Civilinė byla Nr. e2YT-9230-470/2025
Proceso Nr. 2-13-3-03134-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2; 2.5.3.; 3.4.5.2.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 25 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir R. K. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis VĮ Turto bankas, Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjai A. K. ir R. K. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po mamos A. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjams, kaip įstatyminiams A. M. K. įpėdiniams, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjams valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėjai nurodė, kad A. M. K. ir B. K. buvo jų tėvai. Gyvendami santuokoje susilaukė trijų sūnų: B. K., R. K. ir A. K.. A. M. K. būdama dar santuokoje su B. K. įsigijo gyvenamąjį namą ir prie jo esančius ūkio pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dėl ligos mirė A. M. K. sutuoktinis ir pareiškėjų tėvas B. K.. Po palikėjo B. K. mirties jo palikimą paveldėjo įpėdinis – sūnus A. K., kuris dėl teisinio nežinojimo teisinės registracijos nesusitvarkė, dėl ko VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, visas šis turtas liko įregistruotas tik A. M. K. vardu. Po B. K. mirties kartu su A. M. K. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsigyveno sūnus – A., B. ir R. K., su mama juos siejo glaudus tarpusavio ryšys, jie kartu vedė bendrą ūkį, rūpinosi vieni kitais, šventė bendras šventes, puoselėjo šeimos tradicijas, dalijosi net menkiausiomis kasdienio gyvenimo smulkmenomis, aptardavo ateities planus ir derino kasdienius darbus. (duomenys neskelbtini) A. M. K. mirė. A. M. K. nebuvo sudariusi testamento, o pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai – sūnūs A., R. ir B. K. dėl teisnių dalykų neišmanymo į vietos notarą dėl paveldimo jos turto priėmimo nesikreipė, visą jos palikimą, įskaitant ir smulkų asmeninį turtą, priėmė faktiniu jo valdymu, tarp kurio jau minėtas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir prie jo esantys kiti pastatai, taip pat 2008 m. gegužės 28 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4616 bei pardavimo – priėmimo aktu Nr. (1.8)N2-4 įsigytas 0,1613 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra likęs įregistruotas A. M. K. vardu. (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjų brolis B. K.. Po palikėjo B. K. mirties jo palikimą paveldėjo broliai A. K. ir R. K.. Iš to seka, kad B. K. teisės į esamą bei būsimą ateityje turtą yra parėję A. K. ir R. K.. Taigi, A. M. K. sūnūs A., R. ir B. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus kuriais išreiškė savo valią priimti A. M. K. palikimą – asmeninius, namų apyvokos daiktus ir nekilnojamąjį turtą, rūpinosi kaip savo tokiu būdu siekdami, kad būtų įgyvendintas palikimas. Pareiškėjai nepertraukiamai iki ir po palikėjos mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo visą šiuo adresu buvusį jų pačių ir palikėjos ūkį, mokėjo priklausančius mokesčius. Nors (duomenys neskelbtini) A. M. K. mirus, į notarą po mamos mirties jos vaikai A., R. ir B. K. nesikreipė, tačiau jų veiksmai laikytini kaip paveldėto turto savininkų, priėmusių palikimą faktiniu valdymu, veiksmai.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareikšimu sutinka.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a> kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai R. K. ir A. K. yra A. M. K. sūnūs, šį faktą patvirtina į bylą pateikti gimimo liudijimai. A. M. K. buvo susituokusi su B. K., pareiškėjų tėvu. Gyvendami santuokoje susilaukė trijų sūnų: B. K., R. K. ir A. K.. (duomenys neskelbtini) mirė A. M. K. sutuoktinis ir pareiškėjų tėvas B. K.. Po palikėjo B. K. mirties jo palikimą paveldėjo įpėdinis – sūnus A. K., kuris dėl teisinio nežinojimo teisinės registracijos nesusitvarkė, dėl ko VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, visas šis turtas liko įregistruotas tik A. M. K. vardu. Po B. K. mirties kartu su A. M. K. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsigyveno sūnus – A., B. ir R. K., su mama juos siejo glaudus tarpusavio ryšys, jie kartu vedė bendrą ūkį, rūpinosi vieni kitais. (duomenys neskelbtini) A. M. K. mirė, apie ką sprendžiama iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. A. M. K. nebuvo sudariusi testamento, o pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra jos sūnūs A., R. ir B. K.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po motinos mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė. Po A. M. K. mirties liko jai priklausantis turtas: gyvenamasis namas ir prie jo esantys kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 28 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4616 bei pardavimo – priėmimo aktu Nr. (1.8)N2-4 įsigytas 0,1613 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjų brolis B. K., apie ką sprendžiama iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Po palikėjo B. K. mirties jo palikimą paveldėjo broliai A. K. ir R. K., ką patvirtina Alytaus rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro išduotas liudijimas. Iš to seka, kad B. K. teisės į esamą bei būsimą ateityje turtą yra parėję A. K. ir R. K.. Taigi, A. M. K. sūnūs A., R. ir B. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti A. M. K. palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini), prižiūri visą šiuo adresu buvusį jų pačių ir palikėjos ūkį, moka priklausančius mokesčius. Nors (duomenys neskelbtini) A. M. K. mirus, į notarą po mamos mirties jos vaikai A., R. ir B. K. būdami pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais nesikreipė, tačiau jų veiksmai laikytini kaip paveldėto turto savininkų, priėmusių palikimą faktiniu valdymu, veiksmai.
Pripažintina, kad A., R. ir B. K. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A., R. ir B. K. iš karto po motinos A. M. K. mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. A., R. ir B. K. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjai A. K. ir R. K. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų A. K. ir R. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po mamos A. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjai A. K. ir R. K. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos A. M. K. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
