Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrovės vadovo ir jos dalyvio civilinės atsakomybės sąlygas kreditoriaus tiesioginio ieškinio atveju

Civilinė byla Nr. 3K-3-211-469/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12788-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.6.10.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus, Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monodora“ ieškinį atsakovams V. R., M. J. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FH Life“, uždaroji akcinė bendrovė „Fhlife World“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrovės vadovo ir jos dalyvio civilinės atsakomybės sąlygas kreditoriaus tiesioginio ieškinio atveju.

Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 5602,99 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „FH Life“ nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuomojosi iš jos patalpas, sutartis buvo sudaryta metams, tačiau nuo 2013 m. lapkričio mėnesio trečiasis asmuo pradėjo netinkamai vykdyti nuomos sutartį ir jos nenutraukęs išsikraustė iš patalpų, nesumokėjo nuomos ir kitų su nuoma susijusių mokesčių. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4794-435/2014 priteisė ieškovei iš trečiojo asmens UAB „FH Life“ 5361,62 Eur skolą ir nuostolių atlyginimą pagal nuomos sutartį. Antstolis 2014 m. birželio 30 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, nustatė, kad nėra galimybių išieškoti skolą, nes trečiasis asmuo neturi turto. UAB „FH Life“ akcininkas nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. yra atsakovas M. J., o direktorė – V. R..

Atsakovai, būdami juridinio asmens dalyviu ir vadovu, siekdami išvengti nuostolių atlyginimo, visą trečiojo asmens UAB „FH Life“ veiklą sustabdė ir perkėlė ją į kitą įmonę – UAB „Fhlife World“. Abi bendrovės faktiškai veikia toje pačioje vietoje. UAB „Fhlife World“ vienintelis akcininkas yra atsakovas M. J., o direktorė – V. R.. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. visą trečiojo asmens UAB „FH Life“ veiklą ir turtą perdavė trečiajam asmeniui UAB „Fhlife World“, o trečiajam asmeniui UAB „FH Life“ paliko tik skolas. UAB „FH Life“ veiklos nevykdo, nekilnojamojo turto ir lėšų neturi. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovams iš ieškovės po 396 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, trečiajam asmeniui UAB „Fhlife World“ – 523 Eur, o valstybei – 31,67 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „FH Life“ 2013 m. liepos 24 d. sudarė nuomos sutartį, kuria susitarė dėl vienerių metų patalpų nuomos termino, apmokėjimo ir atsiskaitymo pagal sutartį tvarkos, taip pat dėl sutarties nutraukimo prieš terminą; tarp ieškovės ir trečiojo asmens „FH Life“ buvo kilęs ginčas dėl nuomos sutarties vykdymo, atsakovė siūlė nutraukti sutartį šalių susitarimu, o 2013 m. lapkričio 29 d. nurodė, kad sutartį nutraukia vienašališkai nuo 2013 m. gruodžio 1 d. Atsakovas M. J. nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. yra vienintelis UAB „FH Life“ akcininkas, o atsakovė V. R. – direktorė; 2014 m. sausio 28 d. įsteigtas trečiasis asmuo UAB „Fhlife World“, kurios akcininkas yra atsakovas, o direktorė – atsakovė.

Reikalavimą atsakovui kaip UAB „FH Life“ akcininkui teismas atmetė nenustatęs juridinio asmens dalyvio atsakomybės sąlygų. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nepasinaudojo sutarties 14.3 punktu, leidžiančiu nutraukti sutartį, kai nuomininkas vieną mėnesį vėluoja sumokėti nuomos mokestį, sprendė, kad ieškovė, sudarydama sutartį su trečiuoju asmeniu, veikė savo verslo rizika ir privalėjo išsiaiškinti trečiojo asmens finansines galimybes vykdyti sutartį. Teismas sprendė, kad UAB „FH Life“ negalėjimas atsiskaityti su ieškove gali būti suprantamas kaip juridinio asmens nesąžiningumas plačiąja prasme, tačiau vien juridinio asmens vengimo atsiskaityti su kita dalyvaujančia šalimi fakto neužtenka tam, kad būtų galima papildomai priteisti skolą iš juridinio asmens dalyvio.

Teismas nepripažino pagrįstu ieškovės argumento, kad atsakovo nesąžiningumui įrodyti pakanka aplinkybės, jog UAB „FH Life“ finansinė padėtis nuomos sutarties sudarymo metu buvo tokia, kad bendrovė buvo nepajėgi sumokėti nuomos mokesčio. Teismas pabrėžė, kad siekiant prisiteisti žalos atlyginimą iš juridinio asmens dalyvio būtina įrodyti veiksmus, teikiančius pagrindą daryti išvadą, kad juridinio asmens dalyvis savo tyčiniais veiksmais siekė išvengti prievolių kreditoriui įvykdymo. Aplinkybės, kad atsakovas nebevykdo juridinio asmens UAB „FH Life“ ūkinės komercinės veiklos, o vykdo veiklą kitose įmonėse, teismas nepripažino nesąžiningais veiksmais, nes juridinio asmens dalyvio teisė užsiimti ūkine komercine veikla keliose įmonėse nėra ribojama, o bet kokia ūkinė veikla apima ir teisę tą veiklą teisiškai nutraukti (sustabdyti). Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kokiu būdu atsakovas, būdamas įmonės akcininku, prisidėjo prie žalos padarymo, nes įmonės vardu veikė direktorė.

Pasisakydamas dėl atsakovės kaip UAB „FH Life“ direktorės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei, nes ši neįsteigė kitos įmonės, byloje nėra rašytinių įrodymų, kad įmonės veikla ar turtas būtų perduoti įsteigtam naujam juridiniam asmeniui. Trečiojo asmens UAB „Fhlife World“ pažymoje nurodyta, kad tarp UAB „FH Life“ ir UAB „Fhlife World“ nėra ir nebuvo sudaryta jokių sandorių, neatlikta jokių tarpusavio ūkinių operacijų.

Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, ir atsakovės, kaip valdymo organo nario, individualios civilinės atsakomybės sąlygų, o pagal kasacinio teismo praktiką šių atsakovų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais.

Ieškovės pateiktų interneto puslapių duomenų teismas nepripažino pakankamais įrodymais, kurie pagrįstų atsakovų kaltę. Teismas nustatė, kad ženklo pavadinimas „FH Life“ priklauso UAB „West-pharma-East“, abu tretieji asmenys UAB „FH Life“ ir UAB „Fhlife World“ užsiėmė skirtinga veikla, rinkoje nekonkuravo, todėl ieškovės teiginius, kad įmonės veikla tuo pačiu adresu kaip ir trečiojo asmens, prekyba panašiais produktais ar to paties interneto puslapio naudojimas teikia pagrindą daryti išvadą dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie galėtų būti pagrindas priteisti iš jų žalą, pripažino nepagrįstais. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog atsakovas tuo pačiu metu buvo dviejų juridinių asmenų akcininkas, o atsakovė – dviejų juridinių asmenų direktorė, neįrodo atsakovų nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų.

Nenustatęs, kad atsakovai nuomos sutartį sudarė neįvertinę verslo rizikos ar veikdami kaip nerūpestingi, neapdairūs, neprotingi asmenys (akcininkas ir vadovas), teismas konstatavo, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą taikyti jiems civilinę atsakomybę.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, atsakovo M. J. ir trečiojo asmens UAB „Fhlife World“ apeliacinius skundus, 2016 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, t. y. priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 5760,24 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistus 5760,24 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimą vykdant subsidiariai su BUAB „FH Life“ pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-799-555/2016 dėl ieškovės 5760,24 Eur kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo; priteisė ieškovei iš atsakovų po 668 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei iš UAB „FH Life“ 5205,51 Eur skolos, delspinigių, nuostolių atlyginimo ir 156,11 Eur (539,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; vykdomasis dokumentas grąžintas 2014 m. birželio 30 d.; Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „FH Life“ iškelta bankroto byla; ieškovė įtraukta į kreditorių sąrašą su 5760,24 Eur trečiosios eilės reikalavimu; Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtinta UAB „FH Life“ turto pardavimo tvarka ir kainos. Nustatęs, kad likviduojama įmonė daugiau turto, kurį pardavus būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, neturi, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu bankrutavusios įmonės vadovams dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad UAB „FH Life“ apyvarta 2013 metais, lyginant su 2012 metais, buvo išaugusi, darbuotojų skaičius svyravo nuo 1 iki 6, buvo sudaryta sutarčių ne tik su ieškove, bet ir su kitais asmenimis. UAB „FH „Life“ nuo 2012 metų dirbo nuostolingai.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad aplinkybė, jog atsakovai tuo pat metu buvo skirtingų įmonių valdymo organai, neleidžia teigti, jog UAB „FH Life“ ir UAB „Fhlife World“ konkuravo rinkoje ar kad UAB „Fhlife World“ buvo įsteigta siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, nes jų vykdoma veikla buvo siekiama bendro tikslo – pelno, todėl padarė išvadą, kad šios abi bendrovės buvo patronuojamosios.

Teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 28 d. buvo įregistruota UAB „Fhlife World“, kurios vienintelis akcininkas buvo atsakovas, o direktorė – atsakovė. Atsakovai tuo pat metu buvo ir UAB „FH Life“ valdymo organai. UAB „Fhlife World“ veikla nuo pat įmonės įkūrimo buvo pelninga, o UAB „FH Life“ veikla buvo sustabdyta; abi įmonės veikė tuo pačiu adresu Kaune, naudojosi tuo pačiu elektroniniu paštu, mobiliuoju telefonu, prekiavo tais pačiais produktais, atliko tyrimus, naudojo tą patį interneto puslapį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog UAB „FH Life“ ir UAB „Fhlife World“ buvo ne tik tarpusavyje susijusios, bet UAB „Fhlife World“ įsteigta tam, kad aktyviai vykdytų UAB „FH Life“ ūkinę veiklą (jos dalį).

Vertindamas atsakovo, kaip įmonės akcininko, veiksmų teisėtumą, jų atitiktį įstatymo leidėjo valiai bei draudimams, apeliacinės instancijos teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad, UAB „FH Life“ susidūrus su finansiniais sunkumais, atsakovas, įsteigdamas naują bendrovę, ieškovės atžvilgiu veikė netinkamai, neprotingai ir nesąžiningai, todėl konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra visiškai įrodyti.

Teismas vadovavosi bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl trečiojo asmens finansinės padėties ir padarė išvadą, kad UAB „FH Life“ jau 2012 metais turėjo finansinių sunkumų, tačiau, UAB,,FH Life“ finansinei padėčiai blogėjant, 2013 m. liepos 24 d. atsakovė, žinodama įmonės finansinę būklę, veikdama kaip įmonės vadovė, su ieškove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, be to, tapo įsteigtos naujos įmonės – UAB „Fhlife World“ – vadove. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta aplaidžiai vertinant įmonės būklę, viršijant protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, pažeidžiant fiduciarines įmonės vadovo pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl konstatavo, kad sandoris buvo sudarytas nesąžiningai ir verslo sprendimo taisyklės apsauga šiuo atveju atsakovams netaikoma.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad egzistuoja abiejų atsakovų neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pabrėžė, kad, konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama, o atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė.

Įvertinusi tai, kad atsakovas įsteigė kitą įmonė, kurią įregistravo tuo pačiu adresu kaip ir UAB „FH Life“ ir kurios veikla analogiška UAB „FH Life“ veiklai, taip pat įvertinusi UAB „FH Life“ bankroto bylos iškėlimo faktą, aplinkybę, kad ieškovė yra BUAB „FH Life“ kreditorė, kurios patvirtintas reikalavimas yra 5760,24 Eur, kad UAB „FH Life“ turto neturėjo, todėl neturėjo ką perduoti UAB „Fhlife World“, teisėjų kolegija sprendė, kad tarp pirmiau aptartų atsakovų veiksmų visumos ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos), praradus galimybę atgauti UAB „FH Life“ nesumokėtą nuomos mokestį, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą.

Atsižvelgdama į tai, jog bankroto byloje likusio ieškovės (kreditorės) nepatenkinto reikalavimo suma yra 5760,24 Eur, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis atitinka ieškovei padarytą žalą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5602,99 Eur, o apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto byloje ieškovės nepatenkintas reikalavimas sudaro 5760,24 Eur, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 5760,24 Eur žalos atlyginimą. Priteisdamas ieškovei solidariai iš atsakovų didesnę žalos atlyginimo sumą, nei reikalavo ieškovė (skirtumas 157,25 Eur), taip pat priteisdamas šią sumą solidariai iš trečiojo asmens BUAB „FH Life“, nors ši suma yra priteista ieškovei Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4794-435/2014, apeliacinės instancijos teismas peržengė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui ir akcininkui, pažeidė kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo principus. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, kai trečiajam asmeniui UAB „FH Life“ nebuvo iškelta bankroto byla, teismui dar nebuvo pateiktas pareiškimas iškelti trečiajam asmeniui bankroto bylą. Ieškinio pateikimo dieną ieškovė dar nežinojo būsimo nepatenkino reikalavimo dydžio. Nagrinėjamoje byloje tiesioginis ieškinys buvo pareikštas iki bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė trečiojo asmens UAB „FH Life“ veiklos perkėlimu į trečiąjį asmenį UAB „Fhlife World“, kas, remiantis kasacinio teismo praktika, atitinka žalos padarymą ne konkrečiam kreditoriui, o pačiai bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), nepaisydama to, ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį atsakovams.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė neteisėto įmonės veiklos perkėlimo sąvoką, jos aiškinimą, konstatuodamas, kad neteisėtam įmonės veiklos perkėlimui nustatyti užtenka vien tik fakto, kad dviejų juridinių asmenų pavadinimai yra panašūs, ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2012). Aplinkybė, kad trečiųjų asmenų pavadinimai yra panašūs, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad trečiojo asmens UAB „FH Life“ veikla buvo perkelta į trečiąjį asmenį UAB „Fhlife World“. Apeliacinės instancijos teismas nevertino fakto, kad domeno www.fhlife.lt turėtoja yra UAB „West-pharma-east“. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „FH Life“ ir UAB „Fhlife World“ yra registruotos tuo pačiu adresu. Šių asmenų veikla niekada nebuvo vykdoma Kaune, Jurbarko g. 2A. UAB „FH Life“ ir UAB „Fhlife World“ vykdomos veiklos specifika yra skirtinga, ką patvirtina įmonių įstatai ir pirmosios instancijos teismui teikti aiškūs atsakovo paaiškinimai. Tai, kad trečiojo asmens UAB „FH Life“ veikla nebuvo perkelta į trečiąjį asmenį UAB „Fhlife World“, patvirtina duomenys apie šių įmonių darbuotojus. UAB „FH Life“ dirbo nuo 7 iki 3 darbuotojų, tuo tarpu UAB „Fhlife World“ dirbo vienintelė direktorė – atsakovė. 2014 m. rugpjūčio 1 d. suformuota buhalterinė pažyma Nr. 14/08/O1 patvirtina, kad įmonės nėra susijusios finansiniais, veiklos ar kitokiais ryšiais. UAB „Fhlife World“ turto neturi, todėl negalima daryti išvados apie turto iš UAB „FH Life“ į UAB „Fhlife World“ perkėlimą. Tai, kad atsakovai yra tų pačių bendrovių akcininkas ir direktorė, nereiškia, jog minėtų bendrovių veikla yra tapati ir kad atsakovai perkėlė visą įmonės turtą ir veiklą į kitą įmonę.

Nepagrįsta teismo išvada, kad, trečiajam asmeniui UAB „FH Life“ susidūrus su finansiniais sunkumais, atsakovas, įsteigdamas naują bendrovę, veikė netinkamai, neprotingai ir nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų bendrovės dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Atsakovas yra tik trečiojo asmens UAB „FH Life“ akcininkas, nuomos sutarties nepasirašė, jos netvirtino. Neteisėtais atsakovo veiksmais pripažinęs naujos bendrovės įsteigimą, apeliacinės instancijos teismas apribojo juridinio asmens dalyviui įsteigti naują juridinį asmenį, nepagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, nors nurodė, kad įmonė UAB „FH Life“ turto neturėjo, todėl nebuvo ką perduoti UAB „Fhlife World“.

Atsakovės neteisėtais veiksmais pripažinęs nuomos sutarties sudarymą bendrovės finansinei būklei esant sudėtingai, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinės atsakomybės taikymo. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013). Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Nuomos sutarties sudarymo dieną UAB „FH Life“ galėjo vykdyti ieškovei sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o nuomos sutartis su ieškove nutraukta dėl neatitinkančio higienos normų patalpose tvyrojusio blogo oro.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė CPK 320 straipsnyje 1 dalyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Rašymo apsirikimo klaida negali būti laikoma bylos nagrinėjimo ribų peržengimu. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 5602,99 Eur. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kauno apygardos teismas ieškovės apeliacinį skundą patenkino – panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė tenkinti ieškinį, kurio reikalavimas 5602,99 Eur, todėl akivaizdu, kad sprendime padaryta rašymo klaida, buvo įrašyta ne ieškovės prašyta suma – 5602,99 Eur, o trečiojo asmens UAB „FH Life“ bankroto byloje likusi ieškovės nepatenkinto reikalavimo dalis – 5760,24 Eur. Rašymo apsirikimas pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį gali būti ištaisytas teismo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, todėl naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą savo iniciatyva priteisė solidarų žalos atlyginimą ir iš trečiojo asmens BUAB „FH Life“. Nei pakartotinai, nei solidariai teismas nepriteisė iš trečiojo asmens BUAB „FH Life“ analogiškos ieškinio sumos, kuri buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4794-435/2014. Iškilus atsakovų ir BUAB „FH Life“ atsakomybės atribojimo ir išieškojimo vykdymo išaiškinimo klausimui, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsiradusią žalą atsakovai turi atlyginti solidariai, tačiau subsidiariai su BUAB „FH Life“. Apeliacinės instancijos teismas nepriteisė solidariai žalos atlyginimo iš BUAB „FH Life“, o tik išaiškino, kad išieškojimas iš atsakovų turėtų būti vykdomas subsidiariai su BUAB „FH Life“. Toks žalos išieškojimo vykdymo išaiškinimas negali būti laikomas ieškinio reikalavimų ribų peržengimu ir CPK 320 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

Atsakovas nepagrįstai ginčija ieškovės teisę reikšti tiesioginį ieškinį, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Nurodytoje nutartyje argumentai dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo buvo skirti pagrįsti pačios bendrovės buvimą tinkamu ieškovu (lot. locus standi), tačiau ši pozicija neturi būti aiškinama kaip ribojanti kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose. Kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams nuosekliai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2009). Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad byla sustabdyta nepagrįstai, nes bankroto proceso stadija neriboja kreditoriaus teisės kreiptis dėl bankrutuojančios įmonės skolų priteisimo tiesiogiai iš akcininkų, vadovų ir (ar) valdybos narių.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2012 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, išplėtė įmonės veiklos perkėlimo sąvokos aiškinimą. Atsakovo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar panašios, jo nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs iš darbo santykių, o ne dėl žalos atlyginimo iš vadovo ir akcininko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „FH Life“ ir UAB „Fhlife World“ buvo ne tik tarpusavyje susijusios, bet UAB „Fhlife World“ įsteigimo tikslas buvo faktinis UAB „FH Life“ vykdytos aktyvios ūkinės veiklos (jos dalies) perkėlimas, pastarajai įmonei paliekant tik skolas bei kreditinius įsipareigojimus. Atsakovo argumentai, kad trečiųjų asmenų vykdomos veiklos specifika yra skirtinga, yra nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Atsakovo argumentų, kad UAB „FH Life“ ir UAB „Fhlife World“ dirbo skirtingi asmenys, nepatvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai. Šioms aplinkybėms įrodinėti atsakovai pateikė tik pavienius dokumentus, kurie jiems buvo parankūs, atsisakė leisti atlikti šių įmonių auditą, todėl laikytina, kad jie pateikė ne visą informaciją, susijusią su įmonių darbuotojais.

Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie dar 2012 metais, žinodami, jog UAB „FH Life“ yra nemoki, nesiėmė jokių veiksmų įmonės mokumui atkurti, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, sudarė su ieškove sutartį dėl patalpų nuomos, nors žinojo, kad UAB „FH Life“ yra nemoki, nepajėgi įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, ir siekdami, kad UAB „FH Life“ finansiniai įsipareigojimai ieškovei liktų nepadengti, visą įmonės veiklą perkėlė į įsteigtą naują įmonę. Pablogėjus UAB „FH Life“ finansinei būklei, atsakovai priėmė kreditorių interesams priešingus sprendimus, todėl ieškovės skola liko neapmokėta, ieškovė patyrė žalą ir ją turi atlyginti atsakovai. Nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškovės patirtą žalą, atsakovų kaltė preziumuojama.

A. V. R. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Plėtodamas teismų praktiką kreditorių teisės reikšti tiesioginį ieškinį klausimu kasacinis teismas nurodė, kad tas pats ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) taikytinas sprendžiant dėl akcininko subsidiariosios atsakomybės už bankrutuojančios bendrovės prievoles – pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą bendrovės mokumui neteisėtais akcininko veiksmais, pažeistų imperatyvųjį Įmonių bankroto įstatymo reguliavimą dėl kreditorių eiliškumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais.

Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytose nutartyse pateiktais išaiškinimais pakeista ankstesnė teismų praktikos taisyklė, kad pasibaigus bankroto procesui kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), pagal aktualią teismų praktiką kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala.

Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2015).

Dėl tiesioginių ieškinių atsakovams (ne)pagrįstumo

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir priešingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Spręsdamas dėl bendrovės vadovės atsakomybės apeliacinės instancijos teismas vadovavosi bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl UAB „FH Life“ finansinės padėties, kad įmonė jau 2012 metais turėjo finansinių sunkumų, tačiau 2013 m. liepos 24 d. atsakovė, žinodama įmonės finansinę būklę, veikdama kaip įmonės vadovė, su ieškove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, be to, tapo įsteigtos naujos UAB „Fhlife World“ vadove. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta aplaidžiai vertinant įmonės būklę, viršijant protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, pažeidžiant fiduciarines įmonės vadovo pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl konstatavo, kad sandoris buvo sudarytas nesąžiningai ir verslo sprendimo taisyklės apsauga šiuo atveju netaikoma ir tenkino ieškinį CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinės atsakomybės sąlygos vadovės atžvilgiu nustatytos netinkamai, todėl ieškinys tenkintas nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad bendrovės vadovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė CK 2.78 straipsnyje, kituose įstatymuose ar įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Taigi, neteisėti vadovo veiksmai, pasireiškę CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka anksčiau šios nutarties 28 punkte aptartų individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų. Individualaus vadovės delikto ieškovės atžvilgiu (kreditoriaus apgaulės, klaidinimo sudarant nuomos sutartį) byloje neįrodyta. Taigi, byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Tai konstatavus, vertinimas, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę pažeidus fiduciarines pareigas bendrovei, neturi reikšmės ginčo sprendimui iš esmės, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nenagrinėja.

Apeliacinės instancijos teismas tenkino tiesioginį ieškinį bendrovės akcininkui CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – dėl verslo perkėlimo iš UAB,,FH Life“ į UAB,,Fhlife World“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinės atsakomybės sąlygos bendrovės dalyvio atžvilgiu nustatytos netinkamai, todėl ieškinys tenkintas nepagrįstai.

Verslo perkėlimas iš vienos bendrovės į kitą gali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, užtraukiantis akcininkui atsakomybę, tik tada, jei tai sukelia pirmosios bendrovės nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2015). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės teismo nekonstatuotos. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, žala, padaryta įmonės nemokumo sukėlimu, yra bendrovės patirta žala, todėl ji negali būti kreditoriaus individualaus ieškinio pagrindas. Verslo perkėlimas, sukėlęs įmonės nemokumą, yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis). Šios nutarties 28.2 punkte minėta, kad tyčinio bankroto atveju kreditorius įgyja tiesioginio ieškinio teisę, tačiau nagrinėjamu atveju tyčinio bankroto faktas nenustatytas. Taigi, byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl visumos išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė įmonės vadovų ir dalyvių atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Dėl šios priežasties skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, ieškinio atmetimo motyvus pakeičiant šioje nutartyje nurodytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą patenkinus, atsakovui priteistinas iš ieškovės kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 130 Eur už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Ieškovė laikytina bylą pralaimėjusia šalimi, todėl neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Kasaciniam teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir palikus galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą, perskirstytinas apeliacinės instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su apeliacinio skundo parengimu, o įrodymų, kurie patvirtintų turėtų išlaidų dydį ir faktą rengiant atsiliepimus į atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Fhlife World“ apeliacinius skundus, ieškovė nepateikė.

Atsakovas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą turėjo 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo UAB „Fhlife World“ – 242 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šių išlaidų atlyginimas atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinas iš ieškovės. Atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro iš viso 493 Eur.

Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 14,86 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monodora“ (j. a. k. 133715454) 493 (keturis šimtus devyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Fhlife World“ (j. a. k. 303230162) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monodora“ (j. a. k. 133715454) 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monodora“ (j. a. k. 133715454) 14,86 Eur (keturiolika Eur 86 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė