V. J. pagal BK 159 str., 25 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-107-489/2017

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01006-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.2;

2.3.4.6

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jono Prapiesčio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžių.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams, 261 straipsnį laisvės atėmimu penkeriems metams, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. sausio 28 d. laikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. J. konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, pinigai ir juvelyriniai dirbiniai, nurodyti nuosprendyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 5 punktu, BPK 105 straipsniu, iš V. J. išieškota 114,11 Eur (394 Lt) už automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) saugojimą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendis ir pašalintos aplinkybės, kad: 1) V. J. į organizuotos grupės daromą nusikalstamą veiką pasitelkė D. G., o L. D. su ja aptarė nuolatinės V. J. tiekiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijėjos vaidmenį; 2) 2011 m. rugsėjo mėn. viduryje, tyrimo nenustatytą dieną, V. V. prie (duomenys neskelbtini), iš V. J. savo vartojimui įsigijo ne mažiau kaip 0,078 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos heroino, ir dalį šios narkotinės medžiagos heroino kartu su P. R. suvartojo bei pardavė nenustatytiems asmenims; 3) 2011 m. lapkričio mėn., tyrimo nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), D. A. iš V. J. savam vartojimui įsigijo ne mažiau kaip 11,696 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,47 g – narkotinės medžiagos heroino. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. J., kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti juvelyriniai dirbiniai, nurodyti nuosprendyje, ir jie grąžinti V. J.. Kita nuosprendžio dalis dėl V. J. nepakeista.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti G. M., L. D., D. A., V. V., P. R., D. G., G. G., o V. Š., vadovaujantis BK 391 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista bei S. L., vadovaujantis BK 40 straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta, tačiau nuosprendžio dalis dėl V. V., P. R., D. G., G. G. ir V. Š. nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. L. ir nuteistųjų G. M., L. D., D. A. kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, V. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su L. D., G. M., D. A., V. Š., V. V., P. R., G. G. organizuota grupe, skirta nuolat daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, ir su asmeniu, kuriam byla išskirta, neteisėtai disponavo, t. y. įgijo, laikė, gabeno, pardavinėjo didelius ir labai didelius kiekius narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

V. J., pravarde X, 2011 m. Vilniuje savanaudiškais tikslais subūrė organizuotą grupę, skirtą nuolat daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti, t. y. įgyti, laikyti, gabenti, parduoti didelius ir labai didelius kiekius jo paties neteisėtai įgytų ir tiekiamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų, sutelkė bendrininkus, su kuriais susitarė dėl bendrininkų vaidmenų padarant nusikaltimą.

V. J., turėdamas sumanymą Lietuvos Respublikoje labai dideliais kiekiais neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2011 m. lapkričio mėn. vidurio Vilniuje pats į nusikalstamą veiklą tiesiogiai pasitelkė V. V., V. Š., D. A., nepilnametį G. M. (gimusį (duomenys neskelbtini), pravarde Y), P. R., L. D., G. G. ir asmenį, kuriam byla išskirta, su kuriais suderino vaidmenis jo nurodytose Vilniaus vietose paimti jo tiekiamas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas ir jas pardavus patiems arba šių medžiagų pardavimui suradus tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, ir gavus piniginį atlygį su juo (V. J.) atsiskaitytų.

Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais organizuotos grupės nariai V. J., L. D., V. Š., G. M., D. A., V. V., P. R., G. G. tarpusavyje ir su asmeniu, kuriam byla išskirta, palaikė ryšius, naudodami mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, specialiai skirtus narkotinėms medžiagoms platinti, bendraudami telefonais tarpusavyje, vartojo sutartas ir prekybą uždraustomis medžiagomis maskuojančias frazes.

Nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d. organizuotos grupės nariai atliko veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia:

1) V. J. 2011 m. rugpjūčio 16 d., apie 10.30 val., prie (duomenys neskelbtini), toliau platinti ir vartoti neteisėtai pardavė V. V. ne mažiau kaip 5,577 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,997 g narkotinės medžiagos – heroino. Tuo pačiu metu nenustatytoje vietoje V. V. tolimesniam platinimui ir vartojimui iš V. J. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 5,577 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,997 g narkotinės medžiagos heroino. Dalį miltelių ji suvartojo pati, antrą jų dalį neteisėtai pardavė Vilniuje tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 0,031 g minėtos narkotinės medžiagos 2011 m. rugpjūčio 16 d., apie 11.55 val., prie namo (duomenys neskelbtini), padedant asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, už 40 Lt pardavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, dar kitą dalį – 0,050 g – narkotinės medžiagos heroino 2011 m. rugpjūčio 16 d. 15.40 val. bute (duomenys neskelbtini), už 20 Lt neteisėtai pardavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas ir priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Likusią dalį – 0,916 g – narkotinės medžiagos heroino V. V. neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. 15.50 val., kai kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

2) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo mėn. viduryje, tyrimo nenustatytą dieną, prie (duomenys neskelbtini), toliau platinti pardavė V. V. ne mažiau kaip 0,078 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos heroino, kurią V. V. neteisėtai įgijo ir atgabeno į butą (duomenys neskelbtini), kuriame laikė iki 2011 m. rugsėjo 15 d., kol apie 13.12 val. prie namo (duomenys neskelbtini), dalį šios medžiagos P. R. už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo (toliau – ir NVI) modelį.

3) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. vidurio iki 2011 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje neteisėtai pardavė D. A. ne mažiau kaip 0,093 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,017 g narkotinės medžiagos heroino, kurią D. A. iš V. J. neteisėtai įgijo ir 2011 m. rugsėjo 21 d., apie 9 val., prie (duomenys neskelbtini), tolimesniam platinimui neteisėtai perdavė V. Š., kuri neteisėtai įgijo 0,017 g narkotinės medžiagos heroino ir ją neteisėtai laikė su savimi iki 13.16 val., kol Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) sankryžos šią narkotinę medžiagą, t. y. 0,017 g heroino, už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal NVI modelį.

4) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėn. pradžioje savo bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai tolimesniam pardavimui perdavė nepilnamečiui G. M. ne mažiau kaip 0,141 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,052 g narkotinės medžiagos heroino, kurią G. M. tolimesniam platinimui neteisėtai įgijo ir kartu su G. G. automobiliu „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atgabeno į L. D. butą (duomenys neskelbtini), kuriame L. D. minėtą narkotinę medžiagą padalino ir dalį miltelių L. D., G. G. ir G. M. pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį, t. y. 0,052 g, narkotinės medžiagos L. D. laikė iki 2011 m. lapkričio mėn. pradžios, tyrimo nenustatytos dienos, kol (duomenys neskelbtini) L. D. neteisėtai toliau platinti ir vartoti pardavė V. Š.. V. Š. minėtą narkotinę medžiagą iš L. D. neteisėtai įgijo, atsinešė į butą (duomenys neskelbtini), kur nenustatytą dalį šios narkotinės medžiagos suvartojo, kitą dalį pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims Vilniuje, o likusią dalį – 0,052 g – heroino V. Š. neteisėtai laikė minėtame bute iki 2011 m. lapkričio 17 d. 18 val., kol kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

5) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 15 d., apie 17 val., savo bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai tolimesniam pardavimui perdavė nepilnamečiui G. M. ne mažiau kaip 0,458 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,170 g narkotinės medžiagos heroino, kurią G. M. iš V. J. neteisėtai įgijo ir kartu su G. G. automobiliu „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai nugabeno į L. D. butą (duomenys neskelbtini), kur L. D. minėtą narkotinę medžiagą padalino ir dalį miltelių G. M., G. G. ir L. D. pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o 0,170 g narkotinės medžiagos heroino laikė iki 2011 m. lapkričio 17 d. 16 val., kol G. M. L. D. nurodymu minėtą kiekį narkotinės medžiagos heroino tolimesniam platinimui ir vartojimui (duomenys neskelbtini), perdavė V. Š.. V. Š. iš G. M. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,458 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,170 g narkotinės medžiagos heroino, kurį neteisėtai nugabeno į butą (duomenys neskelbtini), kur dalį miltelių V. Š. suvartojo, o likusią dalį – 0,170 g – narkotinės medžiagos heroino laikė su savimi iki 2011 m. lapkričio 17 d. 18 val., kol prie namo (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

6) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėn., tyrimo nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), tolimesniam platinimui neteisėtai perdavė D. A. ne mažiau kaip 11,696 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,47 g – narkotinės medžiagos heroino, kurią D. A. iš V. J. tolimesniam platinimui neteisėtai įgijo ir nugabeno į butą (duomenys neskelbtini), kur minėtą narkotinę medžiagą padalino ir 4,47 g heroino D. A. neteisėtai laikė iki 2011 m. lapkričio 17 d. 14.53 val., kol prie namo (duomenys neskelbtini), D. A. už 1600 Lt dalį, t. y. didelį kiekį – 3,8 g, narkotinės medžiagos heroino, pardavė liudytojui Nr. 7, atlikusiam NVI veiksmus, o likusią dalį – 0,670 g – heroino neteisėtai laikė minėtame bute iki 2011 m. gruodžio 7 d. 15.55 val., kol namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie bute (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rado ir paėmė 0,670 g heroino.

7) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 21 d., apie 22 val., prie namo (duomenys neskelbtini), tolimesniam pardavimui neteisėtai perdavė L. D. ne mažiau kaip 426,058 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – ne mažiau nei 100,69 g –psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį L. D. tolimesniam pardavimui iš V. J. neteisėtai įgijo, o nepilnametis G. M. L. D. nurodymu nunešė į automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamą G. G.. Po to L. D., G. M. ir G. G. minėtą kiekį psichotropinės medžiagos automobiliu nugabeno į asmens, kuriam byla išskirta, butą (duomenys neskelbtini), kur minėtą psichotropinę medžiagą L. D. kartu su G. G. padalino. Po to 100,69 g minėtos psichotropinės medžiagos L. D. nurodymu neteisėtai buvo laikomi bute (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. gruodžio 7 d., kol tą pačią dieną, apie 21 val., asmeniui, kuriam byla išskirta, dalį – 1,190 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, išnešus iš buto, ją paėmė policijos pareigūnai, o 21.10 val. atlikę kratą bute (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį, t. y. 99,500 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

8) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėn., tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje tolimesniam pardavimui neteisėtai perdavė G. M. 22,719 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 10,860 g – narkotinės medžiagos heroino. G. M. iš V. J. neteisėtai įgijo 22,719 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 10,860 g – narkotinės medžiagos heroino, kurį neteisėtai atgabeno į butą (duomenys neskelbtini), kuriame minėtą narkotinę medžiagą G. G. supakavo. Po to, nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. L. D. 10,860 g heroino nuvežė į asmens, kuriam byla išskirta, butą (duomenys neskelbtini), kur L. D. nurodymu ši narkotinė medžiaga buvo neteisėtai laikoma iki 2011 m. gruodžio 7 d.

9) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėn., tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje neteisėtai tolimesniam pardavimui perdavė L. D. 39,358 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 12,870 g – narkotinės medžiagos heroino, kurią L. D. atgabeno į asmens, kuriam byla išskirta, butą (duomenys neskelbtini), kur G. G. supakavo minėtą narkotinę medžiagą. Po to G. G., L. D. su asmeniu, kuriam byla išskirta, 12,870 g narkotinės medžiagos heroino neteisėtai laikė minėtame bute iki 2011 m. gruodžio 7 d.

10) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 7 d., apie 15.30 val., savo bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai tolimesniam platinimui perdavė D. A. 45,089 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 15,865 g – narkotinės medžiagos heroino. D. A. iš V. J. tolimesniam pardavimui neteisėtai įgijo šią narkotinę medžiagą ir laikydamas su savimi iš V. J. buto nunešė į automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur netrukus 15,865 g narkotinės medžiagos heroino už 8000 Lt pardavė liudytojui Nr. 7, atlikusiam NVI veiksmus.

11) V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, butuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. bute (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gruodžio 7 d. 18.30 val. neteisėtai laikė tris tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,063 g psichotropinės medžiagos 1-(3–chlorofenil) piperazino, 5,799 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,339 g – narkotinės medžiagos heroino, o nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gruodžio 7 d. 20.30 val. neteisėtai laikė 70 vnt. tablečių, kurių sudėtyje 1,631 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino, 1922,14 g miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 464,449 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 292,26 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.

Taip pat jis (V. J.) nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011 m. gruodžio 7 d. 18.30 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 12,574 g narkotinės medžiagos kokaino ir 0,0625 g psichotropinės medžiagos lorazepamo, ir iki 2011 m. gruodžio 7 d. 20.30 val. jo paties nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,408 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,117 g narkotinės medžiagos kokaino ir 0,002 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Be to, jis (V. J.) nuteistas už tai, kad būdamas organizuotos grupės, skirtos neteisėtai platinti jo paties tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, organizatorius, žinodamas, kad G. M. neturi 18 metų ir yra (duomenys neskelbtini) globotinis, (duomenys neskelbtini) smuklėje (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio mėn. viduryje pasiūlė vaikui, t. y. G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolat pardavinėti narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. heroiną ir metamfetaminą, ir už tai gauti atlygį. G. M. sutikus ir vėliau nustatytu laiku įsitraukus į tai, taip V. J. įtraukė nepilnametį G. M. į nusikalstamą veiką, t. y. į neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, veikiant organizuota grupe.

Be to, jis (V. J.) nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011 m. gruodžio 7 d. 20.30 val., kol policijos pareigūnai atlikę kratą surado, neteisėtai laikė tris šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios sprogmenis ir sprogstamą medžiagą, kurių pavadinimai, numeriai, kiekis, sudėtis ir svoris yra nurodyti skundžiamuose teismų nuosprendžiuose.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo V. J. gynėjas advokatas A. Mažeika prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti abiejų instancijų teismų nuosprendžius, nuteistajam V. J. pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam (V. J.) paskirti mažesnes bausmes, nei straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos mažiausios bausmės.

3. Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminius BPK reikalavimų pažeidimus, nes skundžiamus sprendimus priėmė remdamiesi nuteistųjų V. V., G. M. ir D. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Gynėjas pažymi, kad šie nuteistieji teisme atsisakė tokių savo parodymų, teigdami, kad jiems buvo daromas poveikis. Skunde aptariami liudytoju apklausto policijos pareigūno S. Prilepskio ir minėtų nuteistųjų parodymai ir teigiama, kad šie nuteistieji, gavę tam tikrų pažadų mainais už pareigūnams reikalingus parodymus ir būdami įtikinti, jog apie susitarimus (pažadus) nereikia informuoti gynėjų, jie (minėti nuteistieji) buvo apklausti ikiteisminį tyrimą atliekančių tyrėjų arba ikiteisminio tyrimo teisėjų ir tokių apklausų metu, nors ir dalyvaujant advokatams, (nuteistieji) davė parodymus, kurių reikėjo pareigūnams, ir tik vėliau, kai pažadai nebuvo vykdomi, suprato apie apgaulę, todėl pradėjo kalbėti tiesą ir taip bandė ištaisyti savo klaidas. Kasatoriaus nuomone, tokios aplinkybės patvirtina ir BPK 48 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimą.

3.1. Kartu kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra jokio pagrindo netikėti nuteistųjų V. V., G. M. ir D. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, minėti nuteistieji apklausti dalyvaujant gynėjams, jokių pastabų dėl apklausų nepareikšta, juos apklausiusios pareigūnės O. Derkač ir O. Railienė neigė apklausų metu naudojusios psichinę ar kitokią prievartą. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje teismai, konstatuodami, jog remiasi nuteistųjų V. V., G. M. ir D. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, o ne konstatuodami, jog ir be šių duomenų pakanka įrodymų V. J. kaltei pagrįsti, nesilaikė teismų praktikos dėl BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-554/2006, 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2009). Dėl to skunde teigiama, kad teismai, grįsdami kasatoriaus ginamojo kaltę kitų nuteistųjų (V. V., G. M. ir D. A.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

4. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį, nes nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ar šią veiką padariusį asmenį, kurios sudarytų pagrindą kitam nuteistajam D. A. taikyti minėtą baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus nuomone, tai kad šis teismas dėl aptariamos įstatymo normos taikymo pasisakė nagrinėdamas nuteistojo D. A. gynėjo apeliacinį skundą, laikytina, jog kasaciniame skunde keliami klausimai dėl nepateisinamai ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir galimybės taikyti šią normą apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėti ir yra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus teigimu, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikta baudžiamojo proceso veiksmų, atliktų dėl nuteistojo D. A., chronologija yra analogiška ir nuteistajam V. J.: abu šie asmenys buvo sulaikyti ir suimti tomis pačiomis dienomis, kardomosios priemonės (suėmimo) terminas jiems buvo tęsiamas iki pat bylos išnagrinėjimo teisme, aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ir pan. taip pat yra identiškos. Tačiau kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuriais nepripažinta, kad nagrinėjamoje byloje procesas iki nuosprendžio įsiteisėjimo tęsėsi nepateisinamai ilgą laiką ir kurie neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies nuostatų ir teismų praktikos (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 12717/06; 2005 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Ohlen prieš Daniją (peticijos Nr. 63214/00) ir kt.); kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013).

4.1. Kasatorius, nurodydamas datas, kada jo ginamasis buvo sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė, įteiktas pranešimas, apklaustas kaip įtariamasis ir byloje surašytas kaltinamasis aktas, teigia, kad ikiteisminio tyrimo trukmė (beveik pusantrų metų) dėl įtariamųjų skaičiaus, daiktų ir objektų tyrimų kiekio gali būti pateisinama. Tačiau bylos nagrinėjimo trukmė teismuose, ypač apeliacinės instancijos teisme, anot kasatoriaus, yra nepateisinamai per ilga. Skunde pažymima, kad byla į teismą puvo perduota tinkamai paruošta, nereikėjo skirti papildomų tyrimų, ekspertizių ar kviesti ir apklausti didelį kiekį ikiteisminio tyrimo metu neapklaustų asmenų ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino šios bylos nagrinėjimą sudėtingu. Be to, aplinkybė, dėl kurios buvo atidėti teisiamieji posėdžiai – proceso dalyvių neatvykimas – šiuo atveju negali būti tinkamas motyvas pateisinti ilgą bylos nagrinėjimo terminą dėl kasatoriaus ginamojo, nes tai įvyko ne dėl baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesio. Kartu kasatorius nurodo laikotarpius, per kuriuos ši byla buvo išnagrinėta pirmosios (dvidešimt du mėnesiai dvi savaitės) ir apeliacinės (beveik du metai) instancijos teismuose ir kokie veiksmai buvo atlikti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (apklaustas vienas liudytojas ir išsireikalautas vienas raštas). Apibendrindamas kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas V. J. tęsėsi nepateisinamai ilgą laiką, todėl šiam nuteistajam paskirta bausmė turi būti švelninama. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nepagrįstai nepripažindami pernelyg ilgos proceso trukmės ir dėl to nesušvelninę V. J. paskirtos bausmės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Radišauskienė atsiliepimu į nuteistojo V. J. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

5.1. Prokurorė teigia, kad kasacinio skundo argumentai dėl atskirų įrodymų – nuteistųjų V. V., G. M. ir D. A. parodymų – vertinimo nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl turi būti palikti nenagrinėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Be to, pirmosios instancijos teismas minėtų nuteistųjų išsakytus teiginius dėl pareigūno S. Prilepskio prieš juos neva naudoto psichologinio spaudimo ir atliktų apklausų nedalyvaujant gynėjams, tinkamai patikrino: apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnus S. Prilepskį, O. Railienę, O. Derkač, perskaitė minėtų nuteistųjų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, įsitikino, kad šių apklausų metu dalyvavo gynėjai, šiuos parodymus sulygino su kitų nuteistųjų ir liudytojų, tarp jų ir kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, telefonų apžiūrų duomenimis, liudytojų T. M., V. T. ir M. J. telefoniniais pokalbiais apie G. M., kitų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis ir pagrįstai nenustatė BPK normų pažeidimo. Juolab kad teismas išvadas dėl kasatoriaus ginamojo kaltės padarė vertindamas duomenis visumoje, argumentuotai pasisakė, dėl kokios priežasties vienus bylos duomenis atmetė, o kitus – pripažino įrodymais. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, atsakė į visus apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl atmetė apeliantų argumentus ir sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, priimdamas nuosprendį nurodė teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas pripažinti kasatoriaus ginamąjį kaltu. Prokurorės teigimu, kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, pateiktomis išvadomis, nesant pagrindo konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

5.2. Kasacine tvarka nenagrinėtini ir kasatoriaus teiginiai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo V. J. ir švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės šiam nuteistajam paskyrimo dėl neva nepateisinamai ilgos proceso trukmės ir ilgo kardomojo kalinimo, nes šiuo klausimu nebuvo paduotas V. J. ir (ar) jo gynėjo apeliacinis skundas (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Prokurorės nuomone, tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas kito nuteistojo D. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės paskyrimo D. A. BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste, negali būti laikoma, jog apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas klausimas dėl švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės paskyrimas ir V. J.. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. J. bausmes, jau atsižvelgė į kardomojo kalinimo trukmę, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. J. nebuvo laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis, nes BPK 315 straipsnio 2 dalies tvarka jau buvo beatlikinėjantis bausmę pataisos namuose. Be to, apeliacinės instancijos teisme bylos proceso trukmė (apie vienerius metus), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir didelę apimtį dėl didelio skaičiaus nuteistųjų, sudėtingą bendrininkavimo formą (organizuota grupė), įvairaus sunkumo nusikalstamas veikas ir jų kiekį, apeliacinių skundų skaičių ir juose keliamų klausimų sudėtingumą, didelį kiekį rašytinės medžiagos, apeliacinės instancijos teisme atliktą dalinį įrodymų tyrimą, į tai, kad dalis posėdžių neįvyko dėl nuteistųjų gynėjų negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, nelaikytina pernelyg ilga proceso trukme. Juolab kad ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu laiko prasme, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga proceso trukme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-48-696/2017, EŽTT 1995 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Einarsson prieš Islandiją (peticijos Nr. 22596/93); 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Tam?s Kov?cs prieš Vengriją (peticijos Nr. 67660/01); 2005 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Ohlen prieš Daniją (peticijos Nr. 63214/00) ir kt.).

6. Nuteistojo V. J. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų ir skunde nurodytų BPK pažeidimų

7. Visų pirma kolegija pažymi, kad pagal BPK kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014).

7.1. Nuteistojo V. J. gynėjas kasaciniame skunde, be kita ko, prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktam atskirų įrodymų vertinimui, pateikia savo nuomonę dėl atskirų bylos duomenų (pvz. nuteistųjų V. V., G. M., D. A. ir liudytojais apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūnų S. Prilepskio, O. Derkač, O. Railienės parodymų) vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės nustatant V. J. kaltę. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Dėl to tokius kasacinio skundo teiginius teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

7.2. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad parodymų, duotų teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, prioritetas nereiškia, kad teismui apskritai draudžiama vertinti asmenų parodymus, duotus tyrėjui ar prokurorui. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-7-30-788/2017 ir kt.).

7.3. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008 ir kt.).

7.4. Šiuo atveju iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad išvada dėl V. J. kaltumo grindžiama ne vien kitų nuteistųjų V. V., G. M. ir D. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bet ir šių asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl esminio BPK276 straipsnio 4 dalies prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turiniui.

7.5. BPK 48 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato gynėjo teisę dalyvauti įtariamojo apklausose. Kasaciniame skunde teigiama, kad dėl teismų nustatytų ikiteisminio tyrimo pareigūno S. Prilepskio bendravimo su įtariamuoju G. M. aplinkybių ikiteisminio tyrimo buvo pažeista šio įtariamojo gynėjo teisė. Tačiau kaip BPK 48 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata iš esmės buvo pažeista ir suvaržė įstatymų garantuotas kasatoriaus ginamojo teises ar sukliudė teismui priimti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kasaciniame skunde neatskleista.

Dėl kasacinio skundo teiginių, susijusių su paskirta bausme ir proceso trukmės įvertinimu

8. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį, nes nuteistajam V. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti švelninama dėl nepateisinamai ilgos šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose trukmės ir ilgo V. J. suėmimo laiko.

8.1. Kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

8.2. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015 ir kt.).

8.3. Teismų praktikoje viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir duodančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė bei teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecijos teisė ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017).

9. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2011 m. rugpjūčio 16 d. (prie šio tyrimo vėliau buvo prijungti ir kiti ikiteisminiai tyrimai) dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimo, kuriame labai daug ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų buvo atliekama pakankamai intensyviai, ne vieną kartą buvo apklausiami įtariamieji ir kiti proceso dalyviai, renkami įvairūs bylai reikšmingi dokumentai, atliekama daug specialių žinių reikalaujančių ekspertinių tyrimų ir pan. Šio ikiteisminio tyrimo metu nuo 2011 m. gruodžio 7 d. nuteistasis V. J. buvo sulaikytas ir teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimai pareikšti vienuolikai asmenų dėl jų padarytų didelio skaičiaus nusikalstamų veikų, veikiant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe, surašytas 2013 m. vasario 25 d. ir ši byla, kurios rašytinė medžiaga tuo metu sudarė 24 tomai, perduota Vilniaus apygardos teismui. Šio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2015 m. sausio 28 d. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per vienerius metus aštuonis mėnesius 9 dienas, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko vienerius metus dešimt mėnesių 14 dienų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, joje kaltinamų asmenų skaičių, nusikalstamų veikų pavojingumą, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo nepateisinamas delsimas, t. y. kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų.

10. Bylos medžiaga (37 tomų) su nuteistojo V. J. ir kitų proceso dalyvių (iš viso šešiais) apeliaciniais skundais 2015 m. liepos 7 d. buvo išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą, šio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi paskirtas bylos pranešėjas ir sudaryta kolegija, kurios sudėtis pakeista vėlesne teismo nutartimi. Vadovaujantis BPK 319, 321 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais, apeliacinės instancijos teisme byla paskirta nagrinėti 2015 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje, o nuosprendis priimtas 2016 m. spalio 14 d. Bylos proceso apeliacinės instancijos teisme trukmė – vieneri metai 20 dienų – per šį laiką įvyko septyni teismo posėdžiai, kurių jau pirmajame posėdyje pradėta byla nagrinėti iš esmės, nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą (tenkinti nuteistųjų prašymus kviesti liudytojus, pristatyti ir apklausti nuteistąjį G. M., įpareigoti prokurorą pateikti reikiamus duomenis). Į kitą teismo posėdį (2015 m. lapkričio 15 d.) pristatyti suimti nuteistieji, apklaustas nuteistasis G. M., nuteistojo V. J. prašymu apklausta liudytoja A. L., išspręstas klausimas dėl dar vieno šio nuteistojo prašymo, dėl kitos liudytojos apklausos, prie bylos pridėti V. J. gynėjo pateikti įrodymai (nuotraukos, dokumento kopija), gauta iš prokuratūros informacija ir duomenys dėl įslaptintų liudytojų duomenų. Šiame teismo posėdyje įrodymų tyrimas buvo baigtas ir pradėtos baigiamosios kalbos, kurias pasakė nuteistieji L. D., D. A., V. J., G. M. ir jų gynėjai, asmuo, kuriam byla nutraukta, S. L. bei jo gynėjas ir paskelbta pertrauka iki ankstesniame posėdyje su proceso dalyviais suderintos datos, t. y. iki 2016 m. sausio 14 d. Tačiau į šį posėdį neatvykus nuteistojo G. M. gynėjai, buvo skelbiama pertrauka ir kitame teismo posėdyje (2016 m. gegužės 5 d.) tęsiamos baigiamosios kalbos Kituose teismo posėdžiuose, įvykusiuose 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 8 d., nuteistiesiems suteiktas paskutinis žodis, o paskutiniame teismo posėdyje (2016 m. spalio 14 d.) paskelbtas teismo baigiamasis aktas.

10.1. Išanalizavus bylos duomenis ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių eigą, matyti, kad aiškiai nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu skelbė pertraukas dėl objektyvių priežasčių, kurios buvo dėl nuteistojo V. J. prašymų svarstymo ir tenkinimo (apklausti liudytoją), duomenų išreikalavimo iš kitos institucijos, kito suimto nuteistojo G. M. gynėjos neatvykimo, be to, teismo posėdžių datos buvo pagrįstai derinamos su visų proceso dalyvių objektyviomis galimybėmis dalyvauti procese. Tačiau net ir paskelbtų pertraukų metu apeliacinės instancijos teismas aktyviai naudojosi suteiktomis procesinėmis galimybėmis, siekė gauti ir gavo naudingos bei reikšmingos informacijos bylos nagrinėjimui ir išsamiam visų šioje byloje pateiktų apeliacinių skundų argumentų išnagrinėjimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nuteistasis V. J. nebuvo laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis, nes jo paties prašymu, vadovaujantis BPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pradėtas vykdyti, t. y. šis nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jau buvo beatliekantis pataisos namuose.

11. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustačiusi nepagrįstų delsimų, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas nuteistajam V. J. truko nepateisinamai ilgai ir dėl to pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas jam būtina švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nuteistajam V. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti teismų sprendimus dėl paskirtos bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.

13. Darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šiuos teismų sprendimus keisti ar bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas