Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-100-696/2016 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00036-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.13.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

išteisintųjų gynėjams advokatams Ramūnui Mikulskui, Romualdui Mikliušui,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

išteisintiesiems G. J., R. M.,

civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei Tatyanai Sargsyan,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio ir nukentėjusiojo A. V. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutarties.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu G. J. ir R. M. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto šioje nusikalstamos veikos sudėtyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl 3097,42 Lt (897,07 Eur) turtinės ir 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokurorės, nukentėjusiojo atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, išteisintųjų, jų gynėjų, civilinio atsakovo atstovės, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

1. G. J. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, 25 straipsnio 6 ir 13 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5, 8, 19, 20, 21, 23.1 punktų, 1 priedo 2.8 punkto, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų (toliau – ir Mokymo nuostatai) 4 punkto reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui.

R. M. buvo kaltinamas pažeidęs DSSĮ 25 straipsnio 13 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 23.1 punkto, 1 priedo 2.8 punkto reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui.

1.1. G. J., būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už darbų saugą ir sveikatos apsaugą darbe ir pagal 2012 m. sausio 2 d. patvirtintus direktoriaus pareiginius nuostatus privalėdamas organizuoti visų struktūrinių padalinių, cechų ir gamybinių vienetų darbą, užtikrinti saugias gyvybei ir sveikatai darbo sąlygas, pagal 2012 m. birželio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. 06-1 patvirtintas vidaus tvarkos taisykles privalėdamas užtikrinti, kad būtų tinkamai techniškai įrengtos visos darbo vietos ir jose sudarytos darbo sąlygos atitiktų saugos ir sveikatos taisyklių reikalavimus, kad būtų nuolat kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos instrukcijų, privalėdamas organizuoti darbuotojų apmokymą saugiai dirbti bei 2010 m. rugsėjo 29 d. būdamas atestuotas kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo darbų saugos srityje įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, dėl nusikalstamo nerūpestingumo 1) neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini) darbai būtų atliekami su techniškai tvarkingomis staklėmis, neturėdamas visos padėklų kalimo linijos gamintojo techninės dokumentacijos, leido dirbti prie techniškai netvarkingos (neturinčios apsaugų ir apsauginių įtaisų) padėklų kalimo linijos pavojingoje padėklų kampų pjovimo zonoje neapmokytam saugiai dirbti ir nesupažindintam su įrenginio naudojimo instrukcija nukentėjusiajam A. V., 2) įmonėje nenustatė darbuotojų apmokymo tvarkos, nekontroliavo, ar darbuotojai apmokomi saugiai dirbti, 3) neužtikrino, kad darbuotojams būtų išduotos asmeninės apsauginės priemonės, ir nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Taip G. J. nesudarė saugių darbo sąlygų, dėl to 2012 m. gruodžio 6 d., apie 9.20 val., UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje nukentėjusiajam A. V., neapmokytam saugiai dirbti, dirbusiam su savo asmeniniais rūbais prie techniškai netvarkingų staklių, veikiant padėklų kalimo linijai, padėklų kampų pjovimo staklių zonoje plaktuku bandant įkalti vinį, padėklų kampų apipjovimo diskinis pjūklas pagavo nukentėjusiojo A. V. dešinės rankos rūbo rankovę ir traumavo dešinę ranką, padarydamas dešinio dilbio plėštinę žaizdą su raumenų, vidurinio nervo, stipininės arterijos pažeidimu bei stipinkaulio skeveldriniu lūžiu; dėl prarasto 45 proc. darbingumo tai sukėlė nukentėjusiajam A. V. sunkius padarinius.

1.2. R. M., būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) padalinio pamainos meistru ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1201/1 būdamas paskirtas atsakingu už darbuotojų apmokymą darbo vietoje, pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 08-2 patvirtintą pamainos meistro pareiginį aprašą privalėdamas kontroliuoti, kad darbai būtų atliekami saugiai laikantis darbo saugos reikalavimų ir kad pavaldūs darbuotojai jų laikytųsi, 2010 m. lapkričio 11 d. būdamas atestuotas kaip įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, dėl nusikalstamo pasitikėjimo UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje 1) neapmokė ir leido dirbti prie techniškai netvarkingos (be apsaugų ir apsauginių įtaisų) padėklų kalimo linijos specialiai darbo vietoje neapmokytam ir nesupažindintam su staklių naudojimo instrukcija, neturinčiam būtinų asmeninių apsaugos priemonių nukentėjusiajam A. V., 2) be to, pavojingoje padėklų kampų apipjovimo zonoje nurodė nukentėjusiajam A. V. įkalti vinis į blogai sukaltus padėklus arba jas nulenkti. Taip neužtikrino, kad jam pavaldus darbuotojas pavestą darbą atliktų saugiai, dėl to 2012 m. gruodžio 6 d., apie 9.20 val., UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje nukentėjusiajam A. V., neapmokytam saugiai dirbti, dirbusiam su savo asmeniniais rūbais prie techniškai netvarkingų staklių, veikiant padėklų kalimo linijai, padėklų kampų pjovimo staklių zonoje plaktuku bandant įkalti vinį, padėklų kampų apipjovimo diskinis pjūklas pagavo nukentėjusiojo A. V. dešinės rankos rūbo rankovę ir traumavo dešinę ranką, padarydamas dešinio dilbio plėštinę žaizdą su raumenų, vidurinio nervo, stipininės arterijos pažeidimu bei stipinkaulio skeveldriniu lūžiu. Dėl prarasto 45 proc. darbingumo tai sukėlė nukentėjusiajam A. V. sunkius padarinius.

2. Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepaneigti esminiai prokuroro apeliacinio skundo argumentai – taip pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos.

3.1. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas įvertino tik dalį darbų saugos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini): atsižvelgė tik į tai, kokius Darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35 (toliau – Instrukcija) reikalavimus pažeidė A. V., bet neatsižvelgė į tai, kad darbai buvo atliekami su techniškai netvarkingomis staklėmis (apsaugas ir apsauginis įtaisas buvo nuimtas arba sugedęs ir (ar) neveikė), darbuotojas padėklo remonto darbus bandė atlikti veikiančių padėklų kampų pjovimo staklių pjovimo zonoje, nors šioje darbo vietoje tokius darbus atlikti buvo draudžiama. Pažeidimų, numatytų DSSĮ 16 straipsnio 1 dalyje, Nuostatų 1 priedo 2.8 punkte, Instrukcijos Nr. 35 15.2, 36 bei 45.7 punktuose numatytų reikalavimų nevykdymas, anot prokuroro, turi lemiamos reikšmės vertinant priežastinį ryšį BK 176 straipsnio 1 dalies aspektu.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto, patvirtinusio apie įrenginio nesaugumą ir paneigusio Technikos priežiūros tarnybos padarytas išvadas, parodymų. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. J. pareikštame kaltinime buvo inkriminuojama, jog jis pažeidė DSSĮ 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač tas, kuriose yra judančios dalys. Abiem išteisintiesiems buvo inkriminuojama Nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimų pažeidimas, numatantis, kad jeigu yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugomis arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs skirti papildomą darbų saugos ekspertizę, patvirtino, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nekelia abejonių. Byloje nustatyta, kad darbdavys neturėjo gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kokios buvo gamintojo numatytos saugos priemonės, tačiau paties įrenginio (staklių), anot prokuroro, atitikimas saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams gali būti įvertintas.

Kasatorius daro išvadą, kad jei padėklų kalimo linija būtų atitikusi darbų saugos reikalavimus, jos judamosios dalys būtų buvusios uždengtos taip, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, kaip to reikalauja darbų saugos įstatymai, prie įrenginio dirbęs darbuotojas tinkamai apmokytas ir supažindintas su įrenginio naudojimo reikalavimais. Jeigu darbuotojui nebūtų liepta dirbti nesaugiai (A. V. meistras R. M. buvo nurodęs taisant broką įkalti vinis į padėklą, esant veikiančiai padėklų kalimo linijai), nelaimingo atsitikimo būtų išvengta; jei įrenginys būtų buvęs saugus, darbuotojas nebūtų turėjęs techninės galimybės pažeisti darbų saugos reikalavimų.

3.3. Priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, anot kasatoriaus, susiję darbdavio įgalioto asmens ir darbdavį atstovaujančio asmens veiksmai. Prokuroras apeliaciniame skunde teigė, kad A. V. negalėjo pažeisti Darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35 15.2, 36 ir 45.7 punktų reikalavimų, nes jų vykdymas yra darbdavio pareiga. Kad A. V. būtų pažeidęs minėtų punktų reikalavimus, nenurodyta nei nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 3, nei specialisto išvadoje (jos 2 punkte nurodyta, kad nebuvo užtikrintas Instrukcijos Nr. 35 15.2, 36 ir 45.7 punktų reikalavimų vykdymas). Kasatorius cituoja Instrukcijos Nr. 35 15.2 punktą ir teigia, kad pavojingas veiksnys yra padėklų kalimo linijos mechanizmų besisukančios ir judančios dalys. Apsaugos, nurodytos linijos naudojimo instrukcijoje, turi būti pastatytos ir tvarkingai prižiūrimos, jas nuimti ir dirbti be jų draudžiama. Linijos pavaros elementai ir kitos besisukančios ar judančios dalys, galinčios traumuoti dirbančiuosius, turi būti su apsauginiais gaubtais ir atitvertos, apsaugos ir aptvarai turi būti paprasti, lengvai atidaromi, nuimami, pernešami ir vėl lengvai uždedami, linijos mechanizmų besisukančių dalių apsaugos ir dangčiai turi būti blokuojami, o blokavimo būklė nuolat tikrinama. 36 punkte teigiama, kad būtina įsitikinti, ar linijos pavaros elementai ir kitos besisukančios ar judančios dalys, galinčios traumuoti dirbantįjį, uždengtos apsauginiais gaubtais ar atitvertos. Dirbti, jei demontuotos apsaugos ir nuimti aptvėrimai, draudžiama. Analogiškas reikalavimas numatytas ir 45.7 punkte. Taigi darbdavys turėjo užtikrinti, kad darbuotojas nedirbtų, jeigu yra demontuotos apsaugos ir nuimti aptvėrimai.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad paties A. V. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, nevertino A. V. viso proceso metu duotų nuoseklių parodymų apie tai, kad jis nebuvo apmokytas dirbti, kad nurodymą prie veikiančios linijos sukalti vinis jam buvo davęs R. M., A. V. parodymus patvirtino liudytojai T. S. ir G. S. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė argumentų, kodėl R. M. ir G. J. parodymai yra patikimesni negu T. S. ir G. S. parodymai, tačiau nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nebuvo lyginami tarpusavyje.

3.4. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą Valstybinė darbo inspekcija paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti VĮ Mašinų bandymo stočiai, 2015 m. spalio 19 d. pateikusiai ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog mašinos MC6/SM kampų apipjovimo įrenginį nesaugu naudoti, jis nebuvo aprūpintas tinkamomis techninėmis priemonėmis tam, kad darbuotojas nepatektų į pavojingas zonas. Šios išvados nebuvo žinomos apeliacinės instancijos teismui, tačiau būtų reikšmingos priimant teisingą sprendimą byloje. Siekiant nustatyti, kieno veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, būtina išsamiai ir nešališkai ištirti visus bylos duomenis.

4. Nukentėjusysis A. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nukentėjusiojo ir prokuroro apeliacinius skundus, motyvuotai neatsakė į pagrindinius skundų argumentus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

5.1. Kasatorius skunde teigia, kad R. M., nebūdamas pakankamai kvalifikuotas, negalėjo tinkamai apmokyti darbuotojų saugiai dirbti su įrenginiu, neturinčiu atitinkamos dokumentacijos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisakė. Tai, kad buvo nurodymas įkalti ar nulenkti vinis, veikiant įrenginiui, davė parodymus liudytojai T. S., G. S., G. V. ir pats kasatorius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, anot kasatoriaus, buvo vienpusiškai nagrinėjamos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, teisiniai argumentai pateikiami selektyviai akcentuojant kasatoriaus neatsargius veiksmus, jų priežastingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir kilusių padarinių. Byloje nustatyta, kad darbdavys neturėjo gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kokias saugos priemones numatė padėklų linijos gamintojas. Kasatorius mano, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas įrenginio neatitikimas saugos reikalavimų, pateikta specialisto T. Ulecko, viršijusio savo kompetencijos ribas, todėl rėmėsi kito specialisto A. Garbenčiaus priešingais teiginiais, o apeliacinės instancijos teismas tokį įrodymų vertinimą pripažino tinkamu, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė papildomo prieštaringų duomenų tyrimo skiriant darbų saugos ekspertizę. Prašymas teismo nemotyvuotai atmestas, Panevėžio apygardos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiekė nustatyti objektyvią tiesą, netyrė byloje surinktų prieštaringų duomenų, taip pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą.

5.2. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad gynybos kviesto specialisto A. Garbenčiaus teiginiai nebuvo pagrįsti įrenginio, kuriuo jis buvo traumuotas, tyrimu, o analogiškos padėklų konstrukcijos vertinimu. Atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą, Valstybinė darbo inspekcija paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti VĮ Mašinų bandymo stočiai. 2015 m. spalio 19 d. pateiktas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad MC6/SM kampų apipjovimo įrenginį nesaugu naudoti, jis nebuvo aprūpintas tinkamomis techninėmis priemonėmis, kad darbuotojas nepatektų į jo pavojingas zonas. Šios ekspertizės išvados patvirtina specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paneigia Technikos priežiūros tarnybos išvadas, kuriomis rėmėsi abiejų instancijų teismai. Kasatorius mano, kad tikslinga iš Valstybinės darbo inspekcijos išreikalauti patvirtintą ekspertizės akto kopiją ir vertinti visus bylos duomenis kaip visumą. Darbdavio ir jam atstovaujančių asmenų pareiga užtikrinti, kad darbuotojas nedirbtų, jeigu demontuotos apsaugos ir nuimti aptvėrimai – tai nurodyta 2013 m. gegužės 17 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 3 ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kasatorius pabrėžia nuosekliai tvirtinęs proceso metu, kad vykdė tai, ką jam nurodė tiesioginis vadovas R. M. Jo parodymus patvirtino liudytojai T. S., G. S. ir G. V. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmeta šiuos įrodymus ir patikimesniais laiko akivaizdžiai suinteresuotų asmenų parodymus.

5.3. Nukentėjusysis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad darbdavys bei jo įgaliotas asmuo dėjo pakankamai pastangų tinkamai apmokyti darbuotoją dirbti prie padėklų kalimo linijos ir išvengti neigiamų padarinių. Kasatorius, cituodamas kasacinės instancijos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM3LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-337-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-337-139/2015">2K-337-139/2015</a>, teigia, kad teismų praktikoje pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu darbdavio atstovo pripažinimas kaltu dėl to, kad jis nesudarė darbuotojui saugių darbo sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais ir neužtikrino, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojas, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti. G. J. ir R. M. nesudarė saugių darbo sąlygų ir neužtikrino, kad darbo įrenginys, kuriuo buvo nurodyta naudotis, būtų tinkamas ir pritaikytas saugiai atlikti pavestą darbą, taigi priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis susiję darbdaviui atstovaujančio ir jo įgalioto asmens veiksmai.

6. Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio ir nukentėjusiojo A. V. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl G. J. bei R. M. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo

7. BK 176 straipsnio 1 dalyje (Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas) numatyta atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

G. J. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003 m. liepos 1 d. įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, 25 straipsnio 6 ir 13 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5, 8, 19, 20, 21, 23.1 punktų, 1 priedo 2.8 punkto, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. AI-287/V-611 patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 4 punkto reikalavimus, o R. M. – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003 m. liepos 1 d. įstatymo 25 straipsnio 13 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 23.1 punkto, 1 priedo 2.8 punkto reikalavimus; dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas – buvo sunkiai sužalotas žmogus.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad kaltinamieji būtų padarę jiems inkriminuotus darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, ir juos išteisino. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, juos atmetė, palikdamas apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį.

8. Nukentėjusysis ir prokuroras skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, teigdami, kad buvo netinkamai įvertinti įrodymai ir neišnagrinėti apeliaciniai skundai.

8.1. Byloje neginčytinai įrodyta ir tą konstatavo abu teismai, kad viena iš A. V. sužalojimo priežasčių buvo paties nukentėjusiojo darbų saugos taisyklių pažeidimas, t. y. Darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35 15.7, 37, 43, 45.5 punktų reikalavimų pažeidimas, nes A. V. padėklo remonto darbus bandė atlikti veikiančių padėklų kampų pjovimo staklių pjovimo zonoje, nors šioje darbo vietoje tokius darbus atlikti buvo draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiojo kaltė dėl įvykio nebūtinai pašalina kaltinamųjų atsakomybę, jei jie yra asmenys, atsakantys pagal BK 176 straipsnį, pažeidę darbų saugos teisės aktus, o pažeidimai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Taigi nukentėjusiojo padaryti darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai automatiškai neeliminuoja kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės, jiems pažeidus darbų saugos teisės aktus ir esant priežastiniam ryšiui tarp jų padarytų veikų ir kilusių padarinių. Tai akcentuoja ir nukentėjusysis, teigdamas nebuvęs supažindintas su darbų saugos reikalavimais, o kalti vinis nestabdant konvejerio jam nurodęs išteisintasis R. M.

Nagrinėdami bylą teismai turėjo įrodyti kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas ir priežastinį ryšį tarp veikų ir kilusių padarinių arba kaltinimą paneigti.

8.2. G. J. buvo kaltinamas padaręs šias veikas: 1) neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje darbai būtų atliekami su techniškai tvarkingomis staklėmis, neturėdamas visos padėklų kalimo linijos gamintojo techninės dokumentacijos, leido dirbti prie techniškai netvarkingos (neturinčios apsaugų ir apsauginių įtaisų) padėklų kalimo linijos pavojingoje padėklų kampų apipjovimo zonoje neapmokytam saugiai dirbti ir nesupažindintam su įrenginio naudojimo instrukcija nukentėjusiajam A. V.; 2) nenustatė įmonėje darbuotojų apmokymo tvarkos, nekontroliavo, ar darbuotojai apmokomi saugiai dirbti, 3) neužtikrino, kad darbuotojams būtų išduotos asmeninės apsaugos priemonės, ir nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. R. M. buvo kaltinamas padaręs šias veikas: 1) neapmokė ir leido dirbti prie techniškai netvarkingos (be apsaugų ir apsauginių įtaisų) padėklų kalimo linijos specialiai darbo vietoje neapmokytam ir nesupažindintam su staklių naudojimo instrukcija, neturinčiam būtinų asmeninių apsaugos priemonių nukentėjusiajam A. V.; 2) pavojingoje padėklų kampų apipjovimo zonoje nurodė nukentėjusiajam A. V. įkalti vinis į blogai sukaltus padėklus arba jas nulenkti ir taip neužtikrino, kad jam pavaldus darbuotojas pavestą darbą atliktų saugiai.

8.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad dalis veikų, inkriminuotų G. J., yra nesusijusios priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (neturėjimas visos padėklų kalimo linijos gamintojo techninės dokumentacijos, neužtikrinimas, kad darbuotojams būtų išduotos asmeninės apsaugos priemonės bei nekontroliavimas, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų). Atsižvelgiant į šio įvykio aplinkybes, baudžiamajai atsakomybei reikšmingas kaltinimas G. J. yra dėl neužtikrinimo, kad UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje darbai būtų atliekami su techniškai tvarkingomis staklėmis, leidimo dirbti prie techniškai netvarkingos (neturinčios apsaugų ir apsauginių įtaisų) padėklų kalimo linijos pavojingoje padėklų kampų apipjovimo zonoje neapmokytam saugiai dirbti ir nesupažindintam su įrenginio naudojimo instrukcija nukentėjusiajam A. V., o R. M. – dėl neapmokymo ir leidimo dirbti prie techniškai netvarkingos (be apsaugų ir apsauginių įtaisų) padėklų kalimo linijos specialiai darbo vietoje neapmokytam ir nesupažindintam su staklių naudojimo instrukcija A. V. ir nurodymas pavojingoje padėklų kampų apipjovimo zonoje jam įkalti vinis į blogai sukaltus padėklus arba jas nulenkti.

8.4. Nukentėjusysis teigia nebuvęs apmokytas saugiai dirbti su padėklų kalimo linija. Byloje yra Padėklų gamybos padalinio padėklų surinkėjo (prie kalimo linijos) pareiginis aprašas, kuriame padėklų surinkėjui nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai: žinoti naudojamos kalimo įrangos charakteristikas ir naudojimo instrukcijas, darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, darbo procedūras ir žaliavos bei produkcijos kokybės įvertinimo žinias. Padėklų surinkėjo pareiga stebėti, valdyti ir kontroliuoti kalimo linijos įrangą tam, kad darbas nenutrūktų. Pastebėjus trūkumus, reikalavimų neatitikimą, įrangos strigimus ar kokybės pablogėjimą, nedelsiant informuoti pamainos meistrą. Taip pat stebėti viniadėžes ir viniakales, kontroliuoti, kad kasetėse netrūktų lentų, periodiškai tikrinti kaladėlių matmenis, kaupti jų atsargą, stebėti, ar tinkamai frezuojamos lentos, pjaunami kampai, ar nustatytoje vietoje ir teisingai dedami štampai, įkalamos kabės, stebėti, ar padėklo matmuo atitinka normas, gavus nurodymą, keisti padėklų sukrovimo būdą ir kiekį. Padarytą broką galima ištaisyti ne darbo metu, išvežti į sandėlius galima tik meistrui patikrinus kokybę.

Iš byloje esančios A. V. darbo sutarties matyti, kad jis buvo priimtas ir pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) padėklų surinkėju (prie gamybinės linijos) nuo 2012 m. rugsėjo 9 d. Iki nelaimingo atsitikimo jis dirbo tris mėnesius. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. V. anksčiau taip pat yra dirbęs medinių gaminių surinkėju – darbininku ir medžio staklių operatoriumi – darbininku, todėl tiek darbo pobūdis, tiek darbo su staklėmis taisyklės jam iš esmės buvo žinomi. A. V. pasirašytinai buvo supažindintas tiek su Padėklų gamybos padalinio padėklų surinkėjo (prie kalimo linijos) pareiginiu aprašu, tiek su UAB (duomenys neskelbtini) vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad įmonės dirbantiesiems draudžiama dirbti darbus, kuriuos atlikti darbuotojas nėra įpareigotas, apmokytas, tiek su Darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 35, kurioje detaliai nurodyti darbuotojų veiksmai prie padėklų kalimo linijos. UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. A. V., kaip medienos gaminių surinkėjas, pasirašytinai buvo supažindintas (instruktuotas) su instrukcijomis Nr. 6, 7, 34, 35, 36, 39. Specialistė S. Pavilonienė posėdžio metu taip pat parodė mananti, kad A. V. buvo apmokytas dirbti su įrenginiu. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo parengti darbo prie padėklų kalimo linijos eigos paaiškinimai – Darbų eiliškumo schema (pasiruošimas darbui) ir Darbo procesas automatine kalimo linija (I ir II dalys). Šiuose darbo procesuose detaliai aprašoma ir pavaizduojama darbo eiga prie automatinės padėklų kalimo linijos. A. V., kaip ir kitiems darbuotojams, šios procedūros buvo pristatytos bei padėtos kiekvieno operatoriaus darbo vietoje. Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija visiškai pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. V. buvo tinkamai apmokytas ir supažindintas su saugiais įrenginio naudojimo metodais, žinojo įrenginio mechanizmą ir zonas, kuriose gali kilti grėsmė jo, kaip darbuotojo, saugumui, o darbdavys bei jo įgaliotas asmuo dėjo pakankamas pastangas A. V. tinkamai apmokyti dirbti prie padėklų kalimo linijos ir išvengti neigiamų padarinių. Teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai išteisino kaltinamuosius dėl šio kaltinimo, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė šią apeliacinių skundų dalį.

8.5. Kita kaltinimo dalis – naudojimas galimai techniškai netvarkingos linijos, kurios eksploatuoti nebuvo galima. 2014 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo nurodyta tai, kad darbai buvo atliekami su techniškai netvarkingomis staklėmis. Tačiau teisiamajame posėdyje dalyvavęs specialisto išvadą pateikusios institucijos – Lietuvos teismo ekspertizės centro – atstovas (ekspertas) T. Dėjus paaiškino, kad ekspertizės akte buvo teigiama, jog dirbta su techniškai netvarkingomis staklėmis, nes jos neturėjo „CE“ ženklinimo, tačiau įrenginio saugumo, jo techninio patikimumo ir tvarkingumo nustatymas nebuvo atlikto specialaus tyrimo dalykas. Eksperto manymu, darbdavys, nusipirkęs įrangą, kuri nėra pažymėta „CE“ ženklu, turėtų pasamdyti įgaliotą įmonę, kuri įvertintų įrenginio saugumą. Byloje yra Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos padėklų kalimo linijos vertinimas, kuriame nurodyta, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) padėklų kalimo linijos techninį vertinimą bei atitikimą esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams nustatyta, kad šis įrenginys pagamintas taip, kad vykdytų savo funkcijas, nerizikuojant ją prižiūrintiems ir reguliuojantiems asmenims, kai visos operacijos atliekamos gamintojo numatytomis sąlygomis. Įrenginyje įmontuota padėklų kampų apipjovimo įranga išdėstyta įrenginio viduje, prisiliesti prie besisukančių pjūklų operatoriui, kuris atlieka jam nustatytas funkcijas, nėra galimybės. Įrangos padėklų kampų apipjovimo pavojingos judančios dalys ir jų darbo zona nesusijusi su operatoriaus atliekamu procesu, o operatoriui draudžiama į šią zoną patekti (Darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35 15.7, 37, 43,45.5 punktai). Tuo tarpu 2013 m. gegužės 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 3 nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, kad darbai buvo atliekami su techniškai netvarkingomis staklėmis, nenurodyta, nes kaip tai paaiškino tyrimą atlikusi Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnė S. Pavilonienė, Technikos priežiūros tarnyba, įgaliota vertinti, ar įrenginys atitinka saugos reikalavimus, pateikė išvadą dėl įrenginio techninės būklės, taigi įrenginys saugus eksploatuoti ir techniškai tvarkingas. Teismai konstatavo, kad prisilietimas prie įrenginio judančių dalių (diskinių pjūklų) neįmanomas neatliekant tyčinių ar itin neatsargių veiksmų, susijusių su patekimu į šią padėklų kampų apipjovimo zoną. Patekimas į šią zoną taip pat laikytinas pakankamai pasunkintu (reikia persisverti per įrenginio rėmą bei ranką užkišti už besisukančio pjūklo, kurie ir taip buvo su pakankamais apsaugais (dengiantys maždaug 2/3 pjūklo), apsaugančiais nuo neatsargaus prisilietimo prie jo, žiūrint nuo linijos krašto. Taigi teismai pagrįstai paneigė šią kaltinimo dalį ir detaliai motyvavo savo sprendimą.

8.6. Trečia teisiškai reikšminga kaltinimo išteisintiesiems dalis susijusi su leidimu A. V. dirbti pavojingoje padėklų kampų apipjovimo zonoje, R. M. liepus A. V. įkalti vinis į blogai įkaltus padėklus arba jas nulenkti. Kaltinimas G. J. nepagrįstas jokiais įrodymais, juolab jis įvykio metu nedalyvavo ir nėra duomenų, kad būtų davęs kokius nors nurodymus dėl broko taisymo neišjungiant padėklų kalimo linijos, todėl kaltinimas, kad jis leido A. V. dirbti pavojingoje padėklų kampų apipjovimo zonoje, niekuo nepatvirtintas. Dėl kaltinimo R. M. liepus A. V. įkalti vinis į blogai sukaltus padėklus arba jas nulenkti, pažymėtina, kad šioje dalyje proceso dalyvių parodymai skirtingi. Nukentėjusysis teigė, kad R. M. prašė nestabdyti linijos ir kalti vinis, siekiant ištaisyti broką. Jo parodymus patvirtino T. S., teigęs, kad ir jam dirbant prie linijos R. M. liepęs kalti vinis į padėklus judant linijai. Tuo tarpu R. M. neigė liepęs nukentėjusiajam tai daryti, nes tai buvo uždrausta daryti pagal instrukciją; jo parodymus patvirtino A. D. ir G. S., dirbę prie linijos, taip pat A. M., teigęs, kad R. M. kelis kartus drausmino nukentėjusįjį nekalti vinių, o jiems dirbant prie linijos niekada neliepė kalti vinių į judančius padėklus. Teismas vadovavosi minėtų asmenų parodymais ir atmetė kaltinimą. Teisėjų kolegija laiko, kad dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, nepakankamai motyvavo savo sprendimą, tačiau tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir pagrindu grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes bylą nagrinėjant iš naujo parodymų prieštaravimai vargu ar būtų pašalinti, o naujų duomenų, kurie leistų kitaip vertinti įrodymus, nebūtų gauta.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl apeliacinių skundų. Teisėtumo principas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis būtų pagrįstas įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltumą dėl kaltinimo. Šiuo atveju tokios išvados nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, esant tokiems įrodymams, negalėjo padaryti. Todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio ir nukentėjusiojo A. V. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis

Vytautas Piesliakas