Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-1863-595/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04528-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:17.6; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ atstovui advokatui N.P.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei S.N.,

trečiojo suinteresuoto asmens S.D. atstovui K. U.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo S. D., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB „Balta) sodyba“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 2D-18894 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją atlikti pakartotinį patikrinimą ir nustatyti, ar pastato, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuris yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statyba atitinka jai taikomus teisės aktų reikalavimus.

Nurodo, jog Rašte yra pateiktos aiškiai nepagrįstos išvados apie tai, kad savavališkos statybos požymių nenustatyta, prieštaraujančios statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas, o Pastato patikrinimas turi būti atliktas pakartotinai.

Pareiškėja paaiškina, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) (toliau - ir Kliento Sklypas), kurio rytinė dalis ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Kaimyninis Sklypas), nuosavybės teise priklausančiu S. D..

Teigia, jog Kaimyniniame Sklype yra pastatytas Pastatas, kuris yra pilnai įrengtas kaip gyvenamasis namas, kuriuo naudojasi Kaimyninio Sklypo savininkė S. D. (toliau - ir trečiasis suinteresuotas asmuo) su dviem nepilnamečiais vaikais ir sugyventiniu J. D.. Nurodo, kad iš registro duomenų yra matyti, kad Pastatas priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat matoma, kad Pastatas yra pastatytas 0,2 ha ploto žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio. Taip pat iš Inspekcijos pateiktos tyrimo medžiagos matyti, kad Pastato statytojas yra jo savininkė – trečiasis suinteresuotas asmuo.

Pažymi, kad Inspekcija nustatė, jog gyvenamojo namo statybai 2010 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 592 (toliau - ir SLD), kuriame nurodyta, jog statybos objektas yra ūkininko sodyba, pritaikyta kaimo turizmui. Teigia, kad patikrinimo metu be kita ko buvo konstatuota, jog „1.1. Statinio statybos rūšis ir kategorija atitinka nurodytą SLD (kai SLD išduotas)“ ir „1.2. Tokio (-ių) statinio (-ių) statyba žemės sklype galima pagal NTR išraše nurodytą naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį“. Tačiau akcentuoja, kad Inspekcija nenustatė aplinkybių, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatomis, sudarytų pagrindą daryti tokias išvadas: 1) Kaimyninio Sklypo ar jame stovinčio Pastato savininkas būtų ūkininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste bei jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre; 2) Pastatas būtų pastatytas ūkininko ir būtų dalis ūkio (su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti); 3) Kaimyninis Sklypas, kuriame pastatytas Pastatas, priklausytų ūkininkui ir būtų ne mažesnio kaip 0,5 hektaro ploto.

Teigia, jog tam, kad būtų pagrindas pripažinti, jog Pastatas atitinka SLD ir jo statyba galima Kaimyniniame Žemės sklype pagal nurodytą naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų būti teisės aktuose nustatyta tvarka registruota ūkininkė, turinti teisės aktuose nustatyta tvarka įregistruotą ūkį ir vykdanti teisės aktuose nustatyta tvarka įregistruotą kaimo turizmo veiklą, o Pastatas turėtų būti dalis 275,55 kv. m ploto ūkininko sodybos, iš kurios gyvenamojo ploto yra tik 21,70 kv. m. Akcentuoja, kad nei vienos iš šių aplinkybių Inspekcija nenustatė, todėl jos atlikto patikrinimo išvados yra visiškai nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės.

Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija net nepatikrino Pastato statybos projekto ir nesupranta, kaip apskritai buvo įmanoma atlikti patikrinimą be šio dokumento. Nurodo, kad Inspekcijos buvo paprašyta pateikti visą pareiškimo tyrimo medžiagą tačiau Inspekcija pateikė tik statybos patikrinimo aktą be jokių šio akto priedų. Pažymi jog Inspekcija nenurodė jokio pagrindo, kuriuo remiantis nepateikė likusios tyrimo medžiagos.

Mano, kad pagal SLD Kaimyniniame Sklype turėtų būti statoma ūkininko sodyba, pritaikyta kaimo turizmui, kas reiškia, kad jame statomas Pastatas negali būti pritaikytas ir naudojamas nuolatiniam gyvenimu. Tą patvirtina ir SLD, pagal kurį, kaip minėta, Pastatas turėtų būti dalis 275,55 kv. m ploto ūkininko sodybos, iš kurios gyvenamojo ploto yra tik 21,70 kv. m. Tuo tarpu faktiškai Pastatas yra nuolat gyvenamas keturių asmenų akivaizdžiai didesniame nei 21,70 kv. m plote. Tai reiškia, kad priešingai nei nustatė Inspekcija, Pastatas iš tiesų neatitinka SLD, niekaip negali atitikti statybos projekto, jei toks ir yra, ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus pagal nurodytą naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį.

Taip pat teigia, jog iš pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad Kaimyniniame Sklype jokia ūkininkavimo, miškininkystės ar kaimo turizmo veikla nėra vykdoma, todėl apskritai jokia ūkininko sodyba negali būti įsteigta, o bet kokie šiame žemės ūkio paskirties sklype statomi ar pastatyti ir naudojami ar nenaudojami gyvenamieji pastatai yra neteisėti, kadangi tiesiogiai pažeidžia žemės paskirtį, kuri skirta žemės ūkio veiklai vykdyti.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Inspekcija - teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūrą vykdanti institucija, kurios kompetencijų, pareigų ir teisių ribos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Veikdama kompetencijos ribose, Inspekcija pareiškėjos prašymu atliko statinio statybos teisėtumo vertinimą, o ne suinteresuoto asmens atitikimą ūkininkui keliamiems reikalavimams.

Nurodo, kad nustačius, jog žemės sklype, esančiam pastatui yra išduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. SLD statyti ūkininko sodybą, pritaikyta kaimo turizmui, skundžiamame Rašte Inspekcija pažymėjo, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus.

Pažymi, kad Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1V-194 redakcija) (toliau – Taisyklės) 41.11. punkte taip pat išdėstytas vienas iš skundų nenagrinėjimo atvejų kai „dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo – jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl jo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas;“.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog jokia ūkininko sodyba negali būti įsteigta, o bet kokie šiame žemės ūkio paskirties sklype statomi ar pastatyti ir naudojami ar nenaudojami gyvenamieji pastatai yra neteisėti. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus bei nekilnojamojo turto registro centro duomenis pastatui išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę žemės sklype statyti ūkininko sodybą, pritaikytą kaimo turizmui. Statybos leidimas yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai mano, kad pareiškėjos argumentai, jog žemės sklype nėra galima ūkininko sodybą, yra atmestini.

Paaiškina, kad patikrinimo metu, siekiant įvertinti Pastato baigtumą, atitikti statinio projektui, pagal kurį išduotas statybos leidimas, statytoja vietoje Inspekcijai pateikė Pastato kadastrinių matavimų bylą bei geodezinę išpildomąją nuotrauką. Įvertinęs pateiktus dokumentus Inspekcijos pareigūnas pažeidimų, kurie būtų pripažinti savavališka statyba – nenustatė.

Pažymi, kad dokumentų (statybos projekto, kuriam išduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. SLD, pastato kadastrinių matavimų bylos bei geodezinės išpildomosios nuotraukos), Inspekcija neturi ir į bylą pateikti negali, nes 2021 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo žemės sklype metu, atlikus faktinių aplinkybių bei pateiktų dokumentų vertinimą, jie buvo grąžinti trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. su pareiškėjo skundu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti.

Nurodo, jog vertinant Rašto turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, kuriais yra grindžiamas Inspekcijos priimtas sprendimas, galima teigti, jog Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus, atitinka Inspekcijos kompetenciją, apibrėžtą jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Raštas yra neteisėtas ir naikintinas dėl to, jog neatitinka jam keliamų individualaus administracinio akto reikalavimų.

Teigia, kad pareiškėja nei skunde, nei kituose procesiniuose sprendimuose nenurodė, kaip konkrečiai ir/ar kokiu būdu Raštas pažeidžia pareiškėjos teises ir/ar teisėtus interesus. Raštas nesukūrė pareiškėjai jokių teisių ir/ar pareigų, o teismui tenkinus skundą ir įpareigojus Inspekciją atlikti skunde nurodytus veiksmus - naujas (galimai palankus pareiškėjai Inspekcijos sprendimas) nesukurs pareiškėjai jokių teisių ir/ar pareigų.

Mano, kad pareiškėja reikšdama skundą, gina ne savo pažeidžiamas (pažeistas) teises ir/ar teisėtus interesus, o siekia neviešinamų, su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintais principais nesuderinamų tikslų - daryti neigiamą poveikį trečiajam suinteresuotam asmeniui bei jos teisėms ir/ar teisėtiems interesams, siekiant turinių interesų patenkinimo.

Paaiškina, jog pareiškėja su trečiuoju suinteresuotu asmeniu vedė derybas dėl dalies pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (adresas (duomenys neskelbtini)) pardavimo, tačiau trečiajam suinteresuotam asmeniui 2021 m. vasarą atsisakius įsigyti dalį pareiškėjai priklausančio žemės sklypo pareiškėjos pakeistomis sąlygomis, neatitinkančiomis vestų derybų eigos ir trečiojo suinteresuoto asmens tikslų, pareiškėja ėmėsi visų priemonių tam, jog būtų daromas neigiamas poveikis trečiajam suinteresuotam asmeniui: 1) pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, jog būtų patikrinti pareiškėjos nurodyti faktai dėl galimai neteisėtos (savavališkos) Pastato statybos; 2) pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – ir NŽT) su skundu dėl S. D. neteisėtų veiksmų, pašalint pareiškėjos priklausančio žemės sklypo ir Žemės sklypo ribų riboženklius, tačiau NŽT 2021 m. rugsėjo 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-357-(14.48.79.) nustatė, kad visi riboženkliai yra, nėra jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų; 3) pareiškėja kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai nusikalstamų S. D. veikų, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-oio skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 4) pareiškėja kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu „Dėl turtinės žalos atlyginimo“ (ši civilinė byla Nr. e2-8002-1141/2021 neišnagrinėta).

Nurodo, kad tokie pareiškėjos veiksmai ir pats skundas dėl Inspekcijos Rašto yra vertintini ne kaip pareiškėjos pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų gynybos būdas, atitinkantis ABTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT), o kaip piktnaudžiavimas jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis.

Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti ūkininko sodybą, pritaikytą kaimo turizmui yra galiojantis, Inspekcija patikrinimo metu įvertino Pastato atitiktį statinio projektui, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, bei konstatavo, jog jokių pažeidimų nėra Šios Inspekcijos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina Inspekcijos turimi dokumentai (Inspekcijai pateikti dokumentai), todėl pareiškėjai nepateikus kitų įrodymų, o apsiribojant tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nėra jokio pagrindo teigti, jog Pastato statyba turi savavališkos statybos požymių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad jie neginčija išduoto statybos leidimo teisėtumo, o siekia, kad Inspekcija patikrintų, ar Pastatas stovintis trečio suinteresuoto asmens sklype atitinka statybos leidimą. Atstovo vertinimu, Inspekcija to neatliko. Nurodo, kad pareiškėjos suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad jai priklauso žemės ūkio paskirties sklypas esantis šalia trečio suinteresuoto asmens žemės sklypo, jame yra vykdoma žemės ūkio veikla ir jai aktualu, kad ir gretimame žemės ūkio paskirties sklype nebūtų pastoviai gyvenama, nes leidimas yra išduotas kaimo turizmo sodybai, o ne gyvenamam namui.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečio suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus.

k o n s t a t u o j a:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 2D-18894 teisėtumo ir pagrįstumo Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą – įpareigoti Inspekciją atlikti pakartotinį patikrinimą ir nustatyti, ar Pastato statyba atitinka jai taikomus teisės aktų reikalavimus.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei paaiškinimų byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), kurio rytinė dalis ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiu trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise pagal 2013 m. lapkričio 26 d. Pirkimo -pardavimo sutartį Nr. 4732 bei 2013 m. lapkričio 29 d. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 47322021 priklauso Pastatas – Ūkininko sodyba, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pastato statybos pradžia yra 2006 metai, statybos pabaigos metai – 2007. Pastato būklė – nebaigtas statyti, baigtumas 38 procentai. Pastatui 2010 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra išdavusi Statybos leidimą Nr. 592 ūkininko sodybos pritaikytos kaimo turizmui statybai. Pastato įregistravimo pagrindas – 2007 m. gruodžio 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. (1000-11.22-952).

Nustatyta, kad 2021 m. liepos 29 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją su pareiškimu „Dėl savavališkų statybų“, prašydama atlikti patikrinimą ir nustatyti, ar Pastato statyba ir jo tolimesnis naudojimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Inspekcija 2021 m. rugsėjo 21d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei patikrinimo rezultatus užfiksavo 2021 m. lapkričio 4 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontrolinis klausimynas). Patikrinimo metu savavališkos statybos požymių nenustatyta.

Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 2D-18894 atsakė į pareiškėjos 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą. Rašte nurodė, kad Pastatui daugiau nei prieš 3 metus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atlikus patikrinimą žemės sklype savavališkos statybos požymių nenustatyta. Taip pat nurodyta, kad pagal kompetenciją, įvertinti pareiškime nurodytas aplinkybes dėl nuotekų tvarkymo, dalis skundo persiųsta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Be kita ko, paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybės administracija.

Pareiškėja skunde teigia, kad Rašte yra nurodytos aiškiai nepagrįstos išvados apie tai, kad savavališkos statybos požymių nenustatyta, prieštaraujančios statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas, o Pastato patikrinimas atliktas pakartotinai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės).

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; 13) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Minėto straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Taisyklėse, nustatančiose asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką, nustatyta, kad prašymai ir skundai nenagrinėjami: Viešojo administravimo įstatymo, Priežiūros įstatymo, LRV taisyklių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais (29.1. papunktis); jeigu suėję jų padavimo terminai, numatyti Priežiūros įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme ar kituose teisės aktuose (29.3. papunktis). Taisyklių 41.11. punkte taip pat išdėstytas vienas iš skundų nenagrinėjimo atvejų kai „dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo – jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl jo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Inspekcija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad Pastatas buvo pradėtas statyti 2006 m., o 2007-12-10 statybos Inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (1000-11.22-952) pagrindu, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, Rašte pagrįstai nurodė, jog Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme (suvestinė redakcija galiojo nuo 2005-12-20 iki 2008-02-29) nuostatos nustatančios, kad „nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro“ nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas nuostata nustatančia, kad „nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro“ (11 straipsnio 1 dalis), kuria skunde remiasi pareiškėja, kvestionuodama Inspekcijos atlikto patikrinimo teisėtumą, buvo papildytas tik 2008 01 17 įstatymu Nr. X-1420. Santykiams kurie atsirado iki minėtos nuostatos įsigaliojimo šie reikalavimai nebuvo taikomi, todėl pagrįstai nustačius, kad Pastato statyba buvo pradėta 2006 metais, o 2007 m. gruodžio 10 d. statybos Inspekcijos tarnybos pažymos Nr.1000-11.22-952 pagrindu Pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra jokio pagrindo teigti, kad Pastato statyba neatitinka Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio reikalavimų.

Teismas pripažįsta, kad IŠ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad Pastatas įregistruotas 2007 metais, taigi nuo jo statybos praėję daugiau kaip 10 metų, todėl Inspekcija pagrįstai vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio bei Taisyklių nuostatomis skundo nagrinėjimą nutraukė, kadangi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje apibrėžta, kas yra savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio straipsnio 11 dalyje yra numatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai - statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Pažymėtina, kad Inspekcijos specialistai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, siekdami objektyviai įvertinti pastato baigtumą, atitiktį statinio projektui, pagal kurį išduotas statybos leidimas bei konstatavo, jog jokių pažeidimų nėra. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtintos Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14).

Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, įvertinęs Rašto turinį ir vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, konstatuoja, kad ginčijamas Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jį keisti ar naikinti remiantis skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Inspekciją atlikti pakartotinį patikrinimą ir nustatyti, ar Pastato statyba atitinka jai taikomus teisės aktų reikalavimus.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. prašo priteisti 1 050 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisinis interesas ginče buvo toks pat kaip Inspekcijos, todėl, teismo sprendimu atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens S. D. teisės buvo apgintos ir ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S.D. jai atstovaujančiam advokatui K. U. sumokėjo 1050 Eur už teisines paslaugas. Jos patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos, kadangi jos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. D. iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Jolita Rasiukevičienė

Gediminas Užubalis

Vita Valeckaitė