Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos teisę sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, ir proceso teisės normų, nustatančių kasacinio teismo nutarties sustabdyti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymą sukeliamus padarinius, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-219-690/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00179-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Švarinta“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos teisę sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, ir proceso teisės normų, nustatančių kasacinio teismo nutarties sustabdyti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymą sukeliamus padarinius, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ (toliau – ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais bei panaikinti atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 16-VP-425 dėl pasiūlymo atmetimo ir 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 16-VP-496 dėl pretenzijos atvirame konkurse „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) pirkimas“ (toliau – ir Konkursas); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdė Konkursą, kuriame pasiūlymą, be kitų tiekėjų, pateikė ir ieškovė su partneriu trečiuoju asmeniu UAB „Švarinta“ (toliau – trečiasis asmuo). Perkančioji organizacija 2015 m. spalio 22 d. sprendimu informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę ir tai, kad Konkurso laimėtoja pripažįstama AB „Specializuotas transportas“ (pakeistas pavadinimas – UAB „Ecoservice projektai“; toliau – UAB „Ecoservice projektai“). Nesutikdama su šiuo sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės 2015 m. spalio 22 d. sprendimą pripažino neteisėtu ir jį panaikino; Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovė 2016 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 16-VP-425 pranešė ieškovei, kad jos pasiūlymas atmestas dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, ir nurodė, jog Konkurso procedūros laikomos baigtomis, o atsakydama į ieškovės paklausimą 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 15-VP-460 informavo, kad pirkimo kaina buvo nustatyta Viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. birželio 1 d. posėdžio metu, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės 2015 m. gegužės 29 d. raštu Nr. S-1162-1, kuriame nurodyta, jog metinė paslaugų kaina negali būti didesnė nei kaina, gauta padauginus trejų paskutinių metų paslaugų teikėjų Šiaulių mieste surinkto komunalinių atliekų kiekio vidurkį iš pirkimo vertės nustatymo metu taikytos kainos ir padauginus iš 7 metų.

Perkančioji organizacija 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 15-VP-459 informavo tiekėjus, kad sustabdo Konkurso procedūras, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priėmęs atsakovės ir Konkurso laimėtojos UAB „Ecoservice projektai“ kasacinius skundus, 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Ieškovė 2016 m. gegužės 12 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl šios 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. sprendimų atmesti jos pasiūlymą ir sustabdyti Konkurso procedūras, tačiau atsakovės 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 16-VP-496 ieškovei buvo pranešta, kad kasacinio teismo nutartimi Konkurso procedūros yra sustabdytos, todėl ieškovės pretenzija bus išnagrinėta, kai bus atnaujintos Konkurso procedūros.

Ieškovės teigimu, atsakovė nenurodė argumentų, dėl kurių jos pasiūlymo kainą pripažino per didele ir nepriimtina, nesivadovavo Numatomo viešojo pirkimo vertės apskaičiavimo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1S-26. Nesutikdama su atsakovės sprendimu sustabdyti Konkurso procedūras, ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, bet ne Konkurso procedūrų vykdymą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl atsakovės 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 16-VP-496 panaikinimo; nutraukė bylos dalį dėl atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 16-VP-425 panaikinimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pagal Konkurso laimėtojos UAB „Ecoservice projektai“ prašymą sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties vykdymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria šis prašymas patenkintas, nustatė, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo sustabdyta tol, kol bus aišku, ar ši tiekėja pagrįstai buvo pripažinta Konkurso laimėtoja. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu sustabdyti Konkurso procedūras ir teigdama, kad kasacinis teismas sustabdė tik apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą, savo poziciją grindžia formaliais argumentais, nevertindama kasacinio teismo nutarties turinio ir jos priėmimo tikslų. Teismo vertinimu, jei atsakovė tęstų Konkurso procedūras, kasacinio teismo nutarties priėmimas būtų betikslis.

Teismas nurodė, kad atsakovė, ignoruodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo sustabdymo ir tęsdama Konkurso procedūras, sukurtų sudėtingą situaciją, todėl, nors atsakovė Konkurso procedūras sustabdė nesant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatyto pagrindo, tokiu sprendimu siekė užtikrinti tiekėjų (UAB „Ecoservice projektai“) galimų pažeistų teisių veiksmingą gynybą, kuri yra neatskiriama VPĮ nuostatų taikymo ir aiškinimo sąlyga. Sustabdžius Konkurso procedūras nei ieškovės, nei kitų tiekėjų teisės nėra pažeidžiamos, nes šiuo laikotarpiu pirkimo sutartis nebus sudaryta.

Teismas pažymėjo, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta išankstinio ginčų sprendimo tvarka (pretenzijos pateikimas) yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija; tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4232 straipsnyje. Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti tiekėjo reikalavimai ar jie patenkinti tik iš dalies, arba pretenzija nebuvo išnagrinėta VPĮ 941 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą VPĮ 95 straipsnyje nustatyta tvarka (VPĮ 93 straipsnio 2 dalis), t. y., esant vienai nurodytų aplinkybių, atsiranda įstatyme nustatytos kreipimosi į teismą prielaidos. Teismas nustatė, kad šioje byloje atsakovė neatsisakė nagrinėti ieškovės pateiktos pretenzijos, tik nurodė, jog ji nebus nagrinėjama tol, kol, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi, bus sustabdytos Konkurso procedūros; pretenzija bus išnagrinėta kasaciniam teismui išsprendus ginčą dėl Konkurso laimėtojo.

Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, todėl nėra pagrindo pretenziją nagrinėti teisme, kol jos neišnagrinėjo atsakovė ir nepriėmė sprendimo, pažymėjo, kad jei ieškovė nesutiks su atsakovės priimtu sprendimu, pasibaigus ikiteisminei ginčo sprendimo stadijai, turės teisę kreiptis į teismą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija nurodė, kad atsakovė atmetė Konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos ir juos informavo, jog Konkurso procedūros laikomos baigtomis. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas, kuris priimtas vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, negali būti laikomas faktiška Konkurso procedūrų pabaiga, nes ieškovė pateikė atsakovei pretenziją.

Kolegija pripažino nepagrįstu trečiojo asmens argumentą, kad privalomas ikiteisminis ginčo nagrinėjimas nėra viešojo pirkimo procedūra. Pretenzijos pateikimas bei jos nagrinėjimas gali vykti bet kurioje viešojo pirkimo stadijoje ir turi būti laikomas vienu iš pirkimo procedūrų etapų. Dėl to nors atsakovė, atmesdama visų tiekėjų pasiūlymus, formaliai užbaigė Konkurso procedūras, tačiau, gavusi ieškovės pretenziją, pagrįstai sprendė dėl Konkurso procedūrų sustabdymo.

Įstatymuose tiesiogiai neįtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė stabdyti pirkimo procedūras kitu nei VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau, kolegijos vertinimu, viešųjų pirkimų bylose, be teisės normų, taip pat turi būti vadovaujamasi VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais viešųjų pirkimų principais. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes (šios nutarties 3, 5 punktai) ir sutikdama su ieškove bei trečiuoju asmeniu, kad nutarties vykdymo sustabdymas netapatus viešojo pirkimo procedūrų sustabdymui, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė turėjo realų pagrindą sustabdyti Konkurso procedūras.

Kolegija sutiko su šios nutarties 10 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, pažymėjo, kad, įpareigojus atsakovę nagrinėti ieškovės pateiktą pretenziją ir taip, tikėtina, inicijavus dar vieną teisminį ginčą dėl ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“, galimybės varžytis Konkurse, būtų sukuriama neapibrėžta teisinė situacija. Egzistuojant bent menkiausiai galimybei, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims procesinį sprendimą, kuriuo kitoje byloje ieškovės ginčijama Konkurso pasiūlymų eilė būtų pripažinta neteisėta ir panaikinta, bet kokie atsakovės sprendimai dėl kitų tiekėjų taip pat netektų galios. Dėl to kolegija sprendė, kad ginčijami atsakovės veiksmai užtikrino visų Konkurse dalyvaujančių tiekėjų teises į sąžiningą varžymąsi bei pažeistų teisių gynybą.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė neatsisakė nagrinėti pateiktos pretenzijos, tačiau nusprendė jos nenagrinėti, kol bus sustabdytos Konkurso procedūros. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė sustabdė Konkurso procedūras dar iki pretenzijos pateikimo, tai padarė pagrįstai, todėl konstatavo, jog jos atsisakymas VPĮ nustatytu terminu išnagrinėti gautą pretenziją yra pagrįstas. Ieškovė turėtų realią teisę kreiptis į teismą su ieškiniu tik atsakovei atnaujinus Konkurso procedūras ir pateikus atsakymą į pretenziją arba per VPĮ 941 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą to nepadarius.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, prisidėjimas prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai nepagrįstai vadovavosi kitoje civilinėje byloje priimtais procesiniais sprendimais, vertindami perkančiosios organizacijos sprendimo sustabdyti Konkurso procedūras teisėtumą, plačiai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties ir UAB „Ecoservice projektai“ pateikto prašymo sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą turinį, tikslą ir tikrąją kitoje civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų valią.

Teismai sutapatino VPĮ 941 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą ir CPK 363 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kasacinio teismo teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą su CPK 363 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tenkindamas proceso šalies prašymą, 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties vykdymą, o ne taikė laikinąsias apsaugos priemones – Konkurso procedūrų sustabdymą.

Teisės aktuose yra nurodyti tiek viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymo iniciatyvos teisę turintys subjektai – perkančioji organizacija (VPĮ 941 straipsnio 2 dalis), Viešųjų pirkimų tarnyba (VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktas), teismas (CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek tokios jų teisės apimtis ir ribos. Remiantis jomis, tik teismas turi diskrecijos teisę neapibrėžta apimtimi ir atvejais taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą, kaip laikinąją apsaugos priemonę; perkančiajai organizacijai tokia teisė nesuteikta. VPĮ reglamentuota tik perkančiosios organizacijos pareiga nustatytais atvejais sustabdyti viešojo pirkimo procedūras.

VPĮ negali būti aiškinamas plačiai. Šiame įstatyme detaliai reglamentuotas viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymas, todėl nėra būtinybės šį institutą aiškinti ir taikyti vadovaujantis viešųjų pirkimų principais; taip būtų sukuriamas neaiškumas, neapibrėžtumas, atsirastų prielaidų perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės sprendimą sustabdyti Konkurso procedūras, nepagrįstai vadovaujasi turinio viršenybės prieš formą principu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šis principas turi ribas, jis negali būti suabsoliutintas, be to, teismai negali konstatuoti tam tikrų veiksmų teisėtumo, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį galima būtų vertinti pagal VPĮ normas ir tikslus. Nors teismai perkančiosios organizacijos veiksmų negali vertinti hipotetiškai, šioje byloje jie hipotetiškai vertino ne tik atsakovės priimto sprendimo tikslus, bet ir tikėtinai ateityje galbūt pažeisimus šioje byloje nedalyvaujančio subjekto – UAB „Ecoservice projektai“ interesus.

Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl turiningojo perkančiosios organizacijos priimamų sprendimų vertinimo, tačiau šioje praktikoje nepasisakyta dėl VPĮ nustatyto teisinio reguliavimo turiningojo vertinimo. Įstatyme įtvirtintos taisyklės negali būti interpretuojamos ar aiškinamos ad hoc (esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju, tik šį kartą), jos yra universalios ir nustato tam tikros formos teisinių santykių taisykles.

Priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, teismai vertino tik vienos iš Konkurso dalyvių ir atsakovės proteguojamos tiekėjos UAB „Ecoservice projektai“ interesus, tačiau visiškai neatsižvelgė į egzistuojantį viešąjį interesą, kuris pažeidžiamas, nes kasacinio skundo pateikimo metu perkančioji organizacija be jokio teisinio pagrindo atliekų transportavimo paslaugas pirko iš pirmiau nurodyto subjekto, nors su juo sudarytą viešojo pirkimo sutartį kasacinis teismas pripažino negaliojančia ir pritaikė alternatyvią sankciją – sutrumpino sutarties galiojimą iki 2015 rugsėjo 25 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015).

Perkančioji organizacija protegavo Konkurse dalyvavusius UAB „Ecoservice“ įmonių grupės narius – neužkirto kelio jiems nesąžiningai konkuruoti ir derinti savo pasiūlymus, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad šie subjektai būtų pašalinti iš Konkurso procedūrų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e3K-3-439-469/2016 palaikė jų poziciją, nestabdė Konkurso procedūrų nurodytą bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau procedūras sustabdė vos ieškovei apskundus šioje byloje ginčijamą sprendimą atmesti jos pasiūlymą. Toks elgesys įrodo atsakovės siekį užvilkinti Konkurso procedūras ir toliau paslaugas neteisėtai pirkti iš proteguojamo subjekto.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, įpareigojus atsakovę nagrinėti ieškovės pateiktą pretenziją, susiklostytų „sudėtinga situacija“. Šioje byloje keliami ieškovės pasiūlymo atmetimo ir jos pretenzijos nenagrinėjimo klausimai, dėl kurių teismai galėjo pasisakyti net ir konstatavę, kad Konkurso procedūros sustabdytos teisėtai (tokiu atveju atsakovė turėtų pripažinti, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra priimtina, tačiau neprivalėtų sudaryti naujos pasiūlymų eilės ir pripažinti ieškovės laimėtoja).

Pripažinus, kad šioje byloje kilęs ginčas gali būti išnagrinėtas tik kasaciniam teismui priėmus galutinę nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016, Konkurso procedūros būtų užtęstos neproporcingai ilgai, ypač įvertinus aplinkybę, jog nurodytoje byloje kasacinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

Prisidėjimu prie ieškovės kasacinio skundo (dokumentas pavadintas atsiliepimu) trečiasis asmuo, palaikydamas kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai atkreipdamas dėmesį į aplinkybes, kad atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Konkurso procedūros pasibaigė, todėl vėliau gavus pretenziją objektyviai negalėjo būti stabdomos; ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra viešųjų pirkimų procedūra VPĮ prasme, todėl, net ir esant teisėtai sustabdytoms Konkurso procedūroms, pretenzija privalo būti išnagrinėta laikantis VPĮ nustatytų terminų; priimdami skundžiamus procesinius sprendimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išimtinai veikė UAB „Ecoservice projektai“ interesais, prašo ieškovės kasacinį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Skundžiami teismų procesiniai sprendimai teisėti ir pagrįsti, nepažeidžia tiekėjų teisių, atitinka viešųjų pirkimų principus.

Per laikotarpį kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė kasacinius skundus ir sustabdė apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą, atsakovė pašalino iš Konkurso jį laimėjusį tiekėją bei atmetė tiekėjų, pasiūliusių pernelyg didelę ir perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, pasiūlymus, dėl ko Konkursas pasibaigė. Kadangi galutinis teismo sprendimas dėl Konkursą laimėjusio tiekėjo nėra priimtas, tai reiškia, kad dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo konkuruoja visi Konkurse dalyvavę tiekėjai; jų teisės yra nepažeistos, visi jie nėra pašalinti iš Konkurso.

Sprendimą sustabdyti Konkurso procedūras atsakovė priėmė vadovaudamasi viešųjų pirkimų principais, siekdama išlaikyti interesų pusiausvyrą tarp konkuruojančių tiekėjų, siekiančių sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. kad kasacinio teismo procesinis sprendimas, jeigu jis bus palankus UAB „Ecoservice projektai“, galėtų būti įvykdytas ir tiekėja galėtų sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Jeigu šis sprendimas bus nepalankus, ieškovės pretenzija dėl jos pasiūlymo atmetimo būtų nagrinėjama toliau, o perkančiajai organizacijai priėmus nepalankų sprendimą – skundžiama teisės aktuose nustatyta tvarka.

Ieškovės ir trečiojo asmens siekiamas teisių gynimo būdas negali pažeisti kitų iki šiol Konkurse de facto (faktiškai) dalyvaujančių tiekėjų teisių ir pareigų, o atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad taip neatsitiktų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šalių ginčo aplinkybės

Pagrindinės nagrinėjamoje kasacinėje byloje sprendžiamo šalių ginčo aplinkybės yra šios:

atsakovės vykdomame Konkurse pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai (tiekėjų grupės), iš jų vieno pasiūlymas vėliau buvo atmestas; perkančioji organizacija paskelbė sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės ir jos partnerės pasiūlymas nurodytas antroje vietoje;

dėl šio sprendimo ieškovė inicijavo pirmąją peržiūros procedūrą ir reikalavo pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, nes pirmos vietos laimėtoja ir iš Konkurso pašalinta tiekėja buvo tarpusavyje susijusios; tai, ieškovės vertinimu, leido joms derinti veiksmus Konkurse ir realiai nekonkuruoti;

2016 m. balandžio 5 d. įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi (pagal pirmąją peržiūros procedūrą) paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovės sprendimas dėl pasiūlymų eilės pripažintas neteisėtu ir panaikintas;

2016 m. balandžio 27 d. atsakovė priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas); paaiškino, kad pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą Konkurso procedūros laikomos pasibaigusiomis;

2016 m. balandžio 28 d. kasaciniame teisme gautas atsakovės kasacinis skundas (pagal pirmąją peržiūros procedūrą) dėl jai nepalankių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų panaikinimo;

2016 m. balandžio 29 d. ieškovė, siekdama inicijuoti antrąją peržiūros procedūrą, kreipėsi į atsakovę šios prašydama pateikti informaciją, susijusią su sprendimu atmesti jos pasiūlymą;

2016 m. balandžio 29 d. kasaciniame teisme buvo gautas Konkurso laimėtoja pripažintos tiekėjos UAB „Ecoservice projektai“ kasacinis skundas (pagal pirmąją peržiūros procedūrą), kuriame buvo pateiktas prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo (šios nutarties 22.3 punktas) vykdymą;

2016 m. gegužės 4 d. nutartimi kasacinis teismas priėmė atsakovės kasacinį skundą;

2016 m. gegužės 4 d. kasacinis teismas priėmė nutartį, kuria priėmė UAB „Ecoservice projektai“ kasacinį skundą ir patenkino prašymą sustabdyti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka;

2016 m. gegužės 10 d. perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovės paklausimą (šios nutarties 22.6 punktas), visiems Konkurso dalyviams paaiškino pirkimui suplanuotos kainos apskaičiavimą ir aplinkybes, kodėl ji neišviešinta Konkurso dokumentuose;

2016 m. gegužės 10 d. atsakovė informavo visus dalyvius, kad dėl kasacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties (šios nutarties 22.9 punktas) stabdomos Konkurso procedūros;

2016 m. gegužės 12 d. ieškovė, siekdama būti pripažinta Konkurso laimėtoja, inicijavo antrąją peržiūros procedūrą (pateikė pretenziją) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti jos pasiūlymą ir sustabdyti Konkurso procedūras;

2016 m. gegužės 18 d. atsakovė informavo visus Konkurso dalyvius, kad gauta pretenzija, priminė, kad ankstesniu sprendimu Konkurso procedūros sustabdytos, nurodė, kad ieškovės pretenzija bus išnagrinėta atnaujinus Konkurso procedūras;

2016 m. birželio 3 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės ieškinys (pagal antrąją peržiūros procedūrą), kuriuo, inter alia (be kita ko), reikalaujama pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės sprendimus, nurodytus šios nutarties 22.4 ir 22.13 punktuose;

2016 m. rugsėjo 14 d. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje (pagal antrąją peržiūros procedūrą) (šios nutarties 22.12 punktas); atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo ieškovės pretenziją nagrinėti atnaujinus Konkurso procedūras panaikinimo, nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą;

2016 m. spalio 11 d. nutartimi kasacinis teismas sustabdė civilinę bylą pagal pirmąją peržiūros procedūrą, kreipėsi į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo;

2016 m. lapkričio 18 d. apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį pagal antrąją peržiūros procedūrą; paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (šios nutarties 22.15 punktas).

Dėl šalių ginčo objekto ir ieškovės teisių gynybos tinkamumo

Iš pristatytų ginčo faktinių aplinkybių matyti, kad Konkurse buvo pradėtos dvi atskiros peržiūros procedūros: viena dėl atsakovės sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę, kita – dėl vėlesnių perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų dėl ieškovės pasiūlymo, atsižvelgiant į aplinkybę, kad civilinė byla pagal pirmąjį ginčą nagrinėjama kasaciniame teisme. Nors teisėjų kolegija iš esmės laiko pagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų poziciją (dėl teisinių išvadų pagrįstumo bus pasisakoma vėliau) nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl antrosios peržiūros procedūros, inter alia, atsižvelgiant į ankstesnįjį šalių ginčą, tačiau pažymi, kad tiek ieškovė, tiek teismai ne visai tiksliai apibrėžė ginčo objektą.

Pirma, ieškovė pretenzijoje reikalavo panaikinti šiuos atsakovės sprendimus: a) atmesti ieškovės pasiūlymą ir nutraukti Konkurso procedūras (šios nutarties 22.4 punktas); b) sustabdyti Konkurso procedūras (šios nutarties 22.11 punktas). Dėl pirmojo atsakovės sprendimo, be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija atskirai nepriėmė sprendimo nutraukti Konkursą, o tik nurodė VPĮ nuostatą, pagal kurią pirkimo procedūros pasibaigia, kai atmetami visi pasiūlymai (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Taigi Konkurso pabaiga, nors ir siejasi su perkančiosios organizacijos veiksmais atmesti tiekėjų pasiūlymus, tačiau nėra tiesioginis jos priimto sprendimo rezultatas (tikslas). Kasacinio teismo išaiškintas VPĮ 7 straipsnio nuostatų turinys, pažymėta viešojo pirkimo pasibaigimo ir nutraukimo reikšmė bei skirtumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017 43 punktą).

Antra, ieškinyje ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais šiuos perkančiosios organizacijos sprendimus: a) atmesti ieškovės pasiūlymą (šios nutarties 22.4 punktas); b) nenagrinėti ieškovės pretenzijos (šios nutarties 22.13 punktas).

Atsižvelgiant į aptartus ieškovės reikštus reikalavimus, matyti, kad tiek pretenzija, tiek ieškiniu ieškovė siekė panaikinti atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą, tačiau tik pretenzijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) reikalavo panaikinti sprendimą sustabdyti Konkurso procedūras, o ieškinyje atskirai šio reikalavimo nekėlė, be to, papildomai jame kvestionavo pretenzijos neišnagrinėjimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo atskirai įvertinti ieškovės galimai pažeistų teisių gynybos tinkamumą.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta (vėliau įstatymų leidėjas šias teisės taisykles legalizavo CPK 4233 straipsnio 2 dalyje), kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Kasacinio teismo šiuo klausimu taip pat konstatuota, kad priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) principui, lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti perkančiųjų organizacijų veiksmus, paneigtų ikiteisminę ginčo stadiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Šiame kontekste kasacinio teismo, be kita ko, pažymėta, kad, nepriklausomai nuo to, jog kai kurios pirkimo sąlygos gali būti tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau išvada, kad ieškovas, ginčydamas vieną sąlygą, iš esmės kartu kvestionuoja ir kitą, gali lemti menamų ar tariamų tiekėjo reikalavimų nagrinėjimą ir nepagrįstą ikiteisminės ginčo stadijos apimties nustatymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/215).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės susiklostė priešinga situacija, t. y. ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimą sustabdyti Konkurso procedūras ginčijo pretenzijoje, bet šios pozicijos aiškiai nepalaikė teismo procese. Atsižvelgiant į tai, pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamam ginčui netaikytina. Kita vertus, tokios aplinkybės ex lege (pagal įstatymą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) sudaro pagrindą teismui nenagrinėti ieškinyje aiškiai neginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015), nes tokia situacija de jure (teisiškai, pagal įstatymus) reiškia ieškovės sutikimą su perkančiosios organizacijos pozicija.

Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminę ginčo stadiją bei teismo procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, daro išvadą, kad ieškovė, nors ir stokodama kruopštumo, vis dėlto siekė kvestionuoti Konkurso procedūrų sustabdymą, šis perkančiosios organizacijos sprendimas de facto buvo viena iš proceso šalių ginčo sudėtinių dalių, dėl jo aiškiai pasisakė ginčą nagrinėję teismai. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šalių ginčą apriboti tik kaip ieškinio dalykas nurodytais atsakovės sprendimais būtų pernelyg formalus ir galėtų paneigti tiekėjų teisių gynybos veiksmingumo principą.

Be pirmiau nurodytų argumentų, kasacinis teismas tokią poziciją grindžia šiais motyvais: pirma, atsakovė savo sprendime nenagrinėti ieškovės pretenzijos (atidėti jos nagrinėjimą) priminė ankstesnįjį sprendimą sustabdyti Konkurso procedūras; antra, šalys viso proceso metu ginčijosi dėl viešojo pirkimo procedūrų ir peržiūros procedūrų sutapties bei santykio; trečia, iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

Be to, ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančiosios organizacijos veiksmų įvertinimas, kaip toks, ginčą laimėjusiam tiekėjui per se (pats savaime) nesukelia tiesioginių teisinių padarinių, o tik jų prielaidas; dėl to, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties, teismai pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju šalių ginčo sprendimas tik dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo esant sustabdytoms Konkurso procedūroms bet kokiu atveju būtų nepakankamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad šalių ginčo objektas – perkančiosios organizacijos sprendimai: a) atmesti ieškovės pasiūlymą; b) sustabdyti Konkurso procedūras; c) nenagrinėti ieškovės pretenzijos.

Dėl pastarojo perkančiosios organizacijos sprendimo, nepriklausomai nuo to, kaip jis būtų kvalifikuojamas – pretenzijos nenagrinėjimas ar nagrinėjimo atidėjimas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Analogiška teisinė išvada darytina dėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenzijos neišnagrinėja dėl priežasčių, nesusijusių su terminų jai paduoti praleidimu.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje kasacinėje byloje spręstina tik dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti ieškovės pasiūlymą ir sustabdyti Konkurso procedūras.

Dėl atsakovės 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo teisėtumo ir perkančiųjų organizacijų teisės (galimybės) stabdyti viešojo pirkimo procedūras

Ieškovė, kaip nurodyta pirmiau, inter alia, ginčija atsakovės 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą sustabdyti Konkurso procedūras. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės reikalavimą panaikinti šį atsakovės sprendimą pripažino teisiškai nepagrįstu ir atmetė. Jų vertinimu, Konkurso procedūrų stabdymas pagrįstas kasacinio teismo procesiniu sprendimu sustabdyti pirmoje peržiūros procedūroje ginčijamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo (šios nutarties 22.9 punktas) vykdymą, siekiu išvengti Konkurso procedūrų vykdymo problemų ir teisinio neapibrėžtumo renkant laimėtoją bei užtikrinti visų dalyvių teisėtus interesus ir viešųjų pirkimų laikymąsi. Kasacinis teismas, iš esmės sutikdamas su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėjo prie teisiškai nepagrįstų išvadų.

Dėl šio šalių ginčo aspekto pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurso procedūros buvo sustabdytos ne 2016 m. gegužės 18 d., o gegužės 10 d. sprendimu. Atsakovės 2016 m. gegužės 18 d. sprendime dėl ieškovės pretenzijos nenagrinėjimo (nagrinėjimo atidėjimo) atsakovė tik priminė apie prieš aštuonias dienas priimtą sprendimą sustabdyti Konkurso procedūras, tačiau jų iš naujo ar pakartotinai nestabdė. Kaip nurodyta pirmiau, Konkurso procedūrų stabdymo teisėtumo klausimas įeina į šalių ginčo apimtį, nors ieškovė ir netiksliai suformulavo reikalavimą ieškinyje.

Kita vertus, vertinant pirmiau nurodytų atsakovės sprendimų turinį, matyti, kad perkančioji organizacija nebuvo visiškai nuosekli ir neaiškiai išviešino Konkurso procedūrų stabdymą, nes 2016 m. gegužės 10 d. raštu visiems Konkurso dalyviams iš esmės nurodė, kad ji pati stabdo Konkurso procedūras („tolimesnės pirkimo procedūros stabdomos“), o 2016 m. gegužės 18 d. pažymėjo, kad šios sustabdytos kasacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi (dėl šio procesinio sprendimo reikšmės bus pasisakoma vėliau). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, Konkurso procedūros buvo sustabdytos ne teismo sprendimu, o atsakovės valia.

Dėl nenuoseklios atsakovės pozicijos ir jos reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš Konkurso procedūrų sustabdymą (2016 m. gegužės 10 d.) atsakovė 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą ir nurodė VPĮ normą, pagal kurią pirkimo procedūros pasibaigia atmetus visus pasiūlymus. Nors byloje nėra duomenų, ar atsakovė tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl per didelės kainos, atmetė ir kito Konkurso dalyvio pasiūlymą, tačiau bet kokiu atveju tiekėjams išviešino aplinkybę, kad Konkurso procedūros pasibaigia įstatymo pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, teisiškai nemotyvuotas ginčijamas atsakovės 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas sustabdyti Konkurso procedūras, kurios beveik prieš dvi savaites pasibaigė įstatymo pagrindu. Nepagrįstas perkančiosios organizacijos tikslas, net ir atsižvelgiant į jos siekį išvengti tikrojo laimėtojo išrinkimo keblumų, stabdyti Konkurso procedūras, nes, joms prieš tai pasibaigus įstatymo pagrindu, bet kokiu atveju negalėjo būti priimami jokie kiti sprendimai Konkurse dėl tiekėjų pasiūlymų (nebent būtų gauta pretenzija). Priešingu atveju taptų neaiški VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata dėl pirkimo procedūrų pabaigos, jei susidarius tokiai situacijai perkančioji organizacija vis tiek galėtų priimti sprendimus.

Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės (ir galimai kito tiekėjo, pasiūliusio dar didesnę kainą) pasiūlymą nelaikytinas faktiška Konkurso procedūrų pabaiga, nes ieškovė pateikė pretenziją. Primintina, kad ieškovė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo atmesti jos pasiūlymą pateikė 2016 m. gegužės 12 d., t. y. kai Konkurso procedūros buvo pasibaigusios VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Net ir sutikus su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija (nors kasacinis teismas ją vertina kaip nepagrįstą), taptų neaišku, ar Konkurso procedūros nuo atsakovės sprendimo atmesti visus pasiūlymus iki ieškovės pretenzijos pateikimo buvo pasibaigusios.

Pagal teisinį reguliavimą pretenzijos padavimas paprastai suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą sustabdyti pirkimo procedūras (VPĮ 941 straipsnio 2 dalis) pirmiausia tam, kad būtų užtikrinta reali ir veiksminga tiekėjų pažeistų teisių gynyba, inter alia, nebūtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios varžosi ieškovas ir jo konkurentai. Nagrinėjamu atveju, atsakovei atmetus visus pasiūlymus, pirkimo procedūrų stabdymas praranda prasmę, nes bet kokiu atveju viešojo pirkimo sutartis nebesudaroma: tiek kai peržiūros procedūra neinicijuojama, tiek kai perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pretenziją.

Vis dėlto tokiu atveju, koks susiklostė nagrinėjamoje byloje, kai atmetami visi pasiūlymai, o vienas iš tiekėjų inicijuoja peržiūros procedūrą, pretenzijos padavimas per se nei pratęsia, nei atnaujina viešojo pirkimo procedūras. Tačiau tokia išvada nereiškia, kad tiekėjai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti visų tiekėjų pasiūlymus negali inicijuoti peržiūros procedūros.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad viešojo pirkimo procedūrų pabaiga iš esmės reiškia perkančiųjų organizacijų, bet ne tiekėjų ar teismų veiksmų suvaržymą; atsižvelgiant į tai, nors viešojo pirkimo procedūros gali būti pabaigtos ar nutrauktos, tiekėjai nėra varžomi ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmus, o teismai priimti sprendimus dėl jų, inter alia, įpareigoti perkančiąsias organizacijas iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 57 punktas); šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas sprendė, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras skųstinas VPĮ normų prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013).

Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos kasacinis teismas sprendžia, kad atsakovė, remdamasi VPĮ, negalėjo priimti teisėto sprendimo sustabdyti Konkurso procedūras, nes šios, atmetus visus pasiūlymus ir tokiam sprendimui galiojant, pasibaigė įstatyme nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu. Vis dėlto kasacinis teismas sprendžia, kad, vykdant kasacijos funkciją užtikrinti vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013), kyla poreikis atskirai pasisakyti dėl perkančiųjų organizacijų teisės stabdyti viešojo pirkimo procedūras (kai šios perkančiosios organizacijos valia ar įstatymo pagrindu nėra pasibaigusios).

Kaip teisingai pažymima kasaciniame skunde, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pirkimo procedūrų stabdymas galimas trimis atvejais: pirma, kai tokį sprendimą perkančiąją organizaciją įpareigoja priimti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktas); antra, kai bet kurios instancijos teismas priima sprendimą taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę (CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punktas); trečia, kai perkančioji organizacija gauna ir nagrinėja gautą pretenziją bei dėl to priima sprendimą (VPĮ 941 straipsnio 2 dalis).

Iš pristatyto teisinio reguliavimo pirmiausia darytina išvada, kad perkančioji organizacija iš esmės neturi teisės pati (savarankiškai) sustabdyti viešojo pirkimo procedūrų, o šį sprendimą priima arba įpareigota Viešųjų pirkimų tarnybos, arba įstatyme nustatytu pagrindu. Taigi pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų organizacijų sprendimu – VPĮ griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas. Aptartas reguliavimas, be kita ko, koreliuoja su VPĮ 18 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta nedelsiant, iš karto po atidėjimo termino. Įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų viešojo pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kaip teisiškai nepagrįsta pripažįstama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicija, kad Konkurso procedūrų stabdymu siekta išvengti sudėtingų, teisiškai neapibrėžtų situacijų bei užtikrinti visų dalyvių teises į sąžiningą varžymąsi dėl sutarties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsakovei priėmus aiškiai įstatyme nesureglamentuotus sprendimus, teisinė situacija netapo daugiau teisiškai apibrėžta, be to, ieškovė vis tiek inicijavo antrąją peržiūros procedūrą, o laikantis atsakovės ir teismų pozicijos, jog ieškovės pretenzija turėtų būti nagrinėjama vėliau, dėl to paties Konkurso galimai būtų pradėtas trečiasis ginčo nagrinėjimas teisme.

Taip pat nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo aiškinimu, kad, sustabdžius Konkurso procedūras, buvo užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (ratione materia (materialusis) kriterijus), inter alia, tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų, taip pat ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį (ratione temporis (atsižvelgiant į laiką) kriterijus); vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad atitinkamos VPĮ normos – konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška, todėl būtent jos pirmiausia turėtų būti taikytinos sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčą; tinkamas konkrečių VPĮ nuostatų taikymas kartu reiškia ir tinkamą viešųjų pirkimų principų laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016 22, 23 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką); kai kurios VPĮ normos aiškios, tikslios, iš esmės nepaliekančios taikymo laisvės, t. y. išimties; bendrųjų įstatymo normų – viešųjų pirkimų principų (ar bendrųjų teisės principų) – taikymas, taip pat siekis užtikrinti viešąjį interesą nepateisina praktikos, kuria būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisinio reguliavimo, iškreipta įstatymo leidėjo valia sureguliuoti atitinkamus teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

Atsakovė, sustabdžiusi Konkurso procedūras ir papildomai atidėjusi ieškovės pretenzijos nagrinėjimą, be kita ko, neužtikrina sklandaus ir ekonomiškai racionalaus atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimo, nes jos nagrinėjant bylą teikiamos pagal pirkimo sutartį, kurią kasacinis teismas 2015 m. vasario 25 d. pripažino neteisėtai sudaryta, tačiau dėl viešojo intereso išsaugojimo sutrumpino jos galiojimo terminą. Perkančioji organizacija, greičiau užbaigusi ginčą su ieškove pagal antrąją peržiūros procedūrą, galėtų arba spręsti dėl naujo laimėtojo išrinkimo Konkurse (jei patenkintų pretenziją arba teismai šį sprendimą panaikintų), arba pradėti organizuoti naują viešąjį pirkimą. Ginčo baigtis pagal pirmąją peržiūros procedūrą nėra kliūtis iš anksto numatyti teisinių santykių modifikavimo situacijas (pvz., įtvirtinti atitinkamą viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindą).

Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutarties stabdyti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymą (CPK 363 straipsnio 1 dalis) turinio ir reikšmės

Atsakovės sprendimas sustabdyti Konkurso procedūras, inter alia, motyvuotas ir ginčas dėl to teismų spręstas, remiantis kasacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi (pagal pirmąją peržiūros procedūrą) sustabdyti ginčijamą apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje konstatavo, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis sukūrė teisinį pagrindą atsakovei stabdyti Konkurso procedūras, nes priešingu atveju jos priėmimas taptų beprasmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų išvados dėl kasacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties turinio ir priėmimo tikslų nepagrįstos, nes neatitinka teisinio reguliavimo.

CPK 363 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, inter alia, kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka; CPK 363 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisėjų atrankos kolegija taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš šio reguliavimo matyti, kad skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas (nors pastarasis iš dalies atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą) ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tapačios priemonės, todėl jos priimamos skirtingais pagrindais ir sukelia skirtingus padarinius.

Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal CPK 363 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas gali stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą, o ne galiojimą; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, kuriais panaikintas perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę, nereikalauja jokių papildomų vykdymo veiksmų ir proceso šalims sukuria teisinius padarinius iš karto šiems procesiniams sprendimams jiems įsiteisėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis Nr. 3P-1543/2016); kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą; nutartis sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą suponuoja antstoliui pareigą sustabdyti vykdomąją bylą, esant vienam privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

Teisėjų kolegija išaiškina, kad pagal CPK 363 straipsnio 1 dalį skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas galimas tik tuomet, kai jo (sprendimo) rezultatas lemia proceso šalių, kitų suinteresuotų subjektų ar antstolio pareigą atlikti aktyvius veiksmus (pavyzdžiui, įvykdyti piniginę prievolę). Jei skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisiniai padariniai atsiranda neatliekant vykdymo veiksmų (pavyzdžiui, juo pripažįstama teisė, panaikinamas sandoris ir pan.), kasacinis teismas, gavęs prašymą ar savo iniciatyva, esant reikalui bei nustatęs teisinius pagrindus, gali taikyti tik CPK 363 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis, 4237 straipsnis). CPK 363 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad pagal ją priimta kasacinio teismo atrankos kolegijos nutartimi sustabdomas apeliacinės instancijos teismo sprendimo galiojimas.

Nagrinėjamu atveju pirmojoje peržiūros procedūroje apeliacinės instancijos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimas, kuriuo, inter alia, buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas atsakovės 2015 m. spalio 22 d. sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę, paliktas nepakeistas, šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje, kurios vykdymas buvo sustabdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi, aktyvūs proceso šalių veiksmai buvo siejami tik su piniginių prievolių vykdymu, t. y. su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Atsakovės 2015 m. spalio 22 d. sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę pripažinimas neteisėtu ir jo panaikinimas nereikalauja jokių papildomų vykdymo veiksmų, nes įsiteisėja ir ginčo šalims sukelia teisinius padarinius nuo apeliacinės instancijos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties priėmimo.

Dėl procesinės bylos baigties

Pagal pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas sustabdyti Konkurso procedūras, įtvirtintas raštu Nr. 15-VP-459, pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas (VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo nenagrinėti ieškovės pretenzijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėjo prie teisiškai nepagrįstų išvadų, jog perkančioji organizacija ne atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, o atidėjo jos nagrinėjimą, kol bus baigta pirmoji peržiūros procedūra.

Pirma, VPĮ nenustatyta perkančiųjų organizacijų teisė atidėti gautų pretenzijų nagrinėjimą, nes įstatyme sureguliuotos tik pretenzijos išnagrinėjimo ar nenagrinėjimo situacijos. Antra, atsižvelgiant į tai, net jei atsakovės sprendimas sustabdyti Konkurso procedūras ir būtų teisėtas, jo pagrindu perkančioji organizacija negalėtų teisėtai nenagrinėti ar atsisakyti nagrinėti gautą pretenziją.

Kaip nurodyta šios nutarties 35 punkte, perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016 91 punktą).

Kasacinio teismo spręsta, kad tuo atveju, kai teismas pagal tiekėjo ieškinį nagrinėdamas bylą patikrina tiekėjo pretenzijos argumentų pagrįstumą, tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą yra įgyvendinama, nepaisant to, jog perkančioji organizacija jo pretenziją buvo atmetusi ar neišnagrinėjusi jos iš viso; teismui iš esmės nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų bei vertinant, ar perkančioji organizacija vykdydama pirkimą nepažeidė tiekėjo teisių ar teisėtų interesų, neturi reikšmės aplinkybė, kad perkančioji organizacija neišnagrinėjo tiekėjo pretenzijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą atmesti jos pasiūlymą iš esmės nesprendė, šią bylos dalį nutraukė. Kasacinis teismas negali pasisakyti dėl aptariamo ieškovės reikalavimo, nes dėl jo iš esmės nesprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Dėl to, remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais ir jos 62 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, bylos dalis dėl atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo teisėtumo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos kasacinis teismas sprendžia panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą (CPK 359 straipsnio 4 dalis) – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti atsakovės sprendimą sustabdyti Konkurso procedūras; nutraukti bylos dalį dėl atsakovės sprendimo atidėti ieškovės pretenzijos nagrinėjimą; bylos dalį dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1306,80 Eur išlaidų advokato pagalbai, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 871,20 Eur išlaidų advokato pagalbai, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,68 Eur tokių išlaidų.

Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį bei priimti naują sprendimą.

Ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą sustabdyti atviro konkurso „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) pirkimas“ procedūras.

Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą nenagrinėti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ pretenzijos.

Ieškinio reikalavimą dėl atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo atmesti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymą dėl per didelės kainos grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė