Administracinė byla Nr. I1-13869-1244/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03144-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.;
37.3.; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo J. G. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, kuriuo prašoma: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; ir 2) įpareigoti Tarnybą prie dviaukščių gultų įrengti kopėtėles.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime jis miega dviaukščio gulto antrame aukšte ir dažnai patiria traumas įlipant bei iš jo išlipant, todėl 2025 m. gegužės 2 d. su raštu Nr. NPS-24-3958 kreipėsi į Tarnybos Šiaulių kalėjimą, prašydamas prie dviaukščio gulto įrengti kopėtėles. Pareiškėjas dėl traumų, patiriamų įlipant ir išlipant iš dviaukščio gulto, kreipdavosi į medicinos darbuotojus, tačiau gaudavo tik tablečių nuo skausmo. 2025 m. birželio 4 d. Tarnybos Turto valdymo skyriaus vedėjo atsakyme į pareiškėjo prašymą nurodyta, kad kopėtėlių įrengimas dviaukščiuose gultuose nenumatytas. Pareiškėjas nurodo, kad visuose Tarnybos kalėjimuose kopėtėlės prie gultų yra įrengtos, tik ne Šiaulių kalėjime. Pareiškėjo teigimu, nesant įrengtų kopėtėlių, jis yra kankinamas fiziniu skausmu. Kiekvieną kartą, pareiškėjui norint išlipti iš gulto, pareiškėjas jaučia didelę baimę susižeisti. Pareiškėjas prašo įrengti kopėtėles, nes jam yra sunku užlipti į antrą gulto aukštą ir iš dviaukščio gulto išlipti. Pareiškėjo teigimu, į jo prašymus įrengti kopėtėles nebuvo atsižvelgiama. Iki šios dienos pareiškėjas jaučia pasekmes, patirtas nukrentant iš dviaukščio gulto ir negaunant tinkamo gydymo. Pareiškėjui nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, todėl pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, kankinimus.
3. Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnybos atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
3.1. Visos Šiaulių kalėjimo gyvenamosios kameros yra įrengtos bei eksploatuojamos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus. Nei Taisyklės, nei Higienos norma nenumato privalomo kopėtėlių įrengimo prie dviaukščių gultų, tokios kopėtėlės gali būti įrengiamos laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos iniciatyva pagal turimus materialinius (finansinius) ir darbo išteklius.
3.2. Tarnybos Turto valdymo skyriaus vedėjas 2025 m. birželio 4 d. raštu Nr. 2S-4285 „Dėl prašymo“ pagrįstai ir motyvuotai išaiškino pareiškėjui, jog kopėtėlių dviaukščiuose gultuose įrengimas nėra privalomas bei informavo, jog kompetentingos institucijos nėra konstatavusios jokių pažeidimų, susijusius su Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose esančių baldų įrengimu bei su šių baldų konstrukcija.
3.3. Tarnybos vertinimu, Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nenustatytini Tarnybos neteisėti veiksmai (neveikimas), kurie yra būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Pareiškėjas neįrodė, kad jam tikrai buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių įstaigos administracijos bei pareigūnų kaltę, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Tarnybos nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad tikrai patyrė jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą bei kitokį gyvenimo kokybės pablogėjimą.
3.4. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (suimtasis, laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje). Atsižvelgiant į tai, tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste, t. y., laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, susijusi su laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
k o n s t a t u o j a:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų Tarnybos veiksmų, atlyginimo, taip pat įpareigojimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Konkrečiai, pareiškėjas nurodo neturtinę žalą patyręs, Tarnybai neįrengiant kopėtėlių prie dviaukščių gultų, taip pat prašo Tarnybą įpareigoti tokias kopėtėles įrengti.
5. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodo aplinkybes dėl tinkamai nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tai atvejais, kai, pareiškėjo teigimu, įlipdamas ir išlipdamas iš dviaukščio gulto, jis patirdavo sužeidimus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad klausimai dėl sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės, atitinkamų medikų veiksmų vertinimo, ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04MjEtNjI0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-821-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-821-624/2017">A-821-624/2017</a>; 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T- 77/2018; 2021 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-59/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-59/2021">T-59/2021</a>).
6. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas nėra šios administracinės bylos dalykas. Kitaip tariant, šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija nevertins ir nepasisakys dėl Tarnybos darbuotojų suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (ar taikyto gydymo) pagal pareiškėjo išreikštus nusiskundimus tinkamumo. Nagrinėdama pareiškėjo skundą, teisėjų kolegija vertins nagrinėjamo ginčo kontekste reikšmingą Tarnybos administracinę veiklą, t. y., ar Tarnyba, neįrengdama kopėtėlių prie dviaukščių gultų, veikė teisėtai.
7. Byloje nustatytos toliau nurodytos skundo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.
7.1. 2025 m. gegužės 2 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių kalėjimo viršininką, prašydamas atsakyti, kodėl prie dviaukščio gulto, kurio antrame aukšte miega pareiškėjas, nėra įrengtos kopėtėlės. Rašte nurodyta, kad dėl to, jog pareiškėjui tenka lipti iš antro dviaukščio gulto aukšto nesant įrengtų kopėtėlių, pareiškėjui skauda kojas, pareiškėjas nusitrina rankas ir kojas.
7.2. 2025 m. birželio 4 d. Tarnybos Turto valdymo skyriaus vedėjo raštu Nr. 2S-4285 pareiškėjas buvo informuotas, kad Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos ir gyvenamosios kameros yra įrengtos vadovaujantis Higienos normoje ir Taisyklėse nustatytais reikalavimais. Rašte nurodyta, kad visose Šiaulių kalėjimo kamerose eksploatuojami vienodos konstrukcijos dviaukščiai gultai be kopėtėlių, atitinkantys galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėta, kad nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, nei nacionaliniai teismai jokių pažeidimų dėl dviaukščių gultų konstrukcijos ar kopėtėlių neįrengimo nėra konstatavę. Nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 746,,Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ įgyvendinimo“ nutarta įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“, kurį įgyvendinus bus pastatytas naujas kalėjimas. Dėl šios priežasties, siekiant racionaliai naudoti Valstybės biudžeto lėšas, neplanuojama įsigyti naujų baldų senosioms patalpoms.
8. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktuali aiškiai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad teisės aktai nenustato, jog laisvės atėmimo įstaigų dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisių pažeidimu (žr. pvz., 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-288-756/2017, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-575-556/2022, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-365-815/2023, 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMjMtNjI0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-23-624/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-23-624/2025">TA-23-624/2025</a> ir kt.).
9. Teisėjų kolegija nagrinėjamo ginčo kontekste pažymi, kad pareiškėjas yra turintis specifinį teisinį statusą, nes jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas kalinimo įstaigoje, taigi galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).
10. Pažymėtina, kad į nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą pateikti duomenys nesudaro pagrindo prielaidai, kad pareiškėjo judėjimo funkcijos būtų ribotos, objektyviai sudarančios kliūtis be kopėtėlių įlipti į antrą gulto aukštą ir iš jo išlipti. Be kita ko, į bylos medžiagą nepateikti duomenys, kad pareiškėjas Tarnybos būtų prašęs sudaryti galimybę miegoti pirmame dviaukščio gulto aukšte ir toks prašymas nebūtų patenkintas.
11. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi aptarta Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga laisvės atėmimo įstaigose prie dviaukščių gultų įrengti kopėtėles, o pareiškėjas nepagrindė individualių jo aplinkybių nulemtos objektyvios būtinybės
12. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimo priteisimą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
13. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
14. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NzgtNTU2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-578-556/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-578-556/2015">A-578-556/2015</a>; ir kt.).
15. Atsižvelgus į nurodytą ir teisėjų kolegijai konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtus Tarnybos veiksmus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti atsakovės civilinę atsakomybę dėl kopėtėlių prie dviaukščių gultų neįrengimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
16. Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti Tarnybą prie dviaukščių gultų įrengti kopėtėles.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014).
18. Šiame procesiniame sprendime teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis Tarnyba neturėjo pareigos įrengti kopėtėles prie dviaukščių gultų. Todėl netenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo įrengti kopėtėles prie dviaukščių gultų.
19. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.
21. Vadovaujantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, siekiant apsaugoti pareiškėjo sveikatos duomenų konfidencialumą, bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti pareiškėjo sveikatos duomenys, todėl byloje pateikti 2025 m. vasario 12 d., 2025 m. kovo 7 d., 2025 m. kovo 21 d., 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. balandžio 8 d. 2025 m. balandžio 22 d., 2025 m. gegužės 21 d., 2025 m. gegužės 27 d., 2025 m. birželio 12 d., 2025 m. birželio 16 d.. 2025 m. birželio 19 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymai, diagnostinio tyrimo aprašymas Nr. 9423390861, elektroninis receptas Nr. 9423471835, 2025 m. vasario 12 d. ir 2025 m. kovo 21 d., 2025 m. balandžio 8 d., 2025 m. birželio 12 d. medicinos dokumentų išrašai/siuntimai, Tarnybos vyriausiosios gydytojos 2025 m. birželio mėn. ir 2025 m. balandžio mėn. atsakymai į pareiškėjo skundus, pripažintini nevieša bylos medžiaga.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 punktu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 152 straipsniu,
s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. G. skundą atmesti.
Pripažinti bylos dalį - 2025 m. vasario 12 d., 2025 m. kovo 7 d., 2025 m. kovo 21 d., 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. balandžio 8 d. 2025 m. balandžio 22 d., 2025 m. gegužės 21 d., 2025 m. gegužės 27 d., 2025 m. birželio 12 d., 2025 m. birželio 16 d.. 2025 m. birželio 19 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymus, diagnostinio tyrimo aprašymą Nr. 9423390861, elektroninį receptą Nr. 9423471835, 2025 m. vasario 12 d. ir 2025 m. kovo 21 d., 2025 m. balandžio 8 d., 2025 m. birželio 12 d. medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausiosios gydytojos 2025 m. birželio mėn. ir 2025 m. balandžio mėn. atsakymus į pareiškėjo skundus - nevieša.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjų kolegija Linas Baublys
Justina Nasutavičienė
Ieva Saudargaitė
