A. D. pagal BK 140 str., 145 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-264-939/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28662-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.9.3; 2.1.10.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant prokurorei L. M. V.,

kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui V. B.

nukentėjusiesiems K. T. (buvusi D.), jos atstovui advokatui J. Z., R. B., E. K., R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas

2024 m. vasario 6 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 2 mėnesiams; 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 MGL dydžio (500 eurų) baudą, nustatant terminą jai sumokėti iki 2024 m. liepos 3 d.,

2024 m. spalio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio(500 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei uždrausta visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

2024 m. spalio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, ši bausmė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų, į bausmės laiką įskaitytos bausmių dalys, atliktos ir įskaitytos pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 3 d. ir 2024 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuosius įsakymus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta intensyvi priežiūra, nustatant, kad A. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nutartis įsiteisėjusi). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 7 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2025 m. vasario 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 d. – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio30 d. nutartimi paskirta subendrinta arešto devyniasdešimčiai parų bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

2025 m. birželio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis 64-1 straipsniu – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, subendrinta su 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžiu – galutinė 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. D. 2024 m. liepos 25 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - žmoną K. T., kurios galvą prispaudė savo kojų keliais prie lovos, tuomet automobilio rakteliu durstė jai į įvairias kūno vietas, taip pat sudavė vieną smūgį alkūne į kairės pusės smilkinį bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai K. T. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų abiejų žastų, kairės alkūnės, kairės šlaunies ir dešinio kelio srityse, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

be to, 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 09.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą, priklausantį E. K. turtą, t.y. mesdamas plytą išdaužė buto (duomenys neskelbtini) lango 2 stiklus, kurių vertė 451,94 eurų ir įėjęs į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę nulaužė buto durų rankeną, kurios vertė 27,79 eurai, t.y. sugadino nedidelės - 479,73 eurų vertės svetimą, E. K. priklausantį turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje;

be to, 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 16.05 val. adresu (duomenys neskelbtini) namo terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją - R. B., kurią stumdė abejomis rankomis už pečių, dešinės rankos alkūne sudavė vieną smūgį į dešinės pusės smilkinį bei du kartus spyrė dešinės kojos keliu į pilvo sritį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo už kairės ausies kaušelio speninės ataugos projekcijoje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejuose žastuose ir krūtinės dešinėje pusėje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;

be to, 2024 m. lapkričio 1 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - žmoną K. T., kuriai sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau dešimties kartų į galvos ir veido sritis, bei sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į pilvo sritį, nukentėjusiajai bandant bėgti, tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė už plaukų, atitempė į koridorių ir su koja spyrė vieną kartą į krūtinės sritį bei du kartus į abi kojas, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai K. T. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, smakro vidurinėje dalyje, abiejuose žastuose, kairės alkūnės sąnario srityje, pilvo kairėje pusėje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje ir abiejų klubų sąnarių srityse, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

be to, 2024 m. lapkričio 5 d. apie 09. 00 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - žmoną K. T., kuriai sudavė abejų rankų delnais ne mažiau dešimties smūgių į galvos ir veido sritis, spardė kojomis nenustatytą kiekį smūgių į apatinę kūno dalį, sugriebęs už plaukų tampė, nukentėjusiajai bandant gintis ir nuo savęs nusistumti, tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje su batu sudavė šešis kartus į galvos ir veido sritis, parvertęs ant grindų ir paėmęs nukentėjusiosios galvą, trenkė į grindis 4 kartus bei suėmęs viena ranka, spaudė kaklą. Tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai K. T. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų smakro dešinėje pusėje, kairiame skruoste, kaktos kairėje pusėje, kairės pėdos srityje ir dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

be to, 2024 m. lapkričio 12 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - žmoną K. T., kuriai sudavė dešinės rankos kumščiu nenustatytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritis, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai K. T. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, dešinio skruosto srityje, smakro srityje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimas už kairės ausies, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl 2024 m. liepos 25 d. fizinio skausmo sukėlimo, nežymus sveikatos sutrikdymo bei grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiosios K. T. atžvilgiu

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2024 m. liepos 25d., gyveno pas jo motiną (duomenys neskelbtini). K. T. jo sutuoktinė, vyksta teismas dėl ištuokos. Tą dieną jis buvo su drauge M., į namus grįžo išgėręs, kilo konfliktas. Galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajai, bet ne alkūnėmis ir kelieniais į galvą, grumtynės vyko ant lovos. Namuose buvo jo brolis I., bet jis konflikto nematė, į jį nesikišo, bet išgirdęs atėjo iš kito kambario ir jam papurškė dujų ir kvietė policiją. Neatsimena ar grasino K. T.. Išėjęs iš buto sudaužė automobilio stiklą, nes buvo piktas, kad brolis iškvietė policiją. Buvo stipriai neblaivus, nepamena ar automobilio rakteliu badė nukentėjusiąją, nepamena ar sakė kaltinime nurodytus žodžius, jai sakė, jie buvo nerealūs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. D. 2024 m. liepos 26 d. apklausoje kaltės nepripažino ir nurodė, kad buvo konfliktas su žmona, jis buvo stipriai neblaivus, jis galimai abiem rankom pastūmė žmoną, ji nukrito ant lovos, jo brolis papurškė jam ašarinių dujų, jis prieš žmoną nesmurtavo. 2024 m. rugsėjo 26 d. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino iš dalies, pripažino kad sužalojo žmoną, tačiau nepripažįsta, kad jai grasino. 2024 m. gruodžio 17 d. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino iš dalies. (t.3, b.l.48-51, 100-103, 161-164)

Nukentėjusioji K. T. (buvusi D.) parodė, kad kaltinamasis buvęs jos sutuoktinis. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) anytos bute. Ji namuose buvo su dukromis 4 ir 6 metų, kaltinamasis namo grįžo labai girtas, norėjo automobilio raktelių. Automobilio rakteliai buvo jos kišenėje. Ji raktelių nedavė, jis pradėjo jai grasinti, atėmė raktelius, partrenkė ją ant lovos ją spaudė, trynė kaklą, badė rakteliu jos veidą, pilvą, kojas. Sutrenkė jos smilkinį alkūne ir kelieniais. Ji šaukėsi pagalbos, ją apgynė kaltinamojo brolis I. K., kuris papurškė kaltinamajam dujų. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad buvo vaikai, bijojo vaiko teisių tarnybos. Prašė anytos pasakyti, kad ji buvo išjusi su vaikais. Namuose anytos nebuvo, kaltinamojo brolis I. K. buvo kitame kambaryje, įvykio nematė, bet girdėjo, iškvietė policiją. Kaltinamasis jai sakė,,žiurke užmušiu, nežinai kas laukia“, bijojo, kad ją gali užbadyti automobilio rakteliu, kad ją užmuš. Jis u vaikais išbėgo į kiemą, slėpėsi už namo, jis į kiemą išbėgo su peiliu buvo kraujuotas. Galėjo suduoti apie 10 smūgių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K. (parodymai pagarsinti remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi) parodė, kad jis sutinka duoti parodymus prieš savo brolį dėl savo šeimos ir dėl savo saugumo. Brolis yra konfliktiškas žmogus, jų tarpusavio santykiai nėra geri. Taip pat brolis yra anksčiau smurtavęs prieš jį, prieš jo mamą ir tėtį, todėl jis brolio bijo. 2024 m. liepos 25 d. jis buvo namuose, užsidaręs savo kambario duris. Tuo metu namuose dar buvo brolio žmona K.. Apie pietus į namus grįžo neblaivus brolis, kuris iš pradžių buvo ramus, jie truputį pabendravo ir jis vėl nuėjo į savo kambarį. Po to išgirdo konfliktą tarp K. ir A., dėl ko jie konfliktavo nežino, tačiau į konfliktą jis nesikišo. Netrukus jis išgirdo, kaip K. sako:,,kviesk policiją“, tai kartojo kelis kartus. Jis būdamas savo kambaryje telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Dar jis buvo savo kambaryje tol, kol K. nepradėjo rėkti:,,padėk“. Jis pasiėmė ašarines dujas ir nuėjo į jų kambarį. A. stovėjo tarpduryje ir jam liepė nesiartinti. K. tuo metu stovėjo kampe ir buvo išsigandusi. Jis pradėjo klausinėti brolį, kas nutiko, pradėjo jį raminti. Tačiau jam brolis liepė nesikišti ir ėjo link K.. Girdėjo, kaip jis ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir pradėjo grasinti, kad užmuš. Jis priėjo prie brolio, jį apsikabino ir bandė raminti, tačiau jis vis tiek buvo agresyvus, nes jį ranka nustūmė ir pradėjo spardyti su kojomis K. į kojas, įspyrė mažiausiai 3 kartus. A. rėkdamas ant K. sudavė kelis kartus alkūne į veido pusę. Todėl rankoje laikydamas dujas jam papurškė į veidą. A. pradėjo šaukti ant jo, atsitraukė nuo K. ir kol bandė atsigaut nuo dujų, jis greitai K. išleido per duris, o pats užsirakino savo kambaryje. Kol laukė policijos pareigūnų, jis daužė jo kambario duris, jam grasino, kad užmuš ir vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po kurio laiko išgirdo, kaip A. nuėjęs į virtuvę, pasiėmė kažką iš stalčiaus ir girdėjo kaip koridoriuje nusikabino buto raktus ir išėjo per duris. Jis per langą pamatė, kad A. pasišalino link Volungės gatvės. Jis pažiūrėjo per balkono langą, ar A. nelenda prie jo automobilio ir laukė policijos pareigūnų. Kai atvažiavo pareigūnai, jis išėjo į laiptinę ir joje ant sienos ir ant grindų matė daug kraujo. Jis pagalvojo, kad brolis su kažkuo susimušė. Tačiau išėjęs į kiemą, jis pamatė kaimyno apgadintą automobilį ir ant žemės 2 peilius ir suprato, kad A. kažką padarė. Kaimynai matė, kaip A. išdaužė automobilio lango stiklą ir sužinojo, kad A. galimai sumaišė kaimyno automobilį su jo. Šiuo metu jis bijo grįžti į namus, nes A. gali bet ką padaryti. Taip pat bijo, kad A. gali sudaužyti ir jo automobilį, stovintį kieme prie namo. A. yra anksčiau vartojęs narkotines medžiagas, taip pat vartoja alkoholį, galimai jam pasimaišė protas ir nežino, ką daro. Brolis taip pat grasindavo ir jo motinai, nes nėra adekvatus. Jis netiki, kad išsakyti grasinimai buvo realūs. Jis mano, kad A. tuo metu buvo labai įpykęs, neblaivus ir agresyvus, dėl to galimai nesusivaldęs taip jam pasakė. (1 t. b.l. 85-88. 89-91)

Nukentėjusioji R. B. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų kaltinamąjį. Perskaičius duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino jų teisingumą, bei nurodė, kad įvykio dieną buvo darbe. O taip kalbėti apie anūkes prašė marti K..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad 2024 m. liepos 25 d. kai įvyko įvykis ji su anūkėmis buvo išėjusi į parduotuvę. Kai grįžo iš parduotuvės, laiptinėje sutiko K., kuri bėgo iš buto į kiemą ir jai trumpai pasakė, kad buvo muštynės. Sutikusi K., anūkes perdavė jai, o ji iš karto ėjo į darbą.

2024 m. liepos 25 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad K. D. (dabar T.) pranešė, kad 2024 m. liepos 25 d. apie 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, sutuoktinis A. D., būdamas neblaivus, kojų keliais prispaudė galvą prie lovos, tuomet automobilio rakteliu durstė į įvairias kūno vietas, ir sudavė vieną smūgį alkūne jai į kairės pusės smilkinį. Taip pat spardė kojomis į įvairias kūno vietas. A. nuo jos atitraukė jo brolis I. K., kuris kartu su jais gyvena. Ji iš buto pabėgo. Policijos pareigūnus iškvietė A. brolis. Jai medikų pagalbos neprireikė. Ji jautė fizinį skausmą (1 t. b.l. 10-19)

Alytaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2024 m. liepos 25 d. apie 13 val. 25 min. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad pranešėjo neblaivus brolis A. D. grįžo namo ir smurtauja prieš žmoną. 13 val. 32 min. Atvykus nurodytu adresu, iškart nurodė aplinkiniai į kurią pusę pasišalino vyriškis, nedelsiant imtasi darbo karštais pėdsakais, asmuo buvo pastebėtas ties Volungės g. 28,,Vilties“ mokykla-darželiu. 13 val. 47 min. A. D. buvo sulaikytas su spec. priemonės antrankių pagalba. Grįžus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), A. D. buvo perduotas GMP brigadai apžiūrai, tačiau vyriškis apžiūros atsisakė nors jis iš rankos kraujavo. Kieme jų laukė A. D. žmona K. D. (dabar T.) su savo dukromis E. D. ir E. D.. Moteris papasakojo, kad jos vyras su kuriuo šiuo metu skiriasi, prieš ją smurtavo t. y. prispaudė galvą su kojų keliais prie lovos, tuomet automobilio rakteliu durstė į įvairias kūno vietas ir sudavė vieną smūgį alkūne į kairės pusės smilkinį. Taip pat spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Viso įvykio metu namuose buvo A. D. brolis I. K. kuris pačio konflikto nematė, tačiau girdėjo nes iškvietė policiją, jis bandė savo brolį A. D. nutempti nuo moters, vyriškis bandė užsipulti jį, ir I. K. panaudojo ašarines dujas, po dujų panaudojimo iškart A. D. pasišalino iš namų Volungės g. linkme. Atlikus pirminius veiksmus įvykio vietoje, norėjo vykti į komisariatą atlikti procesinių veiksmų, tačiau kai išgirdo automobilyje triukšmaujantį A. D., nuėjo patikrinti laikino sulaikymo kamerą kurioje buvo labai daug kraujo ir kraujas bėgo nesustodamas. Nuvykus į Alytaus apskr. S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, medikai vyriškiui suteikė pirmąją pagalbą ir siūlė žaizdą užsiūti, tačiau asmuo atsisakė. Po šių A. D. veiksmų K. D. (dabar T.) jautė fizinį skausmą ir pareiškė norinti rašyti pareiškimą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. (1 t.b.l. 22)

Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Vizualiai butas atrodo netvarkingas. Miegamajame kambaryje ant lovos matomas juodos spalvos metaliniai automobilio rakteliai kurie yra paimami įvykio vietoje. (1 t.b.l. 27-34)

Specialisto išvadoje Nr. G 350/2024 (09), K. D. (dabar T.) konstatuota kraujosruvos abiejų žastų, kairės alkūnės, kairės šlaunies ir dešinio kelio srityse. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dešimčia poveikių, kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. K. D. (dabar T.) sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.(1 t.b.l. 73)

Daiktų apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota, kad apžiūrimas automobilio užvedimo raktelis, kuris yra juodos spalvos, prie kurio prikabinta metalinė rinkelė. Iš vienos rakto pusės matomas,,Opel“ automobilio ženklas, iš kitos pusės matoma nusidėvėję paspaudimo mygtukai. Daugiau įvykiui reikšmingų detalių neužfiksuota. (1 t.b.l. 74-79)

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. D., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konfliktavo su nukentėjusiąja K. T. tyčia prieš ją smurtavo ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis nebuvo nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, po to, kaltę pripažino iš dalies, o teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino pilnai. Kaltinamasis nurodė, kad vyko konfliktas tarp jo ir jo sutuoktinės K., jis buvo neblaivus galėjo suduoti smūgis, bet ne alkūnėmis ir kelieniais, grumtynės vyko ant lovos, išgirdęs triukšmą brolis I. atėjo iš kito kambario papurškė jam dujų ir iškvietė policiją.

Nukentėjusioji K. T. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad kaltinamasis grįžo namo labai girtas, kadangi ji nedavė jam automobilio raktelių, iš jos juos atėmė, partrenkė ją ant lovos, ją spaudė, trynė, badė rakteliu veidą, pilvą, kojas, alkūne sudavė į smilkinį, spardė kojomis, ji šaukėsi pagalbos, iš kito kambario atbėgęs kaltinamojo brolis I. papurškė jam dujų, iškvietė policiją. Kaltinamasis jai sakė kad ją užmuš, ji bijojo, kad jis taip gali padaryti. Liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis būdamas kitame kambaryje girdėjo, kad tarp kaltinamojo ir jo žmonos vyko konfliktas, o kai jis išgirdo, jog K. pasakė,,kviesk policiją“ ir tai pakartojo kelis kartus, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. K. dar sakė,,padėk“ tuomet jis atėjęs į kambarį bandė nuraminti brolį, tačiau jis vis tiek buvo agresyvus, K. spyrė į kojas, alkūne sudavė jai į veidą, todėl jis papurškė broliui į veidą dujų, K. vadino necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš. Po to, K. išėjo pro duris, jis užsirakino savo kambaryje.

Be nukentėjusiosios K. T., liudytojo I. K., jų parodymus patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Nukentėjusiosios K. T. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai - kraujosruvos abiejų žastų, kairės alkūnės, kairės šlaunies ir dešinio kelio srityse; konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dešimčia poveikių; atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje ir sudaro vieningą visumą, jų viseto pagrindu darytina išvada ir nustatyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje t.y. 2024 m. liepos 25 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį- žmoną K. T., kurios galvą prispaudė savo kojų keliais prie lovos, tuomet automobilio rakteliu durstė jai į įvairias kūno vietas, taip pat sudavė vieną smūgį alkūne į kairės pusės smilkinį bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai K. T. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų abiejų žastų, kairės alkūnės, kairės šlaunies ir dešinio kelio srityse.

Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajai, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymus sveikatos sutrukdymo ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai K. T.) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

A. D. kaltinamas, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas šiomis aplinkybėmis, grasino K. T. akydamas:,,žiurke, nežinai kas tavęs laukia, aš tave užmušiu“, tokiu būdu ir grasino nužudyti nukentėjusiąją K. T..

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena kad nukentėjusiajai grasino, bet jei sakė jie buvo nerealūs. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad nukentėjusiajai grasino. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad kaltinamasis sakė žodžius, kad ją užmuš, ji bijojo, kad ją gali užbadyti automobilio rakteliu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K. parodė, kad jis girdėjo, jog kaltinamasis sakė, kad nukentėjusiąją užmuš.

Teismo vertinimu bylos įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis pasakydamas, kad,,žiurke, nežinai kas tavęs laukia, aš tave užmušiu“ norėjo įbauginti nukentėjusiąją ar turėjo realių ketinimų nužudyti ar sunkiai sutrukdyti sveikatą, o buvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, pykčio išraiška vykstant žodiniam konfliktui, kuris peraugo į smurtinius kaltinamojo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. A. D. žodžiai galėjo nukentėjusiajai sukelti neigiamas emocijas, tačiau įvertinus įvykio kontekstą, veiksmų seką, kad kaltinamasis smurtavo būdamas, neblaivus, norėjo iš nukentėjusiosios paimti automobilio raktelį, konstatuotina, kad realaus grasinimo nebuvo, kaltinamasis neturėjo tyčios ir realios galimybės nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o kaltinamojo išsakyta frazė, sietina su pykčiu, emocijomis dėl kaltinamojo draugės M., kilusio konflikto, todėl spręstina, kad A. D. panaudojo bendro pobūdžio psichinę prievartą, siekiant sukelti nukentėjusiosios baimę, tačiau grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti požymių, kurie yra būtini baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nėra.

Pagal teismų praktiką visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Todėl, darytina išvada, kad surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis atliko aktyvius veiksmus, kurie leistų kaltinamojo veiką inkriminuoti kaip realius grasinimus nužudyti nenukentėjusiąją.

Todėl teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotiną išvadą, jog A. D. grasino nukentėjusiąją sakydamas:,,žiurke, nežinai kas tavęs laukia, aš tave užmušiu“, tokiu būdu ir grasino nužudyti nukentėjusiąją K. T.. Todėl A. D. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą).

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu

A. D. kaltinamas tuo kad 2024 m. liepos 29 d. apie 5 val., būdamas (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir žinodamas, kad nukentėjusioji R. B. yra savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui - motinai R. B. grasino garsiai šaukdamas:,,ožy, tau blogai baigsis, užmušiu tave“, dėl ko nukentėjusioji R. B. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 01 val. 06 min. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, savo šeimos nariui - motinai R. B. iš savo asmeninio,,messengerio“ profilio,,A. D.“ atsiuntė grasinantį garso įrašą į R. B.,,messengerio“ profilį,,R. B.“, kad: :,,užmušiu tave, gaidy, ir mušiu ir tu maldausi dievo, kad mane muštų kaip anksčiau mušė, supratai, išsigimėle“, dėl ko nukentėjusioji R. B. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti R. B..

Kaltinamasis A. D. parodymų dėl įvykio aplinkybių susijusių su nukentėjusiąja R. B. nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. D. 2024 m. rugsėjo 26 d. apklausoje nurodė, kad dėl grasinimų motinai R. B. prisipažįsta. Grasindamas liepos 28 d. tiesiog buvo piktas ant savo motinos dėl praeities nuoskaudų. Dėl išsiųsto garso įrašo per,,messenger“ programėlę jis taip pat prisimena, ką padarė ir supranta savo kaltę ir prisipažįsta. Tai padarė, nes tiesiog jautė psichologinę įtampą. Jis realiai jos užmušti nežadėjo, tiesiog norėjo pabauginti, nes prieš tai jam mama pirma buvo pati kažką blogo parašius, tačiau neatsimena tiksliai ką, o jis jai davė atsaką. Tačiau tikrai to būtų nedaręs. Nori pasakyti, kad jo tokį elgesį iššaukė alkoholis ir nesėkmės namuose, pašliję santykiai su žmona. Jis žada keisti gyvenimo būdą, nori lankyti anoniminių alkoholikų klubą. Planuoja gyventi pas žmoną. Nori grįžti į darbus, nes turi objektų, kur turi padaryti fasadus. (3 t. b.l. 100-103) Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. D. 2024 m. gruodžio 17 d. apklausoje nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, visus parodymus yra davęs ankstesnėse apklausose. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Lankosi vyrų krizių centre, bendrauja su psichologais ir stengiasi daugiau nevartoti alkoholio. (3 t. b.l. 161-164)

Nukentėjusioji R. B. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų kaltinamąjį. Perskaičius duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino jų teisingumą (parodymai pagarsinti remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusioji R. B. apklausos metu parodė, kad ji sutinka duoti parodymus prieš sūnų A., nes jis jai kelia problemas. Ji gyvena su sūnumi I. K. jos nuomotame 3 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Jos marti K. su 2 mažamečiais vaikais buvo išvykusi pas savo tėvus į Ameriką. K. laikinai gyveno pas ją, kol susiras kitą butą. Po kelių dienų iš Švedijos grįžo ir jos sūnus, kuris apsistojo pas ją bute. Kiek matė, A. su K. pirmą dieną sutarė gerai, tačiau po to girdėjo tik konfliktus. Ji jau seniai žinojo, kad sūnus turi draugę M., todėl būdamas pas ją, vis dingdavo ir grįždavo į namus, mano, kad susitikinėjo su M.. Po įvykio kelias dienas buvo ramu. Tačiau praėjus 3 dienoms, pirmadienį kai grįžo iš sodo, iš vakaro ji atjungė durų skambutį ir nuėjo miegoti. Apie 3 val. naktį ji išgirdo stiprų beldimą į duris ir išgirdo sūnaus balsą, kuris prašė, kad K. įsileistų. Ji atsikėlė, pažiūrėjo per durų skylutę ir pamatė prie durų sėdintį A., kuris galimai buvo neblaivus. Todėl ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kiek žino, atvykę pareigūnai sūnų išsivežė, kurį laiką buvo ramu, tačiau maždaug už valandos ji išgirdo kieme balsą, kuris šaukė jos vardą ir pavardę, girdėjo kažkokius grasinimus, tačiau negali tiksliai pasakyti jo žodžių. Tada ji vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Paskui kieme nutilo ir galimai pareigūnai vėl A. išsivežė. Nuo tos dienos ji A. nematė ir nieko negirdėjo. Ji su A. tėvu G. D. seniai negyvena kartu. Nuo 6 metų amžiaus A. augino jo tėvas, tačiau galimai pridarė tėvui problemų, nes šiuo metu tėvas nenori jo matyti, nei su juo bendrauti. A. laiko kažkokį piktumą ant jos, nes yra pasakęs, kad ji su tėvu suėdė jo gyvenimą. Maždaug apie 3-4 metus jai A. pradėjo grasinti ir žodžiu ir žinutėmis. Šiuo metu pateikti žinučių ji negali, nes A. yra ją užblokavęs, tačiau yra rašęs, kad jai yra I. nudės, tačiau daugiau negali prisiminti. O žodžiu yra sakęs, kad ją nužudys. Kiek yra girdėjusi, kad A. vartoja narkotines medžiagas, netgi buvo išvežtas gydytis. Todėl mano, kad pavartojęs narkotinių medžiagų ir pavartojęs alkoholio, gali ir pasimaišyti protas. Tačiau anksčiau prieš ją A. yra nesmurtavęs. Ji nori, kad A. uždarytų į įkalinimo įstaigą arba įvežtų gydytis, nes sūnus dažniausiai būna apsvaigęs nuo narkotikų ir alkoholio, todėl pasidaro agresyvus. Ji atsisako savo sūnaus, jai labiausiai gaila anūkių. Šiuo metu sūnus gali būti sode kartu su drauge M., adreso nežino. Kiek žino, sūnus galimai vagia metalus ir juos priduoda. Taip pat yra neseniai apsivogęs,,Norfos“ parduotuvėje. Pradžioje vasaros jai skambino iš Alytaus probacijos skyriaus ir Šiaulių policijos, tačiau nesuprato, ką sūnus yra prisidirbęs ir dėl ko jo ieško. A. yra prisiskolinęs iš brolio I. pinigų ir negrąžinęs. Taip pat A. yra grasinęs I., kad jį sulaužys, nes jam papurškė dujų į veidą. Todėl nori, kad jį kuo greičiau surastų ir nubaustų, tada nors trumpam nebūtų problemų. (1 t. b.l. 94-97)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. B. 2024 m. rugsėjo 16 d. papildomos apklausos metu parodė, kad nori patikslinti aplinkybes dėl sūnaus A. grasinimų jos atžvilgiu. Nori parodyti, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 01 val 06 min gavo grasinančią žinutę į,,messenger“ programėlę nuo sūnus A., kurioje sakoma:,,užmušiu tave, gaidy, ir mušiu ir tu maldausi dievo, kad mane muštų kaip anksčiau mušė, supratai, išsigimėle“. Todėl apklausos metu pateikia ekrano vaizdo įrašymą. Ji mano, kad grasinimai gali būti realūs, nes A. anksčiau bandė smurtauti prieš ją, tačiau ji pasišalino. Nori pasakyti, kad ji A. bijo, nes būdamas neblaivus yra agresyvus ir neprognozuojamas. (1t. b.l. 98-100)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. B. 2024 m. rugsėjo 25 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. liepos 28 d. jos neblaivus sūnus sėdėjo laiptinėje, barškinosi į buto duris, tačiau ji jo neįsileido, nes jam tada buvo uždrausta artintis prie jos buto, nes smurtavo prieš savo žmoną K., todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai galimai išsivežė A., nes kurį laiką buvo ramu, tačiau praėjus maždaug kelioms valandoms, ji naktį vėl kieme išgirdo A. riksmus ir šūkavimus, galimai jį pareigūnai paleido, todėl tuo metu girdėjo grasinimus skirtus jai, nes paminėjo jos vardą ir pavardę, jis rėkė:,,ožy, tau blogai baigsis, užmuš tave“. Ji mano, kad grasinimai galėjo būti realūs, nes A. anksčiau bandė smurtauti prieš ją, tačiau ji pasišalino. Ji A. bijo, nes būdamas neblaivus yra agresyvus ir neprognozuojamas. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 01 val. 06 min. gavo grasinančią žinutę į,,messenger“ programėlę nuo sūnus A., kurioje sakoma:,,užmušiu tave gaidy ir muš ir tu maldausi dievo, kad ją muštų kaip anksčiau mušė, supratai išsigimėle“. Todėl ankstesnės apklausos metu pateikia ekrano vaizdo įrašymą. Šiuos jo žodžius suprato, kaip realų grasinimą, suprato, tai kaip pasikėsinimą į jos gyvybę bei sveikatą. Tuo labiau sakydamas šiuos grasinančius žodžius naudojo prieš ją psichologinį smurtą. Ji bijo, kad A. gali įvykdyti savo šiuos grasinimus, kadangi jis yra neprognozuojamas, neadekvatus, jis gali imtis bet kokių veiksmų. (1 t. b.l. 101-106)

2024 m. rugsėjo 25 d. Alytaus AVPK Veiklos skyriuje buvo gautas R. B. pareiškimas dėl to, kad 2024 m. liepos 29 d. apie 5 val. ryto jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) girdėjo, kaip sūnus A. grasino žodžiais būdamas kieme ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 01 val. 06 min. gavo grasinančią žinutę į,,messenger“ programėlę nuo sūnus A., kurioje sakoma:,,užmušiu tave gaidy ir mušiu ir tu maldausi dievo, kad mane muštų kaip anksčiau mušė, supratai išsigimėle“. Nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jo bijo savo sūnaus. (1 t. b.l. 101-106)

Teismo vertinimu aukščiau aprašyti ir byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad A. D. 2024 m. liepos 29 d. garsiai šaukdamas,,ožy, tau blogai baigsis, užmušiu, tave“ ir 2024 m. rugpjūčio 12 d., atsiųsdamas garso įrašą,, užmušiu tave, gaidy ir mušiu ir tu maldausi dievo, kad mane muštų kaip anksčiau mušė, supratai, išsigimėle“ norėjo įbauginti nukentėjusiąją ar turėjo realių ketinimų nužudyti ar sunkiai sutrukdyti sveikatą, tai buvo spontaniškai pasakyti žodžiai, nors ir į grasinimą panašūs.

Akcentuotina, kad taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Visgi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti nukentėjusiajai neigiamas emocijas, tačiau įvertinus įvykio kontekstą, veiksmų seką, konstatuotina, kad realaus grasinimo nebuvo, kaltinamasis neturėjo nei tyčios, nei realios galimybės nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o kaltinamojo išsakytos frazės –,,ožy, tau blogai baigsis, užmušiu, tave“ bei,,užmušiu tave, gaidy ir mušiu ir tu maldausi dievo, kad mane muštų kaip anksčiau mušė, supratai, išsigimėle“ įvertinus tai, kad nebuvo nurodytas kaltinamojo joks įrankis, sietinos su pykčiu, emocijomis, spręstina, kad kaltinamasis panaudojo bendro pobūdžio psichinę prievartą, siekiant sukelti nukentėjusiajai baimę, tačiau nebuvo grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti požymių, kurie yra būtini baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taikyti.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis dėl grasinimų motinai R. B. parodymų nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę buvo pripažinęs ir nurodė, kad jis buvo piktas ant motinos dėl praeities nuoskaudų, jis realiai jos užmušti nežadėjo, norėjo ją pabauginti, tokį jo elgesį iššaukė alkoholis, nesėkmės namuose, pašliję santykiai su žmona. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodymus duoti atsisakė, pasinaudodama teisė neduoti parodymų prieš šeimos narį – sūnų. Ikiteisminio tyrimo metu, neužilgo po įvykio 2024 m. rugpjūčio 7 d. apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad nakties metu, kaltinamasis stipriai beldė į duris ir per akutę ji matė, kad už durų sėdi A. D., todėl ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, maždaug po valandos ji iš kiemo išgirdo A. D. balsą, kuris šaukė jos pavardę ir girdėjo kažkokius grasinimus, tačiau negali pasakyti kokius, ji vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Nukentėjusioji tik 2024 m. rugsėjo 25 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė žodžius, kad kaltinamasis 2024 m. liepos 29 d. rėkė,,ožy, tau blogai baigsis, užmušiu tave“, o 2024 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. gavo grasinamo pobūdžio žinutę.

Remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis nenustatyta jokių aktyvių veiksmų, kurie leistų kaltinamojo veiką inkriminuoti kaip realius grasinimus nužudyti nukentėjusiąją. Teismas, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, šioje byloje negali daryti neabejotinos išvados, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, o tai sudaro pagrindą kaltinamąjį išteisinti jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, nors nukentėjusioji nurodė buvusi išsigandusi dėl savo sveikatos, reikšminga yra tai, kad kaltinamasis jokių tiesioginių grasinimų, susijusių su sveikata ar gyvybe, neišsakė, tuo tarpu, teiginiai:,,ožy, tau blogai baigsis, užmušiu, tave“,,užmušiu tave, gaidy ir mušiu ir tu maldausi dievo, kad mane muštų kaip anksčiau mušė, supratai, išsigimėle“ šiuo konkrečiu atveju nelaikytini grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

Vis tik nukentėjusiosios situacijos įvertinimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, iš kurių būtų galima spręsti, kad asmuo išties yra bauginamas BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytomis pasekmėmis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamojo agresija buvo nukreipta konkrečiai prieš nukentėjusiąją, grasinant ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Jo išsakyti grasinimai ir veiksmai nekėlė tokios grėsmės ir pavojingumo nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl kurių buvo galima manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Vien faktas, kad buvo pavartoti žodžiai –,,ožy, tau blogai baigsis, užmušiu, tave“ bei,,užmušiu tave, gaidy ir mušiu ir tu maldausi dievo, kad mane muštų kaip anksčiau mušė, supratai, išsigimėle“ nesudaro pagrindo išvadai, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. D. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nukentėjusiojo E. K. turto sugadinimo ir sunaikinimo

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino iš pilnai ir parodė, kad nukentėjusysis E. K. jo draugės M. tėvas. Jis būdamas neblaivus išdaužė M. kambario langų stiklus. Jis norėjos su M. pasikalbėti, o ji nenorėjo, todėl jis supykęs išėjęs į lauką su plytgaliu išdaužė M. kambario langus, metė du kartus ir nulaužė durų rankeną. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo dukros M. draugas. M. su juo nenorėjo kalbėtis užsirakino kambaryje, tuomet jis išdaužė kambario langus, be to, nulaužė durų rankeną. Palaiko civilinį ieškinį.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad E. K. pranešė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. ryte apie 09.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) Alytus buvo išdaužyti jo buto du plastikiniai langai bei nulaužta šarvo durų rankena. Visa tai padarė A. D., jam padaryta turtinė žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t.b.l. 116-123)

Alytaus AVPK Reagavimo skyriuje buvo gautas vyresniosios tyrėjos O. Č. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur kažkas pranešėjui laužia buto duris, daužo, išlaužė rankeną. Atvykus nurodytu adresu prie namo šalia lango buvo pastebėtas vyras, kaip vėliau paaiškėjo A. D., kuris rankose laikė plytą ir ją numetė jiems atvykus ant žemės. Pro langą su jais kalbėjo pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo E. K., kuris nurodė, kad A. D. išdaužė jo buto langą su plyta, taip pat su kojomis suspardė buto duris ir nulaužė buto durų rankeną. Apžiūrėjus 120 butą buvo matyti ant durų esantys apgadinimai, tai yra nulaužta durų rankena, matomi įlenkimai duryse, iš išorės buvo matoma 2 langų dūžiai. A. D. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2.22 prom. girtumas (1 t.b.l. 124-126, 127)

Įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota, įvyko vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), penkių aukštų bendrabutyje esantis butas (duomenys neskelbtini). Durų rankenos nėra, šalia spynos, durų vidurinėje dalyje, yra įlinkimai, toje vietoje durys purvinos. Buto langas su atidarymo funkcija pravertas, jis išdaužtas kiaurai. Stacionaraus lango išdaužta išorinė stiklo paketo dalis. Ant grindinio po minėtais langais guli stiklo šukės. Kairėje pusėje nuo išdaužto lango, už dviejų metrų nuo pastato, ant žolės guli ketvirtis rausvos spalvos plytos. Tokios pačios spalvos ketvirtis plytos guli už penkių metrų nuo buto langų. Šios plytos dalys paimamos. (1 t. b.l. 133-141)

Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso savininkui E. K.. (1t. b.l. 157)

Iš senukai.lt rankenos nuotraukos su kaina matyti, kad ji kainuoja 27,79 eurus. (1 t., b.l. 156) Iš UAB,,Saulmega“ komercinio pasiūlymo E. K. matyti, kad stiklo paketo vieneto kaina 124,5 eurai, viso 373,5 eurai, darbai ir transportas 80 eurų, utilizavimas seno paketo 49 eurai, bendra užsakymo kaina 502,50 eurų, pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) 105,53 eurų, iš viso 608,03 eurai. (1 t., b.l. 159)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje yra visiškai įrodyta.

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties duotais parodymais teisminio nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis paaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes, kad norėjo pasikalbėti su savo drauge M., o ji nenorėjo, todėl jis supyko ir su plytgaliu išdaužė M. kambario langus ir nulaužė durų rankeną. Kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo E. K. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad kaltinamasis išdaužė kambario langus, nulaužė buto durų rankeną, nes jo dukra M. nenorėjo kalbėtis su kaltinamuoju. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą papildantys. Be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikatamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota langų stiklų išdaužymas, buto rankenos sugadinimas, dalies plytos užfiksavimas, sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad A. D. 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 09.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą, priklausantį E. K. turtą, t.y. mesdamas plytą išdaužė buto (duomenys neskelbtini) lango 2 stiklus, kurių vertė 451,94 eurų ir įėjęs į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę nulaužė buto durų rankeną, kurios vertė 27,79 eurai, t.y. sugadino nedidelės - 479,73 eurų vertės svetimą, E. K. priklausantį turtą. Turto, kuris kaltinamajam buvo svetimas, sugadinimas buvo padarytas tyčia, tarp kaltinamojo A. D. tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo nusikalstamą veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes sugadintas nedidelės vertės turtas, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 187 straipsnio 3 dalį, nes nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Dėl fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas bei grasinimai nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino iš pilnai ir parodė, kad nukentėjusiosios R. B. nepažinojo, ir šio įvykio aplinkybių neprisimena. K. T. buvo sakiusi, kad nukentėjusioji konfliktavo su jos krikštų motina. Jis ėjo pasakyti, kad nukentėjusioji išsispręstų problemas. Skaitė vaizdo įrašo aprašymą, tai jį įtikino, kad jis taip pasielgė.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad buvo savo namų terasoje, telefonu kalbėjo su motina, ir pamatė, kad atėjo kaltinamasis, užšoko ant terasos ir pradėjo jai grasinti, kam ji D. kvietė policiją. Jis nerišliai kalbėjo, ją pradėjo stumdyti, sugriebė už rankų, prispaudė prie durų, trenkė, spyrė. Terasoje kelis kartus stūmė, spyrį į pilvą du kartus, kai pasilenkė su alkūne kirto į smilkinį. Ji nubėgo laiptais žemyn, nes bijojo, kad ją gali nustumti nuo laiptų. Jis ją prispaudė prie automobilio, atėjo kaimynė ir jį išvarė. Ji labai išsigando paskambino vyrui ir policijai. Ji nesuprato, kodėl kaltinamasis prieš ją smurtavo. Kaltinamasis jai grasino, sakė, kad užmuš, sakė, kad nori ją išjungti. Suprato, kad grasinimai realūs, nes jo akys buvo perverstos, Ji rėkė, girdėjo kaimynės. Jai galvos srityje buvo mėlynė, ant rankų buvo mėlynės, skaudėjo pilvą. Situacija buvo nufilmuota, nes namuose yra filmavimo kamera. Anksčiau kaltinamojo nebuvo mačiusi. Po įvykio jautė nerimą.

Liudytoja J. E. parodė, kad įvykį matė iš savo kiemo pro tvoros plyšius. Matė, kad nukentėjusioji gynėsi nuo kaltinamojo, gražiai prašė, kad kaltinamasis baigtų. Iš nukentėjusiosios kalbos ir konvulsijų suprato, kad kaltinamasis spardo, prašė, kad jis nustotų mušti, nukentėjusiajai skaudėjo.

Liudytoja R. T. parodė, kad būdama savo kieme išgirdo klaikų moters balsą ir nuėjusi pamatė, kad kaltinamasis užspaudęs kaimynę ant automobilio kapoto. Paklausus kas vyksta kaimynė pasakė, kad ją muša, o kaltinamasis nieko nesakė. Nuo kaltinamojo jautėsi alkoholio kvapas ir prie jos jis baigė mušti kaimynę. Kaimynė buvo išsigandusi, pasakė, kad jis neleidžia kviesti policijos. Su ja kaltinamasis bendravo gražiai. Policija atvyko greitai. Prie jos kaltinamasis agresijos nenaudojo. Kai ji ateidinėjo, kaltinamasis buvo iškėlęs suspaustą kumštį ir užsimojęs kirsti kaimynei.

Liudytoja K. T. parodė, kad ji buvo priėmusi kaltinamąjį gyventi pas savo tetą, sode. Po kelių dienų jis pradėjo konfliktuoti su žmonėmis. Pastebėjo nukentėjusiąją kalbant telefonu, pradėjo ją kolioti. Ji susirinko savo daiktus, vaikus ir išvažiavo. Iškvietė policiją, nurodė, kad kaltinamasis muša moterį.

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad R. B. pranešė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 16 val. 05 min. adresu (duomenys neskelbtini) namo terasoje ją sumušė jos kaimynas A. t.y. dešinės rankos alkūne sudavė vieną smūgį jai į dešinės pusės smilkinį, po to du kartus spyrė dešinės kojos keliu jai į pilvo sritį. Po suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. (1 t.b.l. 172-186)

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. 16 val. 10 min. patruliuojant nustatytame maršrute iš Alytaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) atėjęs dabar pas pranešėją kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo, pradėjo ją mušti, kaltindamas, kad ji jam policija iškvietė, GMP nereikia. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo, jog įvykio vietoje jau dirbo kitas ekipažas, kuris reagavo į kitą iškvietimą tačiau dėl to pačio asmens. Kolegos paaiškino, jog susilaikė A. D., kuris sumušė kaimynę ir grasino žmonai. A. D. nevykdė kolegų teisėtų reikalavimų, buvo agresyvus todėl buvo uždarytas automobilyje ir uždėti antrankiai. Jiems bendraujant su kolegomis buvo girdėti kaip sulaikytas pilietis rėkė, šaukė, trankė automobilį. (1 t. b.l. 191)

Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo, užfiksuota, kad A. D. buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas. (1 t. b.l. 192)

Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele užfiksuota, įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esantis kiemas. (2 t. b.l. 1-10)

Specialisto išvadoje Nr. G 345/2024 (06) R. B. nustatyta odos nubrozdinimas už kairės ausies kaušelio speninės ataugos projekcijoje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejuose žastuose ir krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (2 t. b.l. 53)

2024-11-20 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris pavadintas 20240910235902433_7G086C9PAZ31956_L_387_L100910235902. Vaizdo įrašas filmuotas esant natūraliam apšvietimui. Panaudojant programą,,VLC M.ia player“ paleidžiamas minėtas vaizdo įrašas, kuris yra mp4 formatu, vaizdo įrašo trukmė 6 min 24 sek. Vaizdo įrašo viršuje dešinėje pusėje rodoma data ir einantis laikas: 2024-09-10 14:58. Vaizdo įrašas yra su garsu. Vaizdo įraše matomas gyvenamojo namo kiemas adresu (duomenys neskelbtini). Kieme matomas juodos spalvos automobilis Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat įvairios statybinės atliekos, smėlio krūva. Kiek toliau, kitoje keliuko pusėje prie raudonų plytų gyvenamojo namo matosi vyriškis, kuris yra iki pusės nuogas, su tamsios spalvos kelnėmis, taip pat matyti vaikščiojanti moteris šviesių plaukų apsirengusi šortais ir šviesios spalvos marškinėliais, bei 2 mažamečiai vaikai. Vaizdo įraše girdėti neaiškus pokalbis tarp vyriškio ir vaikų. Moteris eina iš namo ir neša tamsios spalvos lagaminą ir šviesios spalvos krepšį. Girdėt, kaip vyriškis (V) sako: V:,,pisk nachui į tą savo lūšną, žertva tu“ ir eina į kiemą sakydamas:,,ė, ar girdi, palauk, aš tau užduosiu vieną klausimą.“ Girdėti kitos moters (M) balsas: M:,,aik tu iš čia.“ V:,,kas aik, kas aik“. Vyriškio toliau nesimato, girdėti tik balsai. M:,,ko tu čia šakoji?“ V:,,užduosiu vieną klausimą“. M:,,dink tu iš mano kiemo“. V:,,kokią policiją, kur tu kviesi?“ M:,,apie ką tu čia šneki? tu durnas gal. Apie kokią policiją šneki, dink tu iš čia, aik iš kiemo.“ V:,,kokią policiją tu kviesi? tu man kviesi policiją?“ M:,,tu durnas, varyk iš čia. Aš tau rimtai tuoj policiją iškviesiu, jeigu čia šakosiesi. Tu nori, kad aš vyrą iškviesčiau, dink tu iš čia. Varyk iš kiemo staigiai“ V:,,negalima aš tavęs paklausiu.“ M:,,ko tu paklausi, ko tu sėdi pas mane, tu varyk, ko tu čia atėjai, ko tu atėjai, aš klausiu, tu dink iš čia, ko tu atėjai į mano kiemą, tu dink iš čia, aš tau rimtai sakau, varyk iš čia, tu čia nesišakok“ V:,,atvažiavo policija.“ M:,,kokia policija, iš kur aš žinau.,, V: "palauk.“ M:,,aik nuo manęs (girdėt trinktelėjimo garsas), tu debile blet, nestumdyk.“ V:,,žėk atvažiavo taksi.“ M:,,nu kūrva palauk.“ V:,,atvažiavo taksi, atvažiavo taksi.“ M:,,tu pyzdyk iš čia, dink tu iš čia“ V:,,atvažiavo taksi, prieš dvi paras.“ M:,,išsipaipaliok, debile“ V:,,atvažiavo taksi, ką tu pasakei, kviečiu policiją. M:,,pisk tu iš čia, aik iš čia, tu manęs nestumdyk“. Girdėti moters riksmas. M:,,tu debile, pisk tu iš čia“. Girdėt neaiškūs vyro žodžiai. M:,,dink, ką tu čia darai.“ Girdėti moters riksmas. M:,,debile“. V:,,tu bijai dabar, bijai?“ M:,,tau rimtai, dink iš čia“. Girdėt moters riksmas.,,tu, asile, tu varyk iš čia, dink iš čia“. Girdėti du smūgiai. M:,,tu pidere.“ V:,,tu žertva dar iškviesi mentus, dar kartą iškviesi mentus, aš tave užmušiu“. Girdėti moters riksmas. M:,,debile tu“. Moteris spiegia. V:,,dar kartą iškviesi mentus.“ M:,,aik iš čia, niekas nieko nekvietė, debile tu.“ V:,,kas nieko nekvietė, tu dar iškviesi mentus.“ M:,,tu durnas, tu nesveikas“. Vaizdo įraše matyti kaip prie raudonų plytų gyvenamojo namo moteris šviesių plaukų susodina du mažamečius vaikus į tamsios spalvos automobilį ir išvažiuoja. M:,,aš tau sakau.“ V:,,dar kartą, dar kartą iškviesi.“ M:,,aik iš čia, niekas, nieko nekvietė, tu varyk iš čia, tu nesveikas.“ V:,,nekvietei mentų?“M:,,aišku, kad ne, tu juokauji.“ V:,,kas ne, tu neturi ką veikt, neturi ką veikt.“ M:,,tu manęs čia nestumdyk, pasitrauk, ko tu čia.“ V:,,nebijok.“ M:,,ko tu nori?“. Girdėti neaiškūs vyro žodžiai. M:,,aš tau rimtai sakau, aik iš čia.“ V:,,aš tau va tuoj iškviesiu mentus“ M:,,tu nesvaik, nieks ir nekviečia jų, tu atstok.“ V:,,kas nekviečia, tu nekvietei mentų?“ M:,,aišku, kad ne, atsipaipaliok gal“. Girdėti neaiškūs vyro žodžiai. M:,,tu neliesk manęs ir aik čia, tu neliesk manęs ar tu supratai.“ V:,,gerai, gerai.“ M:,,atstumą laikykis nuo manęs, aš tau rimtai sakau.“ V:,,tu nebijok.“ M:,,yra kameros blet, tu pamatysi.“ V:,,aišku yra kameros, tai matosi, o laba diena.“ Pasirodo vyras iki pusės nuogas su tamsiomis kelnėmis. Vaizdo įraše iš kairės pusės pasirodo moteris, apsirengusi raudonais drabužiais. M:,,nelįsk tu prie manęs.“ V:,,dar kartą, dar iškviesi.“ M:,,niekas nekvietė, tu durnas, aik tu nuo manęs, aš tau sakau eik, tu žinai ką, eik iš čia, eik nuo manęs, blet.“ Girdėti neaiškūs vyro žodžiai. M:,,aš tau rimtai sakau, varyk iš čia.“ Į kiemą ateina tamsių plaukų moteris (M2), apsirengusi tamsios spalvos suknele. M2:,,kas darosi?“ M:,,varyk iš čia.“ M2:,,kas čia darosi, kas čia rėkia? kas čia vyksta?“ M:,,muša“. Vyriškis eina link raudonų plytų namo. M2:,,ką muša?“ V:,,ne, ne“. Girdėti neaiškūs vyro žodžiai. M2:,,kur V.?“ M:,,išvažiavęs.“ M2:,,kviest? prie namų“ V:,,policija, policija.“ M:,,čia blet geria visą laiką“. Moteris eina į namo vidų. Vaizdo įrašo apžiūra baigta. (2 t. b.l. 86-89)

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją R. B.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklus ir kaltės nepripažino, nurodė kad buvo nuėjęs prie nukentėjusiosios jai pasakyti, kad ji nekonfliktuotų su jo žmonos krikšto motina D., jis nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavė, jos nestumdė, jai negrasino, nesakė, kad ją papjaus, o vėliau kaltę pripažino ir teigė, kad jis sudavė nukentėjusiajai smūgius, bet jai negrasino, tiksliai aplinkybių negalėjo nurodyti, nes buvo neblaivus. Teisme kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad įvyko aplinkybių neprisimena, bet vaizdo įrašo aprašymas jį įtikino, kad jis taip pasielgė.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios R. B., liudytojų parodymai, kiti bylos įrodymai. Nukentėjusioji nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios bei teisme patvirtino, kad kaltinamasis ją stumdė, sugriebė už rankų, prispaudė prie automobilio, spyrė į pilvą, alkūne kirto į smilkinį, grasino, kam ji kvietė policiją, sakė, kad ją užmuš, kad ją nori išjungti. Suprato, kad jo grasinimai realūs, nes jo akys buvo perverstos. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja J. E. kuri įvykį matė pro tvoros plyšius ir suprato, kad kaltinamasis spardo nukentėjusiąją. Liudytoją R. T. patvirtino, kad išgirdusi nukentėjusiosios riksmą, pamatė, kad kaltinamasis užspaudęs nukentėjusiąją ant automobilio kapoto. Be to, nukentėjusioji K. T. parodė, kad kaltinamasis koliojo nukentėjusiąją R. B., todėl ji iškvietė policiją.

Be nukentėjusiosios R. B., liudytojų J. E., R. T., K. T. parodymų, jų parodymus patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas. Nukentėjusiosios R. B. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai – odos nubrozdinimas už kairės ausies kaušelio speninės ataugos projekcijoje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejuose žastuose ir krūtinės dešinėje pusėje, konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti septynių poveikių; atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai pasitvirtino, jog kaltinamasis 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 16.05 val. adresu (duomenys neskelbtini) namo terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją R. B., kurią stumdė abejomis rankomis už pečių, dešinės rankos alkūne sudavė vieną smūgį į dešinės pusės smilkinį bei du kartus spyrė dešinės kojos keliu į pilvo sritį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, jis veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai dėl nukentėjusiosios R. B. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

A. D. kaltinamas, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent, nuolat kartojo, jog:,,nori, tave išjungsiu, aš tave užmušiu“, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąją R. B.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena kad nukentėjusiajai grasino, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad nukentėjusiajai grasino, nesakė, kad ją papjaus. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad kaltinamasis jai grasino, sakė, kad užmuš, sakė, kad nori ją išjungti, ji suprato, kad grasinimai realūs, nes jo akys buvo perverstos.

Teismo vertinimu bylos įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis pasakydamas, kad,,nori, tave išjungsiu, aš tave užmušiu“ norėjo įbauginti nukentėjusiąją ar turėjo realių ketinimų nužudyti ar sunkiai sutrukdyti sveikatą, o buvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, pykčio išraiška vykstant konfliktui, kurio metu kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. A. D. žodžiai galėjo nukentėjusiajai sukelti neigiamas emocijas, tačiau įvertinus įvykio kontekstą, veiksmų seką, kad kaltinamasis smurtavo būdamas, neblaivus, dėl ko pats įvykio aplinkybių neprisimena, konstatuotina, kad realaus grasinimo nebuvo, kaltinamasis neturėjo tyčios ir realios galimybės nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o kaltinamojo išsakyta frazė, sietina su pykčiu, todėl spręstina, kad A. D. panaudojo bendro pobūdžio psichinę prievartą, siekiant sukelti nukentėjusiosios baimę, tačiau grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti požymių, kurie yra būtini baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nėra.

Pagal teismų praktiką visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būtim grindžiamas prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Todėl, darytina išvada, kad surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis atliko aktyvius veiksmus, kurie leistų kaltinamojo veiką inkriminuoti kaip realius grasinimus nužudyti nenukentėjusiąją.

Todėl teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotiną išvadą, jog A. D. grasino nukentėjusiajai R. B. sakydamas:,,nori, tave išjungsiu, aš tave užmušiu“ tokiu būdu ir grasino nužudyti nukentėjusiąją. Todėl A. D. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą).

Dėl 2024 m. lapkričio 1 d. fizinio skausmo sukėlimo, nežymus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios K. T. atžvilgiu

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino iš dalies 2024 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) buvo grįžęs iš kalėjimo, K. T. nuomojamame bute, susirašinėjo su M., pamatė K. T. ir prasidėjo isterijos, liepė jam dingti iš namų. Ji isterikavo, išdaužė namus, bandė šokti per langą, lėkė per duris su peiliu sakė, kad nusižudys. Buvo išdaužyti namai, vaikai verkė. Jis sudavė delnu per veidą ranka, papurtė, kad ji atsipeikėtų. Ji išėjo iš namų, grįžo su jo draugu E. B., prie vaikų vartojo necenzūrinius žodžius, sudaužė savo ir jo telefonus. Jis sudavė kelis smūgius per veidą, galėjo suimti už plaukų ir ją papurtyti. Nesudavė smūgių į pilvo sritį, nespyrė. Tą dieną ji pati save daužė, todėl galėjo susižaloti. Buvo atėję kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto raminti. Jis neleido K. T. išeiti iš buto, bandė ją sulaikyti, dėl to galėjo atsirasti apibrozdinimai.

Nukentėjusioji K. T. parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. grįžus iš darbo, į butą (duomenys neskelbtini), tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, nes ji pamatė, kad kaltinamasis susirašinėja su savo drauge M. K.. Ji liepė kaltinamajam išeiti iš namų. Konflikto metu jie barėsi, kaltinamasis ją stumdė, tąsė už plaukų, partrenkęs ant žemės tampė. Jai buvo praskeltos lūpos, rauti plaukai. Įvykio metu bute buvo vaikai, galėjo matyti smurtą. Kaltinamasis smurtavo koridoriuje ir virtuvėje, sudavė smūgius per veidą, suduoti smūgiai su šluota ir šiupeliuku. Būdama parduotuvėje sutiko kaltinamojo draugą E. ir pasiūlė jam užeiti į namus. Kai buvo parduotuvėje jau buvo sumušta, E. matė, kad ji sumušta. Prie E. ji sakė, kad kaltinamasis eitų iš namų, kad ji eis miegoti su E., nes norėjo kaltinamajam įkasti. E. matė, kaip ji buvo stumdoma, po to, jis išėjo. Šio įvykio metu jis ir kaltinamasis buvo blaivūs. Įvykio metu jis galėjo grasinti, kad šoks pro langą, yra paėmusi peilį ir sakiusi, kad prie jos nelįstų, nes norėjo, kad jis išeitų iš namų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. (parodymai pagarsinti remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi) parodė, kad A. D. yra jo pažįstamas. 2024-lapkričio mėn. 1 d. apie 19 val., parduotuvėje Maxima sutiko K., kuri jį pakvietė išgerti kavos į savo namus. Namuose buvo A., mergaitės buvo savo kambaryje. Virtuvėje K. padarė kavos, o A. tuo metu buvo kambaryje, gulėjo lovoje. Kaip suprato, K. pamatė, kad A. susirašinėja su M., todėl virtuvėje tarp asmenų kilo šeimyninis konfliktas, kurio metu jie vartojo necenzūrinius žodžius, susistumdė. A. sudavė ranka smūgius į galvą, K. bandė gintis, verkė. Jis atsistojo tarp A. ir K. ir sakė, kad apsiramintų. Ant K. veido matėsi paraudimas. Apsiramino kelioms minutėm ir vėl prasidėjo konfliktas, nes vienas provokuoja, o kitas irgi atsako tuo pačiu. A. pasakė, kad jis išeitų, todėl jis iš jų buto pasišalino. Turėjo minty kviesti policijos pagalbą, bet tiesiog nenorėjo kišti į jų gyvenimą. Nors toks smurtas, kurį matė, jam neatrodė normalu. (2 t. b.l. 151-154)

2024 m. lapkričio 5 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 5 d. apie 09:00 val., nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus ją sumušė sutuoktinis A. D., ją tąsė už plaukų, spardė kojomis, galvą daužė į grindis, rankomis smaugė. Tai jau ne pirmas kartas kai jis ją sumuša. Prieš tai jis prieš ją smurtavo 2024 m. lapkričio 1 d. apie 16:30 val. tuose pačiuose namuose, t. y. jis sumušė suduodamas nemažiau dešimties smūgių į galvos ir veido sritis, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant dešinės akies voko liko kraujosruva, buvo prakirsta apatinė lūpa. (2 t. b.l. 90-97)

Specialisto išvadoje Nr. G 426/2024 (06) K. D. (dabar T.) nustatyta kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, smakro vidurinėje dalyje, abiejuose žastuose, kairės alkūnės sąnario srityje, pilvo kairėje pusėje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje ir abiejų klubų sąnarių srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dvylikos trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (2 t. b.l. 144)

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. D., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konfliktavo su nukentėjusiąja K. T. tyčia prieš ją smurtavo ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, nes jis susirašinėjo su savo drauge M., žmona pradėjo isterikuoti, išdaužė namus, todėl jis sudavė delnu per veidą, galėjos suimti už plaukų ir papurtyti. Nesudavė smūgių į pilvą, nespyrė, nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, nes save daužė. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. taip pat kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad sudavė nukentėjusiajai du smūgius į dešinę veido pusę, buvo parvertęs ją ant žemės, kad ji nusiramintų, dešimt smūgių jai nesudavė.

Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas patvirtino ne tik kaltinamasis bet ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji K. T. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad konflikto metu, kaltinamasis ją stumdė, tąsė už plaukų, partrenkė ant žemės, sudavė smūgis per veidą, jai buvo paskeltos lūpos, rauti plaukai. Buvo suduoti smūgiai su šluota ir šiupeliuku. Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jį K. pasikvietė į namus, prie jo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo šeimyninis konfliktas, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, jie abu susistumdė, kaltinamasis ranka smūgiavo nukentėjusiajai per galvą, ji bandė gintis, verkė, jis atsistojo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kad jie apsiramintų, kaltinamajam liepus jis išėjo.

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios K. T., liudytojo E. B. parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvados, pareiškimo apie pradėtą nusikatamą veiką ir proceso veiksmų atliko protokolas, kuriuo užfiksuota, jog nukentėjusioji pranešė, jog prieš ją kaltinamasis smurtavo 2024 m. lapkričio 1 d. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos, veido sritį. Nukentėjusiosios K. T. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai – kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, smakro vidurinėje dalyje, abiejuose žastuose, kairės alkūnės sąnario srityje, pilvo kairėje pusėje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje ir abiejų klubų sąnarių srityse; konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dvylikos poveikių; atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis nurodė, kad sudavė du smūgius ir pati nukentėjusioji galėjo save sužaloti, tačiau nukentėjusiosios parodymų patikimumą, patvirtina specialisto išvadoje jai nustatyti sužalojimai, jų padarymo mechanizmas, kad didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu ir sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dvylikos trauminių poveikių pasekoje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad jis nukentėjusiajai sudavė tik du smūgius ir patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. lapkričio 1 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - žmoną K. T., kuriai sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau dešimties kartų į galvos ir veido sritis, bei sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į pilvo sritį, nukentėjusiajai bandant bėgti, tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė už plaukų, atitempė į koridorių ir su koja spyrė vieną kartą į krūtinės sritį bei du kartus į abi kojas, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai K. T. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvos, veido sritį ir kitas kūno vietas, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (sukelto fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo sutuoktinė, pripažintina, jog kaltinamojo A. D. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl 2024 m. lapkričio 5 d. fizinio skausmo sukėlimo, nežymus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios K. T. atžvilgiu

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė 2024 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini), ryte aprengė vaikus į darželį. Jis norėjo susirasti išsinuomoti butą, paprašė nukentėjusiosios telefono. Jis susirašinėjo su M., K. pamatė vėl kilo konfliktas, jis bandė iš jos atimti telefoną, grumtynės įvyko ant žemės. Jokių smūgių nesudavė, tik grūmėsi ir grumtynių metu įspyrė į subinę, ir suėmęs už galvos papurtė, kad nusiramintų, nespardė, negriebė už plaukų. Abu buvo blaivūs. Jis negalėjo turėti jokių reikalų su policija, ji tuo pasinaudojo ir jis buvo sulaikytas ir išvežtas. Po to kai jį paleido į namus jis negrįžo. Lapkričio 5 d. K. T. nemušė, visi sužalojimai buvo nuo lapkričio 1 d. vykusio konflikto. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. taip pat kaltę pripažino iš dalies, įvykio aplinkybes aiškino panašiai.

Nukentėjusioji K. T. parodė, kad 2024 m. lapkričio 5 d. konfliktas įvyko dėl kaltinamojo meilužės ir pavogtų pinigų. Ryte kaltinamasis gavo žinutę nuo meilužės. Ji prašė, kad kaltinamasi išeitų iš namų. Ji avėsi batus, kaltinamasis jai sudavė į galvą su batu apie 6 smūgius. Ji paėmė iš kaltinamojo savo telefoną, jis prašė, kad ji telefoną paliktų, nes jis ieškojosi sau buto. Smurtas buvo prieš vaikus išvedant į darželį, vaikai kažkiek smurto matė. Kaltinamasis sudavė jai smūgius, atėmė telefoną, ir ją išstūmė su vaikais. Ji nuėjo į policiją, nes neturėjo telefono. Policiją kaltinamąjį atsivežė į komisariatą, grąžino jai telefoną. Kaltinamasis ją tampė už plaukų. Kai ekspertas ją apžiūrėjo matė ir senus ir naujus sužalojimus. Telefonas buvo jos džinsų užpakalinėje kišenėje, jai nedavus telefono jie stumdėsi. Kaltinamasis laiptinėje ją pavijo ir trenkė kumščiu į pilvą. Tyrėja matė senus ir naujus sužalojimus, surašė viską.

2024 m. lapkričio 5 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kur K. D. (dabar T.) pranešė dėl to, kad 2024 m. lapkričio 5 d. apie 09.00 val., nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus ją sumušė sutuoktinis A. D., ją tąsė už plaukų, spardė kojomis, galvą daužė į grindis, rankomis smaugė. Prieš tai jis prieš ją smurtavo 2024 lapkričio 1 d. apie 16:30 val. tuose pačiuose namuose, t. y. jis sumušė suduodamas nemažiau dešimties smūgių į galvos ir veido sritis, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant dešinės akies voko liko kraujosruva, buvo prakirsta apatinė lūpa. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sužalojimų ir jį nuteisti. (2 t. b.l. 90-97)

2024 m. lapkričio 5 d. Alytaus AVPK Reagavimo skyriuje buvo gautas tyrėjo D. J. tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto asmens, kuriame nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 5 d. apie 11 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas A. D., buvo blaivus nustatyta 0,00 prom., tai pat A. D. prisipažino, jog sumušė savo žmoną teigė, jog davė vieną,,pliūhą“ t.y. smūgį. (2 t. b.l. 100)

2024 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (2 t. b.l. 103-114)

Specialisto išvadoje Nr. G 425/2024 (06) K. D. (dabar T.) nustatyta poodinės kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, kairiame skruoste, kaktos kairėje pusėje, kairės pėdos srityje ir dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (2 t. b.l. 148)

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusiajai smūgių nesudavė, tik grumtynių metu įspyrė į užpakalį ir suėmęs už galvos papurtė, atmestini, kaip paneigti bylos įrodymais.

Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, ji iš jo bandė atimti telefoną, tarp jų vyko tik grumtynės, jis smūgių nesudavė, tik įspyrė į užpakalį, papurtė galvą, nukentėjusiajai visi sužalojimai buvo nuo lapkričio 1 d. vykusio konflikto.

Nukentėjusioji K. T. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad konfliktas įvyko dėl kaltinamojo meilužės ir pavogtų pinigų. Ji avėsi batus ir kaltinamasis jai sudavė su batu apie 6 smūgius į galvą, tampė už plaukų, atėmė jos telefoną, ją su vaikais išstūmė. Laiptinės koridoriuje kaltinamasis dar trenkė jai į pilvą. Į policiją ji nuėjo, nes negalėjo paskambinti, neturėjo telefono.

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios K. T., kaltinamojo kaltę patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvados, pareiškimo apie pradėtą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atliko protokolas, kuriuo užfiksuota, jog nukentėjusioji pranešė, jog prieš ją kaltinamasis smurtavo 2024 m. lapkričio 5 d. tąsė ją už plaukų, spardė kojomis, galvą daužė į grindis, rankom smaugė. Nukentėjusiosios K. T. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai – kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, kairiame skruoste, kaktos kairėje pusėje, kairės pėdos srityje ir dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje; konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešių poveikių; atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis nurodė, kad smūgių nesudavė, kad šie sužalojimai buvo nuo lapkričio 1d., tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais ir vertinti juos kaip nepatikimus, nes nukentėjusiosios parodymų patikimumą, patvirtina specialisto išvadoje jai nustatyti sužalojimai, jų padarymo mechanizmas, kur nurodyta, kad didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu ir būtent nukentėjusiosios nurodytu laiku bei aplinkybėmis bei sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasekoje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad jis nukentėjusiajai smūgių nesudavė ir kad jai konstatuoti sužalojimai buvo nuo 2024 m. lapkričiu 1 d. vykusio konflikto ir patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Nustatyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje t.y. 2024 m. lapkričio 5 d. apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - žmoną K. T., kuriai sudavė abejų rankų delnais ne mažiau dešimties smūgių į galvos ir veido sritis, spardė kojomis nenustatytą kiekį smūgių į apatinę kūno dalį, sugriebęs už plaukų tampė, nukentėjusiajai bandant gintis ir nuo savęs nusistumti, tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje su batu sudavė šešis kartus į galvos ir veido sritis, parvertęs ant grindų ir paėmęs nukentėjusiosios galvą, trenkė į grindis keturis kartus bei suėmęs viena ranka, spaudė kaklą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (sukelto fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo sutuoktinė, pripažintina, jog kaltinamojo A. D. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl 2024 m. lapkričio 12 d. fizinio skausmo sukėlimo, nežymus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios K. T. atžvilgiu

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino iš pilnai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), jis su drauge M. nuomojosi butą. 2024 m. lapkričio 12 d. jis parsivedė į butą vaikus, K. T. atėjo pasiimti vaikų, vaikai miegojo, abu išgėrė po buteliuką vyno. Jis liepė nukentėjusiajai išeiti nes apie 23 val. turėjo grįžti M.. Ji nutarė laukti jo gražuolės, jis pasakė, kad nelauks ir gavosi konfliktas, jis ją išstūmė per duris, ji pradėjo spardyti duris, kaimynai iškvietė policiją. Jis atidavė duris jie abu susigrūmė, jis sudavė pora smūgių į veido sritį. Nuo išgerto vyno buvo apsvaigęs, ne viską prisimena. Blaivas to nebūčiau daręs. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiosios K. T. ieškiniu nesutinka. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir teigė, kad nukentėjusioji būdama neblaivi, galėjo susižaloti pati. O kitos apklausos metu kaltę pripažino ir nurodė, kad sudavė nukentėjusiajai smūgius, tačiau nežino kiek ir į kurias vietas.

Nukentėjusioji K. T. parodė, kad kaltinamais gyveno atskirai (duomenys neskelbtibni) ir pasiėmė vaikus iš darželio. 2024 m. lapkričio 12 d. ji po darbo atėjo pasiimti vaikų, jie miegojo, jie abu pasikalbėjo, išgėrė vyno. Begeriant prasidėjo konfliktas dėl neištikimybės ir kitų dalykų. Jis ją sumušė išmetė už durų. Jai buvo mėlynės aplink akis, per žandą, ant rankų, ant kojų, praskelta galva, visas veidas ištinęs. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo suduotų smūgių. Nei vieno smūgio neatsimena, tik pamačiusi savo veidą suprato, kad ją sudaužė. Įvykio dieną veidas buvo raudonas, o rytojaus dieną atsirado mėlynės. Buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba, ją apžiūrėjo, jai iš galvos bėgo kraujas. Įvykio metu bute buvo tik vaikai. Buvo nedarbinga apie 10 dienų. Įvykio metu pati susižaloti negalėjo. Po įvykio kaltinamasis labai ja pradėjo rūpintis, paimdavo vaikus. Gyvendama su kaltinamuoju viską prarado, po visų smurtų jautėsi blogai. Eidavo į darbą sudaužyta, buvo gėda. Gėda buvo prieš vaikų auklėtojas. Tuo metu ją valdė depresija, apatija, prastai miegojo, persekiojo baimė, jautė fizinį skausmą. Civilinį ieškinį palaiko pilnai.

Alytaus apskrities VPK tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, užfiksuotam kad 2024 m. lapkričio 12 d. apie 22. 00 val. adresu (duomenys neskelbtini) A. D. smurtavo prieš savo žmoną K. D. (dabar T.), dėl ko nukentėjusioji teigė jutusi fizinį skausmą, ant jos veido buvo matomos sumušimo žymės. (2 t.b.l. 155-158)

Alytaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio E. J. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad smurtu įtariamam A. D. alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 1,93 prom. neblaivumas. Smurtą patyrusio asmens būsena yra akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtą patyrusio asmens veide pažymėti patinimas ir kraujosruva. Pranešėjas B. A. nurodė, kad iškvietė policiją, kadangi pirmame aukšte įvyko konfliktas tarp vyro ir moters. Smurtu įtariamas asmuo A. D. nurodė, kad prieš savo žmoną nesmurtavo, jokio konflikto nebuvo. A. D. nurodė, kad jis buvo namuose kartu su savo žmona K. D. (dabar T.) ir savo dukromis E. D. ir E. D., asmuo nurodė, kad į telefoną paskambino jo draugė vardu M. ir tai pamačiusi jo žmona supyko ir pradėjo kelti konfliktą, kad konfliktas neįvyktų A. D. išstūmė savo žmoną iš buto. Bendraujant su K. D. (dabar T.) moteris buvo susijaudinusi ir išsigandusi, verkė, ji nurodė, kad prieš ją smurtavo jos vyras, moteris negalėjo nurodyti kiek ir į kurias kūno vietas jai buvo suduoti smūgiai, nurodydama, kad jų buvo labai daug, taip pat moteris nurodė, kad juto fizinį skausmą. Toliau bendraujant su moterimi ji nurodė, kad čia nieko nebuvo, jai jokia pagalba nereikalinga ir ji tiesiog nori išeiti su savo vaikais. K. D. (dabar T.) paaiškinus, kad dėl smurto artimoje aplinkoje bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ją reiks apsiklausti kaip nukentėjusiąją, moteris nurodė, kad šiuo metu jokios pagalbos jai nereikia, kadangi jie jos suteikti negalime, ji taip pat nurodė, kad šiuo metu ji atsisako būti apklausiama, atsisako pasirašyti ant visų procesinių dokumentų, taip pat atsisako juos priimti.(2 t. b.l. 159-162)

Alytaus Apskrities VPK tyrėjo A. M. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 202 4 m. lapkričio 12 d., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu E. J., ekipažo šaukiniu 1706 apie 21 val. 58 min. buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur laiptinėje vyksta konfliktas, konfliktuoja vyras ir moteris (ryšys nežinomas). Moteris sumušta. Galimai bute yra vaikų. GMP nereikia. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas A. B., kuris nurodė, kad iškvietė policiją, kadangi pirmame aukšte įvyko konfliktas tarp vyro ir moters. Koridoriuje buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo K. D. (dabar T.). Moteris buvo išsigandusi, ant jos veido matėsi sumušimo žymės, koridoriuje ant žemės buvo matomas plaukų kuokštas. Nurodyto buto duris atidarė A. D. (nustatytas 1,93 prom. girtumas). Asmuo nurodė, kad prieš savo žmoną nesmurtavo, jokio konflikto nebuvo. A. D. nurodė, kad jis buvo namuose kartu su žmona ir savo dukromis E. D. ir E. D.. Asmuo nurodė, kad į telefoną paskambino jo draugė vardu M. ir tai pamačiusi jo žmona supyko ir pradėjo kelti konfliktą, kad konfliktas neįvyktų A. D. išstūmė savo žmoną iš buto. A. D. 2024-11-12 22:10 val. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo sulaikytas įvykio vietoje ir patalpintas į automobilio laikino sulaikymo kamerą, vėliau pristatytas į Alytaus apskrities VPK. Bendraujant su K. D. (dabar T.) moteris buvo susijaudinusi ir išsigandusi, verkė, ji nurodė, kad prieš ją smurtavo jos vyras, moteris negalėjo nurodyti kiek ir į kurias kūno vietas jai buvo suduoti smūgiai, nurodydama, kad jų buvo labai daug, taip pat moteris nurodė, kad juto fizinį skausmą. Toliau bendraujant su moterimi ji keitė savo parodymus, nurodė, kad čia nieko nebuvo, jai jokia pagalba nereikalinga ir ji tiesiog nori išeiti su savo vaikais. K. D. (dabar T.) atsisakė tikrintis savo neblaivumą, nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris taip pat atsisakė atvykusių medikų pagalbos. Į įvykio vietą buvo iškviesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai dėl įvykyje buvusių vaikų. K. D. (dabar T.) paaiškinus, kad dėl smurto artimoje aplinkoje bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ją reiks apsiklausti kaip nukentėjusiąją, moteris nurodė, kad šiuo metu jokios pagalbos jai nereikia, kadangi jie jos suteikti negali, ji taip pat nurodė, kad šiuo metu ji atsisako būti apklausiama, atsisako pasirašyti ant visų procesinių dokumentų, taip pat atsisako juos priimti. Dėl šių priežasčių nukentėjusiajai nebuvo išduota užduotis dėl sužalojimų kreiptis pas teismo medicinos ekspertus. Vykti kartu su jai į komisariatą moteris taip pat atsisakė, nurodydama, kad dėl savo būklės ji atsisako, o kai jai reikės pagalbos ji pati atvyks pas tyrėją. (2 t. b.l. 163-165)

Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele užfiksuota, įvykio vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini). (2 t. b.l. 170-172)

Daiktų apžiūros protokolu su foto lentele užfiksuota, kad įvykio vietoje paimtas plaukų kuokštas, kuris yra šviesios spalvos. Plaukų ilgis yra apie 30 cm. Plaukai yra šiek tiek garbanoti. (2 t. b.l. 184-185)

Specialisto išvadoje Nr.G 462/2024 (06) K. D. (dabar T.) nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio skruosto srityje, smakro srityje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, kairio žasto srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje III delnakaulio srityje, dešinio žasto srityje, dešinio alkūnės sąnario srityje, dešinio riešo delniniame paviršiuje, kairės šlaunies srityje, dešinės šlaunies srityje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimas už kairės ausies galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (3 t. b.l. 11-12)

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. D., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konfliktavo su nukentėjusiąja K. T. tyčia prieš ją smurtavo ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, jis sudavė smūgius jai į veido sritį, negali pasakyti kiek smūgių sudavė, ne viską prisimena, nes buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. iš karto kaltės nepripažino, vėliau kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad sudavė nukentėjusiajai smūgius. Be kaltinamojo parodymų, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas patvirtino ir nukentėjusioji, bei tarnybiniai parnešimai, kuriuose užfiksuota pirminė informacija. Nukentėjusioji K. T. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis ir kaltinamasis kartu vartojo alkoholį ir tarp jos ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kurio metu jis buvo sumušta, nors neprisimena tiksliai kas vyko, tačiau pamačiusi savo veidą, suprato, kad ką sužalojo kaltinamasis.

Be paties kaltinamojo pilno prisipažinimo, nukentėjusiosios K. T. parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai. Nukentėjusiosios K. T. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio skruosto srityje, smakro srityje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad pranešėjas iškvietė policiją, nurodydamas, kad pirmame aukšte tarp vyro ir moters įvyko konfliktas, užfiksuota, kad nukentėjusioji yra akivaizdžiai neblaivi, jos veide matoma patinimas ir kraujosruva, nukentėjusioji buvo susijaudinusi ir verkė, nurodė, kad prieš ją smurtavo vyras A. D., kad jai buvo suduota labai daug smūgių. Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota reikšminga informacija, patvirtina, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė, kad ją sumušė vyras A. D..

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, jų viseto pagrindu darytina išvada ir nustatyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kad 2024 m. lapkričio 12 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - žmoną K. T., kuriai sudavė dešinės rankos kumščiu nenustatytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritis, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai K. T. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, dešinio skruosto srityje, smakro srityje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimas už kairės ausies.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvos, veido sritį, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (sukelto fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo sutuoktinė, pripažintina, jog kaltinamojo A. D. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinimas teigė, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai sužalojimus ne tik galvos ir veido srityje, bet ir kitose kūno vietose. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog kaltinamasis smūgius nukentėjusiajai sudavė tik į galvos ir veido sritį iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai sužalojimus ir kitose kūno vietose t.y. kairio žasto srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje III delnakaulio srityje, dešinio žasto srityje, dešinio alkūnės sąnario srityje, dešinio riešo delniniame paviršiuje, kairės šlaunies srityje, dešinės šlaunies srityje, juosmens dešinėje.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų; pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Kaltinamasis padarė šešias nusikalstamas veikas, penkios iš jų priskiriamos prie nesunkų nusikaltimą, viena prie baudžiamojo nusižengimo, teismo buvo teistas ir iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų, vėliau teismo dar ne kartą nuteistas ir už tyčinius smurtinius nusikaltimus. Reikšminga, kad nagrinėjamoje byloje padarytos keturios nusikalstamos veikos prieš tuo metu buvusią jo sutuoktinę. A. D. paskutiniu metu būdamas laivėje nedirbo, daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumokėjęs (t.4, b.l. 1-28). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkiančia aplinkybę pripažintina, kad keturias nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja - asmenybę, kaltinamojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamų veikų darymas neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, be to, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

Kaltinamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis nedaro išvadų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, ankščiau taikyta probacija teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nes 2025 m. vasario 7 d. Alytaus teismo nutartimi buvo panaikintas bausimės vykdymo atidėjimas, o tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai - jei kaltinamojo atžvilgiu būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas visuomenėje.

Iki šio nuosprendžio priėmimo kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas 2025 m. birželio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2025 m. birželio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskira bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Civiliniai ieškiniai

Byloje pareikšti Vilniaus teritorinės liginių kasos, teisių perėmėjos Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 25,05 Eur sumai už nukentėjusiajai K. T. (t.3, b.l.15-16. t.5, b.l.36) suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįsti ir visiškai tenkintini.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajai K. T. suteiktų gydymo paslaugų kaina - 25,05 Eur, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žalą nukentėjusiųjų sveikatai padarė kaltinamasis A. D., savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 25,05 Eur už nukentėjusiosios K. T. gydymą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. pareiškė civilinį ieškinį 636,00 Eur sumoje (t.1, b.l.160). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinis ieškovas E. K. prašo priteisti 636,00 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nurodė, kad žalą sudaro išdaužytų buto dviejų langų stiklai ir nulaužta šarvo durų rankena. Kadangi kaltinamasis A. D. padarė žalą civiliam ieškovui savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, padarytos žalos neatlygino, ją pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, 636,00 Eur turtinės žalos atlyginimą civiliam ieškovui priteisiant iš kaltinamojo (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. T. pareiškė civilinį ieškininį (t.4, b.l.126-128) dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir prašė ją priteisti iš kaltinamojo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžiamas patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais. 2025 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje nukentėjusioji pareiškė, kad atsisako civilinio ieškinio ir papildomai paaiškino, kad su kaltinamuoju išsituokė 2025 m. kovo mėnesį, santuokoje susilaukė dviejų vaikų, dabar vėl bendrauja, ieškinio atsisako savo valia, dėl vaikų. Nukentėjusiosios atstovas advokatas J. Z. baigiamojoje kalboje nurodė, kad jo atstovaujamoji vardan ateities, vaikų atsisako civilinio ieškinio. Prokurorė baigiamosios kabos metu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kad ateityje, jeigu nukentėjusiosios nuomonė pasikeistų, galėtų ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka. Teismui nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios apsisprendimo atsisakyti ieškinio, nes juo buvo reikalaujama priteisti neturtinę žalą tik pačiai nukentėjusiajai, kuri yra pilnametė, sugebanti išreikšti savo valią ir byloje atstovaujama profesionalaus teisininko. Nenustatyta, kad ieškovės ieškinio atsisakymas, prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, be to civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti civilinio ieškinio (BPK 112 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškinio atsisakymas priimtinas. Ieškovei atsisakius ieškinio, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl kitų klausimų

A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 25 d. 13.47 val. iki 2024 m. liepos 26 d., 13.24 val. (t.3, b.l.30-36), nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. (t.3, b.l.52-54), 2024 m. rugsėjo 11d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų (t.3. b.l.79-90), laikinai sulaikytas 2024 m. lapkričio 5 d. 11.46 val. iki 2024 m. lapkričio 7 d. 10.10 val. (t.3, b.l. 111-116), nuo 2024 m. lapkričio 12 d. 22.10 val. iki 2024 m. lapkričio 13 d. 11.23 val. (t.3, b.l.132-138) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Daiktinius įrodymus – plaukų sruogą, plytos dalis, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam A. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateikta 2025 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. APD-2025-09686 patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo A. D. gynybos yra 719,88 Eur. Nukentėjusiajai K. T. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. ATS-2025-00451 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirta jos atstovu baudžiamojoje byloje advokatas J. Z.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Išteklių administravimo skyrius teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą K. T. sudaro 510,42 Eur (t.5. b.l. 71). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo bei turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo suimtas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nedirbantis, sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. D. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl K. T. 2024 m. liepos 25 d. sužalojimo) ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. sužalojimo) ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl K. T. 2024 m. lapkričio 1 d. sužalojimo) ir paskirti 7 mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl K. T. 2024 m. lapkričio 5 d. sužalojimo) ir paskirti 7 mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl K. T. 2024 m. lapkričio 12 d. sužalojimo) ir paskirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti, atliktą bausmės laiką ir įskaitytus laikus pagal 2025 m. birželio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.

A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. liepos 25 d. K. T.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. liepos 29 d. R. B.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. rugsėjo 10 d. R. B.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. liepos 26 d. (viena diena), 2024 m. rugsėjo 10 d. (viena diena) nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. suėmimas 20 dienų, laikinai sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. (dvi dienas), nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. (viena diena).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš A. D. 25,05 Eur (dvidešimt penkis eurus, 5 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25,05 eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš A. D. 636,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus, 00 ct) nukentėjusiojo E. K. naudai turtinei žalai atlyginti.

Priimti K. T. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktinius įrodymus – plaukų sruogą, plytos dalis, sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja L. L.