Administracinė byla Nr. eI2-15881-872/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03999-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,
pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Škėriui,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas 1); ii) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas 2); iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė šiuos argumentus:
2.1. Atsakovas priėmė Sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, t. y. 2025 m. liepos 8 d. Sprendimu 1 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2025 m. liepos 8 d. Sprendimu 2 uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą.
2.2. Pareiškėjui darbo pagrindu buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2016-09-06 iki 2017-08-23, taip pat leidimai laikinai gyventi buvo išduoti galioję 2017-08-03 – 2019-08-02, 2019-07-18 –2021-07-18, 2021-06-09 – 2023-06-09 ir 2023-05-29 – 2025-05-29. Taigi, pareiškėjui per beveik 10 metų laikotarpį buvo vieną kartą išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, kuri galiojo iki 2017-08-23, taip pat net keturis kartus buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Kadangi paskutinį kartą išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje numatė jo galiojimą iki 2025-05-29, todėl pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti naują laikinai gyventi Lietuvoje.
2.3. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą 1 motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Tokį savo sprendimą atsakovas iš esmės motyvuoja tuo, kad pareiškėjas 2002–2005 m. dirbo (tarnavo) (duomenys neskelbtini) nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Darbas (tarnyba) (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
2.4. Pareiškėjas nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 2000 m. birželio 27 d. mokėsi 170-ojoje profesinėje mokykloje (kvalifikacija - traktorininkas, mechanikas, vairuotojas, dujų ir elektros suvirintojas). Nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. gruodžio 27 d. dirbo vieningoje įmonėje „Polocko krovinių autobusų stotis“ (sunkvežimio vairuotojas). 2001-01-09–2002-07-08 atliko tarnybą (duomenys neskelbtini)ginkluotosiose pajėgose, karinio dalinio 64222 logistikos kuopoje, karinio dalinio 33933Ž logistikos būryje, Haubicų divizijos junginyje. Nuo 2002-07-13 iki 2002-10-30 dirbo Polocko krovinių autobusų stotyje (vairuotoju), atsistatydino dėl itin prastos įmonės finansinės būklės (nemokamas darbo užmokestis ir įmonės prastėjančios finansinės būklės). Vėliau įmonė buvo likviduota. Nuo 2002-10-31 iki 2005-06-30 dirbo Nepaprastųjų situacijų ministerijos Nr. 1 priešgaisrinėje gelbėjimo komandoje (PASO-1) AB „NAFTAN“ objektuose (gaisrinės mašinos vairuotojas) (duomenys neskelbtini). Kadangi ankstesnėje darbovietėje neteko darbo, pareiškėjas ieškojo naujo darbo. Tuo metu vyko PASO-1 darbuotojų paieška ir pareiškėjas nusprendė ten įsidarbinti, kad įgytų vairavimo patirties ir gautų „E“ kategoriją (vairuoti sunkvežimį su priekaba), o vėliau galėtų dirbti tėvo transporto įmonėje tarptautinių pervežimų vairuotoju. Įsidarbinimo Nepaprastųjų situacijų ministerijoje metu pareiškėjui nebuvo net 21 metų ir negalėjo gauti „E“ kategorijos dirbti tarptautinių reisų vairuotoju jokiu kitu būdu, išskyrus gaisrinėje. Dirbdamas Nepaprastųjų situacijų ministerijoje, įgijo „E“ kategoriją ir bandė įsidarbinti transporto įmonėse, tačiau dėl to, kad pareiškėjui buvo tik 22 metai ir neturėjo jokios patirties, įsidarbinti nepavykdavo. Siekė įsidarbinti transporto įmonėje OOO „MIRTRANS“, kurioje dirbo pareiškėjo tėvas, minėtoje įmonėje pavyko įsidarbinti tik po kelių bandymų ir tai buvo priimtas su sąlyga, kad tėvas bus pareiškėjo mentorius ir jei įmonės vadovui kažkas nepatiks pareiškėjo darbe, pareiškėją galės atleisti be paaiškinimo. Kai tik pareiškėjui pavyko įsidarbinti transporto įmonėje OOO „MIRTRANS“, jis iškart nutraukė darbo santykius su PASO-1, o išėjęs iš darbo, nepalaikė ir nepalaiko jokių ryšių su buvusiais kolegomis. Transporto įmonėje OOO „MIRTRANS“ pareiškėjas iš naujų kolegų vairuotojų suformavo naują kontaktų ratą.
2.5. Pareiškėjas Nepaprastųjų situacijų ministerijoje dirbo gaisrinės mašinos vairuotoju ir jo pareigos apėmė: transporto priemonės darbinės būklės palaikymą. Pretenduojant į darbą Nepaprastųjų situacijų ministerijoje, reikėjo gauti pažymą apie teistumo nebuvimą, praeiti medicininę apžiūrą, išlaikyti vairavimo egzaminą (įvažiuojant atbuline eiga į garažą) ir dalyvauti pokalbyje su vadovybe, kuriame pareiškėjas buvo klausiamas apie jo pasiekimus sporte (futbole, tinklinyje ir kt.). Nuo 2005-07-01 iki 2007-11-22 pareiškėjas dirbo MIRTRANS LLC Rusijos Federacija, (duomenys neskelbtini), tarptautinių reisų vairuotoju. Vykdė pervežimus Europos Sąjungos ir NVS šalių (Baltarusijos Respublika, Kazachstanas, Ukraina, Rusijos Federacija) maršrutu iš ekspedicijos BMA SPEDITION D55232 ALZEY DEUTSCHLAND. Nuo 2007-11-23 iki 2015-08-06 pareiškėjas dirbo „MIRPEK“ vairuotoju Rusijos Federacija, (duomenys neskelbtini). Perkeltas iš OOO „MIRTRANS“ (dukterinės įmonės). Vykdė pervežimus Europos Sąjungos ir NVS šalių (Baltarusijos Respublika, Kazachstanas, Ukraina, Rusijos Federacija) maršrutu iš ekspedicijos BMA SPEDITION D55232 ALZEY DEUTSCHLAND. Pareiškėjas nutraukė darbo teisinius santykius dėl tuo metu mokamo mažo darbo užmokesčio. Nuo 2015-08-11 iki 2016-08-23 įsidarbino OOO „TANDEMAVTO“ (UAB „TRANSMEJA“ dukterinė įmonė, ŠIAULIAI LIETUVA) vairuotoju Rusijos Federacijoje, Kaliningrade. Vykdė reisus maršrutu Italija–Maskva. Iš darbo Pareiškėjui teko išeiti dėl „Tandemavto“ įmonės uždarymo. Nuo 2016-08-24 iki 2021-07-19 pareiškėjas dirbo UAB „TRANSMEJA SIAULIAI“ LIETUVA vairuotoju, vykdė ES–RF maršrutus. Išėjo iš darbo, nes ES–RF kryptis buvo uždaryta (tuo metu neturėjo supratimo apie darbą su kadencijomis Europos Sąjungoje ir pasirinko galimybę dirbti ilgą laiką), tačiau tuo pačiu metu jis dažniau būdavo namuose su šeima, nes transporto maršrutas daugiausia ėjo per Pareiškėjo miestą Novopolocką, esantį 80 km nuo sienos su Latvijos Respublika. Todėl tuo laikotarpiu jis dažnai kirsdavo sieną. Nuo 2021-07-20 iki 2022-01-16 Pareiškėjas dirbo vairuotoju UAB „HEGELMANN KAUNAS LIETUVA“, vykdė pervežimus ES–RF. Išėjo darbo dėl netenkino gaunamas darbo užmokestis. Nuo 2022-02-02 iki 2024-07-01 Pareiškėjas dirbo UAB „INTEGRE TRANS VILNIUS LIETUVA“ vairuotoju, reisai vykdavo Europoje, Didžiojoje Britanijoje. Išėjo iš darbo dėl vėluojančių atlyginimų, o vėliau įmonė bankrutavo. Nuo 2024-07-15 iki 2025-05-27 Pareiškėjas dirbo UAB „TRANSDOVIS ŠIAULIAI“ LIETUVA vairuotoju, reisai vykdavo Europoje, Didžiojoje Britanijoje.
2.6. Pareiškėjas planavo įsidarbinti UAB „LONGAVIA VILNIUS“ vairuotoju Vilniuje, nes jo dukra Ž. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), Novopolotsko licėjaus absolventė ir įstojo studijuoti į Europos humanitarinį universitetą Vilniuje, Informatikos fakultete ir ateinančius 4 metus gyvens ir mokysis Vilniuje, todėl pareiškėjas siekė, kad galėtų būti arčiau dukros, dažniau su ja susitiktų ir teikti jai fizinę bei materialinę pagalbą, nes ji yra nepilnametė ((duomenys neskelbtini)) ir yra vienintelis pareiškėjo vaikas. Nuo 2005 m., kai pareiškėjas pradėjo dirbti vairuotoju, be pertraukų turėjo Šengeno vizas (VOKIETIJA, LENKIJA, LIETUVĄ), o nuo 20(duomenys neskelbtini) iki 2025-05-29 turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo sutuoktinė Ž. žmona S. taip pat turėjo Šengenos vizas (Lenkijos vizos, gautos Latvijos konsulate Vitebske). Minėtos vizos buvo išduotos nuo 2014-05-07 iki 2024-06-13 (2014-05-07 – 2014-05-26, 2014-11-07 – 2015-10-07, 2015-07-18 – 2016-07-17, 2016-07-30 – 2017-07-29, 2018-04-13 – 2019-04-12, 2019-05-05 – 2020-05-04, 2023-06-15 – 2024-06-13). Pareiškėjo dukra Ž. M. A. taip pat turėjo Šengenos vizas nuo 2014-11-07 iki 2024-06-13 (2014-11-07 – 2015-10-05, 2015-07-18 – 2016-07-17, 2016-07-30 – 2017-07-29, 2018-04-13 – 2019-04-12, 2019-05-05 – 2020-05-04, 2023-06-15 – 2024-06-13). Pareiškėjas, jo sutuoktinė ir dukra turi draugų gyvenančių Ukrainoje. Po 2014 metų pareiškėjas su šeima nustojo atostogauti Kryme, laikydami jį okupuota teritorija.
2.7. Po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m., pareiškėjas su šeima nuolat skambino savo draugams Ukrainoje ((suomenys neskelbtini), gyvenantiems Lvive), juos palaikė, siūlė persikelti pas juos į Baltarusiją, suteikti bet kokią pagalbą. 2022 m. birželį padėjo įsigyti automobilį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, atliko automobilio pervežimą, tai patvirtina pridedami banko išrašai, kurių mokėjimų paskirtyse aiškiai nurodyta, kad parama skiriama Ukrainai. Pareiškėjas ir jo šeima laiko Rusijos Federaciją šalimi agresore ir į ją niekada nevyksta. Pareiškėjas dalyvavo 2020 m. Novopolocke vykusiuose protestuose, deja neturi nuotraukų iš minėtų protestų, nes kertant ES ir Baltarusijos sieną Baltarusijos valdžia tikrina telefonus (nuotraukas, vaizdo įrašus, socialinius tinklus), saugoti duomenis savo įrenginiuose yra pavojinga, o todėl pareiškėjas visas nuotraukas iš protestų yra ištrynęs. Po 2020 metų kartu su šeima pareiškėjas aktyviai teikia moralinę ir finansinę paramą politinių kalinių šeimoms. Pareiškėjo vienturtė dukra nori studijuoti Lietuvos Respublikoje, ji turi aukso medalį ir bendrą 390 balų įvertinimą iš maksimalaus 400 baigiamųjų egzaminų. Turi įgijusi C1 lygio anglų kalbos žinias. Iki 2020 m. pareiškėjas su šeima dažnai keliaudavo po Europą (Lenkija, Čekija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Austrija, Serbija, Bulgarija, Graikija, Vokietija, Italija, Prancūzija, Ispanija). Su dideliu malonumu lankosi Lietuvoje, mėgsta apsistoti Vilniuje, tek atostogauti Palangoje.
2.8. Atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą 1 visų šių aplinkybių netyrė ir neanalizavo, jos Sprendime 1 nenurodytos ir dėl jų nepasisakyta, o apsiribota tik pavieniu epizodu, kuris nurodytas ir 2025-06-25 Valstybės saugumo departamento pateiktoje išvadoje Nr. (suomenys neskelbtini), kad pareiškėjas 2002-2005 m. Baltarusijos Respublikoje dirbo vairuotoju „PASO-1 OJSC Naftan“. Pareiškėjui 2002 m. buvo vos 20 metų ir nusprendė ten įsidarbinti tik tuo pagrindu, kad įgytų vairavimo patirties ir gautų „E“ kategoriją (vairuoti sunkvežimį su priekaba), o vėliau galėtų dirbti tėvo transporto įmonėje tarptautinių pervežimų vairuotoju. Kadangi dažnai būdavo komandiruotėse, jokių artimų ryšių nei su minėta įmone, nei su joje dirbančiais asmenimis pareiškėjas neužmezgė, o nutraukęs darbo santykius bet koks ryšys apskirtai buvo nutrauktas.
2.9. Pareiškėjas nuo 2022-02-02 iki 2024-07-01 ir nuo 2024-07-15 iki 2025-05-27 dirbo vairuotoju Lietuvos įmonėse, reisai vykdavo Europoje, Didžiojoje Britanijoje ir po jų pareiškėjas kas kart grįždavo į Baltarusiją, kurioje gyvena jo šeima. Per daugiau nei 2 metus grįžti pas savo šeimą kartą per du mėnesius nėra dažnas reiškinys. Šiuo atveju sunku net įvertinti nepagrįstą atsakovės teiginį, kad „<...> asmens pateikta informacija apie periodišką grįžinėjimą į Baltarusiją, ten turimus šeiminius ryšius, suponuoja išvadą, kad asmenį su Baltarusija sieja stiprūs ryšiai, kurie nėra nutrūkę.“ Atsakovė labai neatsakingai pareiškėjo šeimos faktinį buvimą Baltarusijoje susiejo ir sutapatino su pareiškėjo ir Baltarusijos stipriu ryšiu. Pareiškėją su Baltarusija sieja tik tai, kad joje gyvena pareiškėjo šeima, tačiau jokių kitų ryšių niekada nebuvo ir nėra ir tai patvirtina aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės nurodytos prie pareiškėjo biografijos faktų.
2.10. Atsakovė priimdama Sprendimą 2 netinkamai taikė ir Sprendime 2 nurodė Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p., nes jis taikomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui. Šiuo atveju pareiškėjas su Lietuva turi ne tik ekonominio pobūdžio ryšius, tačiau ir ilgalaikius šeiminius asmeninius. Pareiškėjo sutuoktinės pusbrolis gyvena Vilniuje, yra vedęs Lietuvos pilietę. Pareiškėjo mama Ž. N. N., gimusi (duomenys neskelbtini). (išėjusi į pensiją), dirbo darželyje auklėtojos padėjėja, o tėvas Ž. N. M., dirbo tarptautinių reisų vairuotoju, nuo 1994 m. vykdė reisus į Vakarų Europos šalis. Pareiškėjo sutuoktinė Ž. S. L., nuo 2006 m. dirbo ir iki šiol dirba Lietuvos įmonėje. Šiuo atveju taip pat nėra nurodyta jokių motyvų, kokiu pagrindu priimant skundžiamą Sprendimą 2 nurodomas ir Taisyklių 15 p., jei dėl jo taikymo motyvų ir argumentų Sprendime 2 iš esmės nepasisakyta.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad:
3.1. Pareiškėjas 2025-01-15 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Klausimyne pareiškėjas nurodė, kad 2002–2005 m. tarnavo (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje nepertraukiamai 3 metus ir tarptautinį kontekstą, mano, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai.
3.2. Išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad pretenduojant į darbą Nepaprastųjų situacijų ministerijoje jam reikėjo gauti pažymą apie turimus teistumus, dalyvauti pokalbyje su vadovybe. Taigi, Nepaprastųjų situacijų ministerija taikė vairuotojui aukštesnius nei vidutinius reikalavimus, t. y. pateikti duomenis, kad kandidatas į vairuotojus nėra teistas, taip pat pati Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovybė apklausė pretendentą į vairuotojus, kas rodo, kad į poziciją buvo atrenkami tik palankūs (duomenys neskelbtini)vykdomai politikai asmenys. Taip pat, pareiškėjas išėjo iš darbo ne dėl su (duomenys neskelbtini)vykdoma politika nesutampančių įsitikinimų, o dėl mažo darbo užmokesčio. Mano, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
3.3. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog jis nebendrauja su buvusiais kolegomis iš Nepaprastųjų situacijų ministerijos, Ukrainoje turi draugų, nepalaiko Rusijos vykdomos agresijos, dalyvavo Novopolocke vykusiuose protestuose yra deklaratyvūs ir nepaneigia pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras, kaip jis jas skleidžia, tvirtina ir pan. Byloje nepateikta jokių duomenų, kurie neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai.
3.4. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2016-09-06 iki 2017-08-23, turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: 2017-08-03 – 2019-08-02, 2019-07-18 – 2021-07-18, 2021-06-09 – 2023-06-09 ir 2023-05-29 – 2025-05-29. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas su pertraukomis dirbo nuo 2016-09-09 iki 2025-05-27. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Asmuo periodiškai lankosi Baltarusijoje. VSAT sistemoje viso fiksuota 112 asmens Lietuvos Respublikos sienos kirtimų. Paskutinio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo metu (2023-05-29–2025-05-29) Lietuvos–Baltarusijos sieną kirto 14 kartų. Migracijos departamentui pateiktų asmens kelionės dokumentų duomenimis, asmuo į ir iš Baltarusijos vyksta ir per kitų valstybių sienas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad:
4.1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, ĮUTP) 4 straipsnio 4 dalis įpareigoja VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD 2025 m. birželio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) MD pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)pilietis), pildydamas Migracijos depratmaneto klausimyną nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini)Novopolocko miesto nepaprastųjų situacijų skyriaus priešgaisrinio avarinio gelbėjimo būryje objekte OAO „Naftan“.
4.2. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
4.3. Migracijos departamentas kitose bylose yra surinkęs informaciją apie pareiškėjo buvusią darbovietę ((duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministeriją) ir nustatęs, jog minėta institucija yra sukarinta organizacija, o asmenys, kurie joje įdarbinami, yra nuosekliai ir kruopščiai tikrinami. Sprendimas priimti asmenį į darbą nepaprastųjų situacijų įstaigose ir padaliniuose priimamas remiantis kandidato karo medicinos komisijoje patikrinimo rezultatais, išankstiniu jo asmeninių, moralinių ir dalykinių savybių tyrimu, specialaus patikrinimo duomenimis ir daugybe kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje, tikėtina, jo atžvilgiu buvo atliktas specialus patikrinimas (priešingu atveju jis nebūtų priimtas į darbą), kurio metu nebuvo nustatyta moralinių ar kitokių asmeninių savybių, nesuderinamų su darbu sukarintoje organizacijoje. Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde neneigia, jog dirbo (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje, taip pat nepateikia jokių argumentų, kurie prieštarautų VSD išvadoms, jog ryšiai su šia instituciją kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus.
4.4. Iš atsakovo Sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas. VSD pažymi, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie ilgalaikiai ryšiai (šeima gyvena Baltarusijoje), o siekis dirbti Lietuvoje negali būti laikomas prioritetiniu prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.
k o n s t a t u o j a :
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė darbo pagrindu, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2002-2005 m. Baltarusijos Respublikoje dirbo vairuotoju „PASO-1 OJSC Naftan“.
6.1. 2025-06-25 VSD pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Valstybės saugumo departamento vertinimu, išdavus asmeniui leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
7. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriame nurodė, jog nusprendžia pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas taip vadovavosi VSD pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime 1 nurodyta, kad pareiškėjas 2002–2005 m. dirbo (tarnavo) (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Darbas (tarnyba) (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Sprendime 1 taip pat nurodyta, kad: vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmeniui buvo darbo pagrindu išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2016-09-06 iki 2017-08-23, taip pat leidimai laikinai gyventi, galioję 2017-08-03 – 2019-08-02, 2019-07-18 – 2021-07-18, 2021-06-09 – 2023-06-09 ir 2023-05-29 – 2025-05-29. SODROS duomenimis, asmuo Lietuvoje su pertraukomis dirbo nuo 2016-09-09 iki 2025-05-27. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra;
Pareiškėjas periodiškai lankosi Baltarusijoje. VSAT sistemoje viso fiksuota 112 asmens Lietuvos Respublikos sienos kirtimų. Paskutinio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo metu
(2023-05-29–2025-05-29) Lietuvos–Baltarusijos sieną kirto 14 kartų. Migracijos departamentui pateiktų asmens kelionės dokumentų duomenimis, asmuo į ir iš Baltarusijos vyksta ir per kitų valstybių sienas;
Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis ĮUTP 35 str. 1 d. 1 p.
8. Migracijos departamentas taip pat priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Sprendime 2 nurodyta, kad pareiškėjas 2002–2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini)Novopolocko miesto nepaprastųjų situacijų skyriaus priešgaisrinio avarinio gelbėjimo būryje objekte OAO „Naftan. Asmens darbas nepaprastųjų situacijų skyriaus priešgaisrinio avarinio gelbėjimo būryje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad asmuo ateityje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Sprendimas 2 priimtas, vadovaujantis ĮUTP 133 str. 5 d.; NAS taisyklių 4, 6, 15 ir 20 p.; Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, 38.3 p.
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais, skundžia juos teismui.
10. ĮUTP 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalie 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. 9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826- 556/2018; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc4NC02NjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3784-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3784-662/2016">eA-3784-662/2016</a>).
11. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTg0Ni03NTYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-846-756/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-846-756/2020">eAS-846-756/2020</a> yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
LVAT išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc4NC02NjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3784-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3784-662/2016">eA-3784-662/2016</a>; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTk3LTQxNS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-997-415/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-997-415/2024">eA-997-415/2024</a>; 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODkxLTUwMi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-891-502/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-891-502/2024">eA-891-502/2024</a>).
LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDYtNjI0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-506-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-506-624/2015">A-506-624/2015</a>; 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzQ0LTc1Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2744-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2744-756/2017">A-2744-756/2017</a>). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcyMS01MjUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1721-525/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1721-525/2023">eA-1721-525/2023</a>; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODkxLTUwMi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-891-502/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-891-502/2024">eA-891-502/2024</a>).
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDYwMy02MjkvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4603-629/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4603-629/2019">eA-4603-629/2019</a>; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyMS05NjgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3521-968/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3521-968/2021">eA-3521-968/2021</a>). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).
Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
LVAT praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0OS03NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1049-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1049-756/2017">eA-1049-756/2017</a>; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc3Ni04MjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3776-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3776-822/2017">eA-3776-822/2017</a>; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
12. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis nepritaria Rusijos agresijai Ukrainoje bei, kad nepalaiko Baltarusijos agresijos, nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių.
12.1. Teismas pažymi, kad pareiškėjas 2002–2005 m. tarnavo (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas (žr., pvz., LVAT 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkyNy04MjEvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1927-821/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1927-821/2025">eA-1927-821/2025</a>).
Pažymėtina, kad tai, jog asmens savanoriškai pasirinkti santykiai su užsienio valstybės karinėmis struktūromis gali būti laikomi galinčiais kelti grėsmę, nurodoma LVAT praktikoje (žr., pvz., 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTgyNC01MjUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1824-525/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1824-525/2023">eA-1824-525/2023</a>).
Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
13. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD išvadoje pateikta informacija. Iš Sprendimų turinio matyti, kad tiek atsakovas, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiškėjo atsakymu į Klausimyne pateiktus klausimus. Anot atsakovo ir VSD, pareiškėjui nurodžius, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas paaiškina, kad jis dirbo tik vairuotojo pozicijoje. Taigi, pareiškėjo vertinimu, priešingai nei nurodoma Sprendimuose, vien tai, kad pareiškėjas visą gyvenimą dirba vairuotoju, nerodo nei jo politinių įsitikinimų, nei jo lojalumo valdžiai ar jos vykdomai politikai. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog nuo 2022-02-02 iki 2024-07-01 ir nuo 2024-07-15 iki 2025-05-27 dirbo vairuotoju Lietuvos įmonėse, reisai vykdavo Europoje, Didžiojoje Britanijoje ir po jų pareiškėjas kas kart grįždavo į Baltarusiją, kurioje gyvena jo šeima. Per daugiau nei 2 metus grįžti pas savo šeimą kartą per du mėnesius nėra dažnas reiškinys. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas visų šių aplinkybių netyrė.
13.1. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš Sprendimų, Migracijos departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis. Pabrėžtina, kad pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą 1 rėmėsi vien tik VSD pateikta informacija, be to, vien tik prielaidomis, atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Todėl įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui suteikus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
13.2. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra (pareiškėjo šeima gyvena Baltarusijoje).
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas periodiškai lankosi Baltarusijoje. VSAT sistemoje viso fiksuota 112 asmens Lietuvos Respublikos sienos kirtimų. Paskutinio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo metu (2023-05-29–2025-05-29) Lietuvos–Baltarusijos sieną kirto 14 kartų. Taigi ir šiais aspektais, teismo vertinimu, jog pareiškėjui suteikus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
14. Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad LVAT 2025 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkyNy04MjEvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1927-821/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1927-821/2025">eA-1927-821/2025</a> įvertinta analogiška situacija. Taigi, šioje LVAT nutartyje nurodyta, jog vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo darbo (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje pobūdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTAzLTQxNS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2103-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2103-415/2023">A-2103-415/2023</a>; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjAyMy00MTUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2023-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2023-415/2023">eA-2023-415/2023</a>; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE1Ni02MjkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2156-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2156-629/2023">eA-2156-629/2023</a>; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjAwNi01MjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2006-520/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2006-520/2023">eA-2006-520/2023</a>; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk0OS04MTUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1949-815/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1949-815/2023">eA-1949-815/2023</a>; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTQzNC04MjIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1434-822/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1434-822/2024">eA-1434-822/2024</a>; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg1My01NzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1853-575/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1853-575/2024">eA-1853-575/2024</a>; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTQ3Ni01MjUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1476-525/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1476-525/2025">eA-1476-525/2025</a>; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ryšiai, susiklostę jam dirbant (duomenys neskelbtini)nepaprastųjų situacijų ministerijoje, nepaisant jo darbo pobūdžio, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, nes atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis. Pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk1MC01NzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1950-575/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1950-575/2024">eA-1950-575/2024</a>).
15. Taigi, sutiktina su VSD nuomone, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti išsamiai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Baltarusijos Respublikos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini)agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini)karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
15.1. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad, vadovaujantis 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Be to, remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini)pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini)veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę turi būti vertinamos itin jautriai.
15.2. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad grėsmė dėl jo ryšių su Baltarusijos valstybės institucija, kurioje jis tarnavo, yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
16. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metų laikotarpiui. Teismas pažymi, kad nustatytas atvykti draudimo laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu 5 metai. Be to, Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui yra neproporcingas ar kaip nors pažeidžiantis pareiškėjo teises.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei uždraudė atvykti į Lietuvą 5 metų laikotarpiui. Sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimus nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17.1. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Linas Baublys
Agnė Stankevičienė
Fausta Vitkienė
