Baudžiamoji byla Nr. 2K–494/2007 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.6.2.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir 2007 m. vasario 15 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį trims mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus – vieneriems metams ir penkiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atsiprašyti nukentėjusiųjų D. K. ir E. K. Iš A. K. priteista 418,40 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartimi A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
Baudžiamoji byla Nr. 2K–494/2007 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.6.2.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir 2007 m. vasario 15 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį trims mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus – vieneriems metams ir penkiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atsiprašyti nukentėjusiųjų D. K. ir E. K. Iš A. K. priteista 418,40 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartimi A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gegužės 16 d., apie 22.00 val., būdamas savo namuose, esančiuose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įėjo į žmonos D. K. kambarį ir jai, gulinčiai lovoje, smogė nenustatytu daiktu į kairįjį petį – taip sukėlė šiai fizinį skausmą.
Be to, 2005 m. gegužės 16 d., apie 22.30 val., savo namų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prieškambaryje kumščiu smogė dukrai E. K. į kairę akį, ir, sugriebęs šiai už kairiojo žasto, tyčia stumdė į sieną, kumščiu smūgiavo į galvą. D. K. ginant dukrą puolus prie A. K., šis ją stipriai pastūmė, dėl to ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė į sieną galvą, nugarą bei petį. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. K., pagriebęs plaktuką, smogė juo atsikėlusiai D. K. į petį, dėl to ši nugriuvo ant grindų. A. K. vėl užsimojus plaktuku smogti gulinčiai ant grindų D. K., gindama motiną E. K. griebė už plaktuko abiem rankomis, o A. K. tampė įsikibusią į plaktuką E. K., kita ranka smūgiuodamas jai į galvą, iš viso suduodamas jai ne mažiau kaip keturis smūgius; taip padarė E. K. smulkų odos nubrozdinimą kairiajame žande, netaisyklingos formos poodines kraujosruvas abiejų žastų apatinių trečdalių užpakaliniuose paviršiuose ir dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, galvos sumušimą ir galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. koja primynė gulinčios D. K. kairiąją krūtinės pusę, spardė ją į įvairias kūno vietas ir nenustatytu daiktu smūgiavo užsidengusiai galvą D. K. per rankas, iš viso sudavė jai ne mažiau kaip keturiolika smūgių; taip padarė D. K. poodinę kraujosruvą, minkštųjų audinių paburkimą kaktos kairėje pusėje, kairės speninės ataugos projekcijoje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniajame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, ant kairiojo kelio, kairės blauzdos, dešinės šlaunies bei dešinės blauzdos, taip pat padarė muštinę žaizdą kairės plaštakos III piršto – delnakaulio sąnario tiesiajame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos – riešo–dilbio nugariniame paviršiuje, kairiojo peties sąnario sumušimą ir potrauminį kaklinės stuburo nervinių šaknelių uždegimą. Dėl kairiojo peties sužalojimo D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo 2006 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2007 m. vasario 15 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį panaikinti ir bylą A. K. nutraukti.
Kasaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad teismai netinkamai taikė jam BK 138 ir 140 straipsnius, nesivadovavo BK 14 straipsniu; taip pat nepagrįstai buvo netaikytas BK 28 straipsnis: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis tvirtino buvęs užpultas nukentėjusiųjų, o gindamasis netyčia galėjo padaryti joms sužalojimus; aplinkybė, kad nuteistasis pats buvo sužalotas, pirmas nugabentas į ligoninę, atvykus policijos pareigūnams ir įvertinus, kad būtent jam reikia suteikti medicinos pagalbą, liko nepaneigta.
Taip pat kasatorius pažymi, kad teismai, nustatydami jo kaltę dėl inkriminuotų veikų padarymo, turėjo pirmiausia atsižvelgti į objektyvius nusikalstamos veikos požymius, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos padarymo būdą, padarinių atsiradimo mechanizmą, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, rašytinę ir filmuotą medžiagą. Kasaciniame skunde nesutinkama dėl nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumo: pirminiai nukentėjusiųjų parodymai skiriasi nuo duotųjų teisme – teisme duoti parodymai yra detalesni. Nė vienas liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino aplinkybės, kad nuteistasis yra agresyvus žmogus, anksčiau naudojęs prieš nukentėjusiąsias smurtą; nuteistasis ir nukentėjusiosios ir šiuo metu yra šeima, skyrybų byla nepradėta. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad dėl neva netinkamo A. K. elgesio D. K., gindama savo vaikų interesus, į jokias institucijas nesikreipė; liudytojai byloje patvirtino, kad nukentėjusioji E. K. pati netinkamai elgiasi su savo tėvu. Kasatorius teigia, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti rašytinius įrodymus – išrašą iš VĮ „Registrų centras“ apie tai, kad D. K. ir nuteistasis jų vardu turėjo du butus ir gyvenamąjį namą, nuteistasis yra įsitikinęs, kad nukentėjusioji išprovokavo konfliktą, siekdama palankesnės padėties skyrybų byloje. Teismai, anot kasatoriaus, netinkamai įvertinę įrodymus pažeidė BPK XXI skyriaus ir BPK 20 bei 301 straipsnių nuostatas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jam turėjo būti taikyta BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šioje byloje sprendė klausimą dėl būtinosios ginties instituto taikymo galimumo nuteistajam A. K., tačiau pagrįstai ir teisėtai jo netaikė, išanalizavę jo veikos padarymo mechanizmą, remdamiesi nukentėjusiųjų parodymais, specialistų išvadomis, esančiomis byloje, apie suduotų smūgių D. K. ir E. K. pobūdį, skaičių ir lokalizaciją; tai, kad nuteistajam pirmam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, neduoda pagrindo daryti išvados apie jo realizuotą teisę į būtinąją gintį; greitosios medicinos pagalbos reikėjo ir abiem nukentėjusiosioms.
Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K., nustatė, kad „neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos nėra“, tad kasatoriaus skunde atskleidžiama pozicija apie tai, kad nė vienas iš liudytojų nenurodė jį buvusį agresyvų ar smurtavusį prieš šeimą anksčiau, niekaip neturėjo įtakos jo teisinei atsakomybei; tokia pati išvada darytina ir dėl kasaciniame skunde nurodomų liudytojų parodymų apie netinkamą nukentėjusiosios E. K. elgesį su savo tėvu – byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad veikai turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismų atsisakymas prie bylos pridėti pažymą iš VĮ „Registrų centras“ apie sutuoktinių A. ir D. K. turtą buvo teisėtas – šis dokumentas nebūtų įrodymas šioje baudžiamojoje byloje kaip neatitinkantis sąsajumo reikalavimo – nuteistojo kasaciniame skunde keliamos versijos apie neva D. K. išprovokuotą konfliktą, turint tikslą palankios sau skyrybų bylos, kuri dar nėra iškelta, baigties, nėra susijusios su šia baudžiamąja byla.
Kasaciniame skunde nurodomas teismų nesivadovavimas BK 14 straipsniu, kuris nustato kaltės formas, nėra pagrįstas. Teismai tinkamai padarė išvadą A. K. veikus tiesiogine (apibrėžta) tyčia: jis, suduodamas gulinčiai žmonai D. K. smūgį į kairįjį petį, suprato, kad taip sukelia jai fizinį skausmą ir to norėjo; taip pat naudodamas byloje nustatyto pobūdžio fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias suprato, kad gali joms sukelti įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikdymus, numatė jų kilimo galimybę ir atsirasiančių padarinių (taigi ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo abiem nukentėjusiosioms) norėjo, vadinasi, veikė tiesiogine (neapibrėžta) tyčia. Kasatoriaus veika, įvertinus tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus.
Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, nepadarė BPK 20 straipsnio pažeidimo: vertino juos tiek atskirai, tiek ir kaip visumą; nukentėjusiųjų parodymams išskirtinės reikšmės įrodinėjimo procese nesuteikė, vertino juos kartu su liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, paties kasatoriaus parodymais byloje; nuteistųjų parodymų, kaip įrodymo, patikimumu nėra pagrindo abejoti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Vytautas Masiokas
Gintaras Goda
