O. K. pagal BK 284 str., 41 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-106-511/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12070-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.10.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jono Prapiesčio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. K. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo O. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. O. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 13 d., apie 18 val., viešoje vietoje, prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) trečios laiptinės, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą nukentėjusiajam E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis O. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį – pakeisti ir taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.

2.1. Kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino baudžiamojo įstatymo – BK 75 straipsnio – taikymą. Be to, teismai nepakankamą dėmesį skyrė ir tam, kad ankstesniuoju 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis ir jam buvo pritaikytos BK 92 straipsnio nuostatos. Nuteistasis pažymi, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas, jog jeigu padaromas nusikaltimas per bausmės vykdymo atidėjimą, negalima taikyti šio straipsnio nuostatų. Dėl to kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai netaikė šio baudžiamojo įstatymo, nes nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į nuteistojo O. K. kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

3.1. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsakė į visus nuteistojo apeliaciniame skunde keltus klausimus, motyvuotai, pagrįstai ir pakankamai aiškiai pasisakė, kodėl nuteistajam netaikytinos BK 75 straipsnio nuostatos.

3.2. Prokuroras, aptardamas BK 41, 54, 75 straipsnių nuostatas, pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

3.3. Prokuroro teigimu, teismai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir svarstydamas galimybę nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atlikimo. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, kad O. K. jau buvo suteiktos galimybės pasitaisyti, tačiau ankstesnėmis bausmėmis (ir taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą) nebuvo pasiekti bausmės tikslai – kasatorius ir toliau darė nusikalstamas veikas, o paskirtos bausmės atidėjimas nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl nebuvo įgyvendintas teisingumo principas. Dėl to prokuroras mano, kad nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, jog kasatoriui paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.

3.4. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamasis įstatymas, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, pritaikytas tinkamai, o kasatoriui paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, kasaciniame skunde nepateikta kitų svarstytinų argumentų ar motyvų, dėl kokių priežasčių nuteistajam neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

4. Nuteistojo O. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

5. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį teismas vadovaujasi tiek BK 75, tiek ir BK 41, 54 straipsniais, reglamentuojančiais bausmės paskirties ir bausmės skyrimo bendruosius pagrindus, bei kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Visų šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

6. BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, atsižvelgė, kad nuteistasis O. K. yra labai jauno amžiaus, įvertino tiek jo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis (seniūnija neturi nusiskundimų dėl O. K. elgesio, jis dirba, darbovietė apibūdina teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), tiek ir duomenis, nuteistąjį apibūdinančius neigiamai (anksčiau teistas tris kartus, trečią kartą teisiamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu ir ją įvykdė labai įžūliai – nepilnamečiui nukentėjusiajam dėl jo užpuolimo kreipiantis pagalbos į suaugusį asmenį, to visai nepaisydamas O. K. nukentėjusiajam smogė kumščiu į veidą).

8. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams dėl BK 75 straipsnio O. K. netaikymo, papildomai pažymėjo, kad jam jau buvo suteiktos galimybės pasitaisyti, tačiau ankstesnėmis bausmėmis ir atidėjus bausmės vykdymą nebuvo pasiekti tikslai – tai nesulaikė O. K. nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, priešingai, suteikė jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.

9. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino iš esmės visas bylos aplinkybes, susijusias su O. K. padaryta veika ir su jo asmenybe, reikšmingas bausmės vykdymo atidėjimo klausimui spręsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį O. K. negalimas. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad nuteistasis O. K. ankstesniais nuosprendžiais pagal BK 284 straipsnį buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiais jam buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir paskirti įpareigojimai. Trečiuoju teismo nuosprendžiu 2015 m. vasario 13 d. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas trejiems metams ir paskirtos atitinkamos auklėjamojo poveikio priemonės. Todėl O. K. buvo suteiktos galimybės pasitaisyti, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti – anksčiau skirtos bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas ir auklėjamo poveikio priemonės nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kasatorius ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šiuo atveju O. K. teigiamai apibūdinantys duomenys ir jo turimi socialiniai ryšiai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo; atidėjus jam bausmės vykdymą nebūtų laikomasi teisingumo, bausmės specialiosios ir bendrosios prevencijos principų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo O. K. kasacinį skundą.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis