Dėl rekonstrukcijos pripažinimo negaliojančia, aktų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-369/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

116.1; 121.19.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Egidijaus Baranausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Svarbūs sprendimai“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučių namų savininkų bendrijos „DNSB Kovo 11-osios 130A“ ieškinį atsakovams UAB „Svarbūs sprendimai“, R. P. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „Svarbūs sprendimai“ priešieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims AB bankui „Snoras“, S. J., S. M., V. Ch., A. K., J. K. ir kt., dalyvaujant valstybės institucijai išvadai duoti – Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, dėl rekonstrukcijos pripažinimo negaliojančia, aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2006 m. balandžio 13 d. daugiabučio namo, esančio Kaune, Kovo 11-osios g. 130 A, savininkų susirinkime įsteigta bendrija. Atsakovai yra šio daugiabučio namo bendraturčiai, atsakovė R. P. – ir bendrijos narė; atsakovas UAB „Svarbūs sprendimai“ šiame name nuosavybės teise turi 239,61 kv. m administracinės paskirties patalpas, atsakovė R. P. – 89,67 kv. m butą Nr. 42. 2007 m. kovo 19 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime balsų dauguma pritarta daugiabučio namo renovacijos investiciniam projektui. 2007 m. spalio 3 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime balsų dauguma priimtas nutarimas atlikti pakoreguotame investiciniame projekte numatytus darbus ir pritarti pakoreguotai investicinio projekto sumai (2161 598 Lt), tai pat nutarta savininkų lėšomis sumokėti pradinį įnašą – 5 procentus nuo pakoreguoto investicinio projekto sumos (108 079,90 Lt). Pradinis įnašas paskirstytas visiems namo savininkams proporcingai jų turimam plotui, todėl atsakovei R. P. tenka 2557,51 Lt, o atsakovui UAB „Svarbus sprendimai“ – 6834 Lt pradinio įnašo. Nors ieškovas 2008 m. sausio 29 d. paragino atsakovus sumokėti renovacijos mokesčių dalį, tačiau atsakovai neįvykdė savo pareigos. Dėl to ieškovas 2008 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą ir, kelis kartus patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovų UAB „Svarbūs sprendimai“ – 6834 Lt, iš R. P. – 2557,51 Lt nuostoliams atlyginti.

Atsakovas UAB „Svarbūs sprendimai“ 2009 sausio 5 d. pateikė priešieškinį, kurį kelis kartus patikslinęs prašė pripažinti daugiabučio gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją neteisėta, panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 40-10-SKA152 išduoti leidimą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus išduotą 2007 m. rugsėjo 17 d. statybos leidimą, atnaujinti praleistą terminą šiems administraciniams teisės aktams ginčyti. Atsakovas teigė, kad leidimas rekonstruoti išduotas tik pagal pirminį investicinį projektą, tačiau projektas vėliau pakeistas, be to, atsakovas nedavė sutikimo rekonstruoti namo, todėl rekonstrukcijos leidimas išduotas neteisėtai, be to, pažeistos jo teisės. Atsakovas nesutiko su atlikta renovacija, nes darbai atlikti netinkamai – rekonstrukcijos metu naudojamos „Minerit“ plokštės tvirtinamos prie asbestcemenčio lakštų, kurie yra mechaniškai pažeidžiami, todėl į aplinką išmetama pavojingų sveikatai asbesto plaušelių, ir tokia rekonstrukcija negalima. Apie ginčijamą Nuolatinės statybos komisijos protokolą atsakovas sužinojo tik dokumentus ieškovui pateikus į šią bylą ir, jo nuomone, šiam dokumentui apskųsti taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį ir prašymą atnaujinti terminą atmetė. Teismas, remdamasis atliktu energetiniu auditu, investicijų projektu, techninio projekto ekspertize ir kitais įrodymais, nustatė, kad namą buvo būtina renovuoti, tokį sprendimą priėmė ir bendrijos nariai. Daugiabučio namo savininkų bendrijos nutarimai nebuvo nuginčyti, todėl teismas sprendė, kad daugiabučio namo renovacija atlikta teisėtai, darbai atlikti ir perduoti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi sprendimai buvo priimti namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, tai nebuvo reikalingas atsakovo UAB „Svarbūs sprendimai“ raštiškas sutikimas renovacijai atlikti. Teismas taip pat nurodė, kad rekonstrukcija nebaigta, įrodymų apie netinkamai atliktus darbus nepateikta, o Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, davęs išvadą byloje, nenustatė pažeidimų. Butų ir kitų patalpų savininkai sutiko pakeisti techninį projektą (pakeista fasado apdaila). Teismas pažymėjo, kad tokiam projekto pakeitimui nebuvo reikalingas naujas statybos leidimas, tai patvirtino ir išvadą byloje teikusi institucija. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pagal rekonstrukcijos projektą nebuvo numatytas asbestcemenčių plokščių demontavimas, dėl vykdomos renovacijos nėra pažeidžiami asbestcemenčio lakštai ir taip nekeliama pavojaus gyventojams. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Svarbūs sprendimai“ praleido 1 mėnesio terminą administracinio subjekto aktams apskųsti (reikalavimus Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pareiškė praėjus metams nuo sužinojimo apie šiuos aktus), o prašymui atnaujinti terminą pagrįsti nepateikta įrodymų, kurie leistų šias aplinkybes pripažinti svarbiomis priežastimis. Dėl to teismas taikė ieškinio senatį atsakovo pareikštiems reikalavimams panaikinti Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugsėjo 12 d. protokolą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus išduotą 2007 m. rugsėjo 17 d. statybos leidimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi atmetė atsakovų UAB,,Svarbūs sprendimai“ ir R. P. apeliacinius skundus ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pripažino iš dalies pagrįstais atsakovo UAB „Svarbūs sprendimai“ apeliacinio skundo argumentus dėl teismo sprendimo turinio ir formos, tačiau laikė, kad jie nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo, taip pat teigti, kad sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismo sprendimą sudaro šalių pateikti procesiniai dokumentai, perkelti faktiškai visa apimtimi. Įstatyme nenustatyta, kad teismo sprendime turi būti nurodomas ir byloje pateiktų įrodymų turinys, ir teismas iš esmės turi įvertinti įrodymus. Teismas nepaisė reikalavimo sprendimo turiniui – sprendime esant itin dideliam kiekiui nereikalingos informacijos, sudėtinga nustatyti, kokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė, o ne atkartojo iš procesinių dokumentų ar rašytinių įrodymų, ir kokių įrodymų pagrindu jas nustatė. Tačiau kolegija pažymėjo, kad vis tik sprendime galima nustatyti tam tikras teismo padarytas išvadas, todėl šių trūkumų nelaikė esminiais. Kolegija nutartyje gana išsamiai įvertino atsakovų kasacinio skundo argumentus ir sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą.

Dėl investicinio projekto keitimo ir leidimo išdavimo kolegija pažymėjo, kad pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 29 punkto nuostatą naują statybos leidimą, kai po statybos leidimo išdavimo keičiasi projekto sprendiniai, reikalinga gauti tik tais atvejais, jei keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai (statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, ir pan.); pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai; keičiamos statinio laikančios konstrukcijos; keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus, kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus šiuos sprendinius būtina pakeisti. Kolegija, vadovaudamasi teismo ekspertizės aktu, nurodė, kad dėl techninio projekto korektūros pasikeitė statinio konstrukcijų apsauga (projekte numačius „Minerit“ plokščių panaudojimą vietoje tinkavimo, kuris yra atsparesnis), o esminiai statinio projekto sprendiniai, statinį laikančios konstrukcijos nebuvo keičiamos. Ekspertas V. Šerepka apklausos metu patvirtino, kad toks projekto keitimas pripažintinas tik paprastu remontu, ir todėl naujas leidimas nereikalingas. Kolegija, nesutikdama su atsakovo argumentu, kad šis ekspertas neturi tinkamos kvalifikacijos projekto pakeitimams vertinti, nurodė, jog yra pateiktas jo kvalifikaciją patvirtinantis atestatas, šis ekspertas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Teismo ekspertizės išvadas dėl projekto sprendinių keitimo įvertinimo ir naujo leidimo išdavimo patvirtina ir byloje pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvada. Joje patvirtinta, kad techninio projekto keitimas atliktas tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ir atlikus techninio projekto korektūrą nepasikeitė nė vienas esminių statinio projekto sprendinių; numatytas „Minerit“ plokščių panaudojimas nedaro neigiamos įtakos esminiams statinio reikalavimams. Dėl to kolegija padarė išvadą, jog techninio projekto korektūra nesudarė prielaidų naujam statybos leidimui išduoti.

Kolegija nepripažino pagrįstu argumentą, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudingus plotus nepagrįstai neįskaičiuotas rūsio patalpų plotas. Nors šį argumentą atsakovas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kolegija nurodė, kad nurodomos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi; kartu paaiškino, kad DNSB bendrijos visuotinio namo savininkų susirinkimo 2007 m. kovo 19 d. nutarimu buvo nutarta grąžintiną paskolą renovacijai paskirstyti kiekvienam butui ir negyvenamųjų patalpų savininkams proporcingai pagal šildomą plotą, todėl ir pradinė įmoka turi būti nustatoma tokiu pat būdu. Be to, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, 13 punktą buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma, taigi, naudingas plotas suprantamas kaip šildomas plotas.

Kolegija nenagrinėjo apeliacinio skundo argumento dėl nepagrįsto apmokėjimo techniniam prižiūrėtojui V. Liutkui už darbus, kurių jis neatliko, nes ginčas, kaip buvo panaudotos renovacijai skirtos lėšos ir kokie darbai buvo atlikti ar neatlikti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad statybos leidimui išduoti būtinas visų daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sutikimas, o atsakovai tokio nėra davę, kolegija nurodė, kad pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusias Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai, reikalingas ne kiekvieno bendraturčio, bet daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Nagrinėjamu atveju toks daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas yra gautas, tai patvirtina DNSB bendrijos visuotinių namo savininkų 2007 m. kovo 19 d. ir 2007 m. spalio 3 d. susirinkimų nutarimai, kurie nėra nuginčyti. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nereikėjo atsakovų asmeninių sutikimų.

Kadangi atsakovas priešieškinį grindė atsakovų sutikimo nebuvimu, neteisėtu leidimo išdavimu, projekto dėl „Minerit“ plokščių tvirtinimo prie asbestcemenčio lakštų ydingumu, tai, atsižvelgusi į pareikšto priešieškinio pagrindą ir reikalavimus, kolegija laikė teisiškai nereikšmingais apeliacinio skundo argumentus dėl darbo projekto nebuvimo. Statybos darbai ir jų vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl darbo projekto buvimas ar nebuvimas neturi teisinės reikšmės priešieškiniu pareikštiems reikalavimams. Neturinčiais reikšmės priešieškinio reikalavimams kolegija pripažino ir apeliacinio skundo argumentus dėl techninės priežiūros atlikimo, vadovo pasikeitimo.

Kolegija padarė išvadą, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teismo nutarimas kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl išvados byloje pateikimo, bet ne skirti pakartotinę ekspertizę, buvo pagrįstas. Kolegija nepripažino, kad atsakovui buvo apribota galimybė teikti įrodymus – jis turėjo galimybę pateikti išvadą teikiančiai institucijai visus jam rūpimus klausimus ir šia teise pasinaudojo.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad priešieškinio reikalavimams panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolą ir statybos leidimą taikytini Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje, o ne CK nustatyti terminai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas praleido šį terminą, o prašymą jį atnaujinti atmetė, nes atsakovas nenurodė kokių nors svarbių šio termino praleidimo priežasčių ir įrodymų.

Dėl atsakovų UAB „Svarbūs sprendimai“ ir R. P. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su fasado šiltinimo plokščių „Minerit“ tvirtinimo, pažeidžiant asbestcemenčio plokštes, kolegija nurodė, kad byloje pateikti įrodymai (Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2008 m. lapkričio 26 d. raštas; 2010 m. lapkričio 24 d. ekspertizės aktas, eksperto V. Šerepkos apklausa, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvada) patvirtina, jog rekonstrukcijos projekte nenumatyta keisti asbestcemenčio plokščių, jos rekonstrukcijos darbams nenaudojamos, fasado apšiltinimo plokštės „Minerit“ tvirtinamos prie balkono rėmų. Nurodyti įrodymai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nenustatyta, jog renovacijos metu būtų pažeidžiami asbestcemenčio lakštai, todėl nekyla pavojaus daugiabučio namo gyventojams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Svarbūs sprendimai“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 268 ir 270 straipsnių nuostatas, nes perrašė dokumentų turinį ir neatliko įrodymų vertinimo. Dėl netinkamai suformuluoto sprendimo turinio neįmanoma, kasatoriaus nuomone, vienareikšmiškai suprasti, kokias aplinkybes nustatė ir kokių įrodymų pagrindu. Dėl to kasatorius teigia, kad sprendimas nemotyvuotas ir tai – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

2. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė namo rekonstrukcijos neteisėtumo klausimą – nepagrįstai vadovavosi 2007 m. rugsėjo 13 d. pakoreguotu investiciniu projektu ir neatsižvelgė į tai, kad leidimas renovuoti išduotas kito 2007 m. vasario 7 d. investicinio projekto pagrindu ir bendrijos 2007 m. kovo 19 d. susirinkimo protokolu, t. y. neįvertino, kad darbai atlikti savavališkai, ne pagal išduotą leidimą ir projektą. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad ekspertas V. Šerepka neturėjo reikiamos kvalifikacijos, be to, jis neteisingai projekto pakeitimo darbus vertino kaip paprasto remonto darbus; projekto darbai yra ydingi,,,Minerit“ plokščių tvirtinimas prie asbestcemenčio lakštų neteisėtas ir pan.

3. Pirmosios instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, netinkamai taikė CK 4.82 straipsnio 5 dalį – net pripažinęs, kad rekonstrukcija yra teisėta, teismas turėjo tenkinti dalį ieškinio reikalavimų, nes į namo bendrą plotą neįskaičiuotas namo rūsio plotas ir dėl to neteisingai apskaičiuotos išlaidos butų savininkams. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009.

4. Teismas nepagrįstai Nuolatinės statybos komisijos protokolui ginčyti taikė vieno mėnesio ieškinio senaties terminą – kasatoriaus nuomone, šiam dokumentui ginčyti taikytinas bendrasis CK nustatytas ieškinio senaties terminas. Kasatorius nurodo, kad teismas nesivadovavo teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2003; kt.).

5. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs apeliacinio skundo argumentus dėl sprendimo turinio ir formos iš dalies pagrįstais, turėjo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir pripažinti, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorius argumentą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir formos buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog šie sprendimo turinio ir formos trūkumai nėra esminiai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Ieškovas mano, kad teismas išsamiai įvertino visus surinktus ir bylai reikšmingus įrodymus, nustatė aplinkybes ir padarė išvadas. Ieškovas cituoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje akivaizdžiai matyti, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokiomis aplinkybėmis rėmėsi. Teismo sprendime panaudotos šalių procesinių ir kitų dokumentų ištraukos, įrodymų aprašymas nelaikytinas pertekliniu, juolab neišsamiu.

2. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad namas buvo renovuojamas neteisėtai. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendru turtu teisę įgyvendina bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias – valdymo ir naudojimo –balsų dauguma, jeigu bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Bendrijos narių visuotiniame 2007 m. kovo 19 d. susirinkime buvo priimtas nutarimas atlikti investiciniame projekte numatytus renovacijos darbus. 2007 m. spalio 3 d. bendrijos narių susirinkime priimtas nutarimas atlikti pakoreguotame investiciniame projekte numatytus darbus ir pritarta pakoreguotai projekto sumai. Kasatorius šių nutarimų neginčijo, be to, pagal ieškovo įstatus ir Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo nuostatas toks sprendimas neprivalėjo būti priimtas vienbalsiai – pakako balsų daugumos. Ieškovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo kasatoriaus apeliacinio skundo argumentą dėl naujo statybos leidimo išdavimo būtinybės, byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad projekto korektūros pakeitimai nėra esminiai – vietoj tinkavimo numatytas plokščių,,Minerit“ panaudojimas.

3. Ieškovas mano, kad nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog V. Šerepka neturėjo tinkamos kvalifikacijos projekto pakeitimams vertinti. Byloje pateiktas šio asmens kvalifikacijos atestatas patvirtina, kad jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir tokio statinio techninės priežiūros vadovo pareigas, jis įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl ieškovas mano, jog jam pakako specialių žinių projekto pakeitimams įvertinti. Vien tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvada, ekspertizės aktas, specialistų paaiškinimai yra nepalankūs kasatoriui, neduoda pagrindo laikyti šiuos įrodymus netinkamais ar neišsamiais. Kasatorius, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų, o tik pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo.

4. Ieškovas nesutinka, kad teismai, spręsdami dėl išlaidų butų ir kitų patalpų savininkams apskaičiavimo, nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kasatoriaus nurodomos ir šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu nuspręsta grąžintiną skolą paskirstyti kiekvienam butui ir negyvenamųjų patalpų savininkui pagal proporcingai šildomų patalpų plotą. Taigi ir pradinė įmoka paskirstytina tokiu pat būdu.

5. Ieškovas teigia, kad kasatorius priešieškiniu ginčijo administracinius aktus administracinės procedūros pažeidimo pagrindu, tačiau neginčijo bendrijos priimtų sprendimų dėl renovacijos, ir mano, kad ginčas dėl statybos leidimo kilęs ne iš civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, o iš administracinės procedūros teisėtumo, todėl taikytinas vieno mėnesio terminas. Teismai teisingai jį taikė.

Atsiliepimuose į kasacinį skundą, kurie yra analogiški, atsakovas Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atsakovo UAB,,Svarbūs sprendimai“ kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

Įstatyme nedraudžiama teismui sprendimo motyvuojamojoje dalyje cituoti procesinių dokumentų ištrauktas ar teiginius. Atsakovas mano, kad teismai nepažeidė CPK 270 straipsnio, 268 straipsnio 4 dalies, 185 straipsnio 1 dalies normų – įrodymai buvo ne tik cituoti, bet ir įvertinti. Tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip pageidautų kasatorius, nėra pagrindas naikinti skundžiamus sprendimus. Teismai turėjo teisę atmesti priešieškinio reikalavimus vien tuo pagrindu, kad praleistas senaties terminas, tačiau teismas įvertino ir šių argumentų pagrįstumą. Byloje esančių įrodymų pagrindu teisingai konstatuota, kad rekonstrukcija buvo teisėta ir nereikėjo naujo statybos leidimo. Atsakovas pažymi, kad ekspertas V. Šerepka buvo parinktas kasatoriaus siūlymu, nors ieškovai pageidavo kito eksperto. Tik paaiškėjus, kad jo išvados nepalankios kasatoriui, jie pradėjo teigti, jog šis neturi tinkamos kvalifikacijos. Atsakovas mano, kad teismas, atsižvelgęs į ilgą bylos nagrinėjimą, atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę ir kreipėsi į išvadą duodančią instituciją pagrįstai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 268 ir 270 straipsnių nuostatas, nes neatliko įrodymų vertinimo, todėl neįmanoma daryti išvados, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokių įrodymų pagrindu. Tai, kasatoriaus nuomone, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs apeliacinio skundo argumentus dėl sprendimo turinio ir formos iš dalies pagrįstais, turėjo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalyje 4 punkte nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011, išsamiai aptarti atvejai, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas gali bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be to, pažymėta, jog apeliacinės instancijos teismo galimybių perduoti bylą nagrinėti iš naujo ribojimas yra grindžiamas būtinumu sumažinti bylos nagrinėjimo trukmę, poreikiu užtikrinti kuo operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš svarbių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką

Teisėjų kolegija, nesutikdama su kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra nemotyvuotas. Proceso normų nereikalaujama sprendime perteikti įrodymų turinio, o tik juos įvertinti, jų pagrindu nustatant tam tikras aplinkybes, t. y. teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimą, argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje, tiek motyvuojamojoje dalyse perrašytas šalių pateiktų procesinių dokumentų, taip pat rašytinių įrodymų turinys, tačiau tam tikras išvadas galima daryti. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, pažymi, kad motyvuojamoje dalyje itin išsamiai cituojami įrodymai ir nurodoma gana didelė jų turinio dalis skaitant nutartį reikalauja didesnio atidumo, tačiau tai nepagrindžia kasacinio skundo argumento, jog negalima suprasti, kokias aplinkybes teismas nustatė, juolab jų pagrindu padarytų tam tikrų išvadų. Reikalavimo sprendimo motyvuojamojoje dalyje gaustai nurodyti įrodymus ir motyvus pažeidimas negali būti pripažįstamas pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimu. Dėl to negalima išvada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui padarius proceso teisės normos pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, ar dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla ir ar šio pažeidimo (jo padarinių) negali ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nes byla nagrinėti iš naujo gali būti grąžinama tik išimtiniais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas ne tik aptarė pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės normų pažeidimą (CPK 370 straipsnio 3 dalis), bet ir pakartotinai tyrė ir vertino byloje įrodymus, aptarė tiek ieškinio, tiek priešieškinio argumentus ir padarė byloje nustatytais įrodymais pagrįstą išvadą. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės vienodai sprendė dėl investicinio projekto keitimo ir renovacijos leidimo išdavimo, gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų bendraturčių sutikimo statybos leidimui išduoti, paskolos sumos renovacijai paskirstymo kiekvienam butui proporcingai pagal šildomą plotą, ekspertizės skyrimo, senaties termino priešieškiniui pareikšti, fasado šiltinimo ir asbestcemenčio plokščių montavimo, kitų priešieškinyje nurodytų klausimų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminio proceso teisės normų pažeidimo (neišsami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla), pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės normų pažeidimą ištaisė pats apeliacinės instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai nelaikytini kasacijos pagrindu pagal CPK 346 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacine tvarka yra peržiūrimi apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 340 straipsnio 1 dalis); kasacinis teismas, neperžengdamas skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė namo rekonstrukcijos teisėtumo klausimą, netinkamai taikė CK 4.82 straipsnio 5 dalies normą, nukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, nepagrįstai taikė vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nes jie nesudaro savarankiško pagrindo skundžiamiems procesiniams sprendimams panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, tyrė įrodymus, išsamiai pasisakė dėl esminių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, apeliacinio skundo argumentų, kurie nurodomi ir kasaciniame skunde, ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas ginčo teisiniams santykiams kvalifikuoti. Šios bylos atveju teisėjų kolegija nekonstatuoja ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu ir atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti procesinius sprendimus kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atstovavimo išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 1040 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. pažyma). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Netenkinus kasacinio skundo, išspręstinas ieškovo bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme klausimas. Ieškovas prie atsiliepimo į kasacinį skundą pateikė duomenis, kad kasacinės instancijos teisme patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kasatoriaus ieškovo naudai priteistina 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Svarbūs sprendimai“ (j. a. k.133711961) ieškovo DNSB Kovo 11-osios g. 130 A (j. a. k. 300573241) naudai 1000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Svarbūs sprendimai“ (j. a. k.133711961) į valstybės biudžetą 1040 (vieną tūkstantį keturiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Egidijus Baranauskas