Administracinė byla Nr. eI2-4952-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02351-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Agnės Stankevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjo G. M. (G. M.) atstovui advokatui M. M.,
atsakovės valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. (G. M.) skundą atsakovei valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas G. M. (G. M.) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 22S66033 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, kad VSAT priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. VSAT, priimdamas Sprendimą nevertino visų aplinkybių, reikšmingų priimant Sprendimą, ko pasekoje priėmė neteisėtą Sprendimą.
Remiasi 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1987/2006/EB Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas) 21 straipsnio ir 24 straipsnio nuostatomis ir teigia, jog Sprendime nėra pateikti jo priėmimą pagrindžiantys motyvai, tokiu sprendimu siekiami tikslai.
Pareiškėjas akcentuoja, kad VSAT priimdama Sprendimą vadovavosi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2022 m. gegužės 12 d. pateikta išvada Nr. 5-S-9826 (toliau – ir Išvada), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą.
Pareiškėjo nuomone, toks VSAT vertinimas nagrinėjamu atveju paviršutiniškas ir nepakankamas konstatuoti, kad pareiškėjo galimai keliama grėsmė viešajai tvarkai yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, ir nagrinėjamu atveju uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno sutarties valstybes yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti viešąją tvarką.
Pažymi, kad nors VSAT, priimdamas Sprendimą, turėjo teisę remtis Policijos departamento pateikta Išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai vertinimo, tačiau VSAT, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turėjo priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas, be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju Sprendimas negalėjo būti grindžiamas atsižvelgiant vien tik į Policijos departamento Išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai.
Paaiškina, jog vien tik aplinkybė, kad pareiškėjas buvo nuteistas už nusikaltimą, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės. Nurodo, jog sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.
Pažymi, kad pareiškėjas kartu su Lenkijos Respublikos piliete turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra Lenkijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lenkijoje. Pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sugyventinė ir vaikai palaikė nuolatinį ryšį su pareiškėju.
Teigia, kad VSAT priimdama Sprendimą, iš esmės jokių su pareiškėjo šeimine padėtimi susijusių aplinkybių nevertino. Taip pat teigia, jog iš Sprendimo turinio nematyti, kad VSAT būtų vertinusi, tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį bei kitas šeimines aplinkybes. Pažymi, kad Sprendime nepateikta ir jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo realiai keliamą grėsmę viešajai tvarkai.
Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad priimant Sprendimą, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, todėl VSAT Sprendimas naikintinas.
Atsakovė VSAT teigia, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios yra susietos su taikomomis teisės normomis.
Nurodo, kad įvertinus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalį įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 m.), tai, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kompetentingos valstybės institucijos išvadoje pateiktą informaciją, taip pat tai, kad nėra nustatyta jo giminystės ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, atsižvelgus į kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 38.2. papunktį. Teigia, jog šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Paaiškina, jog įvertinus tai, kad pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, nes jis į Lietuvos Respubliką atvyko ir yra joje neteisėtai, tai, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, gali siekti atvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir kelti nelegalios migracijos grėsmę, ir kad Sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nustatytus pagrindus, jo duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno sistemai (toliau – ir C.SIS II) ir įvedamas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje trejus metus nuo išsiuntimo dienos.
Nurodo, jog viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.
Teigia, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog VSAT turėjo individualiai įvertinti pareiškėjo keliamą grėsmę visuomenei bei ją pagrįsti, o vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo nuteistas už nusikaltimą, neturi esminės reikšmės.
Pažymi, kad toks keliamos grėsmės vertinimas yra subjektyvi pareiškėjo pozicija, neturinti teisinės reikšmės Sprendimo teisėtumui, nes tik kompetentinga institucija, vadovaudamasi teisės aktais, teikia išvadą, ar užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai.
Paaiškina, jog nagrinėjamu atveju, VSAT priimdamas Sprendimą, atliko individualų vertinimą atsižvelgdamas į kompetentingos institucijos - Policijos departamento Išvadas. Taip pat paaiškina, jog Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio VSAT spėjimais, bet tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai.
Akcentuoja, kad duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad siekiant apsaugoti pareiškėjo interesus, turėtų būti paminti Lietuvos Respublikos gyventojų interesai, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad ir ateityje gali kilti pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei.
Teigia, kad priimdama ginčijamą Sprendimą, VSAT nenustatė jokio (-ų) pagrindo (-ų) taikyti pareiškėjui ilgesnį ar trumpesnį, nei Kriterijų tvarkoje nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kad jis yra dviejų nepilnamečių Europos Sąjungos valstybės narės piliečių tėvas. Taip pat teigia, jog kadangi pareiškėjas prašė VSAT kaip įmanoma greičiau jį grąžinti į kilmės šalį, VSAT neturėjo pakankamai laiko kreiptis į kompetentingas Lenkijos Respublikos institucijas minėtam giminystės faktui nustatyti bei įvertinti gautą atsakymą dar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo.
Pažymi, jog VSAT sudarė sąlygas pareiškėjui pačiam pateikti įrodymus (suteikė galimybę susisiekti su giminaičiais telefonu ir kitomis IT priemonėmis bei atsiųsti turimus dokumentus į VSAT el. paštą), tačiau pareiškėjas jomis nepasinaudojo.
VSAT nuomone, pareiškėjo pateiktas skundas bei jame išdėstyti argumentai dėl VSAT priimto Sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno valstybes panaikinimo yra visiškai nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad, sprendžiant dėl jo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, jo teistumas neturi esminės reikšmės.
Nurodo, kad vadovaujantis duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 6.2 papunkčiu, patikrinus informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną labai sunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį bei BK 265 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, savanaudiškais tikslais, turėdamas tikslą disponuoti labai dideliu narkotikų kiekiu, padėjo neteisėtai auginti didelį kiekį ir gaminti bei laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Pažymi, jog pareiškėjui paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas, įvertinęs informaciją apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus ir jų pobūdį, bei atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, skirtą laisvės atėmimo bausmės trukmę, konstatavo, kad pareiškėjas atitinka Aprašo 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“) 12.4 papunktyje („jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;“), 12.2 papunktyje („jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme“) ir 13 punkto („Užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:“) 13.1 papunktyje („jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą;“) nustatytus grėsmės vertinimo kriterijus, todėl pagal kompetenciją VSAT pateikė Išvada, kad pareiškėjas, kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento vertinimu, VSAT Sprendimas, kurio motyvuojamoji dalis yra Policijos departamento Išvada, yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus skunde išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad nustačius draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką privaloma įvesti perspėjimą į C.SIS sistemą, tačiau perspėjimas nėra privalomas trečiajai valstybei, kuri sprendžia individualiai dėl leidimo atvykti.
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl VSAT 2022 m. gegužės 17 d. Sprendimo, kuriuo: pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Sakartvelo (Gruzijos) valstybę; pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių; pareiškėjas įtraukiamas į Šengeno informacinę sistemą nurodant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme.
2022 m. balandžio 15 d. iš Marijampolės pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas buvo paleistas, bei tą pačią dieną buvo sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir VSAT Užsieniečių registracijos centras), kadangi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas buvo neteisėtai, jis neturėjo galiojančio paso ar kitų dokumentų kurie leistų būti Lietuvos Respublikoje.
2022 m. balandžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas iki 2022 m. liepos 15 d.
2022 m. gegužės 9 d. VSAT Užsieniečių registracijos centras raštu kreipėsi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrių (toliau – ir Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius) su prašymu, nustatyti ar pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei.
2022 m. gegužės 12 d. iš Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus buvo gautas atsakymas, kuriame buvo nustatyta, kad patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2015 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio „Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys“ 6 dalį, BK 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ 3 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 265 straipsnio „Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas“ 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, savanaudiškais tikslais, turėdamas tikslą disponuoti labai dideliu narkotikų kiekiu, padėjo neteisėtai auginti didelį kiekį ir gaminti bei laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių). Pareiškėjui paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius nurodė, jog pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 6 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta 265 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Pažymėjo, kad nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniško žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius pateikė išvadą nurodydamas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatyti išsiuntimo pagrindai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba VSAT, o juos vykdo VSAT. Prieš priimdamos sprendimą Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe (Įstatymo 127 straipsnio 5 dalis.).
Kaip nustato Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis).
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. <...> Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).
Pažymėtina, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
Pagal Aprašo 12.1 papunktį, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; pagal 12.2 papunktį – kai jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme; pagal 13.1 papunktį, užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
Kriterijus, kurie turi būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzgyNi01NTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3826-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3826-556/2018">eA-3826-556/2018</a>; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc4NC02NjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3784-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3784-662/2016">eA-3784-662/2016</a>).
Iš bylos medžiagos matyti, kad VSAT Užsieniečių registracijos centras 2022 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrių su klausimu, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
2022 m. gegužės 12 d. iš Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus VSAT Užsieniečių registracijos centras gavo išvadas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius nurodė, kad pareiškėjas nuteistas už 1 labai sunkų (BK 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ 3 dalis)ir 1 apysunkį (265 straipsnio „Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas“ 1 dalis) nusikaltimą. Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniško žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. Pagal BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies 3 punkto c) papunktį asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir aštuonerius metus po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą.
Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytų veikų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kadangi jis buvo nuteistas už du nusikaltimus, iš kurių vienas - labai sunkus nusikaltimas bei taip pat atsižvelgė, jog jis laikomas turinčiu teistumą aštuonerius metus po bausmės atlikimo.
Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį – pareiškėją, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, 2015 m. vasario 25 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio („Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“) 3 dalyje ir BK 265 straipsnio („Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas“) 1 dalyje. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 10 d.
Nagrinėjamu atveju VSAT, atsižvelgdama į turėtus faktinius duomenis apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, aptartas įstatymo ir Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, neturėjo pagrindo nepriimti sprendimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti, o nustatytas tokios priemonės terminas (5 metai) yra proporcingas veikai, dėl kurios tokia priemonė taikyta.
Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad VSAT, priimdamas sprendimą, vadovavosi Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus pateikta išvada, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iš institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, VSAT neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu. Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus pateiktoje išvadoje nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, patvirtinantys pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
Pareiškėjas teigia, kad jį su Lietuvos Respublika sieja esantys šeiminiai ryšiai su Lenkijos Respublikos piliete su kuria pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra Lenkijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lenkijoje. Pareiškėjo teigimu, VSAT priimdama sprendimą nevertino jokių su pareiškėjo šeimine padėtimi susijusių aplinkybių. Pareiškėjas taip pat teigė, kad iš Sprendimo turinio nematyti, kad VSAT būtų vertinusi tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį bei kitas šeimines aplinkybes.
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr. pvz., 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą M. prieš Prancūziją).
Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Pagal 38.2 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 5 metų laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl jį su Lietuvos Respublika siejančių ryšių dėl to, kad jis su Lenkijos Respublikos piliete turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra Lenkijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lenkijoje. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą atsakovas neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjo šeimyninių ryšių su kitoje Europos Sąjungos valstybėje gyvenančiais šeimos nariais. Pažymėtina, kad galėjimą pareiškėjui atvykti į Lenkijos Respubliką vertins atitinkamai Lenkijos kompetentingos institucijos.
Pažymėtina, kad kitų duomenų apie pareiškėjo esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika į bylą nepateikta.
Teismas pabrėžia, kad tiek pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, yra vertinami užsieniečio ryšiai su Lietuvos Respublika, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo sugyventinė ir nepilnamečiai vaikai yra Lenkijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lenkijoje, todėl pareiškėjo nesieja jokie šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika.
Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo nuteistas už labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus už kuriuos jam buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė bei į tai, kad šiuo metu pareiškėjui nėra išnykęs teistumas, teigia, jog tai yra kriterijai nustatyti, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir pritaria VSAT vertinimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
Pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, todėl pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos; uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių (5 metus); Įtraukimas į Šengeno informacinę sistemą nurodant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus) vertintina kaip proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės interesus. Tai, kad galiojant sprendimui, pareiškėjas galimai patirs tam tikrų nepatogumų ar neigiamų pasekmių, teismo nuomone, nėra svarbiau už valstybės tikslą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Sąrašo taisyklės)12 punktą jeigu Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima kartu su sprendimu išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, jeigu nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Sąrašo taisyklių 15 punktas nustato, kad Duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas dėl draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.
Taigi įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą įvesti įspėjimą į C.SIS, kadangi nustatė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad VSAT ginčijamame Sprendime nustatė visas reikšmingas su pareiškėju susijusias aplinkybes, išsamiai išdėstė, kokios poveikio priemonės taikomos pareiškėjui, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė, kodėl pareiškėjui taikytina konkreti teisės norma, todėl konstatuotina, kad VSAT priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo nėra pagrindo naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).
Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo G. M. (G. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Agnė Stankevičienė
Vita Valeckaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
