A. K. pagal BK 182 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-189-648/2016

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00080-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.7.4; 1.2.18.10; 1.2.29.1.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžių.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžiu A. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 182 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506,02 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt, t. y. 2259,04 Eur) dydžio bauda, pagal 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506,02 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jų apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta – 60 MGL (7800 Lt, t. y. 2259,04 Eur) dydžio bauda.

Iš A. K. priteista Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2807,60 Lt (813,13 Eur).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos jų apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 60 MGL (7800 Lt, t. y. 2259,04 Eur) dydžio bauda.

Be to, šiuo nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendis. Iš A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo pašalinta faktinė aplinkybė, kad ji laikė prie savęs žinomai netikrus UAB,,Junasa“ degalinės vardu pagamintus elektroninio kasos aparato kvitus.

Taip pat šiuo nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalis dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalies patenkinimo ir byloje pareikštas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 4155,76 Lt (1203,59 Eur) paliktas nenagrinėtas.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Toje pačioje byloje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kurio dalis panaikinta ir pakeista apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas, tačiau šios teismų nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. A. K. pirmosios instancijos teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, dirbdama UADBB „Š“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2007 m. gegužės – 2009 m. lapkričio mėn., UADBB „Š“ buhalterei R. A. kartu su suklastotais lengvojo automobilio kelionės lapais pateikė žinomai netikrus UAB „J“ degalinės (duomenys neskelbtini), kasos aparato kvitus kompensacijai už patirtas važiavimo išlaidas apskaičiuoti ir apmokėti, vėliau pinigai buvo pervesti į A. K. banko sąskaitą; taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą UADBB „Š“ priklausančius pinigus – iš viso 29 340,02 Lt (8497,46 Eur);

be to, ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, dirbdama UADBB „Š“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikė prie savęs iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko žinomai netikrus UAB „J“ degalinės (duomenys neskelbtini), vardu pagamintus elektroninio kasos aparato kvitus (toliau – EKA kvitus): 2007 m. balandžio mėn. 4 vnt., gegužės mėn. 3 vnt., birželio mėn. 4 vnt., liepos mėn. 4 vnt. (2 vnt. iš jų davė A. Z.), 2007 m. rugpjūčio mėn. 2 vnt., rugsėjo mėn. 2 vnt., spalio mėn. 3 vnt., lapkričio mėn. 5 vnt. (2 vnt. iš jų buhalterei pateikė J. J. (L.) vardu), gruodžio mėn. 3 vnt., 2008 m. sausio mėn. 1 vnt., kovo mėn. 4 vnt., balandžio mėn. 5 vnt. gegužės mėn. 4 vnt., spalio mėn. 6 vnt., lapkričio mėn. 9 vnt., gruodžio mėn. 7 vnt., 2009 m. sausio mėn. 7 vnt., vasario mėn. 9 vnt., kovo mėn. 9 vnt., balandžio mėn. 17 vnt. (9 vnt. iš jų buhalterei pateikė J. P. vardu), gegužės mėn. 16 vnt. (9 vnt. iš jų buhalterei pateikė J. P. vardu), birželio mėn. 7 vnt., liepos mėn. 11 vnt., rugpjūčio mėn. 10 vnt., rugsėjo mėn. 9 vnt., spalio mėn. 4 vnt.; po to, tęsdama nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki atitinkamo mėnesio pabaigos, žinomai netikrus kasos aparato kvitus kaip tikrus pateikė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai UADBB „Š“ buhalterei R. A., kuri, pagal pateiktus kasos aparato kvitus ir A. K. nurodytus duomenis apie jos per mėnesį nuvažiuotą atstumą, užpildė ir pasirašė lengvojo automobilio kelionės lapus, skirtus A. K. kompensacijai už patirtas važiavimo išlaidas apskaičiuoti ir apmokėti; po to pati A. K. buhalterės R. A. užpildytus lengvojo automobilio kelionės lapus patvirtino savo parašu, taip panaudojo žinomai netikrus dokumentus – kasos aparato kvitus – ir suklastojo nurodytų mėnesių lengvojo automobilio kelionės lapus;

be to, A. K. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 17 d., būdama UADBB „Š“ direktore, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagal 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 17 d. pavedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai UADBB „Š“ buhalterei R. A. įtraukti į UADBB „Š“ buhalterinę apskaitą suklastotus kelionės lapus (12 vnt.) su žinomai netikrais UAB „J“ vardu pagamintais EKA kvitais (31 vnt.), kurių pagrindu buvo suklastoti minėtieji lengvojo automobilio kelionės lapai, o, juos panaudojus, buvo išmokėtos kuro išlaidos A. K., A. Z. ir J. J., dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UADBB „Š“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir A. K. apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies: 1) panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. ir A. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują nuosprendį – A. K. ir A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisino, jiems nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); 2) pakeitė nuosprendį: pašalino iš A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo faktinę aplinkybę, kad ji laikė prie savęs žinomai netikrus UAB,,J“ degalinės vardu pagamintus elektroninio kasos aparato kvitus; panaikino nuosprendžio dalį dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio patenkinimo ir civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

2. Kasaciniu skundu nuteistoji A. K. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir jai baudžiamąją bylą nutraukti. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 20 straipsnis) ir netinkamai taikė baudžiamąją įstatymą (BK 222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), o tai sukliudė teismams priimti teisingus sprendimus.

2.1. Kasatorė nurodo, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-515-976/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2013">2K-316/2013</a>, 2K-515-976/2015). Pasak nuteistosios, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pripažįstant ją kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų panaudojimo), turėjo būti įrodinėjamas ne tik žinojimas, kad degalinės kasos čekiai netikri ir ji sąmoningai juos pateikė, sąmoningai pasirašė kelionės lapus, į kuriuos šie kasos čekiai buvo įtraukti, bet ir tai, ar šių netikrų degalinės kasos čekių patekimas į UADBB „Š“ apskaitą sukėlė žalingų padarinių.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas A. K. tyčią panaudoti netikrus degalinės čekius pagrindė tuo, jog kasos kvituose neatitinka LTF logotipo forma, neteisingai nurodytos degalinės operatorių pavardės bei kuro kainos, neatitinka kvitų numerių eiliškumas pagal kvitų atspausdinimo laiką, netikri antspaudai, UAB „J“ rekvizituose nenaudojamas žodis „Degalinė“. Tačiau kasatorė pažymi, kad šie požymiai, patvirtinantys kasos čekių netikrumą, nustatyti išsamaus tyrimo metu, o eiliniam klientui, nežinančiam visų šių niuansų, neįmanoma nustatyti, jog čekis netikras. Skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog UAB „J“ degalinėje kasatorė negalėjo gauti netikrų čekių, nes jų duomenys nesutampa su UAB „J“ pateiktų kasos juostų duomenimis, be to, UAB „J“ vyriausioji finansininkė parodė, kad, kurą pilantis iš pistoleto, informacija apie įsipiltą kurą automatiškai fiksuojama kasos aparate, prijungtame prie kuro kolonėlės, ir pan. Pasak kasatorės, tokie teismo argumentai nelogiški, nes suprantama, kad netikrų čekių duomenys negali atsispindėti legalioje apskaitoje, negali būti naudojami tikri antspaudai ir pan. Taigi, anot nuteistosios, būtų naivu tikėtis, kad UAB „J“ pripažintų klientams teikusi netikrus kasos čekius.

Kasatorė teigia, kad UADBB,,Š“ buvo konfliktinė situacija tarp bendrovės akcininkų, dėl kurios ji neatmeta kasos čekių sukeitimo buhalterijoje versijos. Nuteistoji nurodo, kad degalinių kasos čekiai būdavo pateikiami buhalterei R. A., kuri juos suklijuodavo, užpildydavo kelionės lapus, o ji pasirašinėdama jų netikrindavo, pasitikėdavo buhaltere. Pasak nuteistosios, beveik visais atvejais kuro čekiai suklijuoti ant atskiro lapo, ant kurio niekas nepasirašęs, juos klijavo buhalterė (tą ji patvirtino), o įsigyto kuro priėmimo aktuose nurodyti tik čekių numeriai, datos, sumos ir kuro kiekis, tačiau, kokios degalinės tie čekiai, nėra nurodyta. Kasatorė nurodo, kad byloje nebuvo paskirtas dokumentų techninis tyrimas ar ekspertizė, todėl teismas negalėjo teigti, jog kvitai nebuvo perklijuoti.

A. K. nurodo, kad, akcininkams ją apkaltinus netikrų kasos čekių pateikimu, jai tie dokumentai nebuvo parodyti, o vienos akcininkės sutuoktinis (S. Z.) net reikalavo iš jos pinigų, žadėdamas susitarti, jog FNTT netirtų netikrų degalinės kvitų, nors joks tyrimas nebuvo pradėtas (dėl turto prievartavimo STT buvo pradėtas tyrimas). Skunde teigiama, kad byloje esantys duomenys apie ginčus dėl pelno paskirstymo akcininkams įrodo, jog įmonėje vyko neskaidrūs procesai ir nėra paneigta, kad netikri degalinės kvitai atsirado norint akcininkę A. K. išstumti iš įmonės ir neišmokėti jai priklausančio komisinio mokesčio.

Pasak kasatorės, šiuo konkrečiu atveju, veikai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti būtini žalingi padariniai neatsirado, nes apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas ją pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad nepaneigta, jog darbo reikalais nuteistoji nuvažiavo kelionės lapuose nurodytus atstumus, jog bendrovėje nustatyta tvarka jai buvo kompensuotos išlaidos kurui įsigyti, kad įmonė pretenzijų dėl išmokėtų kompensacijų už kurą neturi.

2.2. Skunde pažymima, kad pirmiau nurodyti argumentai turėtų paneigti nuteistosios kaltę ir tyčią į apskaitą įtraukti netikrus degalinės kasos čekius, ir tai yra pagrindas kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį faktines aplinkybes pripažinti nepagrįstomis ir A. K. išteisinti, neįrodžius jos kaltės.

Pasak kasatorės, nepagrįstos ne tik faktinės aplinkybės, bet ir jai inkriminuotos pasekmės – negalėjimas nustatyti UADBB „Š“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus. Nuteistoji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, ją išteisindamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pripažino, jog faktiškai ūkinės operacijos įvyko, kuras buvo sunaudotas įmonės veikloje ir už jį jai buvo kompensuota. Nenustatyta, kad būtų buvę kompensuota per daug ar per mažai, todėl vien tai, jog į apskaitą įtraukti netikri dokumentai, anot kasatorės, nesukelia BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pasekmių. Skunde pažymėta, kad, esant specialisto išvadai apie BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų padarinių buvimą, galutinę išvadą apie jų buvimą ar nebuvimą, daro teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Tačiau, kasatorė teigia, kad šiuo atveju teismas padarė nepagrįstą išvadą, prieštaraujančią paties teismo pripažintoms aplinkybėms, todėl ją nepagrįstai nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kasatorė nurodo, kad šioje byloje teismas jos kaltę dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pagrindė ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada ir specialistės paaiškinimais teisme. Skunde pažymėta, kad išvadą, jog yra kilę baudžiamajai atsakomybei būtini padariniai – iš dalies negalima nustatyti UADBB „Š“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus, specialistė padarė remdamasi vien tuo, kad A. K. vadovavimo įmonei laikotarpiu prie kelionės lapų buvo pridėta netikrų degalinės EKA kvitų, tačiau visiškai nėra jokių aiškių motyvų, kokiu būdu tokių kvitų buvimas trukdo nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Iš specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų matyti, kad ūkinių operacijų, būtent kompensacijų už darbo reikalais naudojant asmeninius automobilius sunaudotą kurą mokėjimas, vertintas tik pagal dokumentinę formą (netikrus EKA kvitus ir kelionės lapus), bet ne pagal jų turinį ir ekonominę prasmę. Degalinės EKA kvitas patvirtina degalinėje įvykusią ūkinę operaciją ir jis nėra vienintelis rodiklis, kuriuo remiantis buvo mokamos kompensacijos savus automobilius darbo reikalais naudojantiems UADBB „Š“ darbuotojams. Kelionės lapuose yra nurodyti važiavimo maršrutai, atstumai ir byloje nėra paneigta, kad A. K. inkriminuotame kaltinime nurodytuose kelionės lapuose tie duomenys neatitinka tikrovės, kad tie važiavimai buvo atlikti ne darbo reikalais. Kompensacijos už kurą buvo mokamos ne šiaip pagal pateiktame degalinės EKA kvite nurodytą už degalus sumokėtą pinigų sumą, bet skaičiuojant pagal vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintas kuro sunaudojimo normas atitinkamam automobiliui, netikras degalinės EKA kvitas nepaneigia kitų kelionės lapuose fiksuotų duomenų apie automobilio panaudojimą įmonės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kasatorė teigia, kad visiškai nesuprantama, kas trukdo nustatyti UADBB „Š“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2007 ir 2008 metus. Skunde pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalį, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Konkrečiu atveju sunaudoto kuro nurašymo aktus užpildydavo UADBB „Š“ buhalterė R. A.. Todėl, pasak kasatorės, už konkrečių duomenų nurašant kurą įrašymą į sunaudoto kuro nurašymo aktus buvo atsakinga UADBB „Š“ buhalterė R. A.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodoma, jog neva negalima nustatyti UADBB „Š“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus. Tačiau kasatorė pažymi, kad FNTT prie VRM Šiaulių apygardos valdybos specialistas savo išvadoje nustato konkrečias sumas, t. y. sumas, kuriomis disponuoja UADBB „Š“ 2007 ir 2008 metais. Duomenų, kad negalima nustatyti UADBB „Š“ 2007 ir 2008 metais kreditorių ir įsipareigojimų dydžio byloje apskritai nėra, nes pinigai už kurą išmokėti kvitus pateikusiems asmenims, o ne tiesiogiai kuro tiekėjams. Todėl kasatorė teigia, kad akivaizdu, jog galima nustatyti UADBB „Š“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2007 ir 2008 metus. Skunde nurodyta, kad FNTT prie VRM Šiaulių apygardos valdybos specialistė savo išvadoje prieštarauja pati sau, nes iš esmės ji gali suskaičiuoti ir suskaičiuoja visas sumas, tačiau kyla klausimas, kaip galima suskaičiuoti visas sumas, jei negalima nustatyti UADBB „Š“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Skunde pažymėta, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma skirti ekspertizę byloje esantiems prieštaravimas tarp civilinio ieškovo atstovo parodymų ir FNTT prie VRM Šiaulių apygardos valdybos specialistės išvados bei paaiškinimų pašalinti, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkino.

Teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju teismui pripažinus, jog visos kaltinime nurodytos sumos pagal suklastotus kuro kvitus buvo išmokėtos nuteistajai A. K. teisėtai, akivaizdu, jog galima nustatyti ir UADBB „Š“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2007 ir 2008 metus.

2.3. Kasatorė teigia, kad turėtų būti spręstinas klausimas, ar ji yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Nuteistoji nurodo, kad yra pripažinta kalta dėl to, jog nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 17 d., būdama UADBB „Š“ direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes pavedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai įmonės buhalterei R. A. įtraukti į buhalterinę apskaitą suklastotus lengvojo automobilio kelionės lapus su žinomai netikrais degalų įsigijimo kasos kvitais. Atkreiptas dėmesys į tai, kad byloje apklausta buhalterė R. A. parodė, jog jai įmonės darbuotojai paduodavo degalų įsigijimo kasos kvitus, ji šiuos suklijuodavo, užpildydavo lengvojo automobilio kelionės lapus ir tada pateikdavo juos pasirašyti patiems įmonės darbuotojams, tarp jų ir A. K.. R. A. neparodė, kad A. K. jai būtų davusi nurodymą netikrus degalų įsigijimo kvitus įtraukti į apskaitą ar būtų davusi kitus neteisėtus nurodymus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija, galiojusi A. K. inkriminuotų veikų padarymo metu) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), 11 straipsnio 1 dalis numatė, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi, kasatorė teigia, kad už į įmonės apskaitą įtraukiamų dokumentų teisingumą buvo atsakinga UADBB „Š“ vyr. buhalterė, todėl vyr. buhalterė ir yra atsakinga už tai, kad į apskaitą buvo įtraukti netikri degalų įsigijimo kasos čekiai. Pasak kasatorės, būtent UADBB „Š“ vyr. buhalterė turėjo patikrinti, ar pateikti kuro įsigijimo čekiai atitinka jiems keliamus reikalavimus, t. y. turi visus privalomus rekvizitus. Byloje nustatyta, kad kuro čekiai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes privalomas rekvizitas (raidės LTF) buvo nepasvirusios, o stačios. Skunde teigiama, kad tai, jog A. K. vyr. buhalterei padavė netikrus degalų įsigijimo kasos čekius, nėra buhalterinės apskaitos organizavimas, nes jokių neteisėtų nurodymų vyr. buhalterei ji nedavė, degalų įsigijimo kvitus A. K. vyr. buhalterei padavė kaip ir bet kuris darbuotojas ir tai nesusiję su jos, kaip direktorės, įgaliojimais.

2.4. Taip pat skunde nurodyta, kad šioje byloje, net ir nustačius, jog A. K. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių, yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo ir jai bylą nutraukti, nes byloje nustatyta, kad UADBB „Š“ ūkinės operacijos faktiškai vyko, kuras buvo sunaudotas įmonės veikloje, A. K. už kurą buvo kompensuota įmonėje nustatyta tvarka, žala niekam nepadaryta.

3. Atsiliepimu į nuteistosios A. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Songailienė prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų padaryta nebuvo, todėl tenkinti kasatorės A. K. kasacinį skundą nėra pagrindo. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, o kasatorės A. K. kaltė visiškai įrodyta liudytojų R. A., A. K., J. P. –B., J. L., UAB „J“ vyriausiosios finansininkės R. D., specialistės D. Bareikienės parodymais ir byloje esančiais degalinės kvitais. Prokurorė teigia, kad teismas pagrįstai pripažino A. K. kalta pateikus buhalterinei apskaitai 176 vnt. (kartu su nuteistuoju A. K.) netikrų degalinės kasos kvitų ir jų pagrindu suklastojus kelionės lapus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepime nurodyta, kad byloje buvo atliktas specialisto tyrimas, kurio metu nustatyta, jog dėl 176 vnt. netikrų UAB „J“ vardu išduotų EKA kvitų už 35 589,74 Lt įrašymo į UADBB „Š“ 2007-2009 m. buhalterinę apskaitą ir kuro išlaidų apmokėjimo pagal netikrus UAB „J“ vardu išduotus kvitus iš dalies nebuvo galima nustatyti UADBB „Š“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. Prokurorė pažymi, kad šią išvadą specialistė D. Bareikienė patvirtino ir teisme, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už teisingą apskaitos organizavimą, padarė teisingą išvadą, kad kasatorė pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kasaciniame skunde išreikštą argumentą dėl nuteistajai A. K. galimo BK 37 straipsnio taikymo prokurorė laiko nepagrįstu, nes jos padarytos nusikalstamos veikos nelaikytinos mažareikšmėmis, o paskirta bausmė tinkama ir pagrįsta.

4. Nuteistosios A. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo ribų

5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendina bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Nuteistosios A. K. kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl, kasatorės nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Dėl to kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai iš esmės atitinka BPK 369 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Kartu kasatorės skunde yra ir teiginių, kuriais ji iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo (pvz., kasos kvitų sukeitimo buhalterijoje versija; prielaidos, kad netikrus kvitus ji galėjo gauti UAB „J“ degalinėje ir pan.) bei įrodymų vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų taikymu.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistoji A. K. kelia klausimą dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo. Kasatorės manymu, jei būtų nustatyta, kad jos veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymiai, būtų pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo ir bylą dėl jos nutraukti. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad toks klausimas nebuvo keliamas nuteistosios A. K. apeliaciniame skunde ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis kasacinio skundo argumentas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir yra nenagrinėtinas.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismų išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>).

6.1. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, pripažįstant A. K. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus nustatė, kad kaltinamosios A. K. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atliko byloje dalinį įrodymų tyrimą. Teismas apklausė byloje išvadą pateikusią specialistę D. Bareikienę, liudytoją V. D., nuteistuosius, paskyrė dokumentinę ekspertizę, apklausė ją atlikusią ekspertę V. Martinaitienę, taip pat paskyrė papildomą ir pakartotinę dokumentines ekspertizes, prijungė prie bylos ir ištyrė naujus rašytinius dokumentus. Dar kartą išanalizavęs ir įvertinęs liudytojų A. K., R. D., R. A., J. P. -Balčiūnienės, J. L., A. Z., A. Z., A. V., taip pat pačių kaltinamųjų A. ir A. K. parodymus, specialistės D. Bareikienės, ekspertės V. Martinaitienės paaiškinimus, specialistų išvadas, teismo ekspertizės aktų išvadas bei kitus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos įrodymai patvirtina, jog A. K. padarė jai inkriminuotas minėtas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistosios A. K. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize: teismas įvertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą.

6.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, vertinimo atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, baudžiamojo proceso įstatymo esminių pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nėra nustatyta (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

7. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką dokumentu laikomas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-200/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-200/2008">2K-7-200/2008</a>, 2K-7-251/2013, 2K-421-139/2015 ir kt.). BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Kvalifikuojant veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ar disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, o tai gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19/2014">2K-19/2014</a> 2K-210/2014, 2K-271-648/2015).

7.1. Kasatorė kasaciniame skunde, kaip ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, neigė žinojusi, kad minėti EKA kvitai buvo suklastoti, ir kėlė versiją, jog jos pateikti tikri kvitai, kilus nesutarimams tarp akcininkų, galėjo būti sukeisti netikrais. Teismai šias kasatorės gynybos versijas byloje tyrė ir pasiremdami ištirtų įrodymų visuma motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas. Byloje teismai nustatė, kad A. K. disponavo netikrais UAB,,J“ vardu pagamintais elektroniniais kasos aparato kvitais (165 vnt.), kuriuos panaudojo pateikdama UADBB,,Š“ buhalterijai ir kurių pagrindu suklastojo tikrus dokumentus – lengvojo automobilio kelionės lapus (29 vnt.). Teismai konstatavo, kad kasos kvitai netikri, nes neatitiko nustatytų dokumento rekvizitų reikalavimų ir nebuvo atspausdinti UAB,,J“ kasos aparatu, jie buvo teikiami UADBB,,Š“ buhalterijai ilgą laiką (nuo 2007 m. balandžio iki 2009 m. spalio), juos į buhalteriją pateikdavo A. K. (ji kelis netikrus kasos kvitus davė ir kitoms įmonės darbuotojoms), byloje nėra įrodymų, kad kvitai buvo pakeisti, atvirkščiai, bylos įrodymai patvirtina, kad paaiškėjus, jog kasos kvitai gali būti suklastoti, nuteistoji siekė juos susigrąžinti. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. žinojo, jog EKA kvitai yra netikri, nes juose esanti informacija apie įsigytą kurą, jo kiekį ir sumas neatitinka tikrovės, juos pateikė įmonės buhalterei, pasirašė netikrų kvitų pagrindu surašytus lengvojo automobilio kelionės lapus, suprasdama, kad tai gali sukelti neigiamus padarinius, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Byloje taip pat nustatyti ir kiti būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

7.2. Pažymėtina, kad kasatorė neteisi teigdama, jog teismai, byloje nuteisdami ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turėjo įrodyti ir žalingų padarinių kilimą. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K277-697/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2013">2K-316/2013</a>).

Šioje byloje teismai nustatė, jog netikri ir suklastoti dokumentai buvo pateikti įmonės buhalterijai ir įtraukti į įmonės 2007-2009 metų buhalterinę apskaitą bei metines pelno mokesčių deklaracijas, nuteistajai A. K. išmokėtos pinigų sumos buvo įtrauktos į įmonės sąnaudas, taip sumažinant pelną. Taigi dėl netikrų ir suklastotų dokumentų disponavimo šiuo atveju atsirado ir realios pasekmės – buvo iškreipta ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta finansinei atskaitomybei sudaryti, todėl kasacinio skundo argumentai, kad nuteistosios veika nėra pavojinga ar nesukėlė pavojingų pasekmių, yra nepagrįsti. Tokios išvados nepaneigia ir kasatorės teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, ją išteisindamas dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nustatė, jog kuras realiai buvo panaudotas ir įmonė pretenzijų jai neturi.

7.3. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. K. pripažinimo kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį palikdamas galioti (pašalinus vieną faktinę kaltinimo aplinkybę – žinomai netikrų UAB,,J“ degalinės vardu pagamintų elektroninio kasos aparato kvitų laikymą), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal kasacinio skundo argumentus keisti ar naikinti nuosprendžius nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1, 5 punktai (čia ir toliau – m2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1178 redakcija)).

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Išvadai, kad dėl apgaulingos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pagrįsti ar paneigti būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-303/2015).

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2008">2K-11/2008</a>, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

8.1. Kasatorė skunde neigia, kad dėl jai inkriminuotų buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimo kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Su tuo negalima sutikti. Byloje nustatyta, kad A. K., kaip UADBB „Š“ direktorė, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 17 d. pavedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai UADBB „Š“ buhalterei R. A. įtraukti į UADBB „Š“ buhalterinę apskaitą žinomai netikrus UAB „J“ vardu pagamintus EKA kvitus (31 vnt.) ir jų pagrindu suklastotus lengvojo automobilio kelionės lapus (12 vnt.). Pagal šiuos netikrus kvitus, nuteistajai A. K., taip pat kitoms bendrovės darbuotojoms A. Z. ir J. J. (L.), buvo kompensuotos išlaidos už darbo reikalams įsigytą kurą. Teismai rėmėsi UADBB „Š“ ūkinės finansinės veikos tyrimu (specialisto išvada Nr. 5-4/123), kuriame konstatuota, kad dėl netikrų UAB „J“ vardu išduotų EKA kvitų ir kuro išlaidų apmokėjimo pagal šiuos kvitus įrašymo į UADBB „Š“ buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus. Išvadą davusi specialistė D. Bareikienė buvo apklausta tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme ir patvirtino duotas išvadas. Specialistė nurodė, kad, pagal netikrus kasos kvitus kompensavus darbuotojams išlaidas už įsigytą kurą, neaišku už ką buvo išmokėti pinigai, nes pateikti netikri kasos kvitai nepatvirtina faktiškai įvykusių ūkinių operacijų, t. y. kad kuras buvo įsigytas iš UAB,,J“ degalinės, o įtraukus į 2007-2009 metų buhalterinę apskaitą ūkines operacijas, kurių tapatumo nepatvirtina pateikti netikri kasos kvitai, iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8.2. Nepagrįsti kasatorės teiginiai, kad teismai nenurodė aiškių motyvų, kodėl netikrų kvitų buvimas trukdo nustatyti UADBB „Š“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2007 ir 2008 metus. Pasak kasatorės, kasos kvitas nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį yra išmokamos kompensacijos už kurą, nes kompensacija mokama pagal Vyriausybės nustatytas kuro sunaudojimo normas atitinkamam automobiliui. Šiems teiginiams nėra pagrindo pritarti, nes jais yra neigiamas buhalterinės apskaitos tvarkymo privalomumas. Buhalterinė apskaita tvarkoma pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei teigia kasatorė, teismai įvertino specialistės išvadą ir paaiškinimus tiek atskirai, tiek kaip visumą su kitais įrodymais, padarė aiškias ir pagrįstas išvadas dėl baudžiamajame įstatyme – BK 222 straipsnio 1 dalyje – numatytos nusikalstamos veikos vieno iš būtinųjų sudėties požymių – padarinių – buvimo. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų išvadų.

8.3. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kasatorė nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, nes įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, kuri ir yra atsakinga už į apskaitą įtrauktus netikrus dokumentus.

Pagal BK 222 straipsnį už šį nusikaltimą atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį tai: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-41/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-41/2012">2K-41/2012</a>).

Apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutui tampa nusikaltimo vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis).

8.4. Šioje byloje nustatyta, kad UADBB „Š“ dirbo buhalterė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau ji nežinojo apie jai pateikiamus netikrus elektroninius kasos kvitus, todėl nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. A. K. buvo UADBB „Š“ direktorė nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 17 d. Byloje taip pat nustatyta, kad A. K. vadovavimo bendrovei laikotarpiu pavedė įmonės buhalterei, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą suklastotus 12 vnt. lengvojo automobilio kelionės lapų su 31 vnt. žinomai netikrais UAB „J“ vardu pagamintais EKA kvitais. Taigi A. K. teismo pagrįstai nuteista kaip nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, vykdytoja.

8.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai dėl šios dalies tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 222 straipsnio 1 dalį), o pagal kasacinio skundo argumentus keisti ar naikinti nuosprendžius nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios A. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Aldona Rakauskienė

Artūras Pažarskis