Dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-243/2008

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisti ieškovui daiktus, kurių vertė 26 319 Lt, o atsakovei – daiktus, kurių vertė 20 000 Lt; nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą; įpareigoti ieškovą pastatyti savo lėšomis namo pusrūsyje dvi naujas mūrines sienas, izoliuojančias atsakovei tenkančias patalpas nuo bendrų patalpų; įpareigoti atsakovę įrengti savo lėšomis laiptus įeiti į pirmojo aukšto patalpą 1-8 ir šią įstiklinti; nustatyti naudojimosi 0,0951 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal ieškovo projektą: paskirti ieškovui naudotis 448 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide „B“, atsakovei – 341 kv. m sklypo dalimi, pažymėta plane raide „A“, o 162 kv. m sklypo dalį, pažymėtą plane raide „C“, palikti naudotis bendrai. Ieškovas nurodė, kad susituokė su atsakove 1980 m. gegužės 24 d., 1982 m. gimė duktė, gavo žemės sklypą, pasistatė namą. Ieškovas nurodė, kad visas santuokoje įgytas turtas buvo įregistruotas jo vardu, todėl, pašlijus santykiams su atsakove, jis 1997 m. kovo 27 d. padovanojo šiai pusę gyvenamojo namo bei žemės sklypo. Ieškovo teigimu, taip jis ir atsakovė pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, nes tokį būdą kaip pigiausią rekomendavo sutartį tvirtinusi notarė, todėl šis turtas nedalytinas iš naujo, tik nustatytina naudojimosi juo tvarka.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, sutiko su ieškovu siūlomu kilnojamųjų daiktų padalijimu, o nekilnojamąjį turtą padalyti pagal jos pasiūlymą. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Atsakovės teigimu, kai prieš dešimt metų pradėjo skambinti ieškovo merginos, šis 1997 m. kovo 27 d. sutartimi padovanojo jai pusę gyvenamojo namo ir žemės sklypo, taigi nurodyta turto dalis yra jos asmeninė nuosavybė, o likusi šio turto dalis turi būti padalyta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims santuokines pavardes; padalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisė ieškovui 23 819 Lt vertės, o atsakovei – 22 500 Lt vertės kilnojamojo turto;

nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką ir paskyrė ieškovui naudotis: namo pusrūsio patalpas: P-2 (2,84 kv. m), P-3 (1,03 kv. m), P-4 (12,06 kv. m), P-5 (17,02 kv. m), P-7 (12,74 kv. m), P-8 (8,67 kv. m), iš viso – 54,36 kv. m; pirmojo aukšto patalpas: 1-1 (2,23 kv. m), 1-7 (5,36 kv. m), iš viso – 7,59 kv. m; visas antrojo aukšto patalpas: 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, iš viso – 89,25 kv. m; atsakovei paskyrė naudotis: namo pusrūsio patalpas: P-1 (5,70 kv. m), G-1 (45,31 kv. m), iš viso –51,01 kv. m; pirmojo aukšto patalpas: 1-2 (19,85 kv. m), 1-3 (16,38 kv.. m), 1-4 (5,35 kv. m), 1-5 (12,50 kv. m), 1-6 (44,87 kv. m), 1-8 (4,25 kv. m), iš viso – 103,20 kv. m; paliko naudotis bendrai pusrūsio patalpas: katilinę P-6 (9,23 kv. m), koridorių P-9 (6,80 kv. m), iš viso – 16,03 kv. m; įpareigojo ieškovą pastatyti savo lėšomis namo pusrūsyje dvi naujas mūrines sienas, izoliuojančias atsakovei tenkančias patalpas nuo bendrų patalpų, o pirmojo aukšto patalpoje 1-2 (25,71 kv. m) – sieną, izoliuojančią laiptus į antrojo aukšto patalpas; įpareigojo atsakovę įrengti savo lėšomis laiptus įeiti į pirmojo aukšto patalpą 1-8 (4,25 kv. m) ir šią įstiklinti;

nustatė naudojimosi 0,0951 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą planą: 363 kv. m žemės sklypo dalį, pažymėtą plane „A“, paskyrė naudotis ieškovui, 363 kv. m sklypo dalį, pažymėtą plane „B“ – atsakovei, 225 kv. m sklypo dalį, pažymėtą plane „C“, paliko naudotis bendrai; likusią ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų matyti, jog sutuoktiniai dvejus metus nepalaiko santuokinių ryšių, neturi bendro ūkio, tačiau atsakovė, prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nepateikė įrodymų apie šio neištikimybę, to neįrodė ir apklausti kaip liudytojai atsakovės tėvai. Teismas nusprendė, kad ieškovo ir atsakovės šeima iširo dėl jų abiejų kaltės, nėra galimybės sutuoktiniams susitaikyti, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad, gyvendami santuokoje, sutuoktiniai įsigijo 0,0951 ha žemės sklypą, pasistatė gyvenamąjį namą; šis turtas buvo įregistruotas vieno ieškovo vardu; 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo atsakovei pusę nurodyto turto. Teismas pažymėjo, kad priešieškinyje atsakovė sutiko, jog nurodytas nekilnojamasis turtas yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl jis nedalytinas, tik nustatytina naudojimosi juo tvarka, ir žyminį mokestį sumokėjo už kilnojamojo turto padalijimą; patikslintame priešieškinyje atsakovė prašė padalyti turtą pagal jos projektą ir priteisti ieškovui 70,49 kv. m gyvenamojo namo bei 183 kv. m žemės sklypo, o jai – 211,48 kv. m gyvenamojo namo ir 548 kv. m žemės sklypo, nurodydama, kad pagal dovanojimo sutartį padovanotas turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, priėjo prie išvados, kad dovanojimo sutartimi sutuoktiniai iš tiesų pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, pagal šią sutartį įregistruota Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu 476/951 dalys žemės sklypo bei 1/2 dalis namo, o atsakovės vardu – 475/951 dalys žemės sklypo ir 1/2 dalis namo. Teismas nusprendė, kad sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas yra jų pasidalytas, todėl nustatytina tik naudojimosi šiuo turtu tvarka pagal patikslintą ieškovo ieškinį. Teismas padalijo šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, dėl kurio įvertinimo ir pasidalijimo šalys nesiginčijo, lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 10 d. nutartimi patenkino atsakovės apeliacinio skundo dalį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalis, kuriomis ieškovui priteista 1319 paprastųjų vardinių UAB „Alkesta“ akcijų, taip pat nustatytos nekilnojamojo turto dalys ir naudojimosi jomis tvarka, taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir dėl šių reikalavimų patenkino atsakovės priešieškinį:

priteisė R. G. 659 paprastąsias vardines 659 litų vertės UAB „Alkesta“ akcijas;

pripažino R. G. nuosavybės teisę į 1/2 dalį 0,0951 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

padalijo 0,0951 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini): priteisė R. G. 548 kv. m žemės sklypo, pažymėto plane raide „B“; E. G. – 183 kv. m žemės sklypo, pažymėto plane raide „A“; paliko naudotis bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą plane raide „C“;

padalijo gyvenamojo namo patalpas ir priteisė R. G. visas namo pirmojo aukšto patalpas: holą 1-2 (20,03 kv. m), virtuvę 1-3 (16,38 kv. m), tualetą 1-4 (5,35 kv. m), kambarį 1-5 (12,50 kv. m), kambarį 1-6 (44,87 kv. m), balkonus B1 ir B2; antrojo aukšto patalpas: kambarį 1-8 (12,78 kv. m), kambarį 1-13 (21,95 kv. m), balkoną B3; pusrūsio patalpą P1 (5,70 kv. m); iš viso – 211,48 kv. m bendro ploto patalpų; E. G. – namo antrojo aukšto patalpas: kambarį 1-7 (14,88 kv. m), tualetą 1-9 (2,09 kv. m), vonią 1-10 (4,73 kv. m), sandėlį 1-11 (10,95 kv. m), kambarį 1-12 (16,74 kv. m), balkoną B4; pusrūsio patalpas: P2 (2,84 kv. m), P3 (1,03 kv. m), P5 (17,02 kv. m); iš viso – 70,49 kv. m bendro ploto patalpų; nustatė bendras namo patalpas ir naudojimosi jomis tvarką: pirmajame aukšte koridorius 1-1 (2,23 kv. m), laiptinė 1-7 (5,19 kv. m); antrajame aukšte: laiptinė 1-14 (4,68 kv. m), balkonas B5 (5,19 kv. m); pusrūsyje: katilinė P6 (9,23 kv. m), koridorius P8 (13,92 kv. m); iš viso – 35,25 kv. m bendrojo naudojimo patalpų; įpareigojo R. G. pastatyti savo lėšomis pusrūsyje ir ištinkuoti sieną, izoliuojančią patalpą P4 nuo bendro naudojimo patalpos P8; įpareigojo E. G. pastatyti savo lėšomis namo pirmame ir antrame aukštuose ir ištinkuoti sienas, izoliuojančias atsakovei tenkančias patalpas nuo bendro naudojimo patalpų;

likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl 1319 paprastųjų vardinių UAB „Alkesta“ akcijų, taip pat dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo. Kolegija pažymėjo, kad, bylos duomenimis, 1319 paprastųjų vardinių UAB „Alkesta“ akcijų įgyta šalių santuokos metu, taigi šios yra bendroji jungtinė buvusių sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti padalytos lygiomis dalimis (CK 3.88 straipsnis). Kolegija nurodė, kad 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo atsakovei 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, ir šios dalys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip asmeninė šalių nuosavybė; dovanojimo sutartis ir jos teisinė registracija nenuginčyti; pagal CK 3.89 straipsnį sutuoktiniui dovanotas turtas yra asmeninė jo nuosavybė, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės nekilnojamojo turto dalis perduota bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių nekilnojamasis turtas nedalytinas, tik nustatytina naudojimosi juo tvarka, juolab kad patikslintame priešieškinyje atsakovė, remdamasi nurodyta dovanojimo sutartimi, prašė padalyti nekilnojamąjį turtą ir nustatyti naudojimosi juo tvarką. Teisėjų kolegija nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl UAB „Alkesta“ akcijų padalijimo, nekilnojamojo turto dalių ir naudojimosi jomis tvarkos nustatymo. Kartu kolegija nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pagal kurią šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes byloje nėra įrodymų, jog santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus šio teismo 2007 m. spalio 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ir nurodė, kad R. G. priteistos visos gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpos: holas 1-2 (20,03 kv. m), virtuvė 1-3 (16,38 kv. m), tualetas 1-4 (5,35 kv. m), kambarys 1-5 (12,50 kv. m), kambarys 1-6 (44,87 kv. m), balkonai B1 ir B2; antrojo aukšto patalpos: kambarys 1-8 (12,78 kv. m), kambarys 1-13 (21,95 kv. m), balkonas B3; pusrūsio patalpos: sandėliai P1 (5,70 kv. m) ir P4 (14,08 kv. m), garažas G1 (45,31 kv. m), sandėlis P7 (12,74 kv. m); iš viso – 211,48 kv. m gyvenamojo namo patalpų. Kolegija nurodė, kad, priteisiant atsakovei pusrūsio patalpas, padaryta rašymo klaida, nes neįrašytos pusrūsio patalpos: sandėlis P4 (14,08 kv. m), garažas G1 (45,31 kv. m), sandėlis P7 (12,74 kv. m), kurių plotas įskaičiuotas į bendrą 211,48 kv. m plotą, todėl, nekeičiant nutarties esmės, yra pagrindas ištaisyti šį rašymo apsirikimą, nurodant visas priteistas atsakovei patalpas (CPK 276 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nes nenustatinėjo ir netyrė 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, tikrųjų šalių ketinimų bei tikslų. Nurodyta dovanojimo sutartis sudaryta dėl to, kad visas santuokoje įgytas turtas buvo įregistruotas tik ieškovo vardu, tačiau, padažnėjus šeimoje konfliktų, ieškovas sutiko dalį santuokoje įgyto turto perrašyti atsakovės vardu, sudarant dovanojimo sutartį, nes taip patarė nurodytą sutartį tvirtinusi notarė. Taigi dovanojimo sutartimi iš esmės buvo pasidalyti santuokoje įgyti gyvenamasis namas ir žemės sklypas, ieškovas neturėjo jokio pagrindo dovanoti atsakovei santuokoje bendrai įgyto turto dalį. Be to, atsakovė, pateikdama priešieškinį, neginčijo ieškovo nurodytų dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, pripažino nurodytą pasidalijimą, ir tik patikslintame priešieškinyje nurodė, jog pagal dovanojimo sutartį įgytas ginčo turtas yra asmeninė jos nuosavybė. Tikruosius šalių ketinimus 1997 m. sudaryti būtent turto pasidalijimo sutartį patvirtina ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai ir veiksmai, tiek iki, tiek po dovanojimo sutarties sudarymo, vienoda šalių pozicija dėl sutarties vertinimo prasidėjus santuokos nutraukimo bylai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovas ir atsakovė pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.

2. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad, įregistravus dovanojimo sutartį, pakeistas ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės į bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 476/951 dalys žemės sklypo, o atsakovei – 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 475/951 dalys žemės sklypo. Patikslintame priešieškinyje atsakovė neprašė pripažinti 1/2 dalies gyvenamojo namo ir 476/951 dalių žemės sklypo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei priteisti jai šios nuosavybės dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad toks atsakovės reikalavimas pareikštas. Be to, teismas, tenkindamas atsakovės apeliacinį skundą, turėjo tinkamai suformuluoti, kokius šios reikalavimus tenkina, tačiau nenurodė, kokią dalį, kam priklausančio nekilnojamojo turto ir kokia materialiosios teisės norma remdamasis skiria atsakovei. Teismas, nurodęs sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad pripažįsta atsakovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 1/2 dalį 0,0951 ha žemės sklypo, priteisė visą kasatoriui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ginčo turto dalį, o šio turto kita dalis, įregistruota pagal dovanojimo sutartį, pripažinta asmenine atsakovės nuosavybe. Taigi teismas nepaliko kasatoriui nuosavybės teise nė dalies nekilnojamojo turto. Tokio painaus teismo sprendimo neregistruotų Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas apeliacinės instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo atsakovei 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 1/2 dalį žemės sklypo; dovanojimo sutartis ir jos teisinė registracija nenuginčytos, taigi šis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnis). Atsiliepime pažymima, kad ieškovas 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi išreiškė valią padovanoti atsakovei dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, ir šalys nesiekė tokiu būdu pasidalyti santuokoje įgyto turto.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – teisės klausimai, susiję su santuokoje įgyto turto teisiniu režimu, bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimu nenutraukus santuokos, taip pat sutarčių aiškinimo taisyklių, sandorių negaliojimo instituto normų aiškinimu ir taikymu.

Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, kitaip negu sprendimo dalys dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių (pvz., vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams priteisimo), turi res judicata galią ir ateityje negali būti keičiama. Dėl to teismui itin svarbu tiksliai ir teisingai nustatyti dalytiną turtą, nes, to nepadarius, gali būti pažeisti sutuoktinių interesai. Kai šalys nesutaria dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į šį turtą apimties, šį klausimą, ištyręs ir įvertinęs reikšmingas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, išsprendžia teismas.

Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt.

Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje esminis šalių ginčas kilo dėl žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo teisinio statuso bei nurodyto turto padalijimo. Bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai padarė skirtingas išvadas dėl nurodyto turto teisinio statuso: pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, pripažino, kad ginčo nekilnojamasis turtas įgytas ieškovo ir atsakovės santuokos metu, buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė, tačiau šis turtas pasidalytas šalių dar gyvenant santuokoje, kai ieškovas 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei 1/2 dalį šio turto. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nors pažymėjo, kad po 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo ginčo turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip asmeninė šalių nuosavybė, tačiau nusprendė, kad 1/2 dalis šio turto, gauta atsakovės pagal dovanojimo sutartį, yra asmeninė jos nuosavybė, o likusi 1/2 dalis – bendroji jungtinė ginčo šalių nuosavybė, kuri turi būti padalyta nutraukiant santuoką.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), nes nenustatinėjo 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, šalių tikrųjų ketinimų ir tikslų, ir dėl to nepagrįstai dalijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę žemės sklypą bei jame esantį gyvenamąjį namą, nors šis turtas sutuoktinių jau pasidalytas 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi ir yra bendroji dalinė ginčo šalių nuosavybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors paprastai sutuoktiniai dalijasi savo turtą nutraukdami santuoką, bet bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu ir gyvenant susituokus (SŠK 23 straipsnio 3 dalis; CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai gali pasidalyti bendrą turtą notaro patvirtintu susitarimu. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nedalijamas.

Bylos duomenimis, ieškovas (kasatorius) ieškinyje teismui nurodė, kad žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, įgytus santuokoje su atsakove, jie pasidalijo 1997 m. kovo 27 d., kai, pasinaudoję notarės patarimu, sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovas padovanojo atsakovei 1/2 dalį nurodyto turto, kuris iki tol buvo įregistruotas jo vieno vardu. Dėl to ieškovas prašė tik nustatyti naudojimosi nurodytu turtu tvarką. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad namų valdos žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas yra jos ir ieškovo bendroji dalinė nuosavybė, kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį nurodyto turto, todėl šie nekilnojamieji daiktai nedalytini, tačiau nustatytina naudojimosi jais tvarka. Atsakovė tik nurodė, kad nesutinka su ieškovo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, paskiriant jai antrojo aukšto patalpas, nes dėl ligos, kuria serga, pobūdžio jai bus sunku naudotis tomis patalpomis (b. l. 38). Ieškovas sutiko su atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pakeitė reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo pagal atsakovės pageidaujamą nustatyti naudojimosi tvarką (b. l. 60-63). Tačiau patikslintame priešieškinyje atsakovė jau teigė, kad 1/2 dalis ginčo nekilnojamojo turto, gauta jos pagal 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį, yra jos asmeninė nuosavybė, o kita šio turto 1/2 dalis priklauso jai ir ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl turi būti padalyta nutraukiant santuoką (b. l. 77-79). Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo gyvendami santuokoje, šis turtas buvo įregistruotas vieno ieškovo vardu, tačiau maždaug prieš dešimt metų, kai ji sužinojo apie vyro neištikimybę, jie abu susitarė ir pasidalijo nurodytą turtą, ieškovas padovanojo jai pusę namo (b. l. 88). Pažymėtina ir tai, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog, įregistravus 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį, ieškovui įregistruota nuosavybės teise 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 476/951 dalys žemės sklypo, o atsakovei – 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 475/951 dalys žemės sklypo (b. l. 67-70).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kai kyla šalių ginčas dėl tam tikros sutarties rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas turi išspręsti šį ginčą vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sutartis yra sandoris, t. y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinės valios turinį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ir atsakovės santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, pagrįstai nustatinėjo ir tyrė bylos duomenis dėl 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią ieškovas padovanojo atsakovei 1/2 dalį santuokoje įgytų žemės sklypo ir gyvenamojo namo, sudarymo aplinkybių, šalių ketinimus ir tikslus, sudarant šią sutartį. Pažymėtina, kad nurodyto sandorio sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Ginčo atveju ieškovo ir atsakovės santuokoje įgyti žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo įregistruoti viešajame registre tik ieškovo vardu, tačiau, nepaisant to, pagal įstatymą buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė (SŠK 21 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad sutuoktiniai, sudarydami 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį, taip pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad nurodyta sutartimi ieškovas siekė padovanoti atsakovei savąją dalį nekilnojamojo turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. atsisakyti nuosavybės teisės į dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Priešingai, byloje nustatyti faktiniai duomenys, kad ieškovas po nurodytos dovanojimo sutarties sudarymo tvarkė ir išlaikė ginčo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, patvirtina, jog ieškovas, rūpindamasis ginčo turtu, laikė save šio turto savininku. Be to, tiek iš atsakovės elgesio po 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo, tiek ir iš jos pozicijos ieškovui iškėlus santuokos nutraukimo bylą matyti, kad ji pripažino, jog nurodyta dovanojimo sutartimi jie su ieškovu susitarė pasidalyti santuokoje įgytą vertingiausią, t. y. nekilnojamąjį, turtą: atsakovė, pateikdama 2006 m. gruodžio 6 d. priešieškinį, pripažino, kad ji su ieškovu susitarė ir pasidalijo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, ir tik 2007 m. balandžio 3 d. patikslintame priešieškinyje nurodė, jog pagal dovanojimo sutartį įgyta 1/2 dalis nurodyto turto yra asmeninė jos nuosavybė, o likusi 1/2 dalis šio turto – bendroji jungtinė nuosavybė, kuri turi būti padalyta nutraukiant santuoką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, taip pat liudytojo (atsakovės tėvo) parodymus (b. l. 98) pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovas ir atsakovė, sudarydami 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį, iš tikrųjų pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad notarės pasiūlytas ir ginčo šalių pasirinktas nurodytos bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalijimo įteisinimo būdas – dovanojimo sutarties sudarymas – neatitiko tikrųjų šio sandorio šalių tikslų ir valios. Ginčo šalys sudarė dovanojimo sutartį, nors jų tikroji valia buvo sudaryti santuokoje įgyto ginčo nekilnojamojo turto pasidalijimo sandorį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis. Tokiam sandoriui taikomos taisyklės, taikytinos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (1964 m. CK 52 straipsnis; 2000 m. CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje byloje nustatytus faktinius duomenis yra pagrindas pripažinti, kad nurodyta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas ginčo šalių siekiant pridengti kitą, t. y. santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pasidalijimo, sandorį. Dėl to 1997 m. kovo 27 d. sutartis vertintina pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą ją sudariusių asmenų valią, ir kvalifikuotina kaip ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir pagrįstai nurodė, jog nurodytas nekilnojamasis turtas pasidalytas šalių 1997 m. kovo 27 d. sutartimi, todėl nutraukiant santuoką nedalytinas, tik nustatytina naudojimosi šiuo turtu tvarka. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik formaliai nurodė, kad pagal CK 3.89 straipsnį sutuoktiniui dovanotas turtas yra asmeninė jo nuosavybė, tačiau nepateikė jokių motyvų dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių apie ginčo nekilnojamojo turto dalies dovanojimo sutartį sudariusių sutuoktinių tikruosius ketinimus, valią, šios sutarties tikslą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą, be to, sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles, ir nurodyti pažeidimai lėmė neteisėto teismo sprendimo dėl ginčo nekilnojamojo turto teisinio režimo bei šio turto padalijimo priėmimą. Be to, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodęs nutarties rezoliucinėje dalyje, jog pripažįsta atsakovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 1/2 dalį 0,0951 ha žemės sklypo, priėmė neaiškų sprendimą.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kasacinis teismas gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismo padarytus materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis). Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija panaikina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo nekilnojamojo turto teisinio statuso ir naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo, ir dėl šios dalies palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad nurodytu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarka iš esmės pagal atsakovės pageidavimą, su kuriuo sutiko ir ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį.

Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog 1319 UAB „Alkesta“ akcijų, įgytų santuokos metu, turi būti padalyta lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei, bei pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią visos šios akcijos buvo priteistos ieškovui.

Kasaciniam teismui pakeitus teismo sprendimą, turi būti atitinkamai perskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, patenkinus dalį tiek ieškinio, tiek priešieškinio, laikytina, jog patenkinta po 50 proc. kiekvienos šalies reikalavimų, ir atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 770 Lt žyminio mokesčio, taip pat pateikė įrodymus, kad turėjo 1000 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų, taigi atsakovė turėtų atlyginti jam pusę nurodytų išlaidų, t. y. 885 Lt. Atsakovė, paduodama priešieškinį, sumokėjo 794,80 Lt, taigi jai turėtų būti atlyginta pusė šios išlaidų sumos, t. y. 397,40 Lt. Įskaičius nurodytas sumas, priteistina ieškovui iš atsakovės 487,60 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidos, t. y. 16,45 Lt, priteistinos valstybei iš abiejų šalių lygiomis dalimis, t. y. po 8,22 Lt. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 794,80 Lt žyminio mokesčio ir 1180 Lt atstovavimo išlaidų, taigi jai ieškovas turėtų atlyginti pusę nurodytų išlaidų, t. y. 987,40 Lt. Ieškovas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 2978 Lt žyminio mokesčio, todėl, patenkinus dalį kasacinio skundo, jam priteistina iš atsakovės 1489 Lt šio mokesčio išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 275 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę nutarties dalį išdėstyti taip:

„Apeliacinio skundo dalį patenkinti. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo dalis, pagal kurias priteista ieškovui E. G. 1319 paprastųjų vardinių UAB „Alkesta“ akcijų ir bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą: priteisti E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 659 paprastąsias vardines UAB „Alkesta“ akcijas; priteisti ieškovui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 487,60 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 60 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų; priteisti valstybei iš E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 8,22 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 987,40 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 40 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų“.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.

Priteisti E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1489 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų.

Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius