Dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I1-4637-809/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01293-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Agnės Stankevičienės, Vitos Valeckaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 86-14 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2S-947 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Vilniaus pataisos namus perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus.

Nurodo, kad dėl pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. prašymo Nr. 29(4)-421 dėl perkėlimo tolimesnės bausmės atlikimui į Vilniaus PN specialųjį padalinį-pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai), Komisija priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 86-14, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo. Nutarimą Nr. 86-14 pareiškėjas skundė privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka Departamentui. Departamentas priėmė 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2S-947, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos 2020 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 86-14.

Pareiškėjo teigimu, Komisijos Nutarimas yra neteisėtas, nes jis neatitinka pagrįstumo ir Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nurodytiems administracinio akto turiniui keliamiems reikalavimams. Kaip teigia pareiškėjas, Komisija nagrinėjo ne pareiškėjo prašymą, o savus susigalvotus klausimus. Komisija pareiškėjo prašymą atsisako tenkinti nurodydama tokius motyvus, kad: 1) nusikaltimų sunkėjimas; 2) bausmės vykdymo pabaiga numatoma tik 2026 m. rugpjūčio 12 d., lygtinio paleidimo terminas numatomas tik 2022 m. gruodžio 12 d., o Vilniaus PN Pusiaukelės namų tikslas yra intensyvus ruošimas lygtiniam paleidimui.

Pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas yra atlikęs trečdalį bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atliko metu sumažinta, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus. Teigia, jog jis atitinka visus be išimčių Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio dėl nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas 2 dalyje keliamus reikalavimus, todėl jis turi būti perkeltas į Pusiaukelės namus. Pareiškėjo nuomone, Komisija neturėjo teisinio pagrindo, vertinant prašymą, vadovautis ir Aprašo, t. y. akto, kuris pagal hierarchiją yra žemesnis, nuostatomis ir praplėsti prašymo vertinimo ribas. Pareiškėjo teigimu, asmens, pateikusio prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus vertinimas turėtų būti atliekamas tik BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų apimtyje. Pareiškėjas bausmę atlieka Vilniaus PN, nedirba dėl laisvų darbo vietų trūkumo, darbinių ar jam prilyginamų pajamų negauna.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, jog pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. balandžio 23 į įvairias pataisos įstaigas su prašymais dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus kreipėsi 7 kartus. Pažymi, kad visi pareiškėjo prašymai dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus buvo netenkinami. Nuteistųjų perkėlimas į Pusiaukelės namus reglamentuojamas BVK ir Kalėjimo departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

Pažymi, kad Vilniaus PN Komisija 2020 m. sausio 31 d. vykusio posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus. Komisija vienbalsiai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo. 2020 m. vasario 5 d. buvo surašytas Komisijos nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus Nr. 86-14. Iš Nutarimo turinio matyti, kad Komisija įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau Komisija atsižvelgė ir į pareiškėjo padaryto nusikaltimo sunkumą, bausmės pabaigą. Akcentuoja, jog pareiškėjo daromi nusikaltimai sunkėjo, pažymi, jog pareiškėjas pataisos įstaigoje nedirba. Atsakovas taip pat nurodo, kad šiuo atveju esminė priežastis netenkinti pareiškėjo prašymo buvo ta, kad pareiškėjo bausmės pabaiga numatoma tik 2026 m. rugpjūčio 12 d., lygtinis paleidimas numatomas taikyti tik nuo 2022 m. gruodžio 12 d., tuo tarpu nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodo, kad Departamentas pagal pareiškėjo skundą, dėl Komisijos 2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 86-14, priėmė 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2S-947 „Dėl skundo išnagrinėjimo“,

kuriuo pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą Nr. 86-14. Pažymi, jog nuteistieji gali būti perkeliami į Pusiaukelės namus, jeigu atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. BVK 69 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis. Sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Komisija. Departamentas, surinkęs ir išanalizavęs dokumentinę medžiagą, susijusią su skundu, nustatė, kad Komisija sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo priėmė balsuodama 2020 m. sausio 31 d. įvykusio posėdžio metu, sprendimas netenkinti prašymo buvo priimtas vienbalsiai. Komisija atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, drausmine tvarka nebaustas, 4 kartus skatintas. Tačiau atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjo bausmės pabaiga numatoma tik 2026 m. birželio 12 d., pataisos įstaigoje pareiškėjas nedirba ir atsižvelgdama į ankstesnius teistumus, nusikaltimų sunkėjimą, priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. Pabrėžia, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistąjį į Pusiaukelės namus.

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN Komisijos Nutarimo ir Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėją perkelti į Pusiaukelės namus.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu perkelti jį tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į Pusiaukelės namus.

Komisija 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 86-14 pareiškėjo prašymo netenkino. Komisija įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. tai, kad 4 kartus skatintas, nebaustas, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau taip pat atsižvelgė ir į nusikaltimo sunkumą, bausmės pabaigą, kuri numatoma tik 2026 m. rugpjūčio 12 d., lygtinio paleidimo terminą, kuris numatomas tik 2022 m. gruodžio 12 d.

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 14 d. Komisijos nutarimą Nr. 86-14 apskundė Kalėjimų departamentui. Skunde pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos nutarimą ir įpareigoti Komisiją prašymą svarstyti iš naujo.

Kalėjimų departamentas 2020 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-947 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame konstatavo, kad skundžiamas Komisijos nutarimas Nr. 86-14 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, bet tai neįpareigoja Komisijos priimti pareiškėjui palankaus sprendimo.

BVK 69 straipsnio 2 dalyje (ginčui aktuali redakcija) numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka šias sąlygas: jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė; turi leidimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos arba atitinka kriterijus, būtinus gauti tokį leidimą; yra sudarę mokymosi sutartį, susitarimą dėl įdarbinimo arba kitais rašytiniais dokumentais gali pagrįsti gautą darbo pasiūlymą, priėmimą į mokymo įstaigą. Jei bus studijuojama ištęstinėse studijose, nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal sesijinį tvarkaraštį,– nuteistasis privalo pagrįsti ir įsidarbinimo galimybę; turi galiojantį asmens tapatybės dokumentą. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija (Komisija).

Aprašo 20 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose ir atitinkantys Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Teikti prašymus perkelti į Pusiaukelės namus nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į Pusiaukelės namus. Kartu pateikiami Aprašo 3.4 papunktyje nurodyti dokumentai ir nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai. Nuteistųjų, kurie neatitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų sąlygų, prašymai Komisijai neteikiami.

Nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą; sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti priėmimą (28 punktas). Aprašo 29 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos posėdžio protokole nurodomi balsavimo rezultatai, jį pasirašo kiekvienas posėdyje dalyvavęs Komisijos narys.

Komisijai priėmus sprendimą, surašomas Komisijos nutarimas, kuriame be kitų sąlygų turi būti nurodytas sprendimas tenkinti nuteistojo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti (Aprašo 31.4 papunktis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, be kitų aplinkybių, kaip pareiškėjo skatinimai, nusikalstamo elgesio rizika ir kt., taip pat įvertino ir 2020 m. sausio 28 d. Socialinio tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada) pateiktas išvadas. Išvadoje nurodyta, kad bendras pareiškėjo padarytų atskirų teisės pažeidimų skaičius (4) įvertintas kaip didelis. Taip pat kaip didelis įvertintas ir teistumų skaičius sulaukus pilnametystės. Atlikus socialinį tyrimą bendrai nustatyta, kad pareiškėjas nepakankamai vertina savo elgesio pasekmes, nepakankamai kritiškai žvelgia į save bei savo elgesį, aukštas pasitikėjimo savimi lygis, nepakankamas probleminių sričių identifikavimas. Atlikus tyrimą buvo rekomenduojama pareiškėjui dalyvauti elgesio pataisos programose, kurios leistų pareiškėjui lanksčiau vertinti socialinę aplinką, lavinti savęs pažinimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžius. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Komisija, priimdama Nutarimą, rėmėsi Išvada, įvertino tiek teigiamas, tiek neigiamas pareiškėjo savybes, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Be to, kaip matyti, neigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus įtakojo taip pat ir tai, jog pareiškėjui iki bausmės pabaigos likęs gana ne mažas laikas (2026 m. rugpjūčio 12 d.). Atsižvelgiant į tai, kad perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslas – intensyvus ruošimas lygtiniam paleidimui, o pareiškėjui prašymą pateikus 2019 m. spalio mėn., institucijos vertinimu, pareiškėjo buvimas Pusiaukelės namuose iki bausmės pabaigos (2026 m.) vertintinas kaip pernelyg ilgas ir neatitinkantis intensyvaus ruošimo lygtiniam paleidimui prasmės.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, pageidaujantiems į Pusiaukelės namus būti perkeltiems nuteistiesiems.

Pareiškėjas prieštarauja (keliamo ginčo esmė), kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo vadovautis žemesnio teisės akto – Aprašo nuostatomis ir pareiškėjo asmenį vertinti platesniame kontekste, nei nurodyta BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatoje. Pareiškėjo teigimu, asmens, pateikusio prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus vertinimas turėtų būti atliekamas tik BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų apimtyje. Šiuo atveju atsakovas vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu, kuriame nurodytos nuostatos yra perteklinės BVK 69 straipsnio 2 dalies turinio prasme. Taigi, atsakovas vertino pareiškėjo atitikimą sąlygoms, kurios neaptartos įstatymo lygmenyje.

Nors pareiškėjas skunde teismui akcentuoja jo formalų atitikimą BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, tačiau, teismo vertinimu, Nutarimą priėmusi institucija pagrįstai turėjo teisinį pagrindą vertinti visumą faktinių duomenų ir aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus, vadovaudamasis taip pat ir Aprašo nuostatomis.

Pažymėtina, kad skundžiamo Komisijos Nutarimo metu galiojo Aprašas, kuris, kaip įtvirtinta 1 punkte, nustatė nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, perkėlimo į Pusiaukelės namus toje pačioje ar kitoje pataisos įstaigoje tvarką ir Pusiaukelės namų darbo organizavimo tvarką. Atkreiptina, jog BVK 69 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) numatė, kad nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Taigi, įstatymų leidėjas įstatymu įpareigojo Departamentą nustatyti nuteistojo perkėlimo, tame tarpe ir į Pusiaukelės namus, tvarką. Tokia tvarka ir buvo reglamentuota Aprašo nuostatomis. Komisijai vertinant pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus Aprašo neatitikimas aukštesnės galios teisės aktams nebuvo konstatuotas, todėl Komisija turėjo teisinį pagrindą juo vadovautis. Minėta, kad Aprašo 28.1 papunktyje yra nurodyta, kad nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos bei kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą, todėl Komisija pagrįstai turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo asmenį vertinti visumos faktinių duomenų ir aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus, apimtyje, taip pat vadovaujantis ir Aprašo nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad BVK 69 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta tik galimybė nuteistajam būti perkeltam į pusiaukelės namus net ir atitikus šioje teisės nuostatoje įtvirtintoms sąlygoms. Šioje teisės nuostatoje nurodyta formuluotė „gali būti perkelti“ neturėtų būti suprantama kaip įpareigojimas visais atvejais Komisijai priimti teigiamą sprendimą kai nustatoma, kad nuteistasis formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Įstatymų leidėjas nuteistųjų perkėlimą į Pusiaukelės namus įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam atitinkančiam BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, o tik kaip galimybę jam būti perkeltam į pusiaukelės namus ir tokios galimybės įvertinimo tvarka, ginčo laikotarpiu, buvo reglamentuota galiojančio Aprašo nuostatomis. Taigi, teismo vertinimu, tai, jog Apraše nurodytas reikalavimas Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o ne tik formaliai vadovautis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, atitinkamai reiškia, kad tuo atveju, kai nuteistasis formaliai atitinka visas BVK 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, ši faktinė aplinkybė savaime nereiškia, kad tokį prašymą nagrinėjanti institucija negali priimti neigiamo sprendimo, atitinkamai įvertinusi ir kitas reikšmingas aplinkybes bei motyvuodama tokį savo sprendimą.

Nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsisakymas perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus, vertintinas kaip papildoma bausmė už pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, už kurias bausmė jau yra paskirta teismų. Kaip pagrįstai skunde nurodo ir pats pareiškėjas, asmens perkėlimas į pusiaukelės namus yra tos pačios teismų paskirtos bausmės atlikimo tąsa, t. y. keičiasi tik bausmės atlikimo rėžimas, todėl tai nėra adekvatu papildomos bausmės skyrimui.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju Komisija vertino (turėjo teisinį pagrindą vertinti) visumą faktinių duomenų ir aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus, todėl aplinkybė – pareiškėjo nedarbas, kuri galimai nėra priklausanti vien tik nuo pareiškėjo, nebuvo esminė, dėl ko pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek Departamentas, nagrinėdami pareiškėjo prašymą, skundą, pateikė faktiškai ir teisiškai motyvuotus argumentus, dėl ko pareiškėjo prašymas jį perkelti į pusiaukelės namus netenkinamas (nors pareiškėjas ir yra padaręs/daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau taip pat buvo įvertinta ir tai, kad buvo neatlikta dar didelė dalis bausmės, įvertinti ankstesni teistumai (jų sunkėjimas) ir kitos Socialinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės).

Apibendrinus darytina išvada, kad byloje skundžiami Nutarimas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, kurių naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimų panaikinti skundžiamus administracinius aktus, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Agnė Stankevičienė

Vita Valeckaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė