Administracinė byla Nr. eI2-4710-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02116-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Indrės Pukanasytės-Biekšės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Y. (P. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas P. Y. teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22S53043 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. birželio 8 d. surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą UAB,,T.“ direktoriui/atsakingam asmeniui A. S., nes jis pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 57 straipsnio, 62 straipsnio 1, 2 ir 7 dalių nuostatas, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021-07-28 nutarimu uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB),,T.“ direktoriui/atsakingam asmeniui A. S., už minėtus pažeidimus, administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5.-1115-419/2021, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalį (nelegalus darbas), paskirta administracinė nuobauda – 5000 eurų bauda. Bauda sumokėta 2021-08-04. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-08-17.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. balandžio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunkčiu. Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Paaiškina, jog Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760000492, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 18 d. Šio leidimo pagrindu pareiškėjas dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „T.“. Šioje įmonėje teigia dirbantis nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. Panaikinus leidimą, reiškia, kad pareiškėjas bus atleistas iš darbo, neteks pragyvenimo šaltinio, turės išvykti į Baltarusijos Respubliką, negalės daugiau gauti nacionalinės (D) vizos darbui Lietuvoje, kadangi šiuo metu Lietuvos konsulatas Baltarusijos Respublikoje neišduoda vizų Baltarusijos piliečiams.
Mano, kad pareiškėjui nepagrįstai taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. Pareiškėjas negali atsakyti už darbdavio veiksmus, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Be to, administracinė nuobauda buvo skirta UAB „T.“ direktoriui ne kaip darbdaviui (juridiniam asmeniui), tačiau kaip fiziniam asmeniui. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas nebus panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principams, pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra neproporcinga, pareiškėjas neteks darbo ir daugiau negalės dirbti Lietuvoje, kol neišduodamos nacionalinės (D) vizos. Tuo tarpu bendrovės darbuotojams, kurie yra Lietuvos piliečiai, tokia poveikio priemonė netaikoma. Vadinasi, yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą.
Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes nustatė, kad A. S., būdamas UAB „T.“ direktoriumi, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A.5.-1115-419/2021 pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 5 000 eurų bauda, kuri buvo sumokėta 2021 m. rugpjūčio 4 d. (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d.). Pareiškėjo darbdavio vadovą patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teigia, kad pareiškėjas nėra baudžiamas už UAB „T.“ direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą. Administraciniai nusižengimai ir Migracijos teisės klausimai nėra tapatūs. Ginčijamas Sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas, o yra individualus administracinis aktas, priimtas pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ). Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2 metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog minėtą administracinį nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „T.“ direktorius, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Be to, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunkčio teisės norma imperatyvi. Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, jog aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas.
Paaiškina, jog Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka Įstatyme numatytas sąlygas ir pagrindą. Priimtas Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o teisės normos pritaikytos tinkamai. Sprendime motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 22S53043 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „T.“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).
Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir kartu pateiktus dokumentus, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „T.“. Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760000492, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas minėtoje įmonėje buvo įdarbintas nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.
Migracijos departamentas nustatė, kad A. S., būdamas UAB „T.“ (toliau – ir bendrovė) direktoriumi, pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 42 straipsnio 2 dalį ir Įstatymo 57 straipsnį, 62 straipsnio 1, 2 ir 7 dalis, ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalies numatytą administracinį nusižengimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTUuLTExMTUtNDE5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A5.-1115-419/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A5.-1115-419/2021">A5.-1115-419/2021</a> jam paskyrė 5 000,00 Eur baudą.
Atsižvelgiant į tai, atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą. Šio sprendimo faktinis pagrindas buvo tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTUuLTExMTUtNDE5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A5.-1115-419/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A5.-1115-419/2021">A5.-1115-419/2021</a> pareiškėjo darbdaviui UAB „T.“ vadovui skyrė baudą pagal ANK 95 straipsnio 2 dalies numatytą administracinį nusižengimą (nelegalus darbas).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu. Šio punkto a) papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4-1 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4-1 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarimu konstatuota, kad UAB „T.“ direktorius pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Įstatymo 57 straipsnį, 62 straipsnio 1, 2 ir 7 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi leido dirbti įmonės naudai laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2022 m. kovo 30 d. tolimųjų reisų vairuotojams nelegalų darbą.
Teismas taip pat konstatavo, kad tokia situacija atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris apibrėžia nelegalų darbą, nuostatas.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys numato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad minėtame 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis).
ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Taigi, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas.
Kaip matyti šiuo atveju Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad susidarė situacija, kuri numatyta Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 19 (a) papunktyje, nes UAB „T.“ vadovas buvo nubaustas už tai, kad leido dirbti užsieniečiams nelegalų darbą ir tai atitiko nelegalaus darbo apibrėžimą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat bendrovės vadovas buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (nelegalus darbas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija ginčijamo Sprendimo pagrindo, kad bendrovės direktorius yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo vertinti ir įvertino duomenis, kurie buvo aktualūs priimant skundžiamą Sprendimą, jog bendrovės direktoriaus atžvilgiu yra priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTUuLTExMTUtNDE5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A5.-1115-419/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A5.-1115-419/2021">A5.-1115-419/2021</a>, kuriuo minėtam asmeniui yra paskirta 5 000,00 Eur bauda už ANK 95 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą.
Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar būtent pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nes tokios aplinkybės nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Pažymėtina, kad tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).
Dėl pareiškėjo argumento, kad administracinė nuobauda buvo skirta UAB „T.“ direktoriui ne kaip darbdaviui (juridiniam asmeniui), tačiau kaip fiziniam asmeniui, pažymėtina, kad UAB „T.“ direktorius nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo UAB „T.“ direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip darbdavys, o kaip fizinis asmuo. Taigi, nagrinėjamuoju atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto prasme, todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą.
Pareiškėjo darbdavio vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą. Tuo pačiu teismas pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunktyje numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose (2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.
Teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas priimtas pareiškėjo atžvilgiu, atitinka VAĮ individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, jame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.
Be kita ko, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principus atmestini kaip nepagrįsti. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYyNS00OTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2625-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2625-492/2019">eA-2625-492/2019</a>; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYyNS00OTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2625-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2625-492/2019">eA-2625-492/2019</a>; kt.). Be to, tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, laikėsi Įstatyme nustatytų imperatyvių nuostatų, todėl negalėjo priimti kitokio sprendimo. Nagrinėjamu atveju, tiek UAB „T.“ vadovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo įvertinti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas UAB „T.“ ar pareiškėjui.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėjo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo P. Y. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1401 straipsnio 3 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo P. Y. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Indrė Pukanasytė-Biekšė
Vita Valeckaitė
