A. G. pagal BK 129 str. 2 d., 180 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–776/2007 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.2.9; 1.2.14.5.2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui A. Meškai,

gynėjui advokatui H. Mackevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio ir 2007 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams. Iš A. G. solidariai su E. U. J. K. priteista 3750 Lt laidojimo išlaidų; iš A. G. priteista 71,53 Lt teismo išlaidų valstybei.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir E. U. bei R. Š., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nutartimi nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į gyvenamąją patalpą padarė plėšimą ir jo metu nužudė žmogų dėl savanaudiškų paskatų.

A. G. 2005 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su R. Š. ir E. U., dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, R. Š. išstūmus durų užraktą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. P., jos sugyventinis A. K. ir V. P. motina J. M. R. Š. pareikalavus iš V. P. 150 Lt, teigiant, kad šiuos pinigus iš jo pavogė A. K., A. G. ir E. U. kartu tuo pačiu metu pradėjo spardyti kojomis į įvairias vietas, taip pat ir į galvos sritį, gulintį lovoje A. K., jam į galvą sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius, nuo to nukentėjusiajam buvo padarytas stiprus galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelių sistemą bei suspaustos galvos smegenys, t. y. buvo sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata. Taip pat A. G., E. U. ir R. Š. sudavė septynis smūgius A. K. į kitas kūno dalis – taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo komplikacijų, kurias sukėlė stiprus galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelių sistemą, buvo suspaustos nukentėjusiojo A. K. galvos smegenys ir jis netrukus po sumušimo vietoje mirė. A. G., R. Š. ir E. U., iš nukentėjusiųjų negavę pinigų, bute jų ieškojo, reikalavo atiduoti, neradę pagrobė keturis pakelius 8 Lt vertės cigarečių „Saint George“.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nutartį ir bylą dėl A. G. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino įrodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Anot kasatoriaus, visų kaltinamųjų parodymai dėl veikos tikslo sutapo – atsiimti pinigus, kuriuos E. P. buvo skolingas R. Š.; nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad A. G. žinojo apie reikalavimo nepagrįstumą, taigi A. G. veika turėjo būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas. Kasatorius pabrėžia, kad teismai nevertino liudytojos J. M. parodymų apie apsilankymo E. P. bute tikslą, nors iš jos parodymų matyti, kad apsilankymo E. P. bute tikslas buvo būtent skolos susigrąžinimas. Be to, nuteistasis A. G. neturėjo tikslo nužudyti A. K., į nusikaltimo padarymo vietą jis ėjo siekdamas padėti R. Š. atsiimti skolą, kurios netikrumas jam nebuvo žinomas. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas yra nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, būtinasis požymis, todėl jį privalu nustatyti, siekiant inkriminuoti šį straipsnį. Anot kasatoriaus, A. G. atliktų veiksmų motyvas nebuvo turtinė nauda – cigaretes iš nukentėjusiųjų buto paėmė R. Š. Kasatorius, remdamasis baudžiamosios teisės doktrina, teigia, kad jei nusikalstamos veikos požymiai aprašyti kvalifikuota sudėtimi ir dėl kvalifikuojančio požymio asmens tyčia yra neapibrėžta, asmuo turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčia padarytą nusikalstamą veiką, atitinkančią paprastosios nusikalstamos veikos sudėties požymius; vadinasi, net traukiant A. G. baudžiamojon atsakomybėn už nužudymą, jo veikos kvalifikuoti kaip nužudymo iš savanaudiškų paskatų negalima, nes, net siekiant nužudyti, A. G. neturėjo tikslo užvaldyti svetimą turtą. Taip pat kasatorius įžvelgia nepašalintus teismo prieštaravimus: pagal teismų vertintus liudytojų parodymus, trys vaikinai reikalavo 200 Lt, kuriuos neva buvo skolingas V. P. sūnus E. P. – tokie paaiškinimai, anot kasatoriaus, prieštarauja vėliau duotiems V. P. parodymams, esą į butą įsibrovę vaikinai E. P. neminėjo – šio prieštaravimo teismai nepašalino.

Kasatorius skunde akcentuoja, kad jei Klaipėdos apygardos teismas nustatė aplinkybę, jog A. K. mirtį galėjo sukelti vienas iš suduotų smūgių, buvo būtina išsiaiškinti, kurio iš kaltinamųjų suduotas smūgis buvo mirtinas, – tokia išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktu. Klaipėdos apygardos teismas, anot kasatoriaus, nustatęs, kad mirtinas galėjo būti tik vienas smūgis, privalėjo iki galo išsiaiškinti tokių eksperto abejonių pagrįstumą ir negalėjo pripažinti, kad dėl nužudymo kalti abu sužalojimus padarę asmenys (A. G. ir E. U.). Nors atlikta papildoma ekspertizė parodė, kad nėra galimybės nustatyti, kuris iš A. K. suduotų smūgių buvo mirtinas, tačiau taip pat pripažinta, kad buvo vienas smūgis, dėl kurio įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu; vadinasi, nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas iš sužalojimų, o ne jų visuma, todėl, anot kasatoriaus, nustačius tokią aplinkybę, kaltais dėl nužudymo gali būti pripažįstami tik mirtinus sužalojimus padarę asmenys, todėl avalynės, kuria spardant A. K. padaryti mirtini sužalojimai, nustatymas turi esminės reikšmės identifikuojant asmenis, padariusius konkrečius sužalojimus, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas į šias aplinkybes nekreipė dėmesio; teismas padarė neteisingą išvadą dėl S. Š. parodymų, kuriuose ji teigė, jog A. K. spardė asmenys, avėję sportinius batelius, nors nuteistasis A. G. avėjo vyriškus batus, tačiau dėl sveikatos būklės jos parodymai vertinti kritiškai, o apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. P. parodymus, kritiškų momentų neįžvelgė.

Kasatorius nurodo, kad A. G. aktyvumas atimant A. K. gyvybę yra ginčytinas; pats A. G. tvirtina sudavęs koja gulinčiam A. K. į nugarą 2–3 smūgius, tačiau galėjo pataikyti ir į galvą, vadinasi, kategoriškai teigti, jog A. G. smūgiavo A. K. į galvą, negalima. Tai, anot kasatoriaus, patvirtina ir V. P. parodymai, kad A. G. ne itin sekėsi pakartoti E. U. veiksmus. Be to, tiek A. G., tiek E. U. parodymų patikrinimo vietoje metu vienodai nurodė savo išsidėstymą kambaryje, o būtent – E. U. stovėjo prie lovos A. K. iš kairės, o A. G. – A. K. iš dešinės, lovos galvūgalyje; skunde teigiama, kad A. G. taip stovint bei užsidėjus ant galvos švarkelį suduoti smūgius kojomis buvo sudėtinga. Kasatorius nurodo, kad, pagal V. P. ir S. Š. parodymus, A. K. spardė ne du, o visi trys į butą įėję vaikinai. Be to, R. Š. neradus kambaryje „skolininko“ E. P., jie kartu su A. G., kuris buvo užsidengęs veidą džinsiniu švarkeliu, buvo išėję į kitą kambarį pas J. M. prašyti pinigų – tai patvirtino tiek patys nuteistieji, tiek liudytoja V. P., vadinasi, daugiausia laiko ir galimybių kontaktuoti su A. K. turėjo E. U. – taip visiškai paneigiamas Klaipėdos apygardos teismo teiginys, esą E. U. ir A. G. vienu metu ėmė spardyti gulintį A. K. Teismai, anot kasatoriaus, iki galo neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nepašalino liudytojų parodymų prieštaravimų dėl smurtą naudojusių asmenų skaičiaus. Be to, kadangi susitarimo tarp R. Š., E. U. ir A. G. nebuvo, BK 25 straipsnio 2 dalies taikyti negalima. Nustatyta, kad visi asmenys smurtą naudojo neturėdami tyčios nužudyti, todėl už A. K. nužudymą privalo atsakyti tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Nusikalstamos veikos subjektų aktyvumo lygis darant nusikaltimą nėra akivaizdus, todėl teismui buvo būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį bei priežastinį ryšį tarp šių subjektų veiksmų ir atsiradusių padarinių.

Skunde pažymima, kad versija dėl kitų asmenų padarytų sunkių A. K. sužalojimų teismų buvo atmesta, tačiau, nors ir neginčytina, kad A. K. mirė nuo sužalojimų, padarytų 2005 metų rugpjūčio 27–osios naktį, kyla abejonių, nes, remiantis A. V. ir M. V. parodymais, A. K. buvo sumuštas, o nuo smūgių net pargriuvo jau 2006 m. rugpjūčio 26 d. Pateikiant užduotį atlikti A. K. lavono tyrimą, nebuvo užduotas klausimas dėl ankstesnių sužalojimų įtakos A. K. mirčiai. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) paneigta galimybė, kad A. K. galėjo mirti nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. patirtų sužalojimų; kasaciniame skunde teigiama, kad buvo būtina išsiaiškinti, ar ankstesni sužalojimai neturėjo netiesioginės įtakos nukentėjusiojo mirčiai, specialisto išvada turėjo būti nustatyta ne tik tai, kurie sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo mirtį, bet ir tai, ar šie sužalojimai būtų sukėlę tokias pat pasekmes nepriklausomai nuo anksčiau padarytų sužalojimų. Teismai, anot kasatoriaus, taip pat nesiaiškino, kokioje pozoje – ant nugaros ar ant pilvo – mirtino smūgio sudavimo momentu gulėjo nukentėjusysis A. K.

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasacine tvarka apskųsti žemesnės instancijos teismų sprendimai kasacinės instancijos teismo gali būti naikinami ar keičiami tik nustačius kasacinius pagrindus, t. y. konstatavus, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryta esminių BPK pažeidimų. Baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, esminių BPK pažeidimų tiriant ir nagrinėjant bylą nepadaryta. Žemesnės instancijos teismų sprendimai priimti nustačius visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes.

Dėl BK 25 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamoje byloje bendrininkų grupės buvimas konstatuotas teisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes. Nustatytas A. G. išankstinis susitarimas su R. Š. ir E. U. pagrindžia išvadą, kad plėšimas įvykdytas bendrininku grupe. Tai, kad tyčinį nužudymą iš savanaudiškų paskatų A. G. padarė veikdamas bendrininku grupe su E. U., rodo bendri šių nuteistųjų smurtinio pobūdžio veiksmai. Susitarimas šiuo atveju bendrai daryti nusikalstamą veiką buvo pasiektas konkliudentiniais veiksmais.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo

A. G. veikos kvalifikavimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra teisingas. Sprendžiant kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą pagrįstumo klausimą nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai. Byloje BPK nustatyta tvarka surinktais įrodymais nustatyti A. G. atlikti veiksmai, priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir padarinių, padarytos teisingos išvados dėl kaltės formos.

Byloje nustatyta, kad A. G. sudavė nukentėjusiajam A. K. smūgius koja į galvą ir kitas kūno vietas ir kad kitas nuteistasis byloje – E. U. – taip pat atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį A. K. – koja smūgiavo jam į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą. Remiantis specialisto išvada ir ekspertizės aktais konstatuota, kad A. K. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje. Pasinaudojus specialiosiomis žiniomis paneigta tikimybė, kad nukentėjusysis A. K. galėjo mirti nuo kitų asmenų prieš jį anksčiau panaudoto fizinio smurto. Papildomas tokios tikimybės tikrinimas nagrinėjamoje byloje nereikalingas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad ankstesni A. K. sveikatos sutrikimai ar patirti smurtiniai sveikatos sutrikdymai byloje būtų įvertinti netinkamai.

Nors nagrinėjamoje byloje nebuvo galimybės nustatyti, kuris konkrečiai iš A. G. ir E. U. nukentėjusiajam į galvą suduotų keturių smūgių galėjo sukelti kietojo galvos smegenų dangalo kraujagyslės plyšimą, abejonių dėl veikos kvalifikavimo teisingumo nekyla. Išvada apie kiekvieno iš kaltinamųjų tyčią turi būti daroma įvertinus visas įvykio aplinkybes ir atskirai išanalizavus kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus įvykio metu, o ne įvertinant tik vieno iš kaltinamųjų poelgį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-397/2006). Pabrėžtina, kad mirtinų smūgių skaičius yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, sprendžiant kaltės klausimus. A. G. kartu su E. U. suduodami nevienkartinius smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo A. K. gyvybei, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, nors jų ir nenorėjo – buvo abejingi nukentėjusiojo A. K. mirčiai. Panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas (bendrai dviejų bendrininkų padaryti keturi trauminiai poveikiai spiriant nukentėjusiajam batais apautomis kojomis į galvą, suduodant septynis kartus kojomis į kitas kūno vietas) liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti. Už nužudymą tokioje situacijoje atsako ne tik asmuo, kurio padarytas kūno sužalojimas buvo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-423/2006).

Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį klausimą byloje taip pat nustatyti požymiai, leidžiantys nuspręsti, kad A. G. veika buvo kvalifikuota teisingai. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, būtinos veikai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį: patvirtintas fizinio smurto panaudojimo faktas – daugkartiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą; nustatyti nusikalstamos veikos tikslas – pagrobti svetimą turtą ir svetimo turto užvaldymo faktas bei įsibrovimo į gyvenamąją patalpą faktas, kuris yra kvalifikuojantis plėšimą požymis (teismų praktikoje įsibrovimu laikomas bet koks neteisėtas patekimas į gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą prieš savininko ar kito jame esančio asmens valią, t. y. be jų sutikimo bet kokiu būdu, jei tai buvo padaryta turint tikslą pasisavinti ten esantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-429/1999, 2K-27/2004 ir kt.); nustatyta, kad į gyvenamąją patalpą – butą buvo įsibrauta pašalinant atsiradusią kliūtį: R. Š., nusikalstamos veikos bendrininkui, stumtelėjus buto duris).

Kasatoriaus teiginys, kad nuteistajam A. G. turėjo būti inkriminuojamas ne kvalifikuotas plėšimas, o savavaldžiavimas, yra nepagrįstas. Jeigu paimdamas svetimą turtą kaltininkas nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, bet yra įsitikinęs, kad veikia vykdydamas savo ar kito asmens turtines teises, tokioje veikoje yra ne BK 180 straipsnyje, o 294 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Šiuo konkrečiu atveju nė vienas iš nusikalstamos veikos bendrininkų – t. y. nei R. Š., nei E. U., nei A. G. – nevykdė savavališkai ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos R. Š. tikros ar tariamos teisės. Kokios nors skolos buvimo faktas byloje nustatytomis aplinkybėmis nepatvirtintas, juolab kad pinigų buvo reikalaujama ne iš neva skolingo asmens; be to, bute ieškota ne tik pinigų (nustatyta, kad neradus jų, pasisavinti rūkalai).

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu išnagrinėja baudžiamąją bylą, dėl kurios paduotas kasacinis skundas. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka nauji faktai nėra nustatinėjami, įrodymų tyrimas iš naujo neatliekamas, žemesnės instancijos teismų įvertinti įrodymai iš naujo nepervertinami. Taigi kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl liudytojų parodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų mechanizmo nustatymo nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Rimantas Baumilas

Gintaras Goda