Dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-170/2006

Procesinio sprendimo kategorija 130.1.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bleiras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bleiras“ ieškinį atsakovui Prancūzijos Respublikoje buveinę turinčiai įmonei TIMA TRANSPORTS dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas reiškia ieškinį Prancūzijos Respublikoje buveinę turinčiai įmonei TIMA TRANSPORTS dėl be pagrindo įgytų 397 072 Lt (115 000 eurų) ir 6 procentų metinių palūkanų priteisimo. Ieškovas nurodo, kad su atsakovu buvo tartasi dėl dviejų transporto priemonių pardavimo; ieškovas persiuntė atsakovui nurodytą pinigų sumą, tačiau atsakovas atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, siūlė sudaryti nuomos sutartį; taip atsakovas be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaitą, todėl pagal CK 6.242 straipsnį privalo atlyginti ieškovui 397 072 Lt nuostolių ir sumokėti palūkanas. Pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktą piniginė prievolė vykdytina kreditoriaus verslo vietoje, pagal šį kriterijų nagrinėtina civilinė byla priskirtina Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai (CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nes civilinė byla nepriklauso Lietuvos Respublikos teismams (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos teismingumas nustatomas, vadovaujantis CPK normomis ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ (toliau – ir Reglamentas). Pagal Reglamento 2 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį teismingumo principą bylos teismingos atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismui. Atsakovas nėra įregistruotas Lietuvos juridinių asmenų registre ir jo buveinė yra ne Lietuvoje (CK 2.63, 2.66 straipsniai). Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad prievolė turėjo būti įvykdyta Lietuvoje; įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas argumentavo, kad pirkimo–pardavimo dokumentai turėjo būti pasirašomi ir transporto priemonės perduodamos atsakovo buveinės vietoje; dėl to teismas nenustatė specialios jurisdikcijos (CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktas); taip pat nenustatė, kad šalys buvo raštu susitarusios turtinius ginčus spręsti Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 787 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą, 2005 m. spalio 6 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje netaikytinos specialiosios jurisdikcijos (Reglamento 2–7 skirsniai) nuostatos, pagal kurias civilinė byla turėtų būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose. Apelianto argumentą, kad pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktą byla priskirtina Lietuvos teismų jurisdikcijai, nes pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsakovas piniginę prievolę turi įvykdyti kreditoriaus (ieškovo) verslo vietoje, kolegija laikė nepagrįstu ir nurodė, jog pagal šiuo atveju taikytiną Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktą valstybėje – Europos Sąjungos narėje – nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose; veiksmus, būtinus piniginei prievolei ieškovui įvykdyti, atsakovas gali atlikti ir toje valstybėje narėje, kurioje jis veikia. Teismas byloje nenustatė šalių susitarimo spręsti turtinius ginčus Lietuvos Respublikos teismuose (Reglamento 23 straipsnio 1 dalis). Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas civilinės bylos teismingumą, nepagrįstai netaikė CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad prievolė pristatyti perkamas transporto priemones į ieškovo buveinę turi būti įvykdyta Lietuvoje, tačiau ieškovas atskirajame skunde neteigė ir neįrodinėjo šios atsakovui kilusios prievolės, o nurodė, kad atsakovui atsirado piniginė prievolė grąžinti ieškovui 115 000 eurų; pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktą piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje; vadovaujantis CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktu ginčas dėl šios piniginės prievolės nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose.

2. Teismai civilinės bylos teismingumą nustatė pagal Reglamentą, neatsižvelgę į tai, kad valstybė, nustatydama tarptautinio teismingumo taisykles, siekia apsaugoti viešąjį interesą; CPK nustatytų tarptautinio teismingumo taisyklių taikymas eliminuojamas tik vienu atveju – pagal CPK 780 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę šio kodekso nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Reglamentą laikė tarptautine sutartimi ir bylos teismingumo klausimą sprendė tik pagal jame įtvirtintas nuostatas.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra Prancūzijos Respublikoje buveinę turinti įmonė. Remdamasis CK 6.242 straipsniu, ieškovas reiškia ieškinį atsakovui dėl 397 072 Lt (115 000 eurų) priteisimo; ieškinyje nurodoma, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes, nebūdamas transporto priemonių savininkas, tarėsi su ieškovu dėl jų pardavimo, priėmė šio persiųstus pinigus ir taip be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita. Teismai vertino, kad prievolė turėjo būti įvykdyta, t. y. pirkimo–pardavimo dokumentai pasirašomi ir transporto priemonės perduodamos atsakovo buveinės vietoje; pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktą piniginė prievolė taip pat gali būti įvykdyta valstybėje narėje, kurioje veikia atsakovas; šalys nebuvo raštu susitarusios spręsti turtinius ginčus Lietuvos Respublikos teismuose; teismai pripažino, kad civilinė byla nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismingumą nustatančių tarptautinio civilinio proceso normų taikymo klausimas.

Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, kuris dar vadinamas reglamentu,,Briuselis I”. Kasacinio skundo argumentas, kad pagal CPK 780 straipsnyje nustatytą taisyklę Reglamentas apskritai negali būti taikomas Lietuvos Respublikoje, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas tik tarptautinių sutarčių taikymas, pripažintinas nepagrįstu; Europos Sąjungos teisės galiojimas mūsų valstybėje turi būtent konvencinį pagrindą, į tai atsižvelgtina, aiškinant nurodytą CPK 780 straipsnio normą. Reglamente,,Briuselis I” įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Pagal Reglamento 1 straipsnį jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose; kartu nustatyta, kada išvardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos; vadinasi, tokiais atvejais taikomi kiti šaltiniai.

Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams; valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra Reglamento 60 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl, ieškovui siekiant, kad civilinė byla būtų keliama ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, teismai tyrė, ar pagal Reglamento 3 straipsnį byla galėtų būti keliama, taikant II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios jurisdikcijos, išimtinės jurisdikcijos ir kt. Teismai nenustatė specialios jurisdikcijos; antai pagal Reglamento 5 straipsnį valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta sutartinės prievolės vykdymo vietos teismuose; pagal šią nuostatą, jeigu nesusitariama kitaip, prievolės vykdymo vieta parduodant prekes yra valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai be pagrindo tyrė aplinkybes dėl prievolės perduoti transporto priemones vykdymo vietos. Ieškinyje ir kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovas yra nesąžiningas, tarėsi dėl transporto priemonių pardavimo, nors nebuvo jų savininkas; pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Taigi ieškovas siekia ir, remdamasis CK 6.242 straipsniu, ieškinyje formuluoja prašymą priteisti iš atsakovo 397 072 Lt (115 000 eurų), nes, ieškovo teigimu, atsakovas be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita, o ieškovas dėl to patyrė nuostolių. Ieškovas, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, nesiremia sandoriu, nekelia argumentų dėl bylos teismingumo nustatymo, taikant sutarties vykdymo vietos taisykles. Pripažintina, kad nurodytos aplinkybės neatitinka Reglamento 5 punkte nustatytos specialios jurisdikcijos bylų dėl sutartinių ginčų nagrinėjimo prievolės vykdymo vietos teismuose sąlygų. Kitų specialios ar išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pagrindų teismai nenustatė. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadą, kad civilinė byla pagal ieškinį dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių ieškovui atlyginimo ir palūkanų priteisimo nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Nėra pagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl jurisdikcijos nustatymo pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nacionalinio teismingumo taisyklę, nes Reglamento 2 straipsnio nuostata dėl teismingumo pagal atsakovo (juridinio asmens) buvimo vietą reiškia, kad ir civilinės bylos dėl piniginių prievolių vykdymo nagrinėjamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra atsakovo (juridinio asmens) buvimo vieta. Dėl išdėstytų argumentų kasacinis skundas netenkintinas, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis