M. B., V. K., L. V. ir D. V. pagal BK 294 str., 180 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-462/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.2; 1.2.28.3; 2.4.6.3.1.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,

nuteistajam M. B.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendis: M. B. veika kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir jis nubaustas 30 (trisdešimčiai) parų arešto; V. K. veika kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir jis nubaustas 30 (trisdešimčiai) parų arešto.

Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžiu M. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo M. B., prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžiu M. B. ir V. K. nuteisti už tai, kad 2005 m. lapkričio 11 d. naktį, apie 1.00 val., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe kartu su nenustatytu asmeniu, įsibrovė į L. V. butą, esantį Šakių rajone (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš ją – nustūmė L. V. nuo buto durų, pargriovė ant lovos, užmetė ant galvos pagalvę bei grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė D. V. priklausančios vaizdo ir garso aparatūros, kurios vertė – 5770 Lt.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu M. B. ir V. K. nuteisti už tai, kad 2005 m. lapkričio 11 d. naktį, apie 1.00 val., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe kartu su nenustatytu asmeniu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, turėdami tikslą iš D. V. atsiimti jo pripažįstamą 100 Lt skolą V. K., iš buto, esančio Šakių rajone (duomenys neskelbtini), išnešė D. V. priklausančios vaizdo ir garso aparatūros, kurios bendra vertė 5770 Lt, padarydami nukentėjusiajam didelę žalą.

Kasaciniu skundu Kauno miesto apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apylinkės teismas teisingai nuteistųjų M. B. ir V. K. veikas kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas veikas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino nustatyta tą aplinkybę, kad kaltinamieji atvyko pas nukentėjusiąją L. V., turėdami tikslą išsireikalauti tikrą ar tariamą D. V. skolą V. K. Atribojant savavaldžiavimą nuo plėšimo, apylinkės teismas vadovavosi užvaldyto turto ir kaltinamojo patirtų nuostolių dėl skolos ar kitokios žalos dydžio santykiu ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 2 punktu, jog nelygiavertis prievolei turto užvaldymas, esant atitinkamiems kvalifikuojantiems požymiams, turi būti kvalifikuojamas kaip plėšimas, nes tokiu atveju užvaldomas svetimas turtas.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį motyvavo tuo, kad nors šiuo atveju paimto turto vertė žymiai viršijo skolos dydį, tačiau, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, vien šios aplinkybės buvimas neduoda pagrindo nuteistųjų veikas kvalifikuoti kaip plėšimą. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius požymius, būtina įvertinti ir subjektyviuosius, t. y. kokio tikslo siekė ir kokius padarinius numatė kaltininkai. Tai aiškiai matyti iš tolesnių nuteistųjų veiksmų. D. V. daiktų jie nerealizavo ar kitaip nepanaudojo savo reikmėms, o grąžino D. V., šiam grąžinus skolą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. V. galėjo būti skolingas V. K. apie 100 Lt, o nusikaltimo metu užvaldyto turto vertė yra 5770 Lt. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad neteisėtas svetimo turto užvaldymas, susijęs su smurto panaudojimu ir įsibrovimu į gyvenamąją patalpą, kvalifikuojamas ne kaip savavaldžiavimas, o kaip kvalifikuotas plėšimas. Byloje pakanka įrodymų, kad svetimo turto pagrobimas buvo įvykdytas įsibrovus į gyvenamąją patalpą, nes nukentėjusioji L. V. patvirtino, kad nuteistieji jai neleido uždaryti durų, į butą įsiveržė be jos sutikimo, užmetė jai ant galvos pagalvę.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 294 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 294 straipsnio 1 dalyje nusikaltimu laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymas, padaręs didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje išdėstytos išvados ir motyvai dėl M. B. ir V. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir jų nepaneigia kasacinio skundo motyvai. Kasatorius pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorodai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 2 punkte pateiktą išaiškinimą, tačiau nepamini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punkto išaiškinimų, kuriuo pagrįsta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio išvada dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadai, kad kvalifikuojant nusikalstamas veikas nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius požymius, būtina įvertinti ir subjektyviuosius. Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio matyti, kad padarytas savavaldžiavimo atribojimas nuo panašaus objektyviaisiais požymiais plėšimo pagrįstas teisingu subjektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, požymių nustatymu.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. B. bei V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir todėl, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinų plėšimo požymių (fizinio smurto panaudojimas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis). Tokia teismo išvada pakankamai išsamiai motyvuota nuosprendyje ir kasaciniu skundu nekvestionuojama. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje nuteistųjų M. B. ir V. K. veikos kvalifikuotos teisingai, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis BPK 369 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu nėra keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Jonas Prapiestis

Josifas Tomaševičius