Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-39-719/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00696-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.16; 21.1.12; 21.13.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. P. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nubaustas 520 Eur bauda už tai, jog 2024 m. sausio 24 d. 9.00 val. Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas nusižengimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23226737882, būdamas UAB „Business Process Outsourcing“, kuriai priklauso transporto priemonė „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovas, per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos (pakartotinis pranešimas, vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, išsiųstas 2024 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytu įmonės elektroniniu paštu [email protected] ir valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti, nurodytu direktoriaus A. P. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pirminis pranešimas išsiųstas ir pristatytas 2023 m. lapkričio 27 d. Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės elektroniniu paštu [email protected] ir valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti, nurodytu direktoriaus A. P. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)) nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalies reikalaujamų duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu (2023 m. balandžio 19 d. 11.13 val. (duomenys neskelbtini)) valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiais savo veiksmais UAB „Business Process Outsourcing“ direktorius A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalį.
2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikintas Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimas, kuriuo A. P. pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį paskirta 520 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
3. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. baigiamajame procesiniame sprendime: įžanginėje dalyje nurodant, kad tai „Nutarimas“, o ne „Nutartis“, rezoliucinėje – procesinis sprendimas priimamas vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir Institucijos apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. Gatulio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Kauno apygardos teismas nepagrįstai laikė, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 27 d. ir 2024 m. sausio 16 d. pranešimai UAB „Business Process Outsourcing“ ir jos vadovui nebuvo išsiųsti tinkamu būdu, t. y. Institucija nesilaikė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.
5.2. Pagal ANK 573 straipsnį Institucija turi užtikrinti, kad procesiniai dokumentai būtų tinkamai įteikti, bet ne perskaityti. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ 36 punkto nuostatomis, Institucija, nustačiusi, kad juridinio asmens elektroninis paštas yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose (registruose), turėjo pagrindą siųsti jam aktualius procesinius dokumentus nurodytu elektroninio pašto adresu. Tai taip pat sudarė pagrindą A. P., kaip UAB „Business Process Outsourcing“ vadovui, tikrinti minėtą elektroninio pašto adresą ir imtis atitinkamų veiksmų gavus Institucijos elektroninius laiškus.
5.3. Teismai klaidingai įvertino 2024 m. sausio 16 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą ir Administracinių nusižengimo registre buvusią informaciją apie A. P. kontaktinį elektroninio pašto adresą. Byloje pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, kuriame [email protected] yra įrašytas kaip UAB „Business Process Outsourcing“ elektroninio pašto adresas. Byloje yra ir Administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad valstybės informacinėse sistemose ar registruose elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti buvo pateiktas A. P. asmeninio elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo Institucija taip pat siuntė procesinius dokumentus. Duomenų apie nepavykusį dokumentų pristatymą siunčiant į registruose nurodytą elektroninio pašto adresą nėra. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Atitinkamai Institucija neturėjo pagrindo abejoti elektroninio pašto adresų patikimumu.
5.4. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad elektroninio pašto adresu [email protected] Institucijos siųsto pranešimo ir procesinių dokumentų A. P. negavo. Tokia išvada priimta remiantis išskirtinai A. P. paaiškinimais, kad elektroninis paštas yra naudojamas, bet ne aktyviai, t. y. kad įmonės vadovas juo naudojasi retai, o darbuotojai ne visada perduoda gaunamą informaciją, taip ignoruojant byloje pateiktą informaciją apie procesinių dokumentų pristatymą. A. P. žodiniams paaiškinimams prieštarauja byloje esantys rašytiniai įrodymai, be to, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo turi tiesioginį suinteresuotumą.
5.5. Skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje klaidingai aiškinta, kad institucijos, siųsdamos pranešimus elektroniniu paštu, turi ne tik įsitikinti, jog pranešimas išsiųstas ir pristatytas Juridinių asmenų registre nurodytu, realiai egzistuojančiu, naudojamu elektroninio pašto adresu, bet ir realiai įsitikinti, jog gavėjas gautą laišką perskaitė. Reikalavimas įsitikinti, kad adresatas fiziškai atsidarė jam siųstą elektroninį laišką ir jį perskaitė, yra sunkiai įgyvendintinas, kadangi atsakomybės asmeniui taikymas taptų išimtinai priklausomas nuo paties asmens valios. Jei Institucijai kiltų reikalavimas įrodyti, kad asmuo faktiškai atsidarė elektroninį laišką, tai eliminuotų elektroninį paštą, kaip tinkamą dokumentų įteikimo formą, nes nėra objektyvaus mechanizmo tokiam įrodymui gauti.
5.6. Teismų pateiktas teisinis dokumentų įteikimo traktavimas sukuria dvejopus standartus, kai registruota siunta ar E. pristatymo sistemoje išsiųsti pranešimai laikomi įteiktais, jei gavėjas per nustatytą terminą jų neatsiima – laikoma, kad jis turėjo realią galimybę susipažinti su turiniu, nepaisant fakto, ar tai padarė, o elektroniniu paštu siunčiamo pranešimo atveju reikalaujama papildomo įrodymo, jog adresatas ne tik gavo, bet atsivertė ir perskaitė pranešimą, nors įstatymas neįtvirtina tokios prievolės. Toks aiškinimas prieštarauja bendriesiems teisės principams: lygiateisiškumui – skirtingi procesinių dokumentų siuntimo būdai neturėtų būti traktuojami skirtingai be aiškios teisinės priežasties; teisinio tikrumo ir aiškumo principui – jei ANK 573 straipsnio pagrindais elektroninis paštas pripažįstamas tinkamu įteikimo būdu, siuntėjas neturėtų būti įpareigotas įrodyti ne tik kad laiškas yra pristatytas, bet dar ir buvo perskaitytas; asmeninės atsakomybės principui – jei fizinis ar juridinis asmuo nurodė savo elektroninį paštą kaip oficialų kontaktą, šis asmuo privalo rūpintis jo tikrinimu taip pat, kaip ir registruotų laiškų atsiėmimu ar E. pristatymo žinučių tikrinimu.
5.7. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pažymima, kad šio tipo bylose praktikos nenuoseklumas yra pastebimas ir kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-719/2024">2AT-20-719/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-511/2024">2AT-35-511/2024</a>. Be kita ko, Kauno apygardos teismas rėmėsi nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-719/2024">2AT-20-719/2024</a>, kuri negali būti laikoma precedentine šios bylos atžvilgiu, ir nepagrindė, kodėl nesivadovavo vėlesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-511/2024">2AT-35-511/2024</a>. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas Institucijos pakartotinį pranešimą traktavo kaip Institucijos pripažinimą, jog pirmą kartą dokumentai nebuvo įteikti tinkamai, tai prieštarauja minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-719/2024">2AT-20-719/2024</a> formuojamai praktikai (paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo institucijos pakartotinis pranešimo neišsiuntimas laikytas institucijos aktyvumo ir iniciatyvumo stoka).
5.8. Teismai taip pat pažeidė ANK 563, 566, 567, 569, 617, 641, 652 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas, įpareigojančias teismus visapusiškai, objektyviai ištirti veikos aplinkybes ir remiantis atliktu tyrimu daryti išvadas apie bylos aplinkybes: vertindami bylos aplinkybes teismai rėmėsi tik A. P. parodymais, neįvertino, kad A. P. registruose nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) prilygsta sutikimui tokiu būdu gauti svarbią ir su jo teisėmis bei pareigomis susijusią informaciją, nevertino, jog skundžiamas nutarimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas 2024 m. gegužės 2 d., nepasisakė, kadUAB „Business Process Outsourcing“ elektroninio pašto adresai [email protected] ir (duomenys neskelbtini) yra veikiantys ir naudojami.
6. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. P. atstovas advokatas Marius Grucė atsiliepimu į Institucijos prašymą prašo jo netenkinti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutarimą bei Kauno apygardos teismo nutartį ir pripažinti A. P. atstovui sumokėtą 700 Eur sumą proceso išlaidomis bei ją iš valstybės priteisti A. P.. Atstovas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo atsako pagal ANK 431 straipsnio 1–2 dalis tik tada, kai savivaldybės administracijos įgaliotam pareigūnui nenurodo jo prašomų duomenų apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Šioje byloje nebuvo įrodyta, kad kitas administracinis nusižengimas buvo padarytas, vadinasi, Institucija neturi teisės reikalauti, o A. P. – pareigos perduoti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi bendrovei priklausančia transporto priemone ne administracinio nusižengimo padarymo metu. Jei administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės valdymu ar naudojimusi ja, nebuvo padarytas, asmuo negali būti laikomas pažeidusiu SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį. Institucija ignoruoja aplinkybę, kad A. P. inkriminuojamas administracinis nusižengimas tiesiogiai kyla iš kito administracinio nusižengimo, o byloje nėra įrodymų, jog dėl pastarojo nusižengimo būtų atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar nusižengimas buvo padarytas. Institucija vadovavosi biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) „Parkavimas Kaune“ pateikta informacija, tačiau pati jokio tyrimo neatliko, nors, pagal Kauno miesto savivaldybės 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų (toliau – Nuostatai) 43 punktą, „<...> rinkliavą renkanti įstaiga šiuose nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus užfiksuoja darant jų nuotraukas arba stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Savivaldybės vykdomosios institucijos vardu administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus skiria Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinio, atsakingo už viešosios tvarkos užtikrinimą, specialistai <...>.“ Be to, Institucija, net ir sužinojusi, kad 2023 m. balandžio 19 d. transporto priemonę valdė A. P., kitos administracinio nusižengimo teisenos jam nepradėjo.
6.2. 2023 m. balandžio 19 d. (kito administracinio nusižengimo padarymo metu) A. P. turėjo specialų leidimą, suteikiantį teisę statyti transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Jis pagrįstai manė turįs teisę statyti transporto priemonę gatvėje prie minėtu adresu esančio gyvenamojo namo, o Nuostatuose apie specialius leidimus statyti transporto priemones kiemuose nerašoma. A. P. ar kitam asmeniui apskritai nepadarius administracinio nusižengimo dėl stovėjimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria non oritur ius) ir A. P. negali būti kaltinamas duomenų apie nepadarytą pažeidimą nepateikimu. Administracinio nusižengimo teisenoje taip pat galioja ir in dubio pro reo principas, reiškiantis tai, jog visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
6.3. Nors Institucija teigia siuntusi pranešimus bendrovei ir A. P. 2023 m. lapkričio 27 d. ir 2024 m. sausio 16 d., tačiau A. P. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2024 m. sausio 24 d. Kadangi pagal ANK 611 straipsnio 2 dalį juridinio asmens vadovas turi pranešti duomenis per penkias dienas, šiuo atveju esminis yra 2024 m. sausio 16 d. pranešimo tinkamo (ne)įteikimo klausimas.
6.4. Sisteminė ANK 611 straipsnio 2 dalies ir SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, pranešimas turi būti siunčiamas ne juridiniam asmeniui, o jo vadovui. Iš esmės panašiai aiškinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-719/2024">2AT-20-719/2024</a>. Vadinasi, Institucijos teiginiai, kad išsiuntus pranešimus bendru įmonės elektroninio pašto adresu [email protected] tai laikytina tinkamu pranešimu bendrovės vadovui, yra nepagrįsti.
6.5. Institucija teigia pranešimus siuntusi ir iš Administracinių nusižengimų registro gautu valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti, nurodytu A. P. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis Administracinių nusižengimų registre nėra nurodęs tokio elektroninio pašto adreso, o šis registras neleidžia pačiam asmeniui nurodyti / pateikti / pakeisti elektroninio pašto adresų. Be to, šis registras atlieka informavimo apie asmens padarytus administracinius nusižengimus funkciją, tačiau nėra skirtas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-719/2024">2AT-20-719/2024</a> pateiktus išaiškinimus, susijusius su duomenų gavimu iš registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą. Nėra aišku, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) atsirado Administracinių nusižengimų registre ir ar jis aktualiu laikotarpiu (2024 m. sausio 16 d.) buvo aktyvus. Šį elektroninio pašto adresą, kaip nurodo pats A. P., galimai kažkada naudojo kaip darbinę (bendrovės vadovo) pašto dėžutę. Vis dėlto A. P. nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. sunkiai sirgo, jį buvo ištikęs (duomenys neskelbtini) ir buvo ilgalaikiame nedarbingume. Tuo tarpu Institucija būtent 2024 m. sausio 16 d. siuntė pranešimą, kurio pagrindu A. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau, būdamas nedarbingas, jis neturėjo pareigos tikrinti savo darbo pašto dėžutės.
6.6. Institucijai buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas) asmeninis A. P. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kadangi Institucija visą informaciją apie kitą administracinį nusižengimą gavo iš BĮ „Parkavimas Kaune“, o A. P. dėl specialaus leidimo suteikimo su šia įstaiga bendravo būtent minėtu asmeniniu elektroniniu paštu. Ginčo, kad Institucija į šį A. P. elektroninį paštą nesiuntė jokių pranešimų, nėra.
6.7. Įstatymų leidėjas ANK 573 straipsnio 1 dalyje išskiria Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema). A. P. turi aktyvuotą dėžutę E. pristatymo sistemoje, ja naudojasi ne vienerius metus ir Institucija to negali nežinoti. Be to, tokią dėžutę sistemoje turi ir bendrovė. Dėl to keltinas klausimas, kodėl Institucija nesinaudoja valstybės specialiai sukurtu įrankiu.
6.8. ANK 573 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama kaip nustatanti keturis alternatyvius būdus procesiniams dokumentams įteikti, vis dėlto procesinių dokumentų įteikimui elektroniniu paštu keliami papildomi reikalavimai: 1) asmenys elektroninio pašto adresą turi būti nurodę Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti; 2) jeigu asmenys nėra to padarę, jie turi būti išreiškę pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. A. P. elektroninio pašto adreso nėra nurodęs Lietuvos Respublikos gyventojų registre bei Administracinių nusižengimų registre, taip pat nėra aišku, kada ir iš kur šiame registre atsirado elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), juolab kad šis registras atlieka tik informavimo apie asmens padarytus administracinius nusižengimus funkciją, o pats A. P. nebuvo išreiškęs pageidavimo gauti procesinius dokumentus šioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
6.9. Atsiliepime cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-719/2024">2AT-24-719/2024</a> pateikti išaiškinimai, pažymint, kad aktualiais laikytini ir administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-719/2024">2AT-20-719/2024</a> priimtos nutarties išaiškinimai. Nors pastarosios bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos šios bylos aplinkybėms, tačiau išaiškinimai dėl ANK 573 straipsnio 1 dalies taikymo yra aktualūs. Šiose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenurodo, kad asmuo negalėtų gauti procesinių dokumentų elektroniniu paštu, tačiau pabrėžia procesinius dokumentus siunčiančių (įteikiančių) subjektų pareigą taikyti ANK 573 straipsnio 1 dalį ne formaliai. Tuo tarpu Institucija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-511/2024">2AT-35-511/2024</a>, pabrėždama, kad ji yra vėlesnė, todėl reikėtų remtis būtent ja. Vis dėlto šioje nutartyje nepateikiami jokie ANK 573 straipsnio 1 dalies išaiškinimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepaaiškino, kodėl pranešimo išsiuntimas Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens adresu turėtų būti laikomas atitinkančiu ANK 611 straipsnio 2 dalies ir SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir (ar) kodėl turėtų būti nesivadovaujama anksčiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais. Todėl nėra pagrindo teiginiui, kad 2024 m. birželio 18 d. nutartimi suformuota nauja praktika.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. Gatulio prašymas atmestinas.
Dėl ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalių bei ANK 537 straipsnio 1 dalies taikymo
8. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą padarius pakartotinai, atsakomybė kyla pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl jos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius konkrečių SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą.
9. Kaip nustatyta byloje, A. P. Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „Business Process Outsourcing“ vadovas, per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos (2024 m. sausio 16 d.) nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris 2023 m. balandžio 19 d. 11.13 val., t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, (duomenys neskelbtini), valdė ar naudojosi transporto priemone „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusia minėtai bendrovei. Kadangi administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22185341595 priimto nutarimo įvykdymo (įvykdymo data – 2023 m. kovo 7 d.), A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.
10. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui pateikti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį, privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Sprendžiant, ar buvo pažeista minėta SEAKĮ nuostata, būtina nustatyti, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo tinkamai įteiktas reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi transporto priemone administracinio nusižengimo padarymo metu. Tokio reikalavimo įteikimas transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti, taigi, tai – byloje įrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-719/2024">2AT-24-719/2024</a>).
11. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nusprendė, kad šiuo atveju pati Institucija nelaikė, jog 2023 m. lapkričio 27 d. pranešimas buvo įteiktas tinkamai, kadangi penkių darbo dienų terminas buvo skaičiuojamas nuo 2024 m. sausio 16 d. pranešimo išsiuntimo dienos, o pastarasis pranešimas A. P. nebuvo tinkamai įteiktas ir Institucijos reikalavimai adresato nepasiekė, nes nebuvo laikomasi ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyto dokumentų įteikimo būdo. Juo labiau kad ilgo nedarbingumo laikotarpiu A. P. dėl objektyvių aplinkybių neturėjo galimybės gauti Institucijos siunčiamų procesinių dokumentų, tikrinti ir perskaityti elektroninio pašto ir pateikti Institucijos prašytų duomenų, taip pat negalėjo dalyvauti ir pateikti paaiškinimų priimant Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą. Institucijos apeliacinį skundą išnagrinėjęs apygardos teismas, iš esmės pritardamas apylinkės teismo išvadoms, pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių, jog A. P. realiai gavo Institucijos pranešimus.
12. Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikusi Institucija laikėsi pozicijos, kad pareigą įteikti pranešimą dėl duomenų apie transporto priemonės naudotoją pateikimo įgyvendino tinkamai, kadangi šį pranešimą siuntė UAB „Business Process Outsourcing“, kuriai priklausė transporto priemonė, elektroninio pašto adresu [email protected], įrašytu Juridinių asmenų registre, bei Administracinių nusižengimų registre esančiu A. P. elektroninio pašto adresu valstybės informacinėse sistemose ar registruose elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti – (duomenys neskelbtini).
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi apylinkės bei apygardos teismų sprendimų argumentus, nusprendžia, kad dėl A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo abiejų instancijų teismai padarė teisingas išvadas, pagrįstas tinkamu šiuo atveju aktualių ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalių bei ANK 573 straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu. Todėl administracinio nusižengimo teisena A. P. nutraukta pagrįstai.
14. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuojančio ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.“
15. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui, o šis per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti šiame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje nurodytus asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, duomenis. Institucija reikalavimą pateikti atitinkamus transporto priemonę naudojusio asmens duomenis juridinio asmens vadovui įteikia vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, taigi, galimas įteikimas ir elektroniniu paštu. Vis dėlto, sistemiškai vertinant ANK 573 ir 611 straipsnių normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Toks tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teises. Dėl to šis įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-719/2024">2AT-20-719/2024</a>, 2AT-23-511/2025, 2AT-28-495/2025).
16. Nors Institucija akcentuoja pirminį pranešimą UAB „Business Process Outsourcing“ elektroninio pašto adresu [email protected] ir A. P. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siuntusi 2023 m. lapkričio 27 d., o tą pačią dieną pirminis pranešimas ir buvo pristatytas, tačiau iš 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. P. buvo inkriminuota, jog administracinį nusižengimą jis padarė 2024 m. sausio 24 d. 9 val. ir šioje byloje aktualiu laikytinas tik 2024 m. sausio 16 d. pranešimas pateikti duomenis apie transporto priemonės naudotoją. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir apylinkės teismas. Taigi, sprendžiant dėl A. P. atsakomybės turėjo būti nustatyta, kad būtent 2024 m. sausio 16 d. pranešimas jam buvo įteiktas tinkamai.
17. Kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki2024 m. gegužės 27 d. A. P. buvo nedarbingumo laikotarpis. Kaip pirmosios instancijos teismui paaiškino pats A. P., jį ištiko (duomenys neskelbtini), jis buvo hospitalizuotas ir gydomas ligoninėje. Vadinasi, nepaneigta, kad A. P., minėtu nepertraukiamo nedarbingumo laikotarpiu neturėdamas galimybės tikrinti elektroninio pašto dėžutės, objektyviai galėjo nežinoti apie Institucijos 2024 m. sausio 16 d. siųstą pranešimą. Juo labiau kad elektroninio pašto adresas [email protected] priklausė juridiniam asmeniui. Taip pat byloje nenustatyta, kad A. P. būtų patvirtinęs, jog sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nurodęs, kad šį elektroninio pašto adresą galimai kažkada naudojo kaip darbinę (bendrovės vadovo) pašto dėžutę. Pažymėtina, kad pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą dėl 2023 m. lapkričio 27 d. siųsto pranešimo matyti, jog prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) kaip gavėjas taip pat nurodyta UAB „Business Process Outsourcing“, o ne A. P.. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį A. P. buvo traukiamas kaip juridinio asmens vadovas, tačiau nedarbingumo laikotarpiu jis neturėjo objektyvios galimybės įgyvendinti jam, kaip juridinio asmens vadovui, įstatymu nustatytos pareigos pranešti administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę naudojusio asmens duomenis.
18. Nors Institucija akcentuoja, kad žemesnieji teismai nevertino, jog Institucijos nutarimas2024 m. gegužės 2 d. buvo įvykdytas, vis dėlto savaime administracinės nuobaudos įvykdymas nepatvirtina, kad A. P. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti Institucijai duomenis apie administracinio nusižengimo metu transporto priemonę naudojusį asmenį.
19. Šioje byloje pažymėtina, kad Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-719/2024">2AT-24-719/2024</a>).
20. Pažymėtina, kad pagal A. P. paaiškinimus ir byloje esančius duomenis apie jo bendravimą su BĮ „Parkavimas Kaune“ dėl automobilio stovėjimo leidimo nustatyta, jog asmeninis A. P. elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Šiuo elektroninio pašto adresu A. P. naudojosi jau 2021 m. rugpjūčio 15 d. Svarbu pažymėti, kad dėl automobilio stovėjimo leidimo išdavimo klausimą sprendė Kauno miesto savivaldybės įsteigta BĮ „Parkavimas Kaune“, kuriai buvo žinomas tiek asmuo, kuriam išduodamas leidimas, tiek ir jo kontaktiniai duomenys. Dėl to spręstina, kad Institucija turėjo ne formaliai taikyti ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neapsiriboti formaliu pranešimo išsiuntimu juridinio asmens elektroninio pašto adresu bei nenustatytomis aplinkybėmis į Administracinių nusižengimų registrą patekusiu Institucijos asmeniškai A. P. priskiriamu elektroninio pašto adresu, kai iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog jis jau ilgą laikotarpį iki 2024 m. sausio 16 d. pranešimo pateikti duomenis apie transporto priemonės naudotoją siuntimo naudojosi kitu elektroninio pašto adresu, kuris Institucijai galėjo būti žinomas. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius informaciją apie 2023 m. balandžio 19 d. užfiksuotą transporto priemonės „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimą gavo BĮ „Parkavimas Kaune“ pranešimu.
21. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius, ir tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys). Vadinasi, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
22. Nors, Institucijos vertinimu, tiek apylinkės, tiek apygardos teismai pažeidė proceso teisės normas, kadangi priimdami sprendimus rėmėsi tik A. P. parodymais, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su tokia Institucijos pozicija. Žemesnieji teismai, tinkamai vadovaudamiesi ANK nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinių nusižengimų teiseną, įvertinę byloje surinktų duomenų įrodomąją reikšmę ir tarp šių duomenų nustatytus prieštaringumus, priėmė pagrįstus ir tinkamai motyvuotus procesinius sprendimus. Teismų praktikoje duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMyLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-32-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-32-303/2021">2AT-32-303/2021</a>). Teisėjų kolegija tokių įrodymų vertinimo klaidų nenustatė nei apylinkės, nei apygardos teismų sprendimuose, o jų buvimo nepatvirtina ir Institucijos prašyme išdėstyti argumentai.
23. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį ir į tai, kad pagal ANK 431 straipsnį administracinė atsakomybė negalima tais atvejais, kai yra duomenų, jog ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą galimai yra padaręs pats ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo. Toks aiškinimas kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo versti duoti parodymus prieš save. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinta, kad, verčiant liudyti prieš save, yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai asmuo įpareigojamas (verčiamas) duoti parodymus skirtingame (kitame) procese nei tas, kuriame pateiktas kaltinimas (2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Marttinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19235/03; 2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Shannon prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6563/03; 2001 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje J. B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 31827/96). Tai reiškia, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis davė melagingus parodymus ar iš viso atsisakė duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką arba kitą teisės pažeidimą, už kurį yra grėsmė būti patrauktam baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Taigi, nustačius, jog ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą padarė A. P., iš šio negalima reikalauti pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, o tuo labiau traukti jį administracinėn atsakomybėn už tokių duomenų nepranešimą, nes taip būtų pažeistas konstitucinis draudimo versti duoti parodymus prieš save principas.
24. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytoms teisėjų kolegijos išvadoms, spręstina, kad žemesnės instancijos teismai teisingai taikė nagrinėjamu atveju aktualias teisės normas. Kadangi šioje byloje nenustatyta, kad A. P., kaip juridinio asmens vadovui, esant jo nedarbingumo laikotarpiui, buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti duomenis apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis apie tokią pareigą žinojo, dėl to konstatuotina, jog, jo veikoje nesant subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės požymio, taigi, ir administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 5651 straipsnio 1 punktas). Todėl apylinkės teismo sprendimas, kuriam pritarė ir apygardos teismas, panaikinti Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti paliekamas nepakeistas.
Dėl išlaidų įgalioto atstovo advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
25. Atsiliepimu į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašoma pripažinti A. P. atstovui advokatui sumokėtą 700 Eur sumą proceso išlaidomis ir priteisti ją iš valstybės. Prašymas grindžiamas 2025 m. spalio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas, serija ADV, Nr. 728/2025, ir mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, kad A. P. banko pavedimu sumokėjo M. Grucei 700 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „ADV Nr. 728/25“.
26. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
27. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Sprendžiant dėl atstovo advokato paslaugų A. P. patirtų išlaidų (ne)atlyginimo klausimą, vertintina, kad ši administracinio nusižengimo byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal Institucijos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuris pripažintas nepagrįstu, todėl atmestinas, paliekant galioti apylinkės ir apygardos teismų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nustatyta, jog A. P. nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, dėl proceso Lietuvos Aukščiausiajame Teisme asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtos išlaidos turi būti atlygintos.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme vyko pagal Institucijos prašymą, o A. P. atstovui pateikus atsiliepimą į Institucijos prašymą tokiu būdu buvo užtikrintas asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, dalyvavimas rašytiniame procese bei jo teisių gynimas, įvertinusi teisinės pagalbos pobūdį bei jai skirtą atstovo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, vadovaudamasi anksčiau aptartu teisinio reguliavimo ir protingumo bei sąžiningumo principais, nusprendžia, jog prašoma 700 Eur suma nelaikytina nei nepagrįsta, nei neproporcingai didele, todėl priteistina A. P. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
30. Šio klausimo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu A. P. 819,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma priteista iš Kauno miesto savivaldybės administracijos. Nors taip prašymas buvo suformuluotas A. P. atstovo prašyme dėl patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismui, tačiau pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išteisintajam priteisiamas ne iš konkrečių institucijų, o iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023). Tokios praktikos laikomasi ir administracinių nusižengimų teisenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-85-1073/2022, 2AT-3-628/2024 ir kt.). Vadovaujantis anksčiau aptartomis Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis bei aptarta teismų praktika, Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimas keistinas, nurodant, kad 819,64 Eur dydžio išlaidų atlyginimas A. P. priteistinas iš valstybės lėšų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu, 666 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį.
Nurodyti, kad A. P. 819,64 Eur (aštuoni šimtai devyniolika Eur 64 ct) išlaidų atlyginimo priteisiama iš valstybės lėšų.
Kitas Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti A. P. iš valstybės lėšų 700 (septynis šimtus) Eur dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
