Administracinė byla Nr. eI2-6003-860/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07224-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inoverslas“ prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Inoverslas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), 607,45 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad VDI 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje (toliau – ir Nutarimas), kuriame ji pripažinta padariusi pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 7 dalį, 57 straipsnio 3 dalį ir paskirta 4 000 Eur nuobauda. Bendrovės teigimu, ji apie Nutarimą sužinojo tik pradėjus antstoliui D. S. priverstinį paskirtos nuobaudos išieškojimą. Pažymi, jog iš VDI apie bylos nagrinėjimo eigą paskutinį kartą buvo informuota tik 2024 m. liepos mėnesį, kuomet buvo nagrinėjama byla. Anot Bendrovės, tuomet VDI specialistas informavo, kad sprendimas dėl jos veiksmų bus atsiųstas el. paštu. Tačiau pareiškėjos teigimu iki šios dienos VDI Nutarimo jokia forma nėra pateikusi. Nurodo, jog supratusi, kad yra vykdomas priverstinis antstolio nuobaudos išieškojimas ir nesupratusi, kokiu pagrindu toks procesinis veiksmas yra atliekamas, kreipėsi tiesiogiai tiek į VDI, tiek į antstolį. Iš VDI atsakymo nesulaukė, tačiau, teigia, jog 2024 m. lapkričio 11 d. gavo el. laišką iš antstolio prie kurio buvo pridėtas Nutarimas. Tačiau pažymi, jog tuo metu iš jos jau buvo priverstinai išieškota 4 000 Eur nuobauda ir 607,45 Eur vykdymo išlaidos. Dar nurodo, jog antstolis 2024 m. lapkričio 21 d. taip pat patikslino, kad išieškotojas yra VDI ir kad 2024 m. lapkričio 4 d. antstoliui Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė Nutarimą, kurio pagrindu antstolis skolą pilnai išieškojo ir išieškotojui, VDI, 2024 m. lapkričio 8 d. pervedė išieškotą skolą, be kita ko, antstolis išieškojo ir vykdymo išlaidas. Tad mano, jog VDI netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti ją apie priimtą Nutarimą, todėl ji prarado savo teisę, savanoriškai sumokėti Nutarimu jai paskirtą nuobaudą už padarytus pažeidimus, ir tokiu būdu išvengti antstolio vykdymo išlaidų sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog dėl VDI netinkamai atliktos pareigos ji patyrė žalą dėl priverstinio antstolio vykdymo išlaidų, t. y. patyrė 606,43 Eur žalos už antstolio atlyginimą ir 1,02 Eur žalos už PLAIS palaikymo mokestį, iš viso 607,45 Eur.
2. Atsakovės Lietuvos valstybė atstovė VDI pateikė atsiliepimą, kuriame su Bendrovės prašymu nesutinka ir prašo teismo Bendrovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nustačius teisės aktų pažeidimus Bendrovei buvo surašytas protokolas pažeidus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį. Taip pat nurodo, jog į bylos nagrinėjimą 2024 m. liepos 19 d. atvyko Bendrovės įgaliotas asmuo N. L. ir advokatė E. T. Anot VDI, su Bendrovės atstovais buvo sutarta, jog Nutarimas bus Bendrovei atsiųstas elektroniniu paštu. VDI pažymi, jog taip ir padarė, t. y. Nutarimas per VDI dokumentų valdymo sistemą 2024 m. rugpjūčio 14 d. buvo išsiųstas Bendrovei juridinių asmenų registre nurodytu kontaktiniu Bendrovės elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat teigia, kad papildomai Nutarimas buvo išsiųstas ir Bendrovės įgalioto asmens N. L. elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). VDI atsiliepime pripažįsta, kad siunčiant Nutarimą N. L. buvo padaryta klaida, būtent buvo klaidingai nurodytas elektroninio pašto adresas, turėjo būti nurodyta – (duomenys neskelbtini), todėl sutinka, kad šiuo adresu siųsto Nutarimo Bendrovė negavo. Tačiau, anot VDI, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pilno išplėstinio išrašo apie Bendrovę 16 punkte (kontaktinė informacija) yra nurodytas elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), Nutarimo išsiuntimas būtent šiuo elektroninio pašto adresu, laikytinas tinkamu Nutarimo įteikimu Bendrovei. Akcentuoja, jog Bendrovės vadovas ir kiti jo įgalioti asmenys, privalo užtikrinti, kad juridinių asmenų registre nurodytais kontaktais siųsti dokumentai Bendrovę pasiektų, o to nepadarius, prisiima su tuo susijusią galimą neigiamų pasekmių riziką. Galiausiai atsiliepime dar pastebi, kad Bendrovė (Bendrovės vadovas ir įgalioti asmenys), būdama atidi ir rūpestinga, žinodama, jog jos atžvilgiu nagrinėjama byla dėl Užimtumo įstatymo pažeidimų, galėjo ir privalėjo domėtis dėl priimtų sprendimų bei imtis atitinkamų veiksmų, t. y. kreiptis dėl papildomos informacijos pateikimo dėl Nutarimo surašymo. VDI nuomone, Bendrovė pati turi būti aktyvi proceso dalyvė, kadangi ji yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai.
k o n s t a t u o j a:
3. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti Bendrovei turtinę žalą, kurią, Bendrovės teigimu, ji patyrė dėl VDI veiksmų, t. y. VDI neinformavo apie Nutarimą, todėl Bendrovė patyrė žalą dėl priverstinio antstolio vykdymo išlaidų.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos (neteisėtų veiksmų) nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MTYtNTI1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-416-525/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-416-525/2017">A-416-525/2017</a>; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02NzctNDQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-677-442/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-677-442/2016">A-677-442/2016</a>; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
5. Kaip matyti iš bylos, VDI, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.), 57 straipsnio 3 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 38 straipsnio 2 dalimi, 2024 m. rugpjūčio 14 d. Nutarimu nusprendė Bendrovei paskirti galutinę nuobaudą – 4 000 Eur baudą (finansinę sankciją).
Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta į VMI sąskaitą ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstine tvarka.
6. Bendrovė mano, jog VDI netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti ją apie priimtą Nutarimą, todėl ji prarado savo teisę, savanoriškai sumokėti Nutarimu jai paskirtą nuobaudą už padarytus pažeidimus, ir tokiu būdu išvengti antstolio vykdymo išlaidų sumokėjimo.
7. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį pažeidėjas turi sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o jeigu apskundžia nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkinamas, išsiuntimo ar išdavimo jam dienos; šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų nutarimai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šioje dalyje baudai sumokėti nustatyto termino pabaigos.
8. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 56 ir 561 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 591 straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir nutarimus priima VDI ar VMI. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima VDI. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. <...>.
9. ANK 620 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiama šio kodekso 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar išduodama asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas <...>.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
10. Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, Bendrovė juridinių asmenų registre yra nurodžiusi savo kontaktinę informaciją, kurios 16 punkte, be kita ko, nurodytas Bendrovės elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini).
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Nutarimas per VDI dokumentų valdymo sistemą 2024 m. rugpjūčio 14 d. buvo išsiųstas Bendrovei būtent jos juridinių asmenų registre nurodytu kontaktiniu elektrinio pašto adresu - (duomenys neskelbtini). Toks Nutarimo išsiuntimas laikytinas tinkamu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teisės aktų reikalavimus. Tad laikytina, kad Nutarimas Bendrovei buvo įteiktas sekančią darbo dieną po jo išsiuntimo dienos (ANK 573 straipsnio 4 dalis).
11. Pareiškėja teigia, kad jos elektroninio pašto adresas - (duomenys neskelbtini), yra pasenęs ir jau seniai nebenaudojamas; ji tikėjosi gauti visą informaciją iš atsakovės į teisingą elektroninio pašto adresą - (duomenys neskelbtini), nes atsakovė šį atnaujintą elektroninio pašto adresą ne tik žinojo, bet ir ne kartą per šį elektroninį paštą komunikavo su Bendrove.
Teismas, visų pirma, pažymi, jog VDI yra teisi teigdama, kad Bendrovė privalo pasirūpinti ir užtikrinti, jog juridinių asmenų registre nurodytais kontaktais siųsti dokumentai Bendrovę pasiektų, o to nepadarius, - visa neigiamų pasekmių rizika tenka pačiai Bendrovei. Nagrinėjamu atveju VDI, sutinkamai su teisės aktų nuostatomis, Nutarimą siuntė Bendrovei būtent jos juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu - (duomenys neskelbtini). Jeigu pareiškėjos elektroninio pašto adresas pasikeitė, tai ji privalėjo pasirūpinti, kad teisingi duomenys atsispindėtų juridinių asmenų registre. To nepadarius ir laiku negavus jai juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu išsiųsto Nutarimo, - visa atsakomybė, minėta, tenka būtent pačiai pareiškėjai ir ji negali pasiteisinti jo negavimu, juo labiau atsakomybę permesti VDI dėl Nutarimo laiku neįteikimo. Antra, tai, kad VDI bendraudama su Bendrove kai kuriuos elektroninius laiškus pareiškėjai siuntė adresu (duomenys neskelbtini), nepaneigia to, jog VDI išsiųsdama Nutarimą Bendrovei jos juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu - (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų. Juo labiau, kad bylos medžiaga tvirtina, jog kai kurie laiškai, ne tik Nutarimas, pareiškėjai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pagaliau byloje nėra jokių įrodymų (pareiškėja to nepateikė), kurie tvirtintų, kad pareiškėja VDI būtų aiškiai išreiškusi pageidavimą gauti Nutarimą ne juridinių asmenų registre nurodytu jos elektroniniu paštu, o kokiu nors konkrečiu kitu elektroniniu paštu, pvz., (duomenys neskelbtini).
12. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė VDI neteisėtų veiksmų, tad Lietuvos valstybei civilė atsakomybė nekyla.
13. Teismas pažymi, kad net jeigu ir laikant, jog VDI tinkamai nepranešė pareiškėjai apie Nutarimą, vis tiek nėra pagrindo tenkinti Bendrovės skundo dėl žalos atlyginimo ir kitu aspektu. Pareiškėjos patirtos 607,45 Eur vykdymo išlaidos, kurias ji įvardija kaip turtinę žalą, nekelia abejonių, kaip ir priežastinis ryšys. Tačiau CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį <...> žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad bylos nagrinėjimas VDI vyko 2024 m. liepos 19 d. Šiame posėdyje dalyvavo net du Bendrovės atstovai, tame tarpe atstovė (advokatė) pagal pavedimą, t. y. profesionali teisininkė. Tad pareiškėjai buvo žinoma apie procesą, jo eigą ir pan. Tuo pačiu tai reiškia, kad pareiškėja turėjo ir pareigą domėtis procesu bei bylos eiga. Tad akivaizdu, kad Bendrovė šios pareigos nevykdė, elgėsi ypač neatsargiai ir neapdairiai, pakankamai ilgą laiko tarpą nesidomėdama procesu ir bylos eiga. Tad akivaizdu, kad toks didelis Bendrovės neatsargumas padėjo žalai atsirasti; jeigu pareiškėja būtų laiku pasidomėjusi bylos eiga, būtų sužinojusi apie Nutarimo priėmimą ir baudos paskyrimą bei būtų galėjusi laiku tą baudą susimokėti ir nebūtų Nutarimas perduotas priverstiniam baudos išieškojimui bei nebūtų atsiradusios jokios vykdymo išlaidos.
Taigi, šiuo atveju konstatuojamas toks Bendrovės kaltės dydis, kuris, sutinkamai su CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, leidžia pareiškėjos reikalavimą atlyginti turtinę žalą atmesti pilnoje apimtyje.
14. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, tad jis atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas.
15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
16. Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inoverslas“ prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.
Teisėjas Saulius Jakaitis
