Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I2-4537-809/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01947-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Vitos Valeckaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 22S50091

(toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Sprendimas tam tikrais punktais atitinka Lietuvos Respublikos teisę, tačiau faktai, dėl kurių buvo pažeisti tam tikri punktai, priklausė ne nuo pareiškėjo, o dėl bendros padėties šalyje. Pažymi, kad 8 metus nepertraukiamai dirbo direktoriumi UAB „Svetingumo industrija“, kurią pats atidarė. Įmonė kelis kartus keitė veiklos kryptį, bandė rasti verslą, galintį generuoti pajamas. Pareiškėjas 2017 m. pardavė butą ir pajamas investavo į verslą – atidarė didmeninės ir mažmeninės prekybos gaminiais iš natūralių akmenų parduotuvę, o kai verslas pradėjo vystytis ir nešti pelną, kilo Covid-19 pandemija. Dėl to pareiškėjas turėjo nutraukti veiklą. Valstybės pagalbos neprašė, o išlaidas padengė iš savo lėšų. Pasibaigus karantinus sumokėjo visus mokesčius. Svarstant prašymą, nutarė pakeisti įmonės veiklą į statybų. Dėl šios priežasties turėjo atleisti vieną iš darbuotojų.

Nurodo, kad dabartinė padėtis Baltarusijoje yra įtempta. Mano, kad pareiškėjui būtų nesaugu Baltarusijoje, todėl prašo neatimti leidimo laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad 2021 m. liepos 26 d., tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra UAB,,Svetingumo industrija“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas; redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą.

Pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, pagal tuo metu turėtus duomenis, nenustatyta, todėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Departamento Vilniaus skyrius išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT760048906, galiojantį iki 2023 m. rugpjūčio 17 d.

Departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2022 m. balandžio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo valdomą bendrovę – UAB „Svetingumo industrija“ bei šios įmonės darbuotojus. Patikrinus duomenis apie UAB „Svetingumo industrija“ dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad bendrovėje leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo metu dirbo du darbuotojai (Lietuvos Respublikos piliečiai), o nuo 2022 m. sausio 15 d. šioje įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Taip pat nustatyta, kad UAB „Svetingumo industrija“ darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis buvo: 2021 m. liepos mėn. – 2157,38 Eur., 2021 m. rugpjūčio mėn. – 1296,55 Eur., 2021 m. rugsėjo mėn. – 1296,55 Eur., 2021 m. spalio mėn. – 1327, 71 Eur., 2021 m. lapkričio mėn. – 1302 Eur., 2021 m. gruodžio mėn. – 1296,55 Eur., 2022 m. sausio mėn. – 1035,70 Eur., 2022 m. vasario mėn. – 0 Eur., 2022 m. kovo mėn. 464,55 Eur. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes ir įvertindamas, jog Lietuvos statistikos departamento 2021 m. III ketvirčio paskelbto šalies ūkio 2 BDU dydis buvo 3 172 Eur, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas bei jo valdoma įmonė jau nuo 2021 m. liepos mėn. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes darbuotojams bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių. Tuo pagrindu bei vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Dėl skundo argumentų nurodo, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, jog pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo metu ir Departamento atlikto patikrinimo metu vertintu laikotarpiu (nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. kovo mėn.) Lietuvos Respublikoje nebuvo įvestas karantino režimas ir jokie esminiai ribojimai pareiškėjo verslui, susijusiam su juvelyrinių dirbinių gamyba ir pardavimu, nebuvo taikomi. Be to, UAB „Svetingumo industrija“ verslo plane, kurį pareiškėjas teikė Departamentui kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, buvo nurodyta, kad: „Aš, S. Z., UAB „Svetingumo industrija“ įkūrėjas, akcininkas ir tiesioginis direktorius, pasibaigus karantino priemonėms, susijusioms su koronaviruso pandemija, siekiant toliau plėtoti įmonę, suteikti naujų darbo vietų ir padidinti pelną, tęsiu pradėtą įmonės kryptį, būtent: dizainas, juvelyrinių dirbinių (bižuterijos) gamyba vyrams ir moterims, didmeninės ir mažmeninės prekybos parduotuvės atidarymas Vilniuje su bandomuoju laikotarpiu iki 2 metų ir vėliau pardavimas internetu arba komisinio atlyginimo pagrindu.“ Taigi, pats pareiškėjas verslo plane pripažino, jog karantino metu nustatytos priemonės jo verslui nebetaikomos ir jis turi galimybę savo pageidaujamą veiklą vykdyti bei imsis veiksmų, siekdamas plėtoti įmonę. Tokių įrodymų, kad pareiškėjas savo įsipareigojimų nevykdė ir Įstatyme nustatytų sąlygų nebeatitiko dėl nenumatytų ir nuo pareiškėjo nepriklausančių (force majeure) priežasčių pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas nebendradarbiavo su Departamentu, nepranešė apie susiklosčiusią situaciją ir nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, kaip tai imperatyviai nustatyta Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje.

Pažymi, kad kitos pareiškėjo skunde deklaratyviai nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjas deda pastangas, kad išlaikytų įmonę, keičia veiklos kryptį, moka mokesčius ir kt. nėra pagrįstos ir neturi teisinės reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Dėl situacijos Baltarusijoje nurodo, kad ginčijamu sprendimu nebuvo sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas, pareiškėjui taip pat nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais gali kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo.

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 22S50091 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d., tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra UAB,,Svetingumo industrija“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą.

Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Departamento Vilniaus skyrius išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT760048906, galiojantį iki 2023 m. rugpjūčio 17 d.

Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2022 m. balandžio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo valdomą bendrovę – UAB „Svetingumo industrija“ bei šios įmonės darbuotojus bei nustatė, kad bendrovėje leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo metu dirbo du darbuotojai (Lietuvos Respublikos piliečiai), o nuo 2022 m. sausio 15 d. šioje įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Taip pat nustatė, kad UAB „Svetingumo industrija“ darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, jau nuo 2021 m. liepos mėn. bendrai mokamas darbo užmokestis neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, nes darbuotojams bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis nesudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių.

Departamentas vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Aptartos teisės nuostatos imperatyvios, todėl vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti.

Pareiškėjas, kvestionuodamas Departamento priimtas išvadas dėl įmonės veiklos, nors ir nurodė, kad Sprendimas tam tikra dalimi atitinka Lietuvos Respublikos teisę, tačiau nesutiko su faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas pažeidė tam tikrus punktus, vertinimu. Pareiškėjo teigimu, jam ir jo įmonei nepalanki situacija susiklostė ne dėl paties pareiškėjo kaltės, o dėl bendros padėties šalyje (Covid-19 pandemija).

Kaip matyti iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų, įmonė, kurios vadovas arba dalyvis yra užsienietis, turi vykdyti veiklą pagal verslo planą ne mažiau kaip paskutinius 6 mėnesius iki užsieniečio prašymo pateikimo. Įmonės veiklos vykdymas suprantamas taip, kad įmonėje visą dieną turi dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Šiuo atveju akivaizdu, šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas bei jo valdoma įmonė jau nuo 2021 m. liepos mėn. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes darbuotojams bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis nesudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių. Taigi, vien ši nustatyta faktinė aplinkybė Departamentui pagrįstai leido priimti išvadą, kad pareiškėjo įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų (neišpildyta viena iš imperatyvių sąlygų – kad darbuotojams mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius).

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Departamentas netinkamai įvertino faktus, vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nors ir nurodo, kad Departamentas nevertino aplinkybių, susijusių šalyje kilusia pandemija, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių plačiau nedetalizavo. Nenurodė, kokios faktinės aplinkybės, susijusios su pandemija, buvo esminės, kokių priemonių pareiškėjas dėl to ėmėsi. Pastebėtina, kad pareiškėjui iš esmės turėjo būti žinomi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, kurių laikymasis iš esmės ir lemia pareiškėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl įvykus nenumatytoms aplinkybėms (kaip pvz. pandemija ar kt.), pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Departamentą su atitinkamu pranešimu dėl pasikeitusių aplinkybių, kurios, kaip jis teigia, galimai galėjo būti ir nepriklausančios nuo pareiškėjo, tačiau kurios galėjo būti esminės dėl ateityje kilsiančių neigiamų padarynių. Kaip nurodė Departamentas, pareiškėjas jokiais klausimais su Departamentu nebendradarbiavo. Tuo tarpu Departamento nustatytos aplinkybės, kurių pareiškėjas jokiais įrodymais priešingai neįrodė, patvirtina, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių kriterijų.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus, visiems prieštaravimams, abejonėms išsklaidyti. Pagal bendrą taisyklę, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstumą, tenka šį prašymą pateikusiam asmeniui jo (prašymo) nagrinėjimo Departamente metu.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjg2MC0xMDYyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2860-1062/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2860-1062/2018">eA-2860-1062/2018</a>).

Departamentas, pagal tyrimo metu surinktus duomenis nustatęs, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2023 m. rugpjūčio 17 d.

Teismo vertinimu, skundžiamo Departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo panaikinti Departamento 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 22S50091.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Indrė Pukanasytė-Biekšė

Vita Valeckaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė