Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
(S)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
Sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant prokurorei Nidai Grunskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties, kuria A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
NUSTATĖ:
A. J. įtariamas tuo, kad jis nuo 2013 m. kovo mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, veikdamas bendrininkų grupėje su G. J., D. S., A. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, bendrais veiksmais, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį bei iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, įgyti, pirkti ir parduoti asmenis, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamų veikų darymui (duomenys neskelbtini), o būtent: 2013 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, pasinaudoję nukentėjusiųjų A. E., T. A. ir V. K. pažeidžiamu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudojant apgaulę – nenurodant tikrojo kelionės tikslo ir melagingai žadant legalų ir gerai apmokamą darbą fabrike, tiesiogiai įkalbėjo ir tokiu būdu užverbavo juos vykti į (duomenys neskelbtini). Po to, 2013-03-24 d., apie 21.30 val., D. S. ir G. J. nuvykus į (duomenys neskelbtini) miestą, kur degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiuosius ir juos tą pačią dieną atgabeno į (duomenys neskelbtini) rajoną bei apgyvendino prieš tai susitaręs su A. V., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ra., kur jie buvo laikomi turint tikslą juos išgabenti į (duomenys neskelbtini) ir parduoti bei ten juos išnaudoti nusikalstamų veikų darymui, kuomet 2013-03-25 d., 15.00 val., juos surado bei išlaisvino Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnai, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d.
Įtariamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2013 m. kovo 25 d. 15 val. 15 min.
Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi tenkintas prokurorės pareiškimas dėl suėmimo ir A. J. paskirtas suėmimas vienam mėnesiui, BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje A. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo bei padaryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Skundu įtariamojo A. J. gynėjas advokatas Ž.Rutkauskas prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir įtariamąjį iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę, neįsitikino ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Gynėjo manymu, tokių duomenų nėra.
Skunde teigiama, kad teismas paskirdamas kardomąją priemonę tuo pagrindu, kad A. J. būdamas laisvėje bėgs, slėpsis, nurodė vienintelį motyvą – jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šio suėmimo pagrindo buvimą. Atvirkščiai – A. J. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra registruotas darbo biržoje, nors yra nevedęs, tačiau gyvena su drauge. Gynėjo manymu, vien gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas.
Skunde nurodoma, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad būdamas laisvėje A. J. gali daryti naujus nusikaltimus. Vien ta aplinkybė, kad praeityje įtariamasis buvo teistas, nesudaro pagrindo taikyti suėmimą, kadangi jis teistas už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, iki suėmimo A. J. buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo pašalpas, t.y. turėjo legalų pargyvenimo šaltinį. Pasak gynėjo, pasiekti BPK 119 str. numatytus tikslus galima ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą".
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – įtariamajam A. J. paskirta pagrįstai, esant įstatymo numatytoms sąlygoms ir pagrindams.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, priešingai skundo teiginiams, darytina išvada, kad joje surinkti duomenys yra pakankami manyti, jog A. J. galimai padarė veiką, dėl kurios įvykdymo yra įtariamas. Šie duomenys yra nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl nebekartojami.
Apylinkės teismo išvados, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, yra pagrįstos ir motyvuotos.
Kaip matyti iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos, A. J. pareikštas įtarimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki dvylikos metų. Nors gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įvertinus tai, jog A. J. yra nevedęs, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje yra teistas bei atsižvelgus į tai, jog nusikalstamos veikos pobūdis duoda pagrindą manyti, kad A. J. turi ryšių užsienyje, kas padidina pasislėpimo tikimybę, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog A. J. būdamas laisvėje gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės bėgdamas (slėpdamasis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas A. J., yra įtraukta į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, savo pobūdžiu yra savanaudiška bei susijusi su piniginių lėšų gavimu, todėl atsižvelgus į tai, jog įtariamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio bei praeityje buvo teistas ir galimai nusikalto turėdama neišnykusi teistumą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad įtariamasis būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, jog skunde nepagrįstai nurodoma, kad iki suėmimo A. J. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, t.y. iš darbo biržos gaudavo išmokas, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Lietuvos darbo biržos pažyma patvirtina, kad A. J. nedarbo išmokos negauna.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardytus motyvus, nėra pagrindo manyti, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Skunde nurodytos aplinkybės, jog įtariamasis yra registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei gyvena su drauge, negali paneigti aptartų suėmimo pagrindų arba būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Tokiu būdu naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį, skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
NUTARIA:
Įtariamojo A. J. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius
