Baudžiamoji byla Nr. 2K-143/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.12.1. (S)
2008 m. gegužės 13 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Jūratei Švabaitei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
asmenims, kuriems baudžiamosios bylos nutrauktos I. B. ir R. V.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarties.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla I. B., kaltintam pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 276 157 Lt ir Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 389 307 Lt civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Taip pat panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš R. V. paimtiems pinigams – 1500 eurų – įneštiems į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT prie LR VRM) depozitinę sąskaitą.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi baudžiamoji byla R. V., kaltintam pagal BK 222 straipsnio 2 dalį (turėtų būti 1 dalį), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmenų, kuriems baudžiamosios bylos nutrauktos I. B. ir R. V., prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
I. B. buvo kaltinamas tuo, kad subūrė organizuotą grupę iš D. B., S. S. ir R. V., įmonių, naudojamų neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimui, t. y. 2002 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, už mokestį nurodė D. B. įsteigti įmonę, įsigyti specialios apskaitos dokumentų blankus, surašyti ir pasirašyti suklastotas D. B. įmonės PVM sąskaitas-faktūras apie prekių pardavimą, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, į apskaitos registrus įtraukti pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. įmonės PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, siekiant įtraukti į PVM ataskaitą išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas PVM sumas ir išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Tuo tikslu D. B. 2002 m. vasario 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės registrų tarnyboje įregistravo D. B. įmonę, 2002 m. kovo 1 d. iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įsigijo specialios apskaitos dokumentų blankus, surašė bei pasirašė 100 vnt. suklastotų D. B. įmonės PVM sąskaitų-faktūrų apie prekių pardavimą skirtingiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, į apskaitos registrus įtraukė pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. įmonės 94 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys; taip savo įmonės apskaitoje jis melagingai atvaizdavo pirkimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. įmonės už 2 346 539,14 Lt sumą bei pardavimų už 2 352 620,37 Lt sumą, siekdamas įtraukti į PVM ataskaitą išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas PVM sumas ir išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Be to, 2002 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, už užmokestį pavedė S. S. palenkti už užmokestį R. V. įsteigti įmonę, įsigyti specialios apskaitos dokumentų blankų ir perduoti jam, patvirtinti parašu ir R. V. įmonės antspaudu suklastotus R. V. įmonės apskaitos dokumentus apie tai, kad R. V. įmonė parduoda prekes D. B. įmonei. Tuo tikslu R. V. 2002 m. kovo 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės įmonių rejestro skyriuje įregistravo R. V. įmonę, 2002 m. balandžio 9 d. Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsigijo specialios apskaitos dokumentų blankų ir perdavė juos I. B. bei, nevykdydamas veiklos, neturėdamas prekių ir jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nuo 2002 m. balandžio 9 d. iki 2002 m. gegužės 31 d. bute, esančiame Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), D. B. įmonės biure, esančiame Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose Mažeikiuose patvirtino parašu ir R. V. įmonės antspaudu 84 vnt. suklastotų R. V. įmonės 84 vnt. apskaitos dokumentų apie tai, kad R. V. įmonė parduoda prekes D. B. įmonei ir šie dokumentai buvo panaudoti D. B. įmonės apskaitoje.
I. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2002 m. vasario 11 d. iki 2002 m. birželio 12 d. organizavo D. B. įmonės, registruotos adresu Mažeikiai, „(duomenys neskelbtini)“, apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. nurodė D. B. į įmonės apskaitos registrus įtraukti pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. įmonės PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, taip sudarė galimybę D. B. įmonei pasididinti PVM atskaitą ir sąnaudas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas, realizuojant prekes be įsigijimo dokumentų, taip pat nurodė D. B. pagal pateiktus duomenis suklastoti bei patvirtinti savo parašu pirkimo pardavimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras apie prekių pardavimą ir dėl visų šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto už 2002 m.; be to, nuo 2002 m. balandžio 9 d. iki 2002 m. rugpjūčio 27 d. organizavo R. V. įmonės, registruotos adresu Šiauliai, „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)), apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. nurodė R. V. perduoti jam R. V. įmonės PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, į 84 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie naftos produktų, prekių pardavimą D. B. įmonei, taip pat nurodė R. V. bute, esančiame Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), D. B. įmonės biure, esančiame Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, patvirtinti parašu ir R. V. individualios įmonės antspaudu, taip pat patvirtinti parašu 6 vnt. suklastotų R. V. individualios įmonės kasos pajamų orderių su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. įmonė atsiskaitė R. V. įmonei pagal kasos pajamų orderius ir šiuos dokumentus perdavė D. B. ir taip paslėpė R. V. įmonės apskaitos dokumentus ir dėl visų šių pažeidimų visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, turto už 2002 m.
R. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas R. V. įmonės, registruotos 2002 m. kovo 19 d., adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (įmonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), savininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2002 m. balandžio 9 d. iki 2002 m. rugpjūčio 27 d., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 ir 16 straipsnių reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. nevykdydamas veiklos, neturėdamas prekių ir jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nuo 2002 m. balandžio 9 d. iki 2002 m. gegužės 31 d. I. B. nurodymu bute, esančiame Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) 32-10, D. B. įmonės biure, esančiame Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose Mažeikiuose, patvirtino parašu ir R. V. įmonės antspaudu suklastotus R. V. įmonės apskaitos dokumentus apie tai, kad R. V. įmonė parduoda D. B. įmonei pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr: dyzeliną 2002 m. balandžio 9 d. GDB 8464489 už 32 762,40 Lt; 2002 m. balandžio 9 GDB 8464490 už 24 276,00 Lt; 2002 m. balandžio 10 d. GDB 8464496 už 41 160,00 Lt; 2002 m. balandžio 11 d. GDB 8464501 už 28 120,00 Lt; 2002 m. balandžio 12 d. GDB 8464506 už 29 967,00 Lt; 2002 m. balandžio 19 d. GDB 8464523 už 49 820,10Lt; 2002 m. balandžio 19 d. GDB 8464524 už 25 686,00 Lt; 2002 m. gegužės 13 d. LBG 9041189 už 6957,40 Lt; 2002 m. gegužės 13 d. LBG 9041190 už 5907,59 Lt; 2002 m. gegužės 14 d. LBG 9041192 už 6785,68 Lt; dyzelinį kurą 2002 m. balandžio 19 d. GDB 8464526 už 41 010,00 Lt; 2002 m. balandžio 19 d. GDB 8464530 už 25 524,00 Lt; 2002 m. balandžio 30 d. LBG 9041118 už 57 629,00 Lt; 2002 m. gegužės 3 d. LBG 9041123 už 14 565,60 Lt; 2002 m. gegužės 22 d. LBG 9041206 už 57 642,00 Lt; 2002 m. gegužės 23 d. LBG 9041205 už 24 624,00 Lt; 2002 m. gegužės 24 d. LBG 9041210 už 7372,50 Lt; 2002 m. gegužės 24 d. LBG 9041211 už 58 500,00 Lt; 2002 m. gegužės 28 d. LBG 9041222 už 57 642,00 Lt; 2002 m. gegužės 29 d. LBG 9041226 už 35 444,50 Lt; 2002 m. gegužės 31 d. LBG 9041224 už 23 009,00 Lt; skystą kurą 2002 m. balandžio 16 d. GDB 8464511 už 13 332,15 Lt; 2002 m. balandžio 18 d. GDB 8464522 už 13 836,90 Lt; 2002 m. balandžio 19 d. GDB 8464531 už 13 836,90 Lt; 2002 m. balandžio 23 d. GDB 8464528 už 19 775,00 Lt; 2002 m. balandžio 24 d. GDB 8464538 už 18 690,40 Lt; 2002 m. balandžio 25 d. LBG 9041078 už 20 124,13 Lt; 2002 m. balandžio 25 d. LBG 9041104 už 22 788,50Lt; 2002 m. gegužės 3 d. LBG 9041122 už 20 970,30 Lt; 2002 m. gegužės 14 d. LBG 9041197 už 13 722,75 Lt; 2002 m. gegužės 30 d. LBG 9041216 už 12 438,75 Lt; 2002 m. gegužės 30 d. LBG 9041219 už 11 475,75 Lt; 2002 m. gegužės 31 d. LBG 9041122 už 12 795,75 Lt; skysto katilinių kuro 2002 m. balandžio 29 d. LBG 9041107 už 2475,00 Lt; skalūnų alyvos 2002 m. balandžio 25 d. LBG 9041084 už 5159,93 Lt; skalūnų alyvos Ll 2002 m. balandžio 25 d. LBG 9041081 už 6486,73 Lt; mazuto M-100 2002 m. balandžio 9 d. GDB 8464493 už 14 183,73 Lt; 2002 m. balandžio 10 d. GDB 8464495 už 14 361,19 Lt; 2002 m. balandžio 11 d. GDB 8464503 už 15 334,59Lt; 2002 m. balandžio 11 d. GDB 8464504 už 11 179,94 Lt; 2002 m. balandžio 12 d. GDB 8464505 už 12 719,07Lt; 2002 m. balandžio 15 d. GDB 8464508 už 10 938,43 Lt; 2002 m. balandžio 16 d. GDB 8464510 už 13 037,66 Lt; 2002 m. balandžio 17 d. GDB 8464512 už 15 087,84 Lt; 2002 m. balandžio 17 d. GDB 8464513 už 14 825,80 Lt; 2002 m. balandžio 18 d. GDB 8464515 už 14037,20 Lt; 2002 m. balandžio 18 d. GDB 8464516 už 15 022,33 Lt; 2002 m. balandžio 18 d. GDB 8464521 už 7936,00 Lt; 2002 m. balandžio 19 d. GDB 8464525 už 12 567,87 Lt; 2002 m. balandžio 26 d. LBG 9041101 už 15 137,92 Lt; 2002 m. balandžio 26 d. LBG 9041105 už 14 497,38 Lt; 2002 m. gegužės 2 d. LBG 9041119 už 7960,25 Lt; 2002 m. gegužės 2 d. LBG 9041120 už 7960,25 Lt; 2002 m. gegužės 10 d. LBG 9041125 už 14 718,75 Lt; 2002 m. gegužės 10 d. LBG 9041187 už 7430,70 Lt; 2002 m. gegužės 10 d. LBG 9041212 už 14 687,50 Lt; 2002 m. gegužės 12 d. LBG 9041188 už 7430,70 Lt; 2002 m. gegužės 13 d. LBG 9041191 už 48 280,40 Lt; 2002 m. gegužės 14 d. LBG 9041193 už 15 741,42 Lt; 2002 m. gegužės 28 d. LBG 9041223 už 15 744 Lt; 2002 m. gegužės 29 d. LBG 9041225 už 12 844 Lt; dujas 2002 m. balandžio 17 d. GDB 8464514 už 4037,24 Lt; dujas autotransportui „PBA“ 2002 m. balandžio 25 d. LBG 9041080 už 4937,18 Lt; 2002 m. gegužės 14 d. LBG 9041198 už 4937,11 Lt; NPK mišinį 2002 m. balandžio 16 d. GDB 8464509 už 28 152,96 Lt; 2002 m. balandžio 25 d. LBG 9041085 už 6999,55 Lt; 2002 m. balandžio 27 d. LBG 9041087 už 12 665,86 Lt: 2002 m. gegužės 2 d. LBG 9041121 už 21 529,38 Lt; diamonio fosfato 2002 m. balandžio 25 d. LBG 9041086 už 13 649,92 Lt; deimantinius peiliukus 2002 m. balandžio 10 d. GDB 8464499 už 720,00 Lt; kūginę frezą 2002 m. balandžio 25 d. LBG 9041083 už 2600,00 Lt; vežimėlius 2002 m. balandžio 29 d. LBG 9041111 už 19 591,82 Lt; gatvės bortus, plyteles 2002 m. balandžio 25 d. LBG 9041100 už 5026,46 Lt; 2002 m. balandžio 27 d. LBG 9041102 už 8796,71 Lt; 2002 m. balandžio 27 d. LBG 9041110 už 8799,56 Lt; mažų katilų kurą 2002 m. gegužės 31 d. LBG 9041228 už 16 772,25 Lt; tepalus 2002 m. gegužės 22 d. LBG 9041208 už 42 367,50 Lt; įrankius 2002 m. gegužės 6 d. LBG 9041127 už 6556,67 Lt; kelių bitumą 2002 m. gegužės 13 d. LBG 9041194 už 7126,42 Lt; 2002 m. gegužės 13 d. LBG 9041195 už 6164,40 Lt; 2002 m. gegužės 13 d. LBG 9041196 už 7061,04 Lt; 2002 m. gegužės 29 d. LBG 9041215 už 7146,08 Lt; bortus, prizmes GT 2002 m. gegužės 25 d. LBG 9041221 už 13 204,80 Lt; ąžuolo medieną 2002 m. gegužės 23 d. LBG 9041204 už 48 995 Lt; atlieka rūbų siuvimą 2002 m. balandžio 9 d. GDB 8464491 už 6276,50 Lt;
taip pat nuo 2002 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė I. B. iš R. V. įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų paimtus pinigus: 2002 m. balandžio 16 d. – 49 000,00 Lt; 2002 m. balandžio 18 d. – 48 830,00 Lt; 2002 m. balandžio 19 d. – 42 013,00 Lt ir 49 000,00 Lt; 2002 m. balandžio 22 d. – 13 6123,00 Lt; 2002 m. balandžio 23 d. – 35 870,00 Lt; 2002 m. balandžio 24 d. – 52 110,00 Lt; 2002 m. balandžio 25 d. – 39 620,00 Lt; 2002 m. balandžio 26 d. – 16 700,00 Lt; 2002 m. balandžio 29 d. – 15 955,00 Lt; 2002 m. balandžio 30 d. – 38 760,00 Lt; 2002 m. gegužės 2 d. – 18 000,00 Lt ir 72 060,00 Lt; 2002 m. gegužės 6 d. – 3440,00 Lt; 2002 m. gegužės 7 d. – 17 540,00 Lt; 2002 m. gegužės 10 d. – 38 760,00 Lt, ir taip be apskaitos panaudojo pinigines lėšas, neįtraukė jų į apskaitos registrus, viso apskaitoje neparodė 2002 m. gautų pajamų už 1 543 299,00 Lt,
taip pat nuo 2002 m. birželio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, patvirtino parašu ir R. V. įmonės antspaudu suklastotus R. V. įmonės apskaitos dokumentus apie tai, kad su R. V. įmone atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos pajamų orderius Nr: 2002 m. birželio 3 d. LAC 7800031 – 40 000,00 Lt; 2002 m. birželio 4 d. LAC 7800033 – 40 000,00 Lt; 2002 m. birželio 5 d. LAC 7800035 – 40 000,00 Lt; 2002 m. birželio 6 d. LAC 7800036 – 40 000,00 Lt; R. S. įmonė pagal kasos pajamų orderius Nr: 2002 m. birželio 11 d. LAC 7860172 – 40 000,00 Lt; 2002 m. birželio 12 d. LAC 7860173 – 40 000,00 Lt bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, I. B. ir D. B. nurodymu perdavė šiuos dokumentus I. B. ir D. B., taip pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio reikalavimą, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkinio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kurioje turi būti numatytos priemones, užtikrinančios dokumentų saugumą, ir taip paslėpė apskaitos dokumentus ir dėl visų šių pažeidimų visiškai nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto už 2002 m.
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo teismą panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria I. B. baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip pat nuosprendžio dalį, kuria Šiaulių apskrities VMI 276 157 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš R. V. paimtiems – 1500 eurų, įneštų į FNTT prie LR VRM depozitinę sąskaitą ir perduoti bylą Šiaulių miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašoma panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria R. V. baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 2 dalį (turėtų būti 1 dalį) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kasatorė teigia, kad apylinkės teismo sprendimai I. B. ir R. V. atžvilgiu yra neteisėti dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo.
Kasatorė nurodo, kad 2002 m. birželio 12 d. FNTT iškėlė baudžiamąją bylą pagal 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį, 306 straipsnio 1 dalį ir 323 straipsnio 2 dalį dėl R. V. individualios įmonės, o pats R. V. kaltinamuoju buvo patrauktas 2002 m. gruodžio 2 d. 2002 m. birželio 21 d. R. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2004 m. liepos 23 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskelbta jo paieška. 2004 m. gruodžio 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi R. V. paskirtas suėmimas. 2005 m. lapkričio 17 d. R. V. išduotas Europos arešto orderis, o 2006 m. vasario 23 d. jis sulaikytas. Kasatorė mano, kad kaltinamajam R. V. negalėjo būti pritaikyta 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalis ir 2000 m. BK 95 straipsnio 3 dalis ir baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nes tiek 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalyje, tiek 2000 m. BK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad senaties eiga sustoja, jeigu nusikaltimą padaręs asmuo pasislepia nuo tardymo, ikiteisminio tyrimo arba teismo ir jos eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis R. V. nuo 2004 m. liepos 23 d. iki 2006 m. vasario 23 d. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir senaties eiga šiuo laikotarpiu buvo sustojusi, todėl teismas, priimdamas nutartį nutraukti baudžiamąją bylą R. V. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Be to, teismas nutarties rezoliucinėje dalyje padarė klaidą nutraukdamas R. V. baudžiamąją bylą pagal BK 222 straipsnio 2 dalį, nes įtarimas jam buvo pareikštas ir byla perduota teismui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl šių priežasčių teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Taip pat naikintina Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria Šiaulių apskrities VMI civilinis ieškinys 276 157 Lt sumai paliktas nenagrinėtas ir panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš R. V. paimtiems pinigams – 1500 eurų – įneštų į FNTT depozitinę sąskaitą. Šie klausimai turi būti išspręsti priimant procesinį sprendimą dėl R. V. kaltės, todėl naikintina ir ši teismo nuosprendžio dalis.
Be to, kasatorė teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu I. B. nutraukdamas baudžiamąją bylą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 95 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga nutrūksta, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kuriam nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, senaties eigos metu padaro naują nusikalstamą veiką ir jos terminas už pirmą nusikalstamą veiką pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kasatorė nurodo, kad I. B. BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje bei BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 11 d. iki 2002 m. rugpjūčio 27 d. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas yra penkeri metai ir jis sueina 2007 m. rugpjūčio 27 m., tačiau senatis už šias nusikalstamas veikas nutrūko, nes I. B. laikotarpiu nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2004 m. kovo 1 d. padarė naujas BK 201 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, už kurias jis Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Taigi senaties eiga už 2002 m. padarytas nusikalstamas veikas pradedama skaičiuoti iš naujo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo momento. Be to, BK 95 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga dėl pirmos nusikalstamos veikos pradedama skaičiuoti iš naujo tik esant įsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui dėl naujos nusikalstamos veikos. Todėl teismas I. B. neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą suėjus senaties terminui.
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo R. V. dėl jo padarytų nusikaltimų (BK 95 straipsnis.)
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (BK 95 straipsnis). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nusikaltusiam asmeniui gali būti taikoma esant BK 95 straipsnio 1dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant kliūčių, numatytų 3 ir 4 dalyse. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kalbant apie BK 95 straipsnyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties sąlygas padarius kelias nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad senaties terminų eiga dėl kiekvienos nusikalstamos veikos skaičiuojama atskirai.
R. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2002 m. balandžio 9 d. iki 2002 m. rugpjūčio 27 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – tuo, kad nuo 2002 m. kovo 19 d. iki 2002 m. gegužės 31 d. įsteigė įmonę, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi R. V. pritaikė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatas tik dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau visai nepasisakė dėl BK 203 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo vertinimo. Byloje nėra duomenų, kaip baigėsi bylos nagrinėjimas kaltinant R. V. padarius BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ar dėl šios veikos buvo priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, ar baudžiamoji byla nuosprendžiu nutraukta. Taigi šioje dalyje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teismas laikė, kad R. V. dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, turėtų būti taikomas 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas penkerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams, ir 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi R. V. baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nutraukė vadovaudamasis tiek 1961 m. BK 7 ir 49 straipsniais, tiek 2000 m. BK 3 ir 95 straipsniais.
Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia situacija, kai padaryta veika kvalifikuojama pagal atitinkamą 2000 m. BK specialios dalies straipsnį, o taikomos 1961 m. BK 49 straipsnyje nustatytos patraukimo baudžiamojo atsakomybėn senaties sąlygos, arba atvirkščiai, yra negalima, nes asmeniui vienu metu už vieną ir tą pačią veiką negali būti taikomos dvejų baudžiamųjų kodeksų nuostatos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymai dėl senaties taikomi to Baudžiamojo kodekso, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika. Todėl veiką kvalifikavus pagal 2000 m. BK, negalima tuo pačiu metu taikyti 1961 m. BK numatytų bendrosios dalies normų (tame tarpe ir dėl senaties), nors jos ir būtų palengvinančios asmens teisinę padėtį. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi tokiais atvejais veika turi būti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK atitinkamą specialiosios dalies straipsnį ir taikomi šiame baudžiamajame įstatyme numatyti palankesni senaties terminai arba atvirkščiai – visi klausimai sprendžiami pagal 2000 m. BK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-238/2007, 2K-775/2007). Tokiu būdu teismas ir šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai R. V. taikė ir 1961 m. BK, ir 2000 m. BK nuostatas.
Spręsdamas, kuris baudžiamasis įstatymas kaltininkui turi būti taikomas, teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi kompleksiškai įvertinti tiek atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, tiek BK bendrosios dalies nuostatas, susijusias su nusikalstamą veiką padariusio asmens teisine padėtimi. 2000 m. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kurį R. V. padarė laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 9 d. iki 2002 m. rugpjūčio 27 d., pagal nusikalstamos veikos sudėties požymius atitiko jo padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 323 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. 2000 m. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų, tuo tarpu 1961 m. BK 323 straipsnio 2 dalies sankcija – laisvės atėmimą iki penkerių metų ir baudą. Kas dėl senaties taikymo, tai pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmeniui, padariusiam 1961 m. BK 323 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo nustatytas penkerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams. Tuo tarpu 2000 m. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas BK 11 straipsnio 4 dalies prasme yra apysunkis, o BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „c“ papunktis numato aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas.
Kolegija laiko, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatkreipė dėmesio, jog 1961 m. BK 49 straipsnyje ir 2000 m. BK 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl R. V. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi. Taigi šiuo atveju teismas turėjo įvertinti baudžiamuosius įstatymus tiek veikos baudžiamumo, tiek asmens teisinės padėties (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties sąlygų taikymo) prasme ir nuspręsti, kuris baudžiamasis įstatymas R. V. turėtų būti taikomas.
Tiek 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalyje, tiek 2000 m. BK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, tardymo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tokiu atveju senaties eiga skaičiuojama toliau, o ne prasideda iš naujo. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad R. V. nuo 2004 m. liepos 23 d. iki 2006 m. vasario 23 d. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo. Nuo R. V. inkriminuotos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (2002 m. rugpjūčio 27 d.) iki 2004 m. liepos 23 d. paskelbtos R. V. paieškos buvo praėjusi dalis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. V. nuo 2004 m. liepos 23 d. iki 2006 m. vasario 23 d. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, todėl, vadovaujantis BK 95 straipsnio 3 dalimi, senaties eiga šiuo laikotarpiu buvo sustojusi ir atsinaujino tik 2006 m. vasario 23 d. R. V. sulaikius. Taigi likusią apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino dalį dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas turėjo pradėti skaičiuoti nuo 2006 m. vasario 23 d. ir išsiaiškinti, ar 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarties priėmimo metu R. V. dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tačiau to nepadarė. Taigi teismas pažeidė BK 95 straipsnio 3 dalies nuostatas ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kadangi kasacinės instancijos teismas negali spręsti R. V. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl jam inkriminuoto BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo klausimo, byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo I. B. dėl jo padarytų nusikaltimų (BK 95 straipsnis)
I. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2002 m. vasario mėnesį subūrė organizuotą grupę įmonių, naudojamų neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimui, o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kad nuo 2002 m. vasario 11 d. iki 2002 m. rugpjūčio 27 d. organizavo D. B. ir R. V. įmonių apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad I. B. dėl 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, už kurį šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų ir kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra nesunkus nusikaltimas, turi būti taikomas 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
Teismas laikė, kad I. B. dėl padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (baudžiama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų), turi būti taikomas 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas penkerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vienai nusikalstamai veikai tuo pačiu metu negali būti taikomas ir 1961 m. BK, ir 2000 m. BK. Veiką kvalifikavus pagal atitinkamą 2000 m. BK specialiosios dalies straipsnį, jai taikomos 2000 m. BK 95 straipsnio nuostatos dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Tačiau jei atitinkamas 1961 m. BK specialiosios dalies straipsnis numatytų griežtesnę bausmę, palyginus su dabar galiojančio BK redakcija, tačiau būtų numatytos palankesnės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK atitinkamą specialiosios dalies straipsnį ir taikomos šio baudžiamojo kodekso 49 straipsnyje numatytos palankesnės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-238/2007, 2K-775/2007).
Kolegija laiko, kad teismas, I. B. veiką kvalifikavęs pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nutraukęs baudžiamąją bylą vadovaudamasis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Spręsdamas, kuris baudžiamasis įstatymas turėtų būti taikomas šioje byloje, teismas turi įvertinti tiek atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, tiek BK bendrosios dalies nuostatas dėl senaties. 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, I. B. padarytas nuo 2002 m. vasario 11 d. iki 2002 m. rugpjūčio 27 d. pagal nusikalstamos veikos sudėties požymius atitiko jo padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 323 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. 1961 m. BK 323 straipsnio 2 dalies sankcija numatė laisvės atėmimą iki penkerių metų ir baudą. Tuo tarpu 2000 m. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Vertinant baudžiamuosius įstatymus senaties sąlygų požiūriu, pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmeniui, padariusiam 1961 m. BK 323 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo nustatytas penkerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams. Tuo tarpu 2000 m. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas BK 11 straipsnio 4 dalies prasme yra apysunkis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „c“ papunktis numato aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas.
Kadangi dėl I. B. padarytos 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos jos baudžiamumo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygos pagal 1961 m. BK ir 2000 m. BK yra skirtingos, teismas privalėjo įvertinti abu baudžiamuosius įstatymus tiek jų baudžiamumo, tiek asmens teisinės padėties prasme, ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, pritaikyti I. B. tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Tačiau teismas, kvalifikuodamas padarytą veiką ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą dėl senaties, nevertino ir nemotyvavo padarytos veikos kvalifikavimo baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike požiūriu.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas neteisingai nustatė padaryto nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje kategoriją, nepagrįstai konstatavęs, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus nusikaltimas. Dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Sutinkamai su BK 95 straipsnio 4 dalimi asmeniui iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padarius naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už ankstesnę ar ankstesnes nusikalstamas veikas pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, o jei buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos – nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento. Kalbant apie BK 95 straipsnyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties sąlygas padarius kelias nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad senaties terminų eiga dėl kiekvienos nusikalstamos veikos skaičiuojama atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu atveju senaties terminai už kelias ankstesnes nusikalstamas veikas pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento, tačiau ir šiuo atveju jie nesusilieja ir skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Kadangi pagal BK 95 straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies bei kategorijos, todėl jeigu kaltinamasis padarė keletą nusikalstamų veikų, priskiriamų skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl atskirų nusikalstamų veikų gali sueiti skirtingu laiku.
Byloje nustatyta, kad I. B., be jau paminėtų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje bei BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, padarė naujas nusikalstamas veikas, o būtent: nuo 2004 m. vasario 25 d. iki 2004 m. vasario 27 d. padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; nuo 2004 m. vasario 25 d. iki 2004 m. vasario 27 d. – BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; nuo 2004 m. vasario 23 d. iki 2004 m. kovo 1 d. – BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Už minėtas veikas jis nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu. Tačiau šis nuosprendis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dar nebuvo įsiteisėjęs (jis dar nėra įsiteisėjęs ir bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu), todėl teismas laikė, kad naujai I. B. padarytos nusikalstamos veikos nenutraukia besitęsiančių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir dėl to baudžiamąją bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Teismų praktikoje kyla problemų aiškinant BK 95 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą „padarė naują nusikalstamą veiką“. Ar senaties eigą nutraukia pats naujos nusikalstamos veikos padarymo faktas, ar būtinas apkaltinamasis teismo nuosprendis, ar būtina kad jis būtų ne tik priimtas, bet ir įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas nustato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Naujai padaryta nusikalstama veika nutraukia besitęsiantį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą dėl anksčiau padarytos veikos, tačiau teismas gali konstatuoti BK 95 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos buvimą tik esant šioms aplinkybėms: 1) nauja nusikalstama veika turi būti padaryta per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte „a-f“ papunkčiuose nustatytus terminus; 2) dėl naujos nusikalstamos veikos turi būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis; 3) šis apkaltinamasis nuosprendis turi būti įsiteisėjęs. Nesant teismo nuosprendžio ar jam dar neįsiteisėjus teismas negali patikimai konstatuoti, kad padaryta nauja nusikalstama veika ir dėl to senaties eiga nutrukusi. Padarytos nusikalstamos veikos juridiniai padariniai atsiranda įsiteisėjus priimtam nuosprendžiui (BPK 335 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. 2K-P-100/2008 konstatuota, kad senaties eigos nutrūkimo konstatavimui ir senaties termino skaičiavimui, taikant BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, lemiamą reikšmę turi ne apkaltinamojo nuosprendžio už antrąją nusikalstamą veiką priėmimas, o tai, ar nauja nusikalstama veika buvo padaryta per minėto BK straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką. Tačiau ar kaltinamasis padarė, ar nepadarė naujas nusikalstamas veikas gali konstatuoti tik teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą, nes, priešingu atveju, t. y. remiantis tik kaltinamuoju aktu, konstatuojant, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nutraukiančią senaties eigą, būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Byloje nustatyta, kad I. B. po minėtų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje bei BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu. Kartu apylinkės teismas pagrįstai nekonstatavo, kad I. B. naujai padarytos nusikalstamas veikos, už kurias jis nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, nutraukė dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje bei BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų besitęsiančių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų, nes dėl naujai I. B. padarytų nusikalstamų veikų priimtas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendis tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Kartu teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę baudžiamąją bylą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tuo atveju, jeigu Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendis, kuriuo I. B. pripažintas kaltu dėl naujai padarytų nusikalstamų veikų padarymo, įsiteisėtų.
Iš bylos duomenų matyti, kad kasacinės bylos nagrinėjimo metu dėl I. B. naujai padarytų nusikalstamų veikų priimtas apkaltinamasis Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Tačiau bylą iš naujo nagrinėjant Šiaulių miesto apylinkės teisme ir sprendžiant klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų taikymo I. B. už jo anksčiau padarytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje bei BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, teismas, priimdamas sprendimą, privalės atsižvelgti į Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, jei jis bus įsiteisėjęs.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 3 punktu (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2008 sausio 1 d.),
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį dėl baudžiamosios
bylos nutraukimo R. V. ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo I. B. bei dėl Šiaulių apskrities VMI 276 157 Lt civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu ir laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo iš R. V. paimtiems – 1500 eurų – įneštų į FNTT prie LR VRM depozitinę sąskaitą, ir perduoti bylą Šiaulių miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Jonas Prapiestis
Vytautas Piesliakas
