teismas jos prašymo netenkino. Apeliantė sąmoningai nutyli apie CPK 178 straipsnyje numatytą pareigą pačiai šaliai teikti įrodymus, vertinant tai, kad tokių įrodymų pateikimą apeliantė inicijavo apeliacinėje instancijoje. Taigi, visus šiuos dokumentus atsakovė turėjo teisę pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą dalytiną turtą tarp šalių nustatyti pagal byloje pateiktus įrodymus.
Dėl asmenine nuosavybės teise pripažintino turto
17. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai 370/600 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ši žemės sklypo dalis yra padalyta neišanalizavus byloje esančių duomenų apie tai, kad atsakovė šį žemės sklypą įsigijo už savo investicinius čekius, kad iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovė nurodoma kaip vienintelė 370/600 žemės sklypo dalies savininkė, nuosavybės teisę įgijo pagal 1994 m. vasario 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5-229 pagrindu. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
18. Lietuvos Aukščiausias teismas, aiškindamas sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymą, teismų praktiką formuoja ta linkme, kad turto bendrumo prezumpcija turi paneigimo sąlyga: kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; taip pat žr. 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. AC-40-1).
19. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1985-06-08. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo LR Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 21 straipsnis numatė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kas iš esmės atitinka dabar galiojančio CK 3.87 straipsnio, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe, nes atsakovė šį žemės sklypą įsigijo už savo investicinius čekius, NTR išrašuose ji nurodyta vienintelė žemės sklypo dalies savininkė, yra nepagrįsti. Turtas buvo įgytas santuokos metu, šalims beveik dešimt metų gyvenant kartu santuokoje, todėl šis turtas pagrįstai teismo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Papildomai teisėjų kolegija vertina tai, kad ieškovui priteisus priestato dalį, jam neturėtų būti apribota galimybė disponuoti ir žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi jam nuosavybės teise priklausanti dalis priestato.
Dėl turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momento
20. Teismas, nepaisydamas CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir pripažindamas ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo, turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą nepagrįstai nustatė pagal ieškovo prašymą nuo 2012 m. vasario 24 d.
21. CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-16nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
22. Nors teismas šioje byloje kaltu dėl šeimos iširimo pripažino ieškovą, teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Visų pirma, su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo sutuoktinei ieškovė V. Š. kreipėsi dar 2012-02-24. Abiejų šalių yra pripažįstama, kad nuo to laiko jie kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, kiekvienas savo gyvenimą gyveno atskirai. Antra, neteisi apeliantė teigdama, kad teismas nevertino pasyvaus ieškovo elgesio po Šiaulių apygardos teismui 2013-01-29 nutarties priėmimo, kuria pareiškimas nutraukti santuoką bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas, nes santuoka iš tiesų tarp šalių liko nenutraukta. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra reikšminga tai, kad abu sutuoktiniai buvo išsiėmę ištuokos liudijimus, kuriuose buvo nurodyta, kad šalių santuoka nutraukta 2012-05-07, todėl, neturėdami teisinio išsislavinimo, turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad jų santuokos nutraukimas yra galiojantis. Trečia, nekilnojamasis turtas — žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 4, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, t. y. turtas įgytas šalims kartu nebegyvenat, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad teismas ieškovo naudai sumažino sutuoktinių bendro turto balanse esantį turtą pašalindamas jį turtą iš dalytino turto. Teisėjų kolegija įvertinusi visas paminėtas aplinkybes pripažįsta, kad šiais apeliacinio skundo argumentais pati apeliantė siekia turtinės naudos sau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškovo prašymą dėl turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momento nustatymo.
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės valdomo turto ir jo padalijimo
23. Apeliantė įsitikusi, kad teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo, nepagrįstai rėmėsi 2011 m. tarp sutuoktinių sudarytos sutarties dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis, visiškai nevertino konfliktiškų šalių santykių, aplinkybės, kad sutuoktiniai turės naudotis bendromis patalpomis, todėl apeliantei akivaizdu, kad tokia teismo sukurta situacija lems tolesnių konfliktų tarp sutuoktinių kilimą. Tokia apeliantės dėstoma pozicija yra nepagrįsta.
24. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Tačiau taip pat kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015).
25. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad nuo 2012 metų, kuomet vyko ištuoka, ieškovas su atsakove negyveno, į savo dalį ieškovas buvo įleidęs nuomininkus, tad realiai jam nėra reikalinga ir gyvenamoji vieta. Visų pirma, papildant teismo argumentus dėl turto padalijimo natūra, motyvuojant tuo, kad šalys dar 2012-04-04 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sutarę dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo natūra, pažymėtina, kad atsakovės sprendimas priestatą pasidalyti lygiomis dalimis buvo priimtas jai įvertinus ieškovo elgesį kaip netinkamą, tuo metu tarp šalių esant konfliktinei situacijai. Net ir esant tokioms aplinkybėms, atsakovė nereiškė reikalavimo prisiteisti turtą jos asmeninėn nuosavybėn, sumokant ieškovui kompensaciją, todėl atmestinas apeliantės teiginys, kad teismas netinkamai išanalizavo faktinių aplinkybių visumą. Antra, ginčo objektas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra, todėl skyrybų proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami. Trečia, turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atvejus šalims nesutariant dėl turto padalijimo būdo, atsižvelgus į tai, kad turtas yra dalus, o vien aplinkybė, kad šalys konfliktuodavo santuokinio gyvenimo metu, nėra pakankama sprendžiant dėl turto padalijimo, vertina atsakovės galimybes išmokėti kompensaciją už kitai šaliai tenkančią turto dalį, nes teismo nutartimi ieškovei atsidėtas 1001,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.
26. Atsakovė teigdama, kad teismas netinkamai padalijo nekilnojamąjį turtą tarp šalių, nurodė tik deklaratyvius argumentus, nepaneigiančius aplinkybių, kad nekilnojamasis turtas negali būti padalytas natūra. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai padalijo turtą tarp šalių.
Dėl kreditorių įtraukimo į procesą
27. Apeliantė nurodo, kad ieškovas pateikė duomenis apie tam tikrų kreditorių egzistavimą, tačiau šiems asmenims (kreditoriams) apie santuokos nutraukimo bylos narinėjimą ieškovas nepranešė, todėl, apeliantės nuomone, teismas privalėjo arba įpareigoti ieškovą pašalinti jo procesiniuose dokumentuose esančius trūkumus, arba kreditorius į bylą įtraukti savo iniciatyva. Iš tiesų ieškovas, siekdamas įrodyti piniginių lėšų gavimą asmeniniam nekilnojamam turtui įsigyti, į bylą pateikė 2014-04-20 paskolos raštą dėl 18000 Lt sumos bei paskolos gavimo faktą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą. Bylos duomenys patvirtina, kad paskola kreditoriams yra grąžinta, todėl nei ieškovui, nei teismui nekilo pareigos buvusius ieškovo kreditorius įtraukti į procesą.
Dėl rungimosi principo ir kitų procesinių pažeidimų
28. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas objektyviai nekontroliavo įrodinėjimo proceso, nesiekė nustatyti visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesilaikė CPK nurodytos pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą.
29. Pasisakydama dėl skundo argumentų, susijusių su sprendimo motyvavimu, pagrįstumo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokio reikalavimo ir nėra nustatyta. Kasacinio teismo praktikoje dėl to nurodoma, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (CPK 270 str. 4 d.) negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo ar motyvo individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2015-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinių prielaidų vertinti skundžiamą teismo sprendimą kaip nemotyvuotą ar nepakankamai motyvuotą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, įvertinęs šiuos įrodymus atmetė atsakovės priešinio ieškinio reikalavimus, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
32. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistina 400,00 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2 t., 156 b. l.).
33. Šiaulių apylinkės tesimas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atidėjo apeliantei 1000,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą, todėl, išnagrinėjus apeliantės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio žyminis mokestis priteistinas iš apeliantės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei, 1000,00 (vieną tūkstantį eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjai Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė
