Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. T-90 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-425 panaikinimo

Teismingumo byla Nr. T-47/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01489-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2016 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovų Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. T-90 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-425 panaikinimo,

n u s t a t ė:

ieškovai byloje prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. T-90 „Dėl Šiaulių arenos techninio projekto“ bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. A-425 „Dėl leidimo naudoti Šiaulių arenos techninį projektą“, priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad byloje kilęs klausimas dėl administracinių aktų neteisėtumo. Ieškovų teigimu, ginčijami administraciniai aktai yra ydingi savo turiniu, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui (kuriame įtvirtintas savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuriuo remiantis, visi savivaldybės tarybos priimti teisės aktai turi būti teisėti, pagrįsti įstatymų, poįstatyminių aktų normomis), 16 straipsnio 2 dalies 26 punktui (įtvirtinančiam, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui (kuriame įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktui (numatančiam, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba), nes: įstatymai nenumato savivaldybės tarybai tokios teisės, kaip pritarimas leisti atlikti tam tikrus veiksmus. Ieškovų vertinimu, savivaldybės tarybos pritarimas, kad savivaldybės administracija realizuotų autorių turtinę teisę į kūrinį, nereglamentuotas jokiais teisės aktais, numatančiais savivaldybės tarybos kompetenciją. Be to, savivaldybės tarybos sprendimas buvo skirtas savivaldybės administracijai, o ne savivaldybės admininistracijos direktoriui, todėl 2013 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. A-425 negalėjo būti priimtas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras v. UAB,,Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTAtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-490-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-490-469/2015">3K-3-490-469/2015</a>, konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybė, nebeturėdama turtinių autoriaus teisių į techninį projektą (po Šiaulių Aukštabalio multifunkcinio komplekso pastatymo), t. y. nebeturėdama jokio materialinio teisinio pagrindo, priėmė ginčijamus administracinius aktus dėl svetimų, priklausančių IĮ „E. M. studija” ir UAB „Dviejų grupė“, turtinių teisių realizavimo. Po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo tapo aišku, kad ginčijamas sprendimas ir įsakymas yra neteisėti, nes juos priimant buvo remiamasi teisės aktų straipsniais ir punktais, kurie kalba apie nuosavybės teisę.

Atsakovų atstovas advokatas Virgilijus Kaupas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje atsakė į šios bylos esminį klausimą, kad tiek savivaldybės taryba, tiek savivaldybės administracijos direktorius neturėjo Šiaulių arenos techninio projektų autorinių nuosavybės teisių į šios arenos techninę dokumentaciją ir savivaldybės institucijos negalėjo priimti jokių administracinių aktų dėl leidimo ar neleidimo pasinaudoti techniniu projektu. Atsakovai tokių sprendimų nepriėmė, nes areną Ukrainoje buvo ruošiamasi statyti ne pagal Šiaulių miesto savivaldybės disponuojamą techninę dokumentaciją, o pagal darbo projektą, kurį „Panevėžio statybos trestas“ pardavė už 1200000 litų tretiesiems asmenims. Nurodė, jog Ukrainos subjektai į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi kaip į Šiaulių arenos statytoją, valdančią Šiaulių areną, mandagumo prašymu, kad savivaldybė pasisakytų dėl galimybės tenkinti Ukrainos subjektų „Panevėžio statybos trestui“ prašymą pagal „Panevėžio statybos tresto“ disponuojamą darbo projektą statyti areną Ukrainoje. Atsakovų vertinimu, ginčo administraciniai aktai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

Šiaulių teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad jam kilo abejonių, ar Šiaulių apylinkės teismas yra kompetentingas spręsti šią bylą, t. y. ar sprendimo byloje priėmimo dienai dėl naujai paaiškėjusių prejudicinių faktų nepakito šios bylos teismingumas. Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. T-90, kuriuo buvo nuspręsta pritarti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija leistų realizuoti autorių turtinę teisę į kūrinį – naudoti Šiaulių Aukštabalio multifunkcinio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį ir projektinius pasiūlymus su vizualizacija vykdant multifunkcinių kompleksų statybos projektus 2015 m. Europos krepšinio čempionatui Ukrainoje, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-425, kuriuo buvo leista realizuoti autorių turtinę teisę į minėtą kūrinį – teisėtumo klausimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir ją perdavė Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad keliamas ginčas dėl leidimo naudoti savivaldybės pagal 2004 m. balandžio 10 d. projektavimo darbų sutartį įgytą turtą – Šiaulių Aukštabalio multifunkcinio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį ir projektinius pasiūlymus su vizualizacija; ginčijami savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus aktai, kuriais suteikiamas leidimas naudoti Šiaulių Aukštabalio multifunkcinio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį ir projektinius pasiūlymus su vizualizacija, yra priimti ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant savivaldybės turto savininko teises; pareiškėjo teigimu, ginčijamas leidimas naudoti minėtą savivaldybės turtą buvo suteiktas pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias disponavimą viešąja nuosavybe, taigi ginčas šiuo atveju iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Šiaulių apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau nurodyta nutartimi konstatavo šiai bylai esminės reikšmės turinčias aplinkybes, jog „<...> Šiaulių miesto savivaldybė 2004 m. balandžio 10 d. sutarties pagrindu įgijo autorių turtinę teisę vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį, t. y. Šiaulių miesto Aukštabalio kompleksą atitinkamame sklype (adresu (duomenys neskelbtini)), šia teise pasinaudojo <...> autorių turtinė atgaminimo teisė – vieną kartą realizuoti kūrinį (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – buvo perduota su sutartyje aiškiai apibrėžtomis šios teisės įgyvendinimo ribomis (panaudojimo būdu) – vieną kartą realizuoti duotajame sklype, iš ši teisė buvo įgyvendinta. <...> Šiaulių miesto savivaldybės administracija autoriaus turtines teises į techninį projektą, kaip į autorių teisių objektą (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įgijo tik vieną kartą realizuoti kūrinį, ir įgyvendinta ši turtinė atgaminimo teisė pasibaigė, darytina išvada, kad savivaldybei neturint ginčo teisių į projektą, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė jas pažeidė <...>“. Tad minėtoje, prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčioje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje kontstatuotų faktų kontekste paaiškėjo, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus aktų priėmimo momentu Šiaulių miesto savivaldybė pagal tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir IĮ „E. M. studija“ (projektuotojos) pasirašytą 2004 m. balandžio 10 d. projektavimo darbų sutartį, neturėjo autorių turtinių teisių, t. y. nuosavybės subjekto (turto savininko) teisių, į kūrinį - Šiaulių miesto Aukštabalio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį bei projektinius pasiūlymus su vizualizacija. Minėti prejudiciniai faktai rodo, kad ginčijami savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus aktai buvo priimti ne įgyvendinant savivaldybės turto savininko teises, o yra priimti viešojo administravimo srityje, t. y. byloje nagrinėjamas šalių ginčas ne dėl teisinių santykių, susijusių su civilinių teisių objekto – autoriaus turtinės teisės į kūrinį – perleidimu neatlygintinai naudotis, tačiau dėl viešojo administravimo srityje priimtų aktų teisėtumo. Šias išvadas pagrindžia ir bylos šalių reikalavimų ir atsikirtimų argumentacija, kad į Šiaulių miesto savivaldybę dėl leidimo naudoti Šiaulių arenos projektinę dokumentaciją buvo kreiptasi mandagumo prašymu, ginčijami savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus aktai nesukėlė jokių teisinių pasekmių kuriems nors iš subjektų. Šio ginčo išsprendimas neturės įtakos asmenų nuosavybės teisėms, byloje sprendžiamas administracinio teisinio pobūdžio klausimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui kilo pagrįsta abejonė, ar Šiaulių apylinkės teismas, kaip bendrosios kompetencijos teismas, yra kompetentingas spręsti ginčą.

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Aptariamos bylos rūšinio teismingumo klausimas jau buvo išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartimi. Šia nutartimi buvo konstatuota, kad ginčas iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovų Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. T-90 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-425 panaikinimo grąžinti Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

teisėjas

Dainius Raižys