A. A. ir D. L. pagal BK 260 str., 369 str., 368 str., 376 str., 302 str., 4.62 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1653/2026

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00240-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Vidos Kisielienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė V. Kisielienė prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos teismo 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį dėl A. A. pripažinimo kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį dėl A. A. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir perduoti bylą panaikintoje dalyje iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 302 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. A. rado asmens tapatybės kortelę ir ją laikė keturias dienas iki tol, kol ji buvo rasta ir paimta kratos metu. BK 302 straipsnio dispozicija nesieja baudžiamosios atsakomybės taikymo su dokumento radimu, be to, šio straipsnio dispozicijoje nėra apibrėžtas dokumento neteisėto laikymo terminas. Todėl nagrinėjamu atveju yra aktualu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.62 straipsnio 2dalis, kuri numato, kad asmuo, radęs daiktą, privalo grąžinti jį pametusiam, jeigu toks asmuo nežinomas, pamestas daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali ar nenori jo saugoti. Todėl analizuojant CK 4.62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jas vertinant kartu su BK 302 straipsnio 1 dalimi, kasatorės įsitikinimu, baudžiamoji atsakomybė už rasto asmens dokumento laikymą negali būti taikoma tuo atveju, kai nustatoma, jog rasto dokumento laikymas yra trumpesnis nei savaitė.

Be to, kasatorė atkreipia dėmesį, kad nuteistojo A. A. rasta asmens tapatybės kortelė buvo negaliojanti, ją pametęs asmuo buvo pasidaręs naują, todėl ji nelaikytina dokumentu, kadangi neįtvirtina juridinę reikšmę turinčios informacijos - nei asmens tapatybės, nei jo pilietybės, nei jokios kitos informacijos.

Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, neįvertino BK 302 straipsnio 1 dalies santykio su CK 4.62 straipsnio 2 dalimi.

Kasatorės įsitikinimu buvo pažeista nuteistojo A. A. teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 6, 7 dalys, 219 straipsnio 3 punktas, 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio1-3 dalys). Visų pirma, kaltinamajame akte nuteistojo dvi padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo aprašytos analogiškai, nenurodant jokių nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybių, todėl nebuvo įmanoma atskirti inkriminuojamų veikų ir suprasti, kuo A. A. yra kaltinamas. Pirmosios instancijos teismas šių trūkumų nepaisė, o apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisakė. Antra, pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. A. dvi veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikavęs kaip tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nuteisė A. A. pagal faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte. Be to, gynyba nebuvo informuota apie galimą šių nusikalstamų veikų perkvalifikavimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas esmingai nepakeitė veikos faktinių aplinkybių. Trečia, apeliacinės instancijos teismas, nepranešęs nuteistajam A. A., jo veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį perkvalifikavo į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nustatė naujas veikos faktines aplinkybes. Kadangi apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, tokiu būdu taip pat buvo pabloginta nuteistojo A. A. teisinė padėtis.

Taip pat kasacinis skundas argumentuojamas ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus - asmens darytus pervedimus kriptovaliuta nuteistajam A. A., kito nuteistojo D. L. parodymus, kriptovaliutos judėjimus iš nuteistojo sąskaitos į kitas sąskaitas, nuteistųjų D. L. ir A. A. pokalbius, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir netinkamai taikė BK 260 straipsnio 3 dalį. Nesant tikslių duomenų apie galimai platintą medžiagą ir jos kiekius, nuteistojo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. A. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nenurodė konkretaus didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo laiko, vietos, būdo, kokiems asmenims buvo platinamos narkotinės ar kitokios medžiagos. Tokiu būdu pažeistas ir BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Šioje baudžiamojoje byloje kasacinis skundas dėl nuteistojo A. A. atžvilgiu priimtų skundžiamų žemesnės instancijos teismų nuosprendžių yra paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ankstesnį nuteistojo A. A. kasacinį skundą, konstatavusi, kad pastarasis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės kasacinį skundą teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti ankstesnį skundą.

Nors naujai pateiktas kasacinis skundas nėra identiškas, tačiau argumentai dėl BK 302 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies taikymo, įrodymų vertinimo ir teisės į gynybą pažeidimo iš esmės yra tie patys, kurie buvo nurodyti ankstesniame kasaciniame skunde. Naujai pateiktas kasacinis skundas, kaip matyti iš jo turinio, grindžiamas tais pačiais su faktinių bylos aplinkybių vertinimu susijusiais argumentais, taip pat nepagrįstais argumentais dėl BPK pažeidimų. Dėl šių argumentų buvo išsamiai pasisakyta atrankos kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutartyje, todėl dar kartą juos vertinti nėra teisinio pagrindo. Todėl teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. A. gynėja trūkumų, nurodytų ankstesnėje nutartyje, neištaisė. Kasaciniame skunde nesuformuluoti nauji teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. A. gynėjos kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Vidos Kisielienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis

Darius Kantaravičius