Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-28-594/2026
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00201-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.1; 1.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (pranešėjo), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininko),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. Š. Š. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 15 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 450 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. birželio 27 d. Šiauliuose vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti atimta. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, (toliau – KET) 14 punktą. Jam taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimas šešiems mėnesiams.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. Š. skundas netenkintas.
3. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. Š. skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. Š. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Š. Š. prašo panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Pareiškėjui 2025 m. sausio 3 d. nutarimu už greičio viršijimą pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti atėmimas trims mėnesiams. Šis nutarimas buvo apskųstas ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi paliktas galioti. Po šios nutarties priėmimo jokia valstybės institucija neatliko aktyvių veiksmų, kad informuotų (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pareiškėją apie administracinio poveikio priemonės vykdymo pradžią. Pareiškėjas 2025 m. birželio 27 d. vairavo sau priklausantį automobilį ir sustabdytas pareigūnų pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriame nebuvo jokių žymų apie teisės vairuoti atėmimą. Pareiškėjas sąžiningai tikėjo turintis teisę vairuoti, nes fizinis vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas, jis nebuvo gavęs jokio pranešimo, kad teisės atėmimas jau yra vykdomas. ANK 681 straipsnis nustato, kad teisės atėmimą vykdo institucija, tai suponuoja aktyvų veiksmą, o ne pasyvų duomenų pasikeitimą registre, apie kurį asmuo nežino.
5.2. Byloje padaryti esminiai ANK 566 straipsnio, 577 straipsnio 3 dalies, 681 ir 682 straipsnių pažeidimai. Jokiame ANK straipsnyje ar kitame įstatyme nenustatyta pareiga atsakomybėn traukiamam asmeniui savarankiškai interpretuoti Institucijos nutarimą ir teismų nutartis, siekiant nustatyti vykdymo pradžios datą ir tvarką. Institucijos pareigūnai ir teismai privalėjo išaiškinti administracinės nuobaudos vykdymo tvarką ir pradžią, tačiau to nepadarė. ANK 681 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija. Ši norma rodo, kad teisės atėmimas nėra savaiminis procesas, vykstantis be žmogiškojo ar institucinio įsikišimo. Tai yra vykdymo procesas, kurį turi inicijuoti ir administruoti konkreti institucija. Apygardos teismas padarė loginę ir teisinę klaidą, sutapatindamas techninį vykdymo būdą (įrašą registre) su informavimo pareigos panaikinimu. Tai, kad įstatymų leidėjas atsisakė fizinio pažymėjimo paėmimo kaip būtinosios termino skaičiavimo sąlygos, nereiškia, kad jis atleido valstybę nuo pareigos informuoti asmenį apie pasikeitusį statusą.
5.3. Administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį galima tik esant kaltei. Asmuo turi suvokti, kad vairuoja neturėdamas teisės. L. Š. Š. turėjo fizinį vairuotojo pažymėjimą, kuriame nebuvo įrašų apie šio pažymėjimo negaliojimą arba ribotą galiojimą; jis nebuvo gavęs jokio pranešimo apie administracinės nuobaudos vykdymo pradžią; jis dėl senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)) nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis ir netikrina registrų savo iniciatyva. Apylinkės ir apygardos teismai nurodė, kad L. Š. Š. atstovavo advokatas, todėl jis „turėjo žinoti“. Teismas be jokio teisinio pagrindo perkėlė valstybės funkcijas privačiam atstovui, nesant duomenų, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato administracinės nuobaudos vykdymo procese. ANK 686 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisės vairuoti atėmimo termino pradžia nuo įsiteisėjimo, tačiau Institucijų nutarimai negali „įsiteisėti“, nes įsiteisėja tik teismo sprendimai. Todėl teismai netinkamai aiškino ANK 686 straipsnio 3 dalį konstatuodami, kad Institucijos nutarimas yra įsiteisėjęs ANK 686 straipsnio 3 dalies prasme. Teismų prezumpcija, kad kiekvienas pilietis privalo ir gali pasitikrinti savo statusą elektroniniuose registruose, yra diskriminacinė senyvo amžiaus asmenų atžvilgiu.
5.4. Esminis materialiosios teisės pažeidimas yra susijęs su ANK 28 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, taikymu. Pareiškėjas pateikė neginčijamus oficialius dokumentus, patvirtinančius jo sveikatos būklę: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANTA) sprendimą, kuriuo nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis; sprendimą, kuriuo nustatytas III lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis; sprendimą, kuriuo nustatyti darbo pobūdžio apribojimai, draudžiantys dirbti darbą, susijusį su vairavimu; medicinos išrašus. Teismai atmetė šiuos įrodymus, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas neturi asmens su negalia automobilio statymo kortelės ir jo automobilis nėra techniškai pritaikytas neįgaliajam. Toks teismų aiškinimas prieštarauja įstatymui, nes ANK 28 straipsnyje neminima automobilio statymo kortelė kaip būtinoji sąlyga, neminima, kad automobilis būtų techniškai modifikuotas, vartojama formuluotė „naudojasi dėl neįgalumo“ apima platesnį spektrą situacijų nei vežimėlio naudojimas.
5.5. Automobilio statymo kortelė yra administracinis dokumentas, suteikiantis teisę į lengvatinį automobilio statymą. Jos išdavimo kriterijai yra specifiniai ir dažnai susiję su visišku negalėjimu vaikščioti. Tačiau asmuo gali turėti 40 proc. dalyvumą, patirti didelius skausmus, silpnumą, dėl to viešasis transportas jam yra fiziškai nepakeliamas arba pavojingas (infekcijų rizika esant nusilpusiam imunitetui), nors jis ir neatitinka kriterijų statymo kortelei gauti. Teismai, susiedami ANK 28 straipsnio 4 dalies taikymą tik su statymo kortele, savavališkai susiaurino įstatymo taikymo sritį ir pažeidė neįgaliųjų teises. Tai yra diskriminacija negalios pagrindu. Pareiškėjo pateikti duomenys apie raumenų jėgą rodo ženklų funkcijos sutrikimą. Tai reiškia, kad judėjimas be transporto priemonės jam yra itin apsunkintas. Be to, diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga ir nuolatiniai vizitai pas gydytojus sukuria būtinąjį poreikį vairuoti. Atimti teisę vairuoti tokios būklės asmeniui reiškia atimti galimybę gauti gyvybiškai svarbias sveikatos priežiūros paslaugas. Teismų argumentas, kad „gali pasisamdyti vairuotoją“, yra ciniškas ir teisiškai ydingas. Teisė į mobilumą neturi priklausyti nuo asmens turtinės padėties.
5.6. Teismai privalėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, neskirti specialiosios teisės atėmimo arba jį sušvelninti. 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimas (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) ligoniui yra neproporcingai griežta priemonė. Tai sukelia nepatogumų, kurie perauga į fizinę kančią (apsunkintas patekimas pas gydytojus) ir grėsmę sveikatai. Pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės vadovas ir akcininkas. Atėmus teisę vairuoti, paralyžiuojama bendrovės veikla, o tai kelia grėsmę ne tik pareiškėjui, bet ir darbuotojų gerovei bei valstybės interesams (mokesčių surinkimui). Teismai šią aplinkybę vertino formaliai, nurodydami, kad verslo interesai negali būti aukščiau įstatymo, tačiau neįvertino, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir, pavyzdžiui, skiriant didesnę baudą, bet paliekant teisę vairuoti. Ši byla yra tiesioginė ankstesnės bylos pasekmė. Pareiškėjas jau nubaustas teisės vairuoti atėmimu trims mėnesiams, o dabar jam pridėti dar šeši mėnesiai už tai, kad jis galimai nesuprato, kada prasidėjo pirmasis teisės vairuoti atėmimas. Tokia sankcijų sankaupa yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui.
6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, Eglė Rimavičė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Institucijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistus. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vykdo ją suteikusi institucija AB „Regitra“, tik įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą, nepaimant vairuotojo pažymėjimo, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. 2025 m. sausio 3 d. nutarimas, kuriuo L. Š. Š. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams, įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d., kai buvo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis. Todėl pareiškėjui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo vykdomas į Administracinių nusižengimų registrą įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2025 m. sausio 3 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos – 2025 m. gegužės 14 d.
6.2. Teismai, išnagrinėję pareiškėjo skundus, kaip ir Institucija, priėmusi nutarimą, teisingai nustatė, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Teismai įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl šios aplinkybės negali lemti administracinės nuobaudos švelninimo.
6.3. Teismai pagrįstai netaikė ANK 28 straipsnio. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas atitiktų asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimo kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, ir jam būtų išduota asmens su negalia automobilio statymo kortelė. Be to, pareiškėjas duomenų, pagrindžiančių, kad transporto priemone naudojasi dėl neįgalumo, o nuosavas automobilis būtų pritaikytas specialiesiems neįgaliojo poreikiams ir be asmeninės transporto priemonės jo judėjimas būtų neįmanomas ar galimybė vairuoti transporto priemonę žymiai palengvina jo judėjimo galimybę, nepateikė.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. Š. prašymas atmestinas.
Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų
8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti), be kita ko, turi būti nurodyti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis).
9. Pareiškėjo argumentai dėl ANK 566 straipsnio, 577 straipsnio 3 dalies, 681 ir 682 straipsnių pažeidimų nurodomi deklaratyviai, nes nepagrįsti teisiniais argumentais. Išdėstyti argumentai dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės taip pat yra grįsti pareiškėjo nesutikimu su ja, bet ne teisiniais argumentais, sudarančiais pagrindą išvadai apie esminį materialiosios teisės pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
Dėl administracinio poveikio priemonės vykdymo pradžios
10. Nagrinėjamoje byloje L. Š. Š. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad nesilaikė KET 14 punkte nurodyto draudimo vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. Š. Š. Institucijos 2025 m. sausio 3 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį bauda, kartu paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą trims mėnesiams. Šis nutarimas buvo apskųstas apylinkės ir apygardos teismams. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis, kuria Institucijos 2025 m. sausio 3 d. nutarimas paliktas nepakeistas, palikta galioti.
11. Kaip teigia pareiškėjas, po 2025 m. gegužės 14 d. apygardos teismo nutarties priėmimo jis nebuvo informuotas apie administracinio poveikio priemonės vykdymo pradžią, todėl nežinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
12. ANK 654 straipsnyje nurodyta, kad apygardos teismo nutarimai ir nutartys įsiteisėja jų paskelbimo dieną. ANK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose turi būti vykdomi nuo jų įsiteisėjimo momento; 2 dalyje nurodyta, kad institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, turi būti vykdomi suėjus jų apskundimo terminui; kad kai apskundžiamas nutarimas, jis turi būti vykdomas įsiteisėjus teismo nutarčiai, jei šis nutarimas nebuvo panaikintas. ANK 686 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Taigi Institucijos nutarimas įsiteisėjo ir tapo vykdytinas nuo apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo jos paskelbimo dieną. Tiek Institucijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimą, tiek vėliau apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį, laikydamasis ANK nustatytos tvarkos, apskundė būtent L. Š. Š., o tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis nežinojo apie vykdomą administracinio poveikio priemonę. Taigi, kad paskirtą administracinio poveikio priemonę privaloma vykdyti, t. y. kad vairuoti transporto priemones yra draudžiama, L. Š. Š. sužinojo Šiaulių apygardos teismui priėmus 2025 m. gegužės 14 d. nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
13. ANK 682 straipsnyje nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą. Tai reiškia, kad ANK nenustatyta papildoma pareiga nutarimą priėmusiai institucijai ar teismui informuoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apie tai, kad jam pradedama vykdyti administracinio poveikio priemonė. Vien tai, kad iš pareiškėjo nebuvo paimtas teisę vairuoti patvirtinantis vairuotojo pažymėjimas, savaime teisės vairuoti nesuteikia.
14. Taigi tiek Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir turėdama duomenis, kad neskundžiama Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi galutinai išspręstas klausimas dėl L. Š. Š. skundo, tiek apylinkės ir apygardos teismai teisingai nustatė, kad L. Š. Š. 2025 m. birželio 27 d. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai jam tokia teisė buvo atimta, taip pažeidė KET 14 punktą ir padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
Dėl ANK 28 straipsnio 4 dalies taikymo
15. ANK 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
16. Pareiškėjas teigia, kad ši poveikio priemonė jam negalėjo būti taikoma dėl jo negalios. Su tokiais argumentais nesutiktina. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimas atimti teisę vairuoti transporto priemones asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, reiškia tai, kad transporto priemonė asmeniui yra būtina dėl jo negalios. Tačiau ANK 28 straipsnio 4 dalies formuluotė savaime nereiškia, kad teisė vairuoti negali būti atimta neįgalumą turinčiam asmeniui, todėl ANK 28 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste svarbu nustatyti, ar asmuo turi teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“.
17. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 18 d. įsakyme „Dėl skiriamojo ženklo „Asmuo su negalia“ naudojimo“ nustatyti asmenys, turintys teisę KET nustatyta tvarka naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“. Prie tokių asmenų, be kita ko, priskiriami fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja transporto priemones ir 1) kuriems nustatytas 0–30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis) (teisę naudotis šia teise patvirtinantis dokumentas – vairuotojo asmens su negalia pažymėjimas); 2) turi jiems išduotą asmens su negalia automobilio statymo kortelę (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – vairuotojo asmens su negalia pažymėjimas ir asmens su negalia automobilio statymo kortelė). Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas turi teisę gauti asmens su negalia automobilio statymo kortelę, antai, 1) asmenys, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; 2) asmenys, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis; 3) asmenys, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis; 4) asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų dalyvumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvąjį automobilį, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne ar kita vaikščiojimui palengvinti skirta priemone).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. Š. Š. nurodytų kriterijų neatitinka ir teise vairuoti naudojosi ne dėl neįgalumo, todėl apylinkės ir apygardos teismai pagrįstai netaikė aptariamos ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 15 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Tomas Šeškauskas
