A. L. pagal BK 182 str., 300 str., 369 str., 368 str., 376 str., 382 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1272/2026

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00654-2012-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas) ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Karolio Rugio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir nuteistąjį A. L. išteisinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimus, lėmusius neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą bei akivaizdžiai nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nuteistojo A. L. veiksmai kvalifikuoti klaidingai, pagrįstos abejonės buvo vertinamos ne jo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, užuot atlikus objektyvų, nešališką ir visapusišką įrodymų tyrimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančios bendrininkavimą, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad jis eismo įvykio metu bendrininkavo su kitais nuteistaisiais, nors byloje nebuvo atskleista ir įrodyta būtina bendrininkavimo sudėtis. Vienintelis tariamas bendrininkavimo „įrodymas“ yra telefoninis pokalbis tarp kitų nuteistųjų, kuriame jis nedalyvavo ir apie kurį nieko nežinojo. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to netinkamai kvalifikavo veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį. A. L. asmeniškai jokių lėšų negavo ir į jas nepretendavo. Priešingai, tariamas jo „suinteresuotumas“ tyčia sudaužyti savo transporto priemonę, rizikuojant sveikata ir mažinant automobilio rinkos vertę be jokios finansinės naudos, prieštarauja elementariai logikai ir paneigia savanaudišką motyvą, būtiną BK 182 straipsnio taikymui. Nurodoma, kad buvo pažeistos ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos neužtikrinant A. L. teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Kaltinamasis aktas surašytas dar 2019 m. gruodžio 30 d., bylos nagrinėjimas vien pirmosios instancijos teisme truko daugiau nei trejus metus, o apeliacijoje dar dvejus, nors faktinė fabula (vienas 2015 m. eismo įvykis) nebuvo tokio išimtinio sudėtingumo. Visą šį laiką A. L. patyrė nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą ir suvaržymus. Teismas atmetė prašymus išskirti jo epizodą į atskirą bylą, taip tiesiogiai prisidėdamas prie vilkinimo, kadangi posėdžiai nuolat strigo dėl kitų kaltinamųjų neatvykimo. Nors pirmosios instancijos teismas šį pažeidimą formaliai pripažino, jis nebuvo pritaikytas realiam asmens teisių atkūrimui ar bausmės individualizavimui, pavyzdžiui taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, proceso metu nebuvo užtikrinta teisė ir į nešališką ir nepriklausomą teismą. Teisėjas V. Berezovskij viešai pripažino patyręs spaudimą iš valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės, tačiau prokurorė nebuvo nušalinta. Procese buvo gausu ir kitų pažeidimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde nurodant, kad buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl A. L. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo. Skunde kritikuojamas žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas, keliami įrodymų pakankamumo, faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir kasatoriaus kaltei pagrįsti klausimai, kartu pateikiant subjektyvų, A. L. palankų byloje nustatytų faktų interpretavimą ir darant išvadą, kad transporto priemonių susidūrimas realiai įvyko, o kasatorius įvykyje atsidūrė atsitiktinai. Taigi jis nusikalstamos veikos nepadarė.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio argumentais iš esmės siekiama pakartotinio, A. L. palankaus byloje esančių įrodymų vertinimo, kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai, nustatymo. Tačiau tokie faktinio pobūdžio argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, o teisinių argumentų, kurie pagrįstų BPK 369 straipsnyje nustatytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, kasaciniame skunde nėra nurodyta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis kasacinio skundo argumentų (pernelyg ilgo baudžiamojo proceso, bylos išskyrimo, teismo nešališkumo pažeidimo, prokurorės elgesio, bendrininkavimo) yra analogiški nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos išsamiai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų neatitikimo įstatymo reikalavimams.

BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą teismo sprendimą. Kasatoriai prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, taigi prašymas yra suformuluotas neatsižvelgiant į BPK 382 straipsnio nuostatas.

Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Karolio Rugio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius