Nr. DOK-4281
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05018-2024-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2025 m. gruodžio 8 d. paduotu ieškovo I. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovas I. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovams I. A., S. N. ir J. N. dėl negrąžinto avanso, baudos ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Laisvės projektai“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš kiekvieno atsakovo J. N. ir S. N. po 15 000 Eur negrąžinto avanso ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 15 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. kovo 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą.
Ieškovas I. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovo apeliacinis skundas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio reikalavimų dalis, ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą – ieškovo atžvilgiu taikė neproporcingai didelę įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis). Ieškovui teigiant, kad D. R. nebuvo jo atstovu, teismai iš esmės laikė, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog nebuvo atstovavimo santykių. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgtNDAzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328-403/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328-403/2021">3K-3-328-403/2021</a>; kt.). Taikant įrodinėjimo naštos taisykles, ne ieškovas turėjo įrodinėti, kad D. R. nebuvo ieškovo atstovas, o atsakovai turėjo teikti įrodymus ir įrodinėti, kad D. R. buvo ieškovo atstovas ir kad ieškovas su juo bendravo dėl preliminariosios sutarties sudarymo.
2. Teismai byloje iš esmės pritaikė tariamo atstovavimo institutą ir priskyrė ieškovui D. R. atliktus veiksmus bei jų pasekmes, laikydami, kad D. R. veikė kaip ieškovo atstovas. Teismai, taikydami CK 2.133 straipsnio 2 dalį, pažeidė šios teisės normos taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pvz., civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS00NjkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19-469/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19-469/2023">3K-3-19-469/2023</a>, e3K-3-56-684/2021, e3K-3-151-313/2019 ir kt. išaiškinimų, kad tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu; sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis.
3. Byloje nebuvo nustatytos CK 2.133 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, todėl šios normos teisiniai padariniai buvo nepagrįstai pritaikyti ieškovo atžvilgiu. Teismai nepagrįstai išplėtė CK 2.133 straipsnio 2 dalies taikymo ribas: vietoje atstovaujamojo veiksmų, lemiamu kriterijumi šioje byloje tapo vien tariamo atstovo D. R. veiksmai. Tai paneigia tariamo atstovavimo instituto esmę ir paskirtį: tokiu atveju, bet kuris asmuo, apsimesdamas atstovu, gali sukelti padarinius kitam asmeniui (atstovaujamajam), nes neprivaloma nustatyti atstovaujamojo veiksmų.
4. Teismai nenustatė ir neįvardijo jokių konkrečių ieškovo veiksmų, kurie būtų sudarę atsakovams objektyvų ir rimtą pagrindą manyti, jog D. R. yra ieškovo atstovas. Teismai, vertindami tik tariamo atstovo D. R. veiksmus, iš esmės iškreipė kasacinio teismo praktikoje nustatytas taisykles, jog turi būti analizuojami atstovaujamojo veiksmai. Šis pažeidimas yra esminis ir turi įtaką vienodam teisės taikymui bei aiškinimui, nes iš esmės teismai iškreipė iki šiol kasacinio teismo nustatytas tariamo atstovavimo taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS00NjkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19-469/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19-469/2023">3K-3-19-469/2023</a>). Teismai nenustatė, kokios aplinkybės leido atsakovams laikyti D. R. ieškovo atstovu. Aplinkybę, kad D. R. niekada neturėjo įgaliojimo veikti ieškovo vardu ir niekada nebuvo pristatytas kaip ieškovo atstovas, patvirtino visi atsakovai bei pats D. R. D. R. objektyviai negalėjo būti ieškovo atstovu, nes ieškovas su juo pirmą kartą susipažino tik notarų biure preliminariosios sutarties sudarymo metu. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad visais klausimais ieškovas bendravo tik su Š. M., kuris ir pasiūlė ieškovui sudaryti preliminariąją sutartį.
5. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas 88 proc., bet nepaisant to, teismai konstatavo, kad ieškovas nesąžiningai kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynybos ir pripažino kaltu tiek dėl ieškinio pateikimo, tiek ir dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Teismai, ieškovo naudai nepriteisę jokių bylinėjimosi išlaidų (įskaitant žyminio mokesčio), byloje pažeidė CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisykles bei nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo suformuotos praktikos, pvz., pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-469/2020">e3K-3-66-469/2020</a>); laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTExLTYxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-111-611/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-111-611/2024">e3K-3-111-611/2024</a>). Jeigu atsakovai būtų įvykdę ieškovo reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos nebūtų susidariusios. Tai yra pagrindinė ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismai nepagrįstai ieškovą pripažino kaltu dėl proceso ir panaikino teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai ši išvada išimtinai paremta kito asmens – tariamo atstovo – elgesiu. Teismai nenustatė, kad ieškovo elgesys buvo toks, kad patvirtintų akivaizdų ieškovo procesinį nesąžiningumą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti I. K. 92 (devyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 8 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1765185038628, kodas ZO98161.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
