Dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir viešo aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-133/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.10; 124.2.7; 124.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei trečiojo asmens N. Bereikienės IĮ „Anija“ priešieškinį ieškovui D. Z. ir atsakovui Alytaus miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems asmenims Alytaus miesto notarei Elenai Jachimavičienei ir VĮ Registrų centro Alytaus filialui, dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir viešo aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. Z. prašė: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės Turto privatizavimo komisijos 2002 m. vasario 18 d. nutarimą, kuriuo nepritarta viešo aukciono komisijos sprendimui pripažinti D. Z. parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, viešo aukciono nugalėtoju, taip pat nepritarta parengtam šio objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui; 2) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės Turto privatizavimo komisijos 2002 m. vasario 18 d. nutarimą įrašyti parduotuvę į artimiausią objektų privatizavimo programą; 3) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su juo parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, pirkimo-pardavimo sutartį.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad 2002 m. sausio 17 d. buvo paskelbtas viešas aukcionas savivaldybės turtui – parduotuvei, esančiai Alytuje, Vingio g. 5-3, – parduoti, kurį vykdė Alytaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir finansų departamento Strateginio planavimo ir investicijų tarnybos sudaryta viešo aukciono komisija. Ieškovas ir N. Bereikienės IĮ „Anija“ pateikė paraiškas dalyvauti aukcione. Pagal viešo aukciono komisijos 2002 m. sausio 17 d. protokolą aukciono laimėtoju buvo pripažintas ieškovas, pasiūlęs didžiausią kainą. Alytaus miesto savivaldybės Turto privatizavimo komisija 2002 m. vasario 18 d. nutarimu nepritarė viešo aukciono komisijos 2001 m. sausio 17 d. sprendimui pripažinti D. Z. aukciono laimėtoju bei parengtam šio objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui, nes buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų (toliau – Nuostatai) 26.4 punktas, pagal kurį pateikę viešo aukciono dokumentus potencialūs pirkėjai nepripažįstami aukciono dalyviais, jei, perkant ilgalaikį materialųjį turtą, paraiškoje dėl dalyvavimo aukcione nenurodytas galutinio atsiskaitymo už privatizuojamą objektą terminas arba nurodytas ilgesnis kaip dvejų metų terminas. Privatizavimo komisija nusprendė pakartotinai įrašyti parduotuvę į artimiausią objektų privatizavimo programą. Teismas konstatavo, kad tokie Privatizavimo komisijos sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini, nes asmenų pripažinimas arba nepripažinimas aukciono dalyviais yra viešo aukciono komisijos, o ne Privatizavimo komisijos kompetencija, be to, ieškovas paraiškoje buvo pasirinkęs atsiskaitymo terminą ir už perkamą objektą atsiskaitė. Teismas pripažino, kad paraiškos trūkumas yra tik formalus ir negali būti pakankamu pagrindu pripažinti aukciono rezultatus negaliojančiais. Teismas įpareigojo savivaldybę sudaryti su ieškovu pirkimo-pardavimo sutartį. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimui įsiteisėjus, 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Privatizavimo komisija pritarė viešo aukciono komisijos sprendimui pripažinti aukciono laimėtoju D. Z., ir 2003 m. kovo 31 d. su juo buvo sudaryta parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, pirkimo-pardavimo sutartis.

N. Bereikienės IĮ „Anija“ 2003 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2003 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia; pripažinti 2002 m. sausio 17 d. viešo aukciono komisijos sprendimą dėl D. Z. pripažinimo aukciono nugalėtoju negaliojančiu. IĮ „Anija“ prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad 2003 m. vasario 27 d. sužinojo, jog yra iškelta baudžiamoji byla vienam iš ginčijamo aukciono organizatorių, ši aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant bylą pagal ieškovo D. Z. ieškinį, be to, byla išnagrinėta neįtraukus įmonės trečiuoju asmeniu, o bylos išsprendimas turi įtakos įmonės teisėms ir pareigoms.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2003 m. liepos 15 d. nutartimi pripažino, kad pareiškėja nepraleido įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, ir, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais (naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, bei teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), civilinės bylos procesą atnaujino.

Atnaujinus procesą, 2003 m. gruodžio 17 d. N. Bereikienės IĮ „Anija“ pareiškė priešieškinį ieškovui D. Z. ir atsakovui Alytaus miesto savivaldybei, kuriuo prašė pripažinti įmonę trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir: 1) pripažinti negaliojančia D. Z. 2002 m. sausio 16 d. paraišką „Dėl dalyvavimo viešame aukcione“; 2) nepripažinti D. Z. aukciono dalyviu; 3) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Strateginio planavimo ir investicijų tarnybos viešo aukciono komisijos 2002 m. sausio 17 d. nutarimą dėl D. Z. pripažinimo parduotuvės Alytuje, Vingio g. 5-3, viešo aukciono laimėtoju ir dėl pritarimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui; 4) pripažinti negaliojančiais Turto privatizavimo komisijos 2003 m. kovo 10 d. nutarimus dėl D. Z. pripažinimo parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, privatizavimo viešo aukciono būdu laimėtoju ir dėl pritarimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui; 5) pripažinti negaliojančia 2003 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 201 dėl parduotuvės Alytuje, Vingio g. 5-3.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 16 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo D. Z. ieškinį Alytaus miesto savivaldybei atmetė, o N. Bereikienės IĮ „Anija“ priešieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančiu Strateginio planavimo ir investicijų tarnybos viešo aukciono komisijos 2002 m. sausio 17 d. nutarimą dėl D. Z. pripažinimo parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, privatizavimo viešo aukciono būdu laimėtoju; 2) pripažino negaliojančiais Turto privatizavimo komisijos 2003 m. kovo 10 d. nutarimus dėl D. Z. pripažinimo parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, privatizavimo viešo aukciono būdu laimėtoju ir dėl pritarimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui; 3) pripažino negaliojančia 2003 m. kovo 31 d. sutartį Nr. 201 dėl parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, pirkimo-pardavimo viešo aukciono būdu; 4) taikė abišalę restituciją ir šalis grąžino į pirminę padėtį – įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę sprendimui įsiteisėjus per vieną mėnesį grąžinti D. Z. 63 500 Lt, o N. Bereikienės individualiai įmonei „Anija“ – 22 000 Lt už privatizuoto objekto pardavimą. Teismas nurodė, kad, organizuojant aukcioną, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Nuostatų 26.4 punkto reikalavimai, nes ir ieškovas, ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais paraiškose dėl dalyvavimo aukcione netinkamai nurodė atsiskaitymo už perkamą objektą sąlygas, todėl pagal Nuostatų 57.1 punktą aukcionas turėjo būti laikomas neįvykusiu. Teismas padarė išvadą, kad Turto privatizavimo komisijos nutarimas nepritarti 2002 m. sausio 17 d. viešo aukciono komisijos sprendimui pripažinti ieškovą nugalėtoju buvo teisingas. Teismas taip pat konstatavo, kad Strateginio planavimo ir investicijų tarnybos viešo aukciono komisijos 2002 m. sausio 17 d. sprendimas pripažinti ieškovą viešo aukciono laimėtoju ir Privatizavimo komisijos 2003 m. kovo 10 d. nutarimas dėl ieškovo pripažinimo parduotuvės privatizavimo viešo aukciono laimėtoju bei 2003 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis naikintini dėl esminių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 46.1.4 punkto ir Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Nuostatų 26.4 punkto pažeidimų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo D. Z. ir atsakovo Alytaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus, 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą N. Bereikienės IĮ „Anija“ teisių ir pareigų, pagrįstai atnaujino civilinį procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Byloje nustatyta, kad IĮ „Anija“ iki privatizavimo nuomojo ir tebenuomoja parduotuvės patalpas Alytuje, Vingio g. 5-3, vykdo komercinę veiklą, parduotuvėje dirba žmonės, įmonė yra investavusi lėšų patalpoms pagerinti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu pripažinus D. Z. aukciono laimėtoju ir Alytaus miesto savivaldybei perleidus parduotuvę, IĮ „Anija“ tektų nutraukti veiklą nuomojamose patalpose, atleisti darbuotojus, ji patirtų materialinių nuostolių dėl kompensacijų darbuotojams išmokėjimo, kiltų ginčas dėl investuotų į patalpas lėšų grąžinimo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimas pažeidė įmonės teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija nesutiko su apelianto argumentu, kad klausimas dėl IĮ „Anija“ teisių ir pareigų pažeidimo jau buvo išspręstas šioje civilinėje byloje iki proceso atnaujinimo, Alytaus rajono apylinkės teismui 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakius įtraukti įmonę į bylą trečiuoju asmeniu, o Kauno apygardos teismui 2002 m. spalio 22 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį palikus nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytas klaidas ir taip apginti asmens teises. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, priėmęs trečiojo asmens IĮ „Anija“ priešieškinį, neperžengė įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu išnagrinėtos bylos ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis), nes atnaujinus bylos procesą sprendė dėl neįtraukto į procesą asmens teisių ir pareigų gynimo vadovaudamasis įstatymo reglamentuotais proceso tikslais, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir įvertinęs tai, kad tarp ieškinio ir priešieškinio yra toks tarpusavio ryšys, jog, priešieškinį patenkinus, nebus galima patenkinti pradinio ieškinio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Be to, atnaujinus procesą ir įtraukus trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais N. Bereikienės IĮ „Anija“, šis asmuo įgijo visas procesines teises pagal įstatymą (CPK 37, 42, 46 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog organizuojant ir vykdant parduotuvės privatizavimą viešo aukciono būdu buvo pažeisti Nuostatų 26.4, 42, 46.1.4 punktų reikalavimai. Byloje nustatyta, kad D. Z. ir N. Bereikienės IĮ „Anija“ paraiškose dėl dalyvavimo aukcione neteisingai nurodė atsiskaitymo už perkamą objektą tvarką, todėl Alytaus miesto savivaldybės Turto privatizavimo komisija 2002 m. vasario 18 d. priėmė pagrįstą nutarimą nepritarti viešo aukciono komisijos 2002 m. sausio 17 d. sprendimui dėl ieškovo pripažinimo aukciono nugalėtoju ir pirkimo-pardavimo sutarties projektui. Pagal Nuostatų 57.1 punktą, nustačius 26.4 punkto reikalavimų pažeidimus, viešas aukcionas turėjo būti pripažintas neįvykusiu. Be to, pagal Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 46.1.4 punktą, skelbiant Informaciniame privatizavimo biuletenyje apie turto privatizavimo sąlygas, būtina numatyti sąlygas dėl įmonės išlaidų, susijusių su darbuotojų atleidimu iš darbo, kompensavimo. Šio reikalavimo rengiant aukcioną nebuvo laikytasi. Teisėjų kolegija nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, pripažinęs 2002 m. sausio 17 d. viešo aukciono rezultatus negaliojančiais, pagrįstai panaikino jų pagrindu sudarytą 2003 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir, vadovaudamasis CK 6.145 straipsniu, taikė restituciją.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas D. Z. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – N. Bereikienės IĮ „Anija“ prašymą atnaujinti procesą ir priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nei pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei Alytaus rajono apylinkės teismas 2003 m. liepos 15 d. nutartyje, kuria procesą atnaujino, nenurodė nė vienos esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurios procesas galėjo būti atnaujintas. Tai, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūra buvo iškėlusi baudžiamąją bylą viešo aukciono komisijos pirmininkui V. B. dėl neva netinkamai atliktų pareigų, privatizuojant viešo aukciono būdu patalpas Alytuje, Vingio g. 5-3, nėra ir negali būti pagrindas procesui atnaujinti. Proceso atnaujinimo metu baudžiamojoje byloje nebuvo priimta galutinio procesinio sprendimo, o šiuo metu baudžiamoji byla dėl V. B. veiksmų yra nutraukta. Be to, asmuo, kuris nedalyvavo ankstesniame procese, iš viso neturi teisės prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

2. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimas pažeidžia N. Bereikienės IĮ „Anija“ teises ir teisėtus interesus. N. Bereikienės IĮ „Anija“ 2002 m. rugsėjo 13 d. buvo pateikusi prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas, konstatavęs, kad bylos išsprendimas negali turėti įtakos įmonės teisėms ir pareigoms, 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas 2002 m. spalio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi jau bylos nagrinėjimo iki proceso atnaujinimo metu įsiteisėjusiomis teismų nutartimis buvo nustatyta, kad teismo sprendimas byloje negali pažeisti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Be to, Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 15 d. nutartyje dėl proceso atnaujinimo nenurodyta, dėl kokių konkrečių įmonės teisių ir pareigų buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatančias bylos nagrinėjimo atnaujinus procesą ribas (CPK 370 straipsnio 4 dalį). Priešieškinio, kurio reikalavimai nėra susiję su teismo sprendimu ir liečia asmenų, nedalyvavusių procese, interesus, priėmimas ir nagrinėjimas akivaizdžiai iškraipo proceso atnaujinimo instituto, numatyto CPK XVIII skyriuje, esmę ir prasmę. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai (bet ne iš naujo) pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

4. Teismų atnaujinus procesą panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimas, kuriuo pripažinti negaliojančiais Privatizavimo komisijos nutarimai, buvo teisėtas ir pagrįstas. Privatizavimo komisijos nutarimas nepripažinti ieškovo aukciono laimėtoju išėjo už Privatizavimo komisijos kompetencijos ribų ir yra neteisėtas. Teisė pripažinti ar nepripažinti dokumentus pateikusius potencialius pirkėjus viešo aukciono dalyviais suteikiama viešo aukciono, o ne Privatizavimo komisijai (Nuostatų 25.2, 26, 27 punktai), t. y. pagal Nuostatus viešo aukciono komisijos ir Privatizavimo komisijos kompetencija yra atribota. Teismų motyvai, kad pagal Nuostatų 57.1 punktą viešas aukcionas turėjo būti laikomas neįvykusiu, nes viešo aukciono dalyviu nepripažintinas nė vienas potencialus pirkėjas, yra nepagrįsti ir prieštarauja Nuostatų reikalavimams.

5. Teismų argumentas, kad ieškovo pateiktoje paraiškoje nenurodytas atsiskaitymo už privatizuojamą objektą terminas, yra nepagrįstas. Ieškovas atsiskaitymo terminą nurodė išbraukdamas grafą „išsimokėtinai“ ir palikdamas atsiskaitymo terminą „30 dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos“. Be to, visą pinigų sumą, kurią ieškovas pasiūlė už privatizuojamą objektą, jis sumokėjo dar iki Privatizavimo komisijai svarstant klausimą dėl pritarimo viešo aukciono rezultatams.

6. Teismai nepagrįstai nurodė, kad pagrindas naikinti privatizavimo rezultatus yra tai, jog nebuvo numatyta sąlyga dėl patalpų nuomininko N. Bereikienės IĮ „Anija“ nuostolių kompensavimo. Ieškovas pagal privatizavimo sąlygas sumokėjo IĮ „Anija“ 22 000 Lt. N. Bereikienės IĮ „Anija“ pati nepateikė privatizavimą vykdžiusiai institucijai jokių duomenų apie būsimus nuostolius. Teismai, konstatuodami, kad IĮ „Anija“ patirs nuostolių dėl patalpų privatizavimo, nes yra investavusi lėšų į patalpas ir reikės išmokėti išmokas atleidžiamiems darbuotojams, pažeidė CPK 185 straipsnį, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Be to, N. Bereikienės IĮ „Anija“ neužkertamas kelias ateityje reikalauti išlaidų, susijusių su darbuotojų atleidimu, atlyginimo (įrodžius šių išlaidų buvimą).

7. Teismai, pripažindami negaliojančia parduotuvės pirkimo-pardavimo sutartį, nenurodė sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo. Vien parengimo privatizuoti patalpas netikslumai, kurie nėra esminiai ir iš esmės nepažeidžia N. Bereikienės IĮ „Anija“ teisių ir teisėtų interesų, negali būti pagrindas pripažinti negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandorį. Sandorių negaliojimo pagrindus ir sąlygas reglamentuoja CK pirmosios knygos IV skyriaus normos, o ne poįstatyminiai aktai.

8. Teismai, taikydami restituciją, nepagrįstai netaikė CK 1.80 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

9. Teismai neteisingai nustatė, kad CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams IĮ „Anija“ praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais N. Bereikienės IĮ „Anija“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius argumentus:

1. Kasatorius, teigdamas, kad nebuvo pagrindo atnaujinti bylos procesą, nepagrįstai remiasi Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 22 d. nutartimi, kuriomis buvo atmestas įmonės prašymas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Šios nutartys neužkerta kelio atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą (kai teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų).

2. Kasacinio skundo teiginys, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu nebuvo pažeistos trečiojo asmens teisės, yra nepagrįstas. N. Bereikienės IĮ „Anija“ teisių pažeidimas yra konstatuotas pirmosios instancijos teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartimi. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nebuvimo.

3. Kasatorius CPK 370 straipsnio 4 dalyje nurodytas bylos nagrinėjimo atnaujinus procesą ribas, kurios turi atitikti proceso atnaujinimo pagrindą, klaidingai tapatina su bylos, kurios procesas atnaujinamas, nagrinėjimo ribomis. Atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių į pareigų), tas asmuo turi turėti procesinę galimybę ginti savo teises, dėl kurių pažeidimo procesas buvo atnaujintas.

4. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad vykdant parduotuvės viešą aukcioną buvo pažeista jo organizavimo ir vykdymo tvarka. Privatizavimo biuletenyje nebuvo nurodyta sąlyga dėl įmonės išlaidų, susijusių su darbuotojų atleidimu iš darbo, kai darbo vietos naikinamos privatizavus patalpas, kompensavimo, kaip to reikalaujama Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 46.1.4 punkte. Be to, kasatoriaus paraiška neatitiko Nuostatų 26.4 punkto, nes joje nebuvo nurodytas galutinis atsiskaitymo terminas, todėl pripažintina, kad aukcionas buvo vykdomas pažeidžiant nurodyto punkto reikalavimus. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad aukcionas buvo skelbtas pažeidžiant nustatytą tvarką ir įmonės teisėtus interesus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 15 d. nutarties matyti, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-2358-11/2002 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti komercinių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį buvo atnaujintas dviem pagrindais: 1) viešo aukciono komisijos pirmininkui V. B. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 288 straipsnyje nustatytos veikos požymius (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) į bylą nebuvo įtraukta N. Bereikienės IĮ „Anija“, kurios teisės buvo pažeistos aukciono metu parduodant negyvenamąsias patalpas, į kurias įmonė yra investavusi savo lėšų (CPK 366 straipsnio 7 punktas). Kasatoriaus argumentas, kad baudžiamosios bylos iškėlimas V. B. negali būti pagrindas atnaujinti civilinę bylą, yra teisingas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje ar tokio dalyko svarbi dalis, apie kurias pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu. Viešo aukciono komisijos pirmininko V. B. veiksmai aukciono metu šio aukciono dalyvei N. Bereikienės individualiai įmonei „Anija“ buvo žinomi, nes baudžiamoji byla V. B. buvo iškelta pagal šios įmonės atstovo pareiškimą. Ikiteisminis tyrimas V. B. baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas nesant įtariamojo veiksmuose nusikalstamos veikos. Taigi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nėra. Kita vertus, kasatorius tapatina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą su CPK 366 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. CPK 366 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla nebuvo atnaujinta, todėl dėl šio įstatymo kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako.

Kita vertus, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo nebuvimas nenulemia civilinės bylos atnaujinimo pagrįstumo. Civilinė byla pagrįstai buvo atnaujinta pagal kitą, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, sutikdama su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. Bereikienės individualios įmonės „Anija“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodytu argumentu, konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu buvo pažeistos įmonės teisės, nes jai nedalyvaujant buvo išspręstas ginčas. Buvo pažeistos IĮ „Anija“ teisės privatizavimo procese atgauti išlaidas, susijusias su darbuotojų atleidimu iš darbo. D. Z. paraiškoje nebuvo nurodytas galutinio atsiskaitymo terminas, nors buvo perkamos įmonės komercijai naudojamos patalpos (ilgalaikis materialus turtas). IĮ „Anija“ nepagrįstai nebuvo leista dalyvauti procese, nors ji prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 46 punktą informacija apie visus privatizavimo objektus turi būti paskelbta Informaciniame privatizavimo biuletenyje. Kartu su objekto privatizavimo programa, be kitų duomenų, turėjo būti skelbiamas privatizuojamo objekto vertės padidėjimo procentas dėl jam pagerinti padarytų išlaidų, kai privatizuojami valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausantys objektai, bei informacija apie numatomas atlyginti nuomininkui (jeigu nuomininkas yra įmonė) išlaidas, susijusias su darbuotojų skaičiaus sumažinimu, kai privatizuojami objektai (statiniai), kuriuose nuomininkas yra įsteigęs darbo vietas, kurios, pardavus šiuos pastatus ar patalpas, bus likviduojamos, o darbuotojai tose darbo vietose yra išdirbę ne mažiau kaip vienerius metus iki šio objekto privatizavimo programos paskelbimo Informaciniame privatizavimo biuletenyje. Buvo pažeistos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 46.1.4 punkto nuostatos, nes nebuvo paskelbtos visos IĮ „Anija“ kompensuotinos išlaidos.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad, teismui atsisakius įtraukti IĮ „Anija“ į bylą trečiuoju asmeniu, šis asmuo nebegali prašyti teismo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nutartis įtraukti (atsisakyti įtraukti) į bylą trečiąjį asmenį yra tvarkomojo pobūdžio nutartis. Pagal CPK 305, 338 straipsnių nuostatas atskirąjį skundą, kaip ir apeliacinį, turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 46 straipsnio 3 dalies nuostatas teismo nutartis atsisakyti įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. Tokios teisės neturi ir kiti neįtraukti į bylą asmenys. Tokiems asmenims proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra procesinė galimybė apginti jų pažeistas teises. Atnaujinus bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių pakartotinio bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimą ir taikymą lemia neįtraukto į bylą asmens pažeistų teisių pobūdis, šių pažeidimų ryšys su pirmiau nagrinėtos bylos dalyku, asmens, pripažinto trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, reikalavimo dalyko sudėties elementai. Šioje civilinėje byloje IĮ „Anija“ priešieškinis yra tiesiogiai susijęs su ieškovo D. Z. ieškiniu, todėl teismai, nagrinėdami ieškovo ieškinį ir IĮ „Anija“ priešieškinį visa apimtimi, CPK 370 straipsnio 4 punkto nuostatų nepažeidė.

Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad Privatizavimo komisija, nepritardama viešo aukciono komisijos sprendimui pripažinti jį viešo aukciono nugalėtoju ir patalpų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 25.2, 26, 27 punktų taisykles. Nuostatų 25.2, 26, 27 punktai reglamentuoja viešo aukciono komisijos veiksmus. Savivaldybės Turto privatizavimo komisijos kompetenciją reglamentuoja 1997 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 6 straipsnis ir Alytaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos nuostatai, patvirtinti Alytaus miesto tarybos 1998 m. balandžio 23 d. sprendimu. Pagal šiuos norminius aktus Privatizavimo komisija yra privatizavimą prižiūrinti institucija. Jos kompetencijai, be kitų pareigų, taip pat priklauso tikrinti, kaip viešo aukciono komisija laikosi teisėtumo viešo aukciono procese, ir pritarti ar nepritarti aukciono komisijos sprendimams ir parengtiems privatizavimo sandorių projektams. Pagal Nuostatų 58.6 punktą, jeigu Privatizavimo komisija viešo aukciono komisijos parengtam privatizuojamo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui nepritaria, aukcionas laikomas neįvykusiu. Alytaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisija, priimdama 2002 m. vasario 18 d. nutarimą nepritarti viešo aukciono komisijos 2002 m. sausio 17 d. sprendimui ir patalpų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, savo kompetencijos ribų neperžengė.

Kasacinio skundo 7 punkto argumentas, kad teismai, pripažindami pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nenurodė CK pirmosios knygos IV skyriaus normų, yra pagrįstas, bet tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtus ir pagrįstus apylinkės teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartį. Pagal CK 6.420 straipsnio 1 dalį pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainą ir bet kokias kitas aukciono sąlygas. Tokios sąlygos nustatytos 1997 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme Nr. VIII-480, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintoje Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkoje ir Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose. Šių sąlygų nepaisymas pripažintinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis). Taigi pagrindas pripažinti negaliojančia komercinių pastatų pirkimo-pardavimo sutartį buvo.

Nepagrįstas taip pat ir kasacinio skundo 8 argumentas. Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo ir geros moralės normoms, kai nebuvo pasiektas sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. Šioje byloje viešo aukciono tikslą buvo bandoma pasiekti nuginčijant Privatizavimo komisijos nutarimą, kuris atitinka galiojančius teisės norminius aktus. Kasatoriaus argumentas, kad teismai neturėjo taikyti restitucijos, nes tai draudžia CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatos, taip pat atmetamas, nes kasatorius netinkamai aiškina šį įstatymą. Kasatorius neatsižvelgia į tai, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalykas, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens. Ieškovas D. Z. buvo viešo aukciono tiesioginis dalyvis (pirkėjas), bet ne trečiasis asmuo, todėl jam CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatos pagrįstai nebuvo taikomos.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo 6 ir 9 punktuose nurodytų argumentų nepasisako, nes jie neatitinka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. CPK 353 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Nenustačius pagrindų įsiteisėjusiai Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarčiai panaikinti, kasacinis skundas netenkinamas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Iš ieškovo ir atsakovo, kurio atstovai bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją, priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti N. Bereikienės individualiai įmonei „Anija“ 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Lt iš Alytaus miesto savivaldybės ir 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Lt iš D. Z. už advokato pagalbą kasaciniame procese.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys