Civilinė byla Nr. e2-185-835/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01864-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;
(S)
3.1.7.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 25 d.
Alytus
Alytaus
sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei,
dalyvaujant ieškovo K. A. atstovei advokatei A. B.,
atsakovui K. J., trečiajam asmeniui A. J., jų atstovui advokatui S. D.,
atsakovo (pagal priešieškinį) E. A. atstovei advokatei S. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui K. J. dėl servitutų nustatymo ir atsakovo K. J. priešieškinį ieškovui K. A., atsakovui E. A. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo A. J..
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Matininkų kontora“ 2024 m. gegužės 10 d. parengtą žemės sklypo planą servitutams nustatyti: 1.1. nustatyti K. J. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 199 m2 ploto tarnaujantį servitutą, kodas 222 – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), apribotas ribų posūkio taškais 14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25; 1.2. K. A. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti viešpataujančius servitutus: kelio servitutą (kodas 114), 407 m2 ploto – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis daiktas), apribotas ribų posūkio taškais 6-7-8-9-10-11-12-13 ir servitutą (kodas 221), 199 m2 ploto – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas), apribotas ribų posūkio taškais 14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25; 2) priteisti iš jo atsakovui K. J. 5 000 Eur vienkartinę kompensaciją už žemės sklype, (duomenys neskelbtini)., nustatytus servitutus kodas 222 ir 214, 3) suteikti jam teisę K. J. žemės sklype, (duomenys neskelbtini)., nustatyto servituto ribose savo lėšomis gauti reikiamus leidimus ir atlikti darbus, būtinus pašalinti kliūtis, trukdančias normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas K. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti 407 m2 ploto servitutą, kodas 214 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), K. J. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui ir E. A. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) bei K. A. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini)., kaip viešpataujantiems daiktams pagal A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. gruodžio 2 d. parengtą žemės sklypų planą; 2) nustatyti 10 m2 ploto servitutą (S2), kodas 214 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), E. A. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui ir K. J. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), bei K. A. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujantiems daiktams pagal daiktams pagal A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. gruodžio 2 d. parengtą žemės sklypų planą; 3) nustatyti 73 m2 ploto servitutą (S1), kodas 214 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), K. A. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) kaip tarnaujančiam daiktui ir K. J. žemės sklypui, (duomenys neskelbtini)., bei kaip viešpataujančiam daiktui pagal A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. gruodžio 2 d. parengtą žemės sklypų planą. Taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovui K. J. su sutuoktine A. J. priklausančiame sklype administraciniais aktais – 2008 m. spalio 6 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-Ž-2506 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)574 buvo nustatytas 0,0407 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Viešpataujantis sklypas administraciniais teisės aktais neįvardintas. Šiuo kelio servitutu naudojasi ieškovas patekdamas į savo žemės sklypą, tačiau nekilnojamojo turto registre nėra įrašo apie ieškovo sklypui kaip viešpataujančiam priklausantį kelio servitutą, todėl jį būtina nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, ieškovui reikalinga įsivesti elektrą. Ieškovas su akcine bendrove „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) yra sudaręs naujojo kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, jam parengta elektros skirstomųjų tinklų schema, kurią įgyvendinti galima tik atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatant servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti naudoti požemines, antžemines komunikacijas. UAB „Matininkų kontora“, kuri parengė servitutų nustatymo planą, kuris yra logiškas, iš esmės atitinka jau dabar nustatytus suvaržymus atsakovo sklypui, tačiau atsakovas su juo nesutinka, todėl būtina servitutus nustatyti teisminiu keliu. Papildomas servitutas komunikacijoms tiesti numatomas kelio apsaugos zonoje bei per jau egzistuojantį servitutinį keliuką, taigi atsakovui jokių papildomų nepatogumų neatsiras. Ieškovas sutinka sumokėti Atsakovui vienkartinę 5 000 Eur kompensaciją už prašomus nustatyti servitutus, kuri žymiai viršija numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose metodikose. Dalyje kelio, kuriuo servituto pagrindu naudojasi ieškovas patekdamas į savo sklypą, auga medžiai, kurie susiaurina kelio plotį ir trukdo tinkamai naudotis kelio servitutu. Norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi pareiga pasirūpinti, kad servituto kelias būtų laisvas ir pravažiuojamas tenka ieškovui, tačiau atsakovas neleidžia atlikti būtinų veiksmų – pašalinti medžių. Kad ieškovas galėtų pats kreiptis į savivaldybę gauti leidimą medžių kirtimui, organizuoti kirtimo ir kelio toje vietoje sutvarkymo darbus reikalinga jam suteikti tokią teisę teismo sprendimu. Atsakovas priešieškiniu nepagrįstai prašo nustatyti servitutą ieškovo sklypui, kadangi turi alternatyvių būdų patekti į savo žemės sklypą, nežiūrint į jo paties padidinto vandens telkinio dydį.
Atsakovas K. J. ir jo atstovas prašė tenkinti priešieškinį ir atmesti ieškinį. Nurodė, kad atsakovas yra ūkininkas, jo žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su ieškovo K. A. ir atsakovo E. A. žemės sklypais, į kuriuos jie patenka naudodamiesi atsakovo sklypui 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.) 574 deklaruotu 0,0407 ha ploto kelio servitutu. Konkrečios servituto ribos šiuo aktu nėra numatytos, yra tik kadastro duomenys, o žemės savininkas turi teisę numatyti naudojimosi servitutu tvarką ir ribas. Ieškovas piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis pažeisdamas nustatyto servituto ribas, naikindamas kelio servituto riboženklius, jo faktiškai naudojamas kelias įvairiose vietose pažeidžia servituto ribas. Dėl servituto ribų pažeidinėjimo tarp šalių kyla ginčai, todėl būtina nustatyti kelio servitutą, pagal kurį visų trijų žemės sklypų daiktinės teisės duomenys būtų pakoreguoti juose įrašant realiai egzistuojantį kelią, kaip kelio servitutą. Nustačius atsakovo prašomas ribas, nereikės naikinti želdinių. Kvalifikuotas geodezininkas A. B. 2024 m. gruodžio 2 d. parengė žemės sklypų planą, kuriame tiksliai pažymėjo tą kelio servituto poreikį atsakovo žemės sklypo dalyje, kuris atitinka realiai naudojamą kelią atsižvelgiant į K. A. ir E. A. priklausančių žemės sklypų, kaip viešpataujančių daiktų, paskirtį bei poreikį. Atsakovas taip pat prašo nustatyti servitutą K. A. ir E. A. priklausantiems žemės sklypams, kad galėtų patekti į kitą savo žemės sklypą, į kurį patekimas apsunkintas dėl vandens telkinio ir šlapynės. Atsakovo galimybės patekti į jo žemės ūkio paskirties sklypą yra apsunkintos dėl žemės reljefo specifikos – tose vietose, kur į sklypą įvažiuoti atsakovas galėtų nekirsdamas kitiems asmenims priklausančios žemės yra vandens telkinys bei šlapynė. Nustačius nedidelio ploto servitutą atsakovas galėtų savo sklypais naudotis patogiai. Ieškovo prašomas nustatyti komunikacijų servituto poreikis nėra realus, nes jis neinformavo atsakovo apie ketinimą statyti namą, sklypą nusipirko be elektros ir turėjo suvokti, kad gali neturėti galimybės įsivesti elektrą, kaip alternatyvą gali rinkti saulės elektrinę. Atsakovui svarbu, kad servitutu naudotųsi tik ieškovo šeimos nariai, o ne svetimi žmonės, kad neprasidėtų baliai.
A. E. A. atstovė prašė priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas K. J. gali pats pašalinti kliūtis, dėl kurių jam nepatogus įvažiavimas į žemės sklypą, nes jis pats jas sukūrė padidindamas vandens telkinį. Be pagrindo nustačius servitutą E. A. žemės sklype, jo interesus pažeistų kitų asmenų važinėjimas jo žeme, nes jis iki savo žemės sklypo privažiuoja administraciniu aktu nustatytu ir realiai esamu bei naudojamu servitutiniu keliu.
Trečiasis asmuo A. J. prašė ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad su sutuoktiniu atsakovu K. J. ūkininkauja ir jiems nėra patogu patekti į vieną iš žemės ūkio sklypų neįvažiuojant į E. A. ir K. A. sklypus. Atsakovo K. J. siūlomos servitutų ribos užtikrintų, kad visi savo žeme galės naudotis patogiai.
konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad ieškovui K. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 142), kuris ribojasi su atsakovui K. J. priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini). (toliau – žemės sklypas 390) ir atsakovui E. A. priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 143). Su žemės sklypu 142 taip pat ribojasi kitas atsakovui K. J. priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 005). Žemės sklypas 390 įregistruotas 2008 m. spalio 6 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 33-Ž-2506 pagrindu, jam tuo pačiu įsakymu įregistruotas ir kelio servitutas (Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus servitutas, kuris patikslintas 2011 m. balandžio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-574 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“ pagrindu, praplečiant sklypo ir servituto plotą. Žemės sklypai 142 ir 143 yra gyvenamųjų teritorijų paskirties, o žemės sklypai 390 ir 005 yra kitos žemės ūkio paskirties. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui 390 yra įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas, plotas – 0,0407 ha). Jokios daiktinės teisės nėra įregistruotos žemės sklypams 142 ir 143, tačiau šių sklypų savininkai patekti į savo žemės sklypus gali tik naudodamiesi žemės sklypui 390 nustatytu servitutu. Byloje nėra ginčo dėl kelio servituto būtinumo, tačiau atsakovas K. J. nesutinka su ieškovo pateiktame plane nurodomomis jo ribomis. Atsakovas K. J. taip pat nesutinka išplėsti jo sklypui nustatytus suvaržymus įtraukiant ir servitutą tiesti komunikacijas (įvesti elektrą į žemės sklypą 142) bei prašo pakoreguoti servitutinio kelio ribas ir nustatyti kelio servitutą žemės sklypams 142 ir 143, kad galėtų patekti į kitą jam priklausantį žemės sklypą 005, per žemės sklypus 142 ir 143.
Dėl servitutų žemės sklypams 142 ir 143 nustatymo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK detaliau reglamentuoja servitutų nustatymą sandoriais ir teismo sprendimu. CK 4.125 straipsnyje, reglamentuojančiame servituto nustatymą sandoriais, nustatyta, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. CK 4.126 straipsnio, reglamentuojančio servituto nustatymą teismo sprendimu, 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu išplėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-916/2017">e3K-3-190-916/2017</a> 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94-248/2016">3K-3-94-248/2016</a>, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTY5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-695/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-695/2021">e3K-3-181-695/2021</a>, 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY4LTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-268-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-268-701/2021">e3K-3-268-701/2021</a>).
Nagrinėjamu atveju atsakovas K. J. prašo nustatyti kelio servitutą, kuris leistų jam per žemės sklypus 142 ir 143 patekti į žemės sklypą 005. Poreikį nustatyti šį servitutą atsakovas grindžia tuo, kad per žemės sklypus 142 ir 143 įvažiavimas yra patogiausias, kitose vietose į sklypo dalį patekti trukdo vandens telkinys bei šlapynė. Ieškovas K. A. ir atsakovas E. A. su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad kliūtis patekti į žemės sklypo dalį susikūrė pats atsakovas padidindamas savo vandens telkinį, toks servitutas nėra būtinas, atsakovas neįrodė, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.
Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2007">3K-3-82/2007</a>, 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023).
Byloje atsakovas K. J. neįrodinėjo, kad patekimas į jo žemės sklypą yra galimas tik per žemės sklypus 142 ir 143, priešingai, atsakovas pats patvirtino, kad gali patekti į savo sklypą ir kitais būdais, tačiau jie nėra patogūs. Nors atsakovas nurodė, kad į sklypą jam sudėtinga įvažiuoti dėl šlapynės, duomenų pagrindžiančių, kad kelią jam pastoja šlapynė, nepateikė. Teismas sutinka, su ieškovo argumentu, kad šlapynė nepagrįstai yra žymima ir A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. gruodžio 2 d. parengtame servitutų nustatymo plane. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-228 patvirtintas Šlapynių nustatymo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja šlapynės nustatymo kriterijus ir nustatymo eigą. Teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos šlapynės yra žymimos teritorijos, kur privaloma laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginių būklės ir žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų žemėlapyje. Kaip matyti iš byloje pateikto žemėlapio, šlapynė toje vietoje, kur teigia esant atsakovas (tarp vandens telkinio ir sklypo ribos) nėra pažymėta. Pagal paties atsakovo pateiktas orto nuotraukas, sklype esantis vandens telkinys sklypo ribos nesiekia, o jokie duomenys, patvirtinantys, kad jame yra nepravažiuojamų vietų, nepateikti. Be to, pagal ieškovo byloje pateiktą 2010 metais atliktais kadastriniais matavimais sudarytą žemės sklypo planą, žemės sklype 005 esantis vandens telkinys (kūdra) yra žymiai mažesnė už vėliausias atsakovo K. J. pateiktas orto nuotraukas, taigi akivaizdu, kad būtent pats atsakovas savo sklype iškasdamas didesnį vandens telkinį užkirto kelią patogesniam privažiavimui į dalį minėto sklypo.
Įvertinus šalių ir atstovų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, K. J. negali patekti į visą savo sklypą 005 nevažiuodamas per žemės sklypus 142 ir 143, todėl servituto nustatymas šiuo atveju nėra būtinas ir šis priešieškinio reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas K. J. priešieškiniu taip pat reikalauja nustatyti servitutą E. A. žemės sklypui 143 kaip viešpataujančiam daiktui. Atsakovas E. A. prašė priešieškinio reikalavimus atmesti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 13 d. įsakyme Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-574 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“ konkrečiai nenurodytas žemės sklypas, kuriuo gali naudotis nustatytu žemės sklypui 390 kelio servitutu (tarnaujančiu) – juo gali naudotis visi žemės sklypų savininkai, kuriems šitas kelio servitutas būtinas privažiuoti prie savo žemės sklypų. Taigi nors E. A. žemės sklypas nėra įregistruotas viešpataujančiu šio servituto atžvilgiu, tačiau administraciniu teisės aktu nustatytas servitutas užtikrina galimybę E. A. patekti į savo nuosavybę, teisės išviešinimo nustatant viešpataujantį servitutą jis nesiekia, todėl šis priešieškinio reikalavimas taip pat atmestinas.
Dėl kelio servituto nustatymo įvardijant žemės sklypą 142 viešpataujančiu daiktu
Byloje pateiktu Valstybės įmonės „Registrų centras“ raštu nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-574 ir Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 6 d. įsakymu dėl žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre Nr. 33-Ž-2506 viešpataujantis servitutas nenustatytas. Žemės sklypui 390 nustatytas 0,0407 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), tačiau minėtuose dokumentuose nenurodyti viešpataujančius daiktus – žemės sklypus identifikuojantys duomenys (adresai, unikalūs numeriai ar kadastro numeriai). Taigi ieškovui priklausantis žemės sklypas 142 nėra įvardijamas viešpataujančiu daiktu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1SD-89511-(15.3.48 E.) išaiškino, kad žemės sklypai, (duomenys neskelbtini), yra privatūs, todėl tarnyba neturi teisės administraciniu aktu privačia nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams nustatyti kelio servitutą (viešpataujantį). Jeigu žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkas siekia nustatyti minėtam žemės sklypui kelio servituto (viešpataujantis), siūloma kreiptis į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininką ir nustatyti jį notariškai patvirtinta sutartimi. Nesutikus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkui, siūloma kreiptis į teismą ir nustatyti kelio servituto (viešpataujantis) teismo keliu.
Ginčo atveju žemės sklypui 390 jau yra nustatytas kelio servitutas kaip tarnaujančiam daiktui, tačiau nėra įvardijamas viešpataujantis daiktas. Atsakovas K. J. neginčijo aplinkybės, kad į ieškovui priklausantį žemės sklypą 142 galima patekti tik per atsakovo žemės sklypą 390, tačiau teigė, jog ieškovo žemės sklypą 142 kaip viešpataujantį nustatyto servituto atžvilgiu galima įregistruoti ne teisminiu keliu. Ieškovas pateikė duomenis, kad stengėsi daiktines teises įregistruoti ne teismo keliu, tačiau to padaryti nepavyko, todėl yra pagrindas nustatyti viešpataujantį servitutą.
Byloje šalys taip pat nesutaria dėl kelio servituto apimties. Atsakovas priešieškiniu reikalauja nustatyti servituto kelio ribas pagal jo pateiktą planą, nes konkretus kelias nėra pažymėtas registrų centre ir nėra įregistruotos jo koordinatės, taigi kelio ribas galima koreguoti ir braižyti pagal jo nurodymus. Ieškovas su šia aplinkybe nesutinka, nurodo, jog servituto ribos buvo aiškiai apibrėžtos nustatant servitutą. Iš byloje pateikto 2024 m. gegužės 15 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nors servituto koordinatės nėra įvardijamos išrašo 6 dalyje „kitos daiktinės teisės“, kurioje aprašytas atsakovo žemės sklypui 390 nustatytas servitutas, tačiau tikslios koordinatės yra pažymėtos prie išrašo pridedame žemės sklypo plane. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju servituto ribos ir turinys yra aiškiai apibrėžti.
CK 4.139 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai servitutas suvaržo teisę į daikto dalį, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pakeisti daikto dalį, teisę į kurią suvaržo servitutas, kita šio daikto dalimi, jeigu toks pakeitimas padės tarnaujančiojo daikto savininkui išvengti dėl servituto atsirandančių pernelyg didelių nuostolių. Teismo vertinimu šiuo atveju atsakovas nepagrindė bei neįrodė poreikio keisti nustatytas servituto ribas. Nors tinkamam servituto naudojimui gali tekti iškirsti dalį medžių, tačiau minėti darbai neturi būti atliekami atsakovo sąskaita. Kaip jau minėta, žemės sklypas 390 yra žemės ūkio paskirties. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo teritorijoje auga beržai ir kiti natūralūs želdiniai, kurie nėra susiję su sklypo naudojimu pagal paskirtį. Atsakovas neįrodinėjo, kad šie medžiai jam neša naudą, taip pat neįrodinėjo kokio dydžio nuostolius patirtų dėl jų iškirtimo, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas, o ieškovo žemės sklypui 142 kaip viešpataujančiam daiktui nustatytinas servitutas pagal jau esamo servituto ribas (CPK 178 straipsnis).
Dėl komunikacijų servituto nustatymo
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260-687/2019">3K-3-260-687/2019</a> 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (CK 1.2 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMi0xMDc1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-2-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-2-1075/2019">e3K-7-2-1075/2019</a> 19 punktas).
Ieškovo pateiktais duomenimis žemės sklypo 142, paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Alytaus rajono savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Jis taip pat pateikė nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad statybos darbai pradėti, sklype statomas gyvenamasis namas. Ieškovas pagal statybą leidžiantį dokumentą savo žemės sklype, (duomenys neskelbtini) vykdo gyvenamojo namo, pirties ir stoginės statybas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, jau atliktų darbų žemės sklype 142 apimtis. Duomenys iš portalo Regia.lt apie elektros tinklų išsidėstymą patvirtina, kad prisijungti prie elektros tinklų ieškovas gali tik tiesdamas kabelius per atsakovo nekilnojamąjį turtą, alternatyvios priemonės prisijungti prie elektros tinklų, nesuvaržant atsakovo nuosavybės, nėra. Ieškovas su ESO yra sudaręs naujojo kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, kurios pagrindu ESO parengė elektros skirstomųjų tinklų schemą. Siekiant realizuoti sodybos (duomenys neskelbtini) prijungimo prie ESO elektros skirstomųjų tinklų schemos sprendinius būtina atsakovo žemės sklype 390 nustatyti servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), servitutą nustatant dėl žemės sklypo 142 (viešpataujantis).
Atsakovo teigimu ieškovui nėra būtinybės prisijungti prie elektros skirstymo tinklų, jis gali gauti elektrą statomame name alternatyviomis priemonėmis (saulės elektrinė). Teismas kritiškai vertina šį argumentą. Teismo vertinimu šiuo atveju ieškovo prašomas nustatyti servitutas atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių, kadangi jis nustatytinas jau egzistuojančio servituto ribose bei kelio apsaugos zonoje. Servituto nustatymas atsakovui nesukels jokių papildomų apribojimų naudojantis savo žemės sklypu, tačiau suteiks galimybę ieškovui naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį – pasistatyti gyvenamąjį namą.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pasiūlė alternatyvią servituto komunikacijoms tiesti vietą – atsakovo manymu mažiausiai jo teises pažeistų elektrą į ieškovo sklypą vestis iš kitos pusės pagrindinio kelio. Kaip matyti iš byloje pateikto REGIA Lietuva ekrano vaizdo („Duomenys iš Regia.lt apie elektros tinklus.pdf“ DOK-46296), elektros linija iš tiesų eina tiek per atsakovo sklypą, tiek ir kitapus kelio. Tačiau kitapus kelio yra požeminė linija, o per atsakovo sklypą elektros linija nutiesta stulpais. Būtent pastarąja linija yra tiekiama elektra ir atsakovo pastatams. Teismas pažymi, kad ieškovas pats savarankiškai nesirinko elektros prisijungimo vietos ir būdo, jo galimybės prisijungti prie elektros skirstymo tinklų buvo įvertintos suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčios ESO. Būtent ESO įvertino optimaliausią prisijungimo metodą ir sudarė byloje pateiktą schemą bei prisijungimo sąlygas ieškovui. Pagal sudarytą schemą elektra į ieškovo žemės sklypą 142 atvedama nuo stulpo esančio atsakovo sklype iki servituto kelio ir toliau eina keliu iki ieškovo žemės sklypo 142. Teismo nuomone, schemoje nurodytas prisijungimas prie jau egzistuojančios elektros linijos, kuria naudojasi ir atsakovas bei kuriai, kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, jau galioja elektros tinklų apsaugos zona, nesukels papildomų neproporcingų suvaržymų atsakovui naudotis savo nekilnojamuoju turtu. Konkrečių neigiamų pasekmių patvirtinus ieškovo siūlomą variantą neįvardino ir atsakovas, tačiau būtent atsakovo siūlomas prisijungimo būdas reikalauja kelio perkasimo, kas neabejotinai lemtų didesnius kaštus bei laikinai sutrikdytų eismą.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog ieškovo prašomas nustatyti servitutas atsakovo žemės sklype, yra objektyviai būtinas, kad ieškovas turėtų galimybę nutiesti elektros tinklus siekiant žemės sklypo tinkamo naudojimo, o kito tinkamiausio kelio nutiesti šią elektros liniją nėra, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl leidimo nustatyto servituto ribose savo lėšomis gauti reikiamus leidimus ir atlikti darbus, būtinus pašalinti kliūtis
Ieškovas prašo suteikti jam teisę K. J. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nustatyto servituto ribose savo lėšomis gauti reikiamus leidimus ir atlikti darbus, būtinus pašalinti kliūtis, trukdančias normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis. Šį reikalavimą ieškovas grindžia aplinkybe, kad kelio ribose auga želdiniai, kurie trukdo tinkamai naudotis 4 metrų pločio keliu, nes dėl augančių medžių jis siauresnis, o atsakovas nesutinka medžių kirsti, neleidžia atlikti jokių darbų tvarkant ir prižiūrint kelią.
CK 4.119 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta: jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Byloje nustatyta ir dėl to nekilo ginčo, jog ieškovo žemės sklype 142, vyksta gyvenamojo namo statybos. Akivaizdu, kad vykdant statybos darbus, į statybos darbų objektą būtina pristatyti statybines medžiagas ir tai yra daroma krovininėmis transporto priemonėmis, todėl šiuo atveju servitutinis kelias naudojamas aptarnaujančiajam transportui – važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad abipus servitutinio kelio auga dideli medžiai. Atsakovas byloje pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyriaus 2023 m. birželio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-(14.2.73), kuriuo patikrinta kaip laikomasi atsakovo žemės sklype 390 nustatyto servituto nustatyta, kad sklype įrengtas smėlio-žvyro kelias, pravažiavimas juo tinkamas, kelio ribos pažymėtos teisingai, medžių šalinti nereikia, servituto dalyje, kuri yra koordinuota, medžiai ir krūmai neauga. Nors patikrinimo metu, kuris buvo atliktas prieš daugiau nei metus laiko, konstatuota, kad želdiniai netrukdo naudotis servitutiniu keliu, tačiau tiek šalių paaiškinimais, tiek iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad želdiniai auga prie pat kelio, t. y. arčiau nei trys metrai iki jo ribos. Be to, patikrinimo metu vertinti tik koordinačių taškuose augantys medžiai, o želdiniai kitose vietose nebuvo fiksuoti. Atsakovas neneigė aplinkybės, kad medžiai palei kelią šiuo metu trukdo juo naudotis, dėl to pats siūlė pakoreguoti kelio ribas nustatant naują servitutą. Be to, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ir atsakovas, ir trečiasis asmuo piktinosi, kad ieškovas ant kelio pripylė žvyro be jų leidimo. Taigi akivaizdu, kad dėl kelio priežiūros ir kliūčių pašalinimo tarp šalių kyla nesutarimai.
Esant tokioms aplinkybėms, nustačius kelio servitutą pagal jau esamas kelio ribas, tikslinga užtikrinti ir tinkamą naudojimąsi juo, todėl ieškovui išduotinas leidimas nustatyto servituto ribose savo lėšomis gauti reikiamus leidimus ir atlikti darbus, būtinus pašalinti kliūtis, trukdančias normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis (CK 4.114 straipsnis).
Tačiau teismas pažymi, kad šios teisės suteikimas nereiškia, jog ieškovas gali atlikti bet kokius veiksmus savo nuožiūra. Šiuo atveju ieškovui suteikiamas leidimas atlikti tik tuos veiksmus, kurie yra būtini ir proporcingi siekiant naudotis nustatytu servitutu, taip pat įstatymų nustatyta tvarka suderinti su atsakingomis institucijomis.
Atsakovui išaiškintina, kad vadovaujantis CK 4.139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu servituto turėtojas netinkamai įgyvendina servituto suteiktas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises ir tuo pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko teises, tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taigi manydamas, kad jo teisės pažeidžiamos dėl netinkamo servituto naudojimo, atsakovas gali savarankiškai kreiptis dėl savo teisių gynimo.
Dėl kompensacijos priteisimo
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra ir nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMi0xMDc1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-2-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-2-1075/2019">e3K-7-2-1075/2019</a> 45 punktas).
Ieškovas pateikė 2024 m. gegužės 10 d. UAB „Matininkų kontora“ atliktą vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, pagrįstą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, pagal kurį už 0,0407 ha ploto servitutą mokėtina 1 168,11 Eur kompensacija. Tai pat 2024 m. gegužės 10 d. aiškinamąjį raštą dėl vienkartinės kompensacijos sumos už sutartimi nustatomą žemės servitutą apskaičiavimo, pagrįstą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintose Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos taisyklėmis, pagal kurį už 0,0199 ha servitutą tiesti, aptarnauti naudoti požemines, antžemines komunikacijas mokėtina 1 410,48 Eur kompensacija. Pagal metodikas šiuo atveju mokėtina bendra kompensacija yra 2 578,59 Eur. Ieškovas sutiko mokėti atsakovui beveik du kartus didesnę sumą – 5 000 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją. Atsakovas neginčijo, kad ieškovo siūlomas kompensacijos dydis yra neadekvatus, neįrodinėjo, jog kompensacijos dydis yra nustatytas netinkamai. Tačiau jis prašė nepriteisti jokios kompensacijos mainais į kito servituto nustatymą ieškovo sklypui kaip tarnaujančiam. Atmetus šį atsakovo reikalavimą, teismas vertina ieškovo siūlomą kompensacijos dydį kaip padengiantį atsakovo nuostolius dėl nustatomų servitutų, todėl atsakovui priteistina 5 000 Eur kompensacija už servitutų kodas 222 ir kodas 214 nustatymą iš ieškovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas prašė priteisti 2 410 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur išlaidos už teisinę pagalbą ir 300 Eur už matininkų paslaugas. Atsakovas K. J. prašė priteisti 2 489 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 2 379 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Atsakovas E. A. prašė priteisti 750 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Ginčo dėl išlaidų dydžio nėra, šalių patirtos išlaidos pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo K. J. priteistinos 2 410 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui K. A.. Atmetus visus priešieškinio reikalavimus iš atsakovo K. J. priteistinos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovui E. A. (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–2 dalys). Taip pat iš atsakovo K. J. priteisiamos 40,83 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Šios išlaidos sumokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Matininkų kontora“ 2024 m. gegužės 10 d. parengtą žemės sklypo planą servitutams nustatyti:
1) nustatyti K. J. žemės sklype, (duomenys neskelbtini)199 m2 ploto tarnaujantį servitutą, kodas 222 – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), apribotas ribų posūkio taškais 14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25;
2) nustatyti K. A. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), viešpataujančius servitutus:
- kelio servitutą (kodas 114), 407 m2 ploto – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis daiktas), apribotas ribų posūkio taškais 6-7-8-9-10-11-12-13;
- servitutą (kodas 221), 199 m2 ploto – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas), apribotas ribų posūkio taškais 14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25.
Priteisti iš ieškovo K. A. 5 000 Eur vienkartinę kompensaciją už žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus servitutus kodas 222 ir kodas 214 atsakovui K. J..
Suteikti ieškovui K. A. teisę atsakovo K. J. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nustatyto servituto ribose savo lėšomis gauti reikiamus leidimus ir atlikti darbus, būtinus pašalinti kliūtis, trukdančias normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis.
Priteisti iš atsakovo K. J. 2 410 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui K. A..
Priteisti iš atsakovo K. J. 750 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. A..
Priteisti iš atsakovo K. J. 40,83 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Audra Dudzinskienė
