Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-13921-414/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03167-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.7; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 18 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. V. (O. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas O. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 25S121571 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti pakartotinai.

Skunde nurodyta, kad Ginčijamu sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių. Ginčijamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; asmuo nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo skirtos (skirtų) baudos (baudų).

Teigia, kad Departamentui pateikė prašymą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, kaip negalintis išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių. Teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pateikė paaiškinimus, kad į (duomenys neskelbtini) grįžti neturi galimybių, nėra darbo ir piniginių lėšų. Šiuo metu Lietuvoje dirba pagal individualią veiklą (pristato maistą „ (duomenys neskelbtini) “ ir „(duomenys neskelbtini)“), kadangi darbdavys atsisako tarpininkauti dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu. Pripažįsta, kad šiuo metu turi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Būdamas (duomenys neskelbtini) neturės galimybių padengti skolų, ketina susirasti nuolatinį darbą Lietuvoje pagal darbo sutartį. Šeima gyvena Lietuvoje, dukra, kuriai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2026 m. kovo 4 d., pradės eiti į mokyklą Vilniuje. Draugė, kuriai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2026 m. kovo 4 d., mokosi lietuvių kalbos. Su (duomenys neskelbtini), kurios pilietis yra, šiuo metu neturi jokių ryšių, išskyrus tai, kad ten gyvena mama, su kuria palaiko glaudų ryšį. Bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) (turi leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini)) ir gyventi (duomenys neskelbtini) srityje, kuri nuolat apšaudoma (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų.

Sutinka, kad gyvenime padarė klaidų, neneigia Ginčijamame sprendime nurodytų faktų apie padarytas kelias nusikalstamas veikas, apie padarytus administracinius nusižengimus. Jeigu pareiškėjo draugė ir dukra liktų Lietuvoje, o pats pareiškėjas turėtų palikti Lietuvą, tokiu atveju būtų pažeista teisė į šeimos susijungimą (galimybes gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, bendrai auklėti vaiką ir pan.). Remiasi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis, prašo įvertinti jo situaciją per šeimos susijungimo principą.

Mano, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra išimtinai tik ekonominio pobūdžio, nes Lietuvoje gyvena ir savo ateitį planuoja draugė ir bendras vaikas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikė ir panaudojo galimai suklastotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, taip pat, jis du kartus nuteistas už nedidelės vertės svetimo turto vagystes. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-3 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu ir 37 punktu.

Pažymi, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2023 m. birželio 27 ir nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2025 m. sausio 5 d. pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą (užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas gali turėti teisėtą lūkestį, kad leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu jam bus išduodamas nuolat. Taip pat informuoja, kad priimant Ginčijamą sprendimą konstatuotos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas vykdo individualią veiklą, šiuo metu išnykusios –VSDFV IS duomenų apie pareiškėjo vykdomą individualią veiklą nėra.

Dėl aplinkybių, kad pareiškėjo dukra ir jos motina turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje pastebi, kad Departamentas Ginčijamame sprendime į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino. Kaip nurodoma Ginčijamame sprendime, įvertinus, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) ir Policijos departamento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) siūlymą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, taip pat įvertinus asmens šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, 38.3 ir 39 punktais, pareiškėjui nustatomas 18 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Departamento vertinimu, esant Ginčijamame sprendime nurodytoms konstatuotoms faktinėms aplinkybėms ir įvertinus su pareiškėju susijusias kitas individualias aplinkybes, pareiškėjo siekis gyventi Lietuvoje su dukra bei jos motina, pareiškėjo drauge, negali būti vertinamas kaip labiau reikšmingas, nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas.

Mano, kad Ginčijamame sprendime pakankamai aiškiai ir suprantamai išdėstytos konstatuotos faktinės aplinkybė bei motyvai, dėl kurių Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą (2025 m. kovo 12 d. Policijos departamentas pateikė išvadą Nr. 5-S-8654, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, bei SIS reglamento 24 straipsniu, prašo šiam užsieniečiui 3 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei šiam laikotarpiui įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; 2025 m. kovo 18 d. VSAT pateikė išvadą Nr. 21-19-148, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes asmuo yra teistas už apysunkį nusikaltimą. VSAT prašo šiam užsieniečiui 3 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei šiam laikotarpiui įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; Departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą, kuriame atsižvelgė į individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes bei į pateiktas Policijos departamento ir VSAT išvadas, ir tik įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, vadovaudamasis

galiojančiomis teisės normomis, priėmė Ginčijamą sprendimą).

Pastebi, kad įvertinęs pareiškėjo įvykdytus teisės pažeidimus (jis pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkį nusikaltimą ir 2 baudžiamuosius nusižengimus), taip pat administracinius nusižengimus (2022–2024 m. asmuo buvo nubaustas už trisdešimt du administracinius nusižengimus, iš kurių 10 – šiurkštūs administraciniai nusižengimai), Departamentas pritaria Policijos departamento ir VSAT pateiktoms išvadoms dėl asmens keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Departamento vertinimu, asmens keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas darė administracinius nusižengimus ir po to, kai Policijos departamento buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Be to, pareiškėjas nėra sumokėjęs 2 282,67 Eur jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų. Akivaizdu, kad jis nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, vengti teisės pažeidimų ir laikytis visuomenėje priimtų taisyklių. Vertinant riziką ateičiai, pagrįstai galima teigti, jog yra reali tikimybė, kad pareiškėjas ir ateityje darys teisės pažeidimus bei kels grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Departamentas įvertino ir pareiškėjo nurodomas aplinkybes, jog jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) gyventi, nes jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) srityje ne kartą buvo apšaudoma raketomis. Departamento vertinimu, pareiškėjas galėtų pasinaudoti teise apsigyventi kitoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jei būtų nesaugu grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nes vadovaujantis (duomenys neskelbtini) teisės aktais, tiek (duomenys neskelbtini) piliečiai, tiek užsieniečiai ar asmenys be pilietybės, legaliai gyvenantys (duomenys neskelbtini) ir turintys leidimą nuolatos gyventi (duomenys neskelbtini), kurie buvo priversti išvykti arba palikti savo gyvenamąją vietą ryšium su ginkluoto konflikto neigiamomis pasekmėmis, arba siekdami išvengti tokių pasekmių, išvengti laikinos okupacijos, plačiai naudojamo smurto, žmogaus teisių pažeidimų, gaivalinių ar dirbtinai sukeltų avarijų, sąlygotų (duomenys neskelbtini) agresijos karo prieš (duomenys neskelbtini) ir pasitraukti į saugesnius (duomenys neskelbtini) rajonus, turi teisę gauti viduje persikėlusių asmenų statusą bei naudotis šio statuso suteikiamomis teisėmis, pvz., gauti medicinines paslaugas, registruotis pašalpos gavėju ir kt.

Pažymi, kad Departamentas, nustatydamas pareiškėjui terminą, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinus, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, atsižvelgiant į VSAT ir Policijos departamento siūlymą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, taip pat įvertinus asmens šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, 38.3 ir 39 punktais, asmeniui nustatytas 18 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nes jis nesilaikė teisės aktų, kad egzistuoja rizika, jog asmuo ir ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno valstybes, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, Departamentas sprendė, kad pareiškėjo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

Mano, kad Departamentas pagrįstai priėmė Ginčijamą sprendimą, kuris atitinka Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Tretieji suinteresuoti asmenys Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimų į skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 25S121571 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikymas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių (b. l. 33–40).

Ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; asmuo nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo skirtos (skirtų) baudos (baudų).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2023 m. birželio 27 ir nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2025 m. sausio 5 d. pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą (užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2025 m. gegužės 21 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr.25S118305, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai; asmuo yra nesumokėjęs baudos (baudų); turi skolą VMI (b. l. 41–47).

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2025 m. gegužės 21 d. Departamento priimtas sprendimas Nr. 25S118305 yra įsiteisėjęs (neapskųstas). Tai reiškia, kad skundo argumentai dėl 2025 m. gegužės 21 d. Departamento priimto sprendimo Nr. 25S118305 neteisėtumo ir nepagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjo dalykas.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis).

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su

asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. kovo 12 d. Policijos departamentas pateikė išvadą Nr. 5-S-8654, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamento vertinimu, asmens elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai parodo jo nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdis rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, o nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai. Akivaizdu, kad paskirtos bausmės ir baudos asmens elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų bei gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, todėl asmuo ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus. Policijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, bei SIS reglamento 24 straipsniu, prašė šiam užsieniečiui 3 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei šiam laikotarpiui įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (b. l. 48–51).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2025 m. kovo 18 d. VSAT pateikė išvadą Nr. 21-19-148, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes asmuo yra teistas už apysunkį nusikaltimą. VSAT, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, bei SIS reglamento 24 straipsniu, prašo šiam užsieniečiui 3 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei šiam laikotarpiui įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (b. l. 52–55).

Ginčijamame sprendime nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 25 d. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (vagystė) ir paskirta 500 Eur (10 MGL) bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2024 m. vasario 22 d. (Departamento duomenimis asmuo baudos iki šiol nesumokėjo). 2024 m. sausio 24 d. asmuo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 2 d. ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 5 mėn. 2024 m. kovo 14 d. asmuo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (vagystė) 5 dalį ir paskirta 700 Eur (14 MGL) bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2024 m. lapkričio 8 d. (Departamento duomenimis asmuo baudos iki šiol nesumokėjo). Be to 2022–2024 m. asmuo buvo baustas už trisdešimt du administracinius nusižengimus. Iš viso asmuo nesumokėjo 2 282,67 Eur jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų, turi 4008,07 Eur skolą VMI.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių dėl įvykdytų nusikalstamą veikų, padarytų administracinių nusižengimų, nesumokėtos baudos (baudų), skolos VMI.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčijamame sprendime tinkami įvertinta pareiškėjo realiai keliama grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiant į jo įvykdytus teisės pažeidimus, nes viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminės vertybės, svarbios visiems visuomenės nariams.

Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, Ginčijamame sprendime nustatyta, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo nepilnametė dukra ir jos motina, su kuria asmuo nėra sudaręs santuokos. Asmens darbo Lietuvoje laikotarpis nelaikomas ilgalaikiu ir nepertraukiamu ryšiu. Asmuo, pripažintas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl asmens socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai nepaneigia nustatytos grėsmės. Asmens interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti laikomas prioritetiniu ir svarbesniu nei visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos užtikrinimas. Asmens, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos nariai.

Byloje esantys 2025 m. liepos 17 d. duomenys patvirtina, kad pareiškėjas individualios veiklos nevykdo (b. l. 92–94), todėl Ginčijamame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas vykdo individualią veiklą, yra išnykusios. Aplinkybė, kad pareiškėjo dukra ir jos motina turi leidimus gyventi Lietuvoje, Ginčijamame sprendime yra įvertinta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, todėl sutiktina su Departamento vertinimu, kad esant Ginčijamame sprendime konstatuotoms faktinėms aplinkybėms ir įvertinus su pareiškėju susijusias kitas individualias aplinkybes, pareiškėjo siekis gyventi Lietuvoje su dukra bei jos motina, negali būti vertinamas kaip labai reikšmingas, nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Asmens, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos nariai.

Teisėjų kolegija atmeta skunde nurodyta aplinkybę, kad Ginčijamas sprendimas gali būti neteisėtas dėl šeimos susijungimo atvejo, nes leidimo gyventi pareiškėjas prašęs ne Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis).

Ginčijamame sprendime taip pat įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) srityje ne kartą buvo apšaudyta (pareiškėjas galėtų pasinaudoti teise apsigyventi kitoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jei būtų nesaugu grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nes vadovaujantis (duomenys neskelbtini) teisės aktais, tiek (duomenys neskelbtini) piliečiai, tiek užsieniečiai ar asmenys be pilietybės, legaliai gyvenantys (duomenys neskelbtini) ir turintys leidimą nuolatos gyventi (duomenys neskelbtini), kurie buvo priversti išvykti arba palikti savo gyvenamąją vietą ryšium su ginkluoto konflikto neigiamomis pasekmėmis, arba siekdami išvengti tokių pasekmių, išvengti laikinos okupacijos, plačiai naudojamo smurto, žmogaus teisių pažeidimų, gaivalinių ar dirbtinai sukeltų avarijų, sąlygotų (duomenys neskelbtini) agresijos karo prieš (duomenys neskelbtini) ir pasitraukti į saugesnius (duomenys neskelbtini) rajonus, turi teisę gauti viduje persikėlusių asmenų statusą bei naudotis šio statuso suteikiamomis teisėmis, pvz., gauti medicinines paslaugas, registruotis pašalpos gavėju ir kt.). Taip pat Ginčijamame sprendime Departamentas yra pasisakęs dėl pareiškėjo teisės grįžti į (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę (pasą).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė tokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendros Kriterijų vertinimo tvarkos, taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai, tinkamai neįvertinta pareiškėjo individuali situacija.

Įvertinus, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, atsižvelgiant į VSAT ir Policijos departamento siūlymą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, taip pat įvertinus asmens šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, 38.3 ir 39 punktais, asmeniui nustatytas 18 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Departamento Ginčijamo sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 18 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos priimta vadovaujantis Taisyklių 4, 6 15 ir 20 punktais ir SIS reglamento 24 straipsnio 1dalies a punktu.

Taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka <...> SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Ginčijamame sprendime pažymėta, jog įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, jis nesilaikė teisės aktų, taip pat pagrįstai galima teigti, kad egzistuoja rizika, kad asmuo, ir ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno valstybes, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, užsieniečio duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

Šiuo atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai (įvykdyti teisės pažeidimai), nepaisant to, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymą muitinei, sudaro pagrindą vertinti jį kaip keliantį grėsmę viešajai tvarkai, o tai sudarė pagrindą jo atžvilgiu taikyti atitinkamas teisines priemones.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neįrodė, kad draudimo įvedimas į SIS būtų neproporcinga ar nepagrįsta priemonė, teismas daro išvadą, kad Departamento priimtas Ginčijamas sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS 18 mėnesių yra teisėtas ir pagrįstas.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Ginčijamą sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Ginčijamą sprendimą panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus, kad Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti pakartotinai.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo O. V. (O. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis

Asta Urbonienė

Janina Vitunskienė