M. S. pagal BK 138 str.

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-22')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-22">1A-22</a>4-366/2013

Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00376-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4;

2.1.15.1.2.; 2.1.14; 1.2.4.5; 1.1.5.1; 1.1.8.1.

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,

nuteistajam M. S.,

jo gynėjai advokatei L. D.,

nukentėjusiajam I. B.,

jo atstovui V. I.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjos advokatės L. D. ir nukentėjusiojo I. B. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su I. B. bei įpareigojant iki 2013-07-01 d. atlyginti padarytą turtinę žalą. Iš M. S. priteista 1661, 48 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo naudai bei 12 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

N U S T A T Ė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis 2012-08-06 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)., I. B. gyvenamojo namo kieme, tyčia suduodamas vieną smūgį kumščiu I. B. į veidą, padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį kairio kaklelio srityje ir tarp 41-42 dantų, nesunkiai sutrikdė I. B. sveikatą.

Nuteistojo M. S. gynėja advokatė L. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir M. S. išteisinti, nes yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis; arba sumažinti paskirtos bausmės ir priteistos atlyginti žalos dydį. Mano, kad teismas nepagrįstai nenustatė būtinosios ginties situacijos, kadangi yra visos būtinos sąlygos (pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis; gynyba neperžengė būtinosios ginties ribų). Neblaivaus ir agresyvaus nukentėjusiojo veiksmai, metus į nuteistąjį didelę medinę malką, turi būti pripažinti realiu ir pavojingu kėsinimusi, kadangi būtent jis kėsinosi į nuteistojo sveikatą, siekė į jį pataikyti ir sužaloti. Kėsinimuisi buvo panaudotas daiktas, t.y. didelė medinė malka, kuriuo galima sužaloti žmogų, netgi sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, pataikius į galvą, veidą ar kitas kūno vietas. Taigi, nuteistajam nutraukus pavojingus nukentėjusiojo veiksmus buvo išvengta galimai daug didesnės žalos atsiradimo. Kadangi nukentėjusiojo elgesys tendencingai agresyvėjo (iš pradžių plūdo nuteistąjį įvairiais žodžiais, grasino, vėliau rankomis bandė užtverti praėjimą, neleisdamas J. J. išeiti), nuteistasis trenkė nukentėjusiajam į veidą ne siekdamas jam atkeršyti, o būtent gindamasis. Nuteistasis iš kart po pavojingo kėsinimosi, praėjus keletui sekundžių, manydamas, kad kėsinimasis dar nėra baigtas, trenkė nukentėjusiajam, kadangi manė, jog nukentėjusiajam nepavykus pataikyti su malka, pastarasis griebsis kitų veiksmų, siekdamas nuteistąjį sužaloti. Todėl teismo argumentai, jog nuteistajam nebuvo iškilęs realus pavojus, nes nukentėjusysis buvo neblaivus, jokių grasinimu neišsakė, neturėjo pašalinių daiktų, kurie tuo metu būtų galėję kelti kokią nors grėsmę bei pagal kūno sudėjimą buvo smulkesnis, gynėjos nuomone, yra nepagrįsti. Būtent nukentėjusysis būdamas neblaivus buvo neprognozuojamas, darėsi vis agresyvesnis, kol galiausiai puolė nuteistąjį su malka. Nukentėjusysis yra suaugęs, sveikas, darbingas vyras ir tai, kad yra ne stambaus kūno sudėjimo neįrodo to, kad jo veiksmai nėra pavojingi ar jis neturi pakankamai jėgos sužeisti kitą žmogų. Gynėjos teigimu, nuteistojo veiksmai trenkus nukentėjusiajam gynybos tikslais, neperžengė būtinosios ginties ribų, t.y. žala ginantis buvo padaryta tik nukentėjusiajam, kiti asmenys nenukentėjo; gynyba buvo siekiama atremti pavojingą kėsinimąsi; gynyba atitiko kėsinimosi pavojingumą ir pobūdį (nukentėjusiajam buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, siekiant išvengti galimai atsirasiančios daug didesnės žalos).

Pasak gynėjos, nors ir pripažinus, kad nuteistasis netinkamai pasinaudojo teise į būtinąją gintį, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino būtinosios ginties ribų peržengimo kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir neatsižvelgė į ją skirdamas bausmę. Tokiu būdu buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios bausmės skyrimo taisykles, ir netinkamai individualizuota bausmė.

Gynėjos manymu, teismas taipogi nemotyvuotai patenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, ir nustatė nepagrįstą žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgęs į nuteistojo materialinę padėti (nedirba, negauna jokių nedarbo socialinių išmokų, neturi registruotų transporto priemonių). Kadangi paties nukentėjusiojo elgesys buvo agresyvus, savo veiksmais jis siekė sužaloti nuteistąjį, todėl neturtinė žala jam neturėjo būti priteista, šiuo atveju pakankama satisfakcija yra tik turtinės žalos atlyginimas. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nemotyvavo jos dydžio, neaptarė ir neįvertino, kokių neigiamų padarinių patyrė nukentėjusysis, visiškai nepasisakė apie formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo negali būti laikomas teisėtu.

Nukentėjusysis I. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – paskirti nuteistajam dydžiu griežtesnę bausmę bei pilnai patenkinti pareikštą 15 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir priteisti proceso išlaidas atstovo pagalbai apmokėti. Mano, kad teismas tinkamai nesivadovavo bausmių skyrimo taisyklėmis ir M. S. paskyrė per švelnią bausmę. Nurodo, kad nuteistasis viso proceso metu duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, teigdamas, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis, stengėsi palengvinti savo padėtį, kaltu neprisipažino, iki šiol neatsiprašė ir žalos neatlygino, be to, suteikė pagalbą nukentėjusiajam tik priverstinai, todėl jam turėtų būti skirtina didesnė bausmė, nei BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis (1 m. 6 mėn.) bei iš dalies pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirti įpareigojimai (BK 49 str. 6 d. 5 p.).

Nukentėjusiojo teigimu, teismas nemotyvuotai sumažino neturtinės žalos dydį, taip gindamas ne nukentėjusiojo, o nuteistojo interesus. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į tai, jog dėl patirtų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė ir bendravimo galimybės (daugiau kaip du mėnesius buvo nedarbingas, nešiojo įtvarus, dėl kurių praktiškai negalėjo bendrauti su aplinkiniais), o dėl patirtų nepatogumų (galėjo valgyti tik per šiaudelį, per gydymo laikotarpį smarkiai nukrito svoris, atsirado kitų sveikatos sutrikimų dėl netinkamos mitybos) negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, apelianto nuomone, yra akivaizdžiai per mažas. Apeliantas taipogi pažymi, jog prokuroras nagrinėjamu atveju gindamas viešąjį interesą nepagrįstai nesiėmė jokių priemonių pareikšti civilinį ieškinį M. S. dėl žalos atlyginimo Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Pasak apelianto, apylinkės teismas pažeisdamas BPK 106 str. 2 d. nuostatas nepagrįstai iš nuteistojo nepriteisė jo (nukentėjusiojo) patirtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Nors teismo posėdyje nebuvo tiesiogiai išreikštas prašymas priteisti minėtas išlaidas, tačiau byloje esantis pinigų priėmimo kvitas, pagrindžiantis, jog už atstovavimą teisininkui buvo sumokėta 1500 Lt, patvirtina jo išreikštą valią šias patirtas išlaidas susigrąžinti. Nukentėjusiojo nuomone, prašomų priteisti išlaidų dydis yra adekvatus realiai jam atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdžiui ir apimčiai (rinkta medžiaga civilinio ieškinio surašymui, atstovavimas ikiteisminiame tyrime, teisme, apeliacinio skundo surašymas), jos nėra aiškiai per didelės, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo M. S. ir nukentėjusiojo I. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl būtinosios ginties

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 str. 1 d.

M. S. gynėjos apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo veika turėtų būti vertinama kaip būtinoji gintis, nes I. B. jis sužalojo gindamasis, yra nepagrįsti ir atmetami. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visumos matyti, jog konflikto iniciatorius buvo būtent nuteistasis, kuris atėjęs į I. B. namo kiemą, kuriame pastarasis su draugais šventė gimtadienį, nepagarbiai elgėsi, neklausė I. B. prašymo išeiti. Viso proceso metu nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog atėjęs M. S. bandė išsivesti J. J., paėmęs už rankos ją tempė, todėl jis, matydamas, jog J. J. dar nenori važiuoti, bandė ją užstoti, dėl ko ir kilo konfliktas, kurio metu jie apsistumdė, o vėliau bandydamas sustabdyti M. S. jis metė malką (b.l. 22, 44, 134, 191-193). Tai, jog konfliktas įvyko dėl netinkamo M. S. elgesio patvirtino ir tiesiogiai įvykyje dalyvavę liudytojai L. I., A. K., A. K., kurie parodė, kad atėjęs M. S. pačiupo J. J. ranką, liepė stotis ir eiti, tačiau ji nenorėjo eiti, I. B. prašė M. S. išeiti iš kiemo, tačiau pastarasis nesutiko, jie apsistumdė (b.l. 29-30, 33, 193-199). Tas faktas, jog atėjus M. S. J. J. nenorėjo dar eiti, taip pat yra patvirtintas ir pačios J. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 31), kuriuos ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu (b.l. 200). Taigi akivaizdu, jog vėlesni I. B. veiksmai, metant malką ir tuo bandant sustabdyti M. S., buvo išprovokuoti paties nuteistojo netinkamu elgesiu. Kadangi būtinoji gintis negalima nuo savo paties netinkamais veiksmais išprovokuoto elgesio, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus, pagrįstai nenustatė būtinosios ginties situacijos. Nors nukentėjusiojo elgesys metant malką nėra pateisinamas, tačiau sutiktina su skundžiamame nuosprendyje išdėstyta išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje joks realus ir akivaizdus pavojus M. S. negrėsė. Priešingai skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas, vertindamas būtinosios ginties egzistavimo sąlygas, motyvuotai atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo vienas, priešingai nei nuteistasis, jis buvo neblaivus ir pagal kūno sudėjimą galimai fiziškai silpnesnis, su savimi jokių kitų daiktų, kurie galėtų kelti kokią nors grėsmę neturėjo. Šios aplinkybės bei tai, jog įvykio metu nuteistojo atžvilgiu nebuvo išsakyti jokie grasinimai, tik patvirtina, kad aptariamoje situacijoje nuteistasis neadekvačiai panaudojo fizinį smurtą. Nors nuteistasis viso proceso metu teigė, kad I. B. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino nušauti, bėgo į namus pasiimti šautuvo, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis prieš mesdamas malką būtų elgęsis agresyviai, todėl vien tai, jog nukentėjusysis, būdamas neblaivus, neadekvačiai įvertino situaciją ir bandydamas sustabdyti nuteistąjį pasirinko netinkamą būdą, nesudaro pagrindo pripažinti M. S. veikus būtinosios ginties situacijoje. Būtinosios ginties peržengimas yra tik tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 str. 3 d.). Šiuo atveju nukentėjusiajam I. B. sveikata sutrikdyta tik nesunkiai. Todėl net nėra jokio pagrindo svarstyti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Priešingai apeliacinių skundų teiginiams, pirmosios instancijos teismas paskirdamas M. S. bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas), aplinkybes (nusikalstamai veikai įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo veiksmai), į nuteistojo asmenybę (neteistas (b.l. 50), psichiatrinėje įskaitoje nėra registruotas (b.l. 63), nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 51, 53), baustas administracine tvarka (b.l. 55-58)) į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai M. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinko švelniausią BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Pirmosios instancijos teismas M. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 1 p., 6 p.). Priešingai nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginiams, byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia faktą, jog nuteistasis aktyviais veiksmais suteikė nukentėjusiajam pagalbą, t.y. po suduoto smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ir praradus sąmone, jis jį nuvežė į medicinos įstaigą. Tai, jog nuteistasis neatsisakė suteikti nukentėjusiajam pagalbos patvirtina liudytojų A. ir V. K. parodymai, iš kurių matyti, jog nuteistasis pats pasisiūlė nuvežti nukentėjusįjį, nelaukiant kol atvyks greitoji medicinos pagalba (b.l. 196, 198). Tokiu būdu ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su antrąja pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiojo elgesys (malkos metimas) būtent ir paskatino M. S. nusikalsti prieš nukentėjusįjį, todėl, toks moralės požiūriu nepriimtinas nukentėjusiojo elgesys skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas provokuojančiu ir rizikingu.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 48 str. 2 d. numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Esant nustatytoms dviem nuteistojo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms bei atsižvelgus į kitas aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo M. S. už BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė (mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas aptariamos bausmės vidurkis), nėra aiškiai per griežta, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. S. kartu su bausme nustatyti įpareigojimai yra tinkami ir pakankami siekiant įgyvendinti BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, todėl juos keisti nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš nuteistojo M. S. priteistas 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus susijusius su gydymu, tačiau nesutinka su nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

Nustatant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (CK 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ganėtinai formaliai atsižvelgė į minėtas sąlygas ir nukentėjusiajam nustatė neteisingą, t.y. per didelę, neturtinės žalos piniginę kompensaciją – 8000 litų. Visų pirma pažymėtina, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pasikeitusią nuteistojo turtinę padėtį, t.y. nuteistojo vardu nėra registruota transporto priemonių (b.l. 229), taip pat tinkamai neįvertino tos aplinkybės, jog nuteistasis jau ilgą laiką neturi darbo, yra registruotas darbo biržoje, tačiau jokių išmokų negauna (b.l. 51, 53, 230). Antra, nebuvo pakankamai atsižvelgta į provokuojantį ir rizikingą paties nukentėjusiojo elgesį, kuris įtakojo nuteistąjį pasielgti nusikalstamai. Akivaizdu, kad priteista 8000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, įvertinus paties nukentėjusiojo neadekvatų ir moralei prieštaraujantį elgesį, kuris sukėlė nukentėjusiajam priklausiusios transporto priemonės apgadinimą, prieštarauja teisingumui.

Byloje nustatyta, kad nuteistojo nusikalstama veika nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata, konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis kairio kaklelio srityje ir tarp 41-42 dantų. Gydymui taikyta antdantiniai įtvarai, fiksacija, 2012-08-08 buvo atlikta operacija, atstatyti kaklelio kairėje pusėje buvę lūžgaliai, jie fiksuoti plokštele ir varžtais (b.l. 18). Akivaizdu, kad dėl patirto sužalojimo I. B. patyrė fizinį skausmą bei tam tikrus nepatogumus susijusius su gydymu, tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį, neturėtų būti vertinamos besąlygiškai nustatant neturtinės žalos dydį. Tokiu būdu atsižvelgus į aptartą sužalojimo pobūdį bei jo pasekmes, įvertinus nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį bei aplinkybes (nuteistasis darbingo amžiaus, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus), kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje bei, kaip jau minėta, rizikingą ir provokuojantį paties nukentėjusiojo elgesį (CK 6.282 str. 1 d.), skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 6000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašydamas pilnai tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodydamas patirtus nepatogumus (atsirado kitų sveikatos problemų, du mėnesius buvo nedarbingas, negalėjo dirbti, buvo apribota judėjimo laisvė) jų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, nėra pagrindo tenkinti tokį nuteistojo prašymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje reikalauta 1661,48 Lt dydžio turtinė žala, pasireiškusi išlaidomis gydymui ir vaistams bei kurui, skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo priteista motyvuotai pagrindžiant jos atsiradimo faktą ir dydį byloje esančiais įrodymais (b.l. 18, 178-183). Kadangi nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nėra nurodyti aiškūs motyvai, kuriais ginčijama ši priteista žala, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja parodė, kad dėl turtinės žalos nuteistasis sutiko, šis klausimas plačiau nenagrinėtinas.

Priešingai nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginiams, nukentėjusiojo teisės nebuvo pažeistos prokurorui nepareiškus civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai. Pažymėtina, jog Valstybinė ligoniu kasa gali civilinio proceso tvarka pareikšti ieškinį dėl patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Sutiktina su nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistojo nepriteisė proceso išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis dėl atstovo suteiktų paslaugų apmokėjimo. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusiojo atstovas V. I. pateikė prašymą prie baudžiamosios bylos prijungti atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus (b.l. 191, 204), prašymas buvo tenkintas. Nors teisiamojo posėdžio metu nebuvo suformuluotas konkretus prašymas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, tačiau įvertinus tai, jog minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai nukentėjusiojo atstovo iniciatyva buvo prašomi prijungti prie bylos, apylinkės teismas, remdamasis BPK 104 str. 2 d. nuostatomis, turėjo svarstyti klausimą dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš nuteistojo. Byloje esanti 2012-08-23 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp nukentėjusiojo I. B. ir teisininko V. I. (b.l. 25) bei kasos pajamų orderio kvitas (b.l. 176) ir sąskaita – faktūra serija ADV Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 177), patvirtina nukentėjusiojo patirtas 1500 Lt dydžio išlaidas. Įvertinus tai, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 44, 68, 115, 153) bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b.l. 189-208), parengė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam (b.l. 178) bei surašė apeliacinį skundą, prašoma 1500 Lt suma atstovo išlaidos apmokėti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per didelė, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo I. B. atstovo pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusysis už atstovavimą apygardos teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, savo atstovui V. I. dar sumokėjo 500 Lt (b.l. 238). Įvertinusi baudžiamosios bylos nagrinėjimo apygardos teisme laiką (vienas posėdis trukęs nepilną valandą), skundo nagrinėjimo rezultatą (nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo) bei tai, jog apeliacinis skundas buvo surašytas neimant papildomo mokesčio, t.y. apeliacinio skundo surašymas pateko į paslaugas, už kurias buvo sumokėta 1500 Lt (nurodoma apeliaciniame skunde) ir atsižvelgusi į teisingumo ir protingumo kriterijus bei nuteistojo turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 500 Lt suma mažintina iki 100 Lt. Taigi, sutinkamai su BPK 104 str. 2 d., iš nuteistojo išieškotinos nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos 1600 Lt sumoje.

Remiantis išdėstytu, Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir dėl proceso išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

N U T A R I A :

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Iš M. S. nukentėjusiajam I. B. priteistą 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 6000 Lt.

Priteisti iš M. S. nukentėjusiajam I. B. 1600 Lt proceso išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius

Teisėjai Valdas Petras Meidus

Pranas Šimkus