Dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-469-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04035-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.4;

(S)

2.6.8.6; 2.6.8.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-137-452/2023 pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovei L. V. dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. Ž. prašė priteisti iš atsakovės L. V. 10 000 Eur sumokėtą avansą, 10 000 Eur dydžio baudą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jis ir atsakovė L. V. 2022 m. balandžio 10 d. pasirašė Preliminariąją sodo namo pirkimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti statomą sodo namą, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 80 kv. m bendro ploto ir 60 % baigtumo (toliau – ir Namas), o pirkėjas įsipareigojo sumokėti avansą ir sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį iki 2022 m. liepos 31 d. Ieškovas 2022 m. balandžio 11 d. pervedė Sutartyje numatytą avansą atsakovei.

3. Ieškovas pažymėjo, jog siekė įsigyti sodo namą būtent iki 80 kvadratinių metrų (imtinai) dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymą „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ sodo namai iki 80 kvadratinių metrų priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai ir tokiems statiniams nereikalingas statybos leidimas.

4. Nurodė, kad 2022 m. liepos 5 d. buvo atlikti Namo kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad bendras Namo plotas 84,47 kvadratiniai metrai, kas neatitinka Sutarties sąlygų ir nesudėtingų statinių klasei keliamų bendro ploto reikalavimų.

5. Ieškovas 2022 m. liepos 25 d. el. laišku kreipėsi į R., su kuriuo derino visus statybos darbus, nurodydamas, kad iki liepos 31 d. turi sudaryti sodo namo pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau iki šios dienos dar neišsprendė bėdos dėl per didelio namo ploto (5 kvadratais namas didesnis nei sutartyje), kas bus kliūtis prisiduoti namą; paklausė, kokius variantus siūlo; nurodė, kad, siekiant mažinti kvadratus, namo griauti nesiruošia. Atsakymo į siųstą el. laišką gauta nebuvo, todėl 2022 m. liepos 28 d. ieškovas dar kartą parašė atsakovei, prašydamas nedelsiant parašyti pas kurį notarą ir kokiu laiku bus namo pirkimo – pardavimo sandoris ir kaip atsakovė spręs problemą dėl pastatytų per didelių kvadratų. Į pakartotinį el. laišką atsakovė atrašė, kad, priduodant namą 100 % baigtumo, bus įrengtos vidinės pertvaros ir padaryta vidinė apdaila, kas užims 4,5 kv. m.; taip pat nurodė, kad gali susitikti rytoj pas ieškovui patogų notarą ir priduoti dokumentus.

6. Taigi, atsakovė iki sandorio sudarymo dienos neturėjo bendro ploto 80 kv. m sodo namo bei nebuvo užsakiusi jokio notaro sandoriui įvykdyti bei perdavusi reikiamos dokumentacijos (žemės sklypo plano, namo energetinio naudingumo sertifikato ir kt.) notariniam sandoriui paruošti, todėl dėl atsakovės kaltės sodo namo pirkimo – pardavimo sutartis iki 2022 m. liepos 31 d. pasirašyta nebuvo.

7. Ieškovas kreipėsi į teisininką, kuris 2022 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė atsakovei prašymą dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakymas per prašyme nurodytą laiką pateiktas nebuvo. 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė persiuntė pasiūlymus dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, tačiau šiose pasiūlymuose buvo siūloma tik atlikti papildomus vidaus apdailos darbus taip tariamai dirbtinai mažinant Namo bendrą plotą, todėl ieškovui tokie atsakovės pasiūlymai nebuvo priimtini.

8. 2022 m. rugpjūčio 22 d. ieškovo atstovas pateikė atsakovei Pretenziją dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo. 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė Atsakymu nesutiko su ieškovo pretenzija ir ją atmetė; taip pat nurodė, kad ieškovas atsisakė vykti pas notarą suderintą datą, todėl atsakovė suprato, jog Sutartis yra nutraukta, todėl pradėjo pardavinėti namą, o sumokėtą avansą pasiliko kaip žalos atlyginimą.

9. Ieškovas pažymėjo, kad jis niekada neprašė sumažinti sienų kiekio name ir nebuvo jokių nukrypimų ir (ar) korekcijų iš jo pusės, taip pat nesakė atsakovei, kad nenori pirkti namo, neatsisakė vykti pas atsakovės suderintą notarą ir niekada iš atsakovės negavo jokių notaro rekvizitų.

10. Ieškovas akcentavo, kad atsakovė nepatyrė jokių nuostolių (žalos) ir jų neįrodė. Ieškovui niekada nebuvo pateikta pretenzija ir (ar) reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir pateikti kokie nors žalą patvirtinantys dokumentai ar kiti įrodymai. Ieškovas visas savo sutartines prievoles įvykdė laiku ir tinkamai, t. y. pagal Sutarties sąlygas sumokėjo avansą bei elgėsi pagal apdairaus, rūpestingo asmens standartą, atsakinėjo į visus atsakovės atstovo (statybininko) paklausimus, išsikvietė turto vertintoją, tvarkėsi kreditą Namo įsigijimui, teiravosi dėl notarinio sandorio ir pan. Kadangi avanso negrąžinimui atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo, laikytina, kad ji siekia nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti.

11. Nurodė, jog šalys Sutarties 5.1 punktu susitarė, jog jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir/ar per šios Sutarties 3.1. punkte nustatytą terminą dėl pardavėjo kaltės, ši Sutartis yra laikoma nutrūkusi ir pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Atsakovė iki Sutarties 3.1. punkte nustatyto termino neišpildė Sutarties 1.1. punkte nurodytos sąlygos, neturėdama 80 kvadratinių metrų 60 proc. baigtumo sodo namo. Pažymėjo, kad kitokių sąlygų, t. y. kad 80 kv. m bus pasiekta tik kai namas bus baigtas 100 % statybos baigtumu ar kad bus įrengtos >25 cm storio vidinės pertvaros, Sutartyje nustatyta nebuvo ir jokių vėlesnių susitarimų po Sutarties pasirašymo nebuvo, taigi šalis saistė pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės L. V. 10 000 Eur avansą, 10 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (20 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 386 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. Ž.. Taip pat priteisė iš atsakovės 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

13. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 10 d. šalys sudarė Preliminarią sodo namo pirkimo –pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti statomą 80 kv. m bendro ploto ir 60 proc. baigtumo sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas – šį turtą nupirkti už 99 000 Eur kainą, sudarydamas pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2022 m. liepos 31 d. 2022 m. balandžio 11 d. ieškovas mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei 10 000 Eur avansą. Pagal 2022 m. birželio 17 d. atliktus žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir plano parengimo duomenis, esančius Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, nebaigtas statyti sodo pastatas, kurio bendras plotas 84,47 kv. m. yra 61 procento baigtumo. 2022 liepos 30 d. el. laiške atsakovė pripažino, kad sodo namo bendras plotas yra didesnis nei sutarta ir siūlė du sprendimo variantus: nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį šalių sutarimu; įrengti namą su 100 procentų baigtumu.

14. Teismas sprendė, jog byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovė neįvykdė sutarties įsipareigojimo parduoti sodo pastatą, kurio plotas būtų 80 kv. m. Teismas kritiškai vertino liudytojo – atsakovės sutuoktinio R. V., parodymus, nurodydamas, jog esminės sutarties sąlygos buvo aptartos ir nurodytos preliminarioje sutartyje, o šios sutarties pakeitimų teismas nenustatė.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog, atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad atsakovės parduodamas sodo pastatas neatitiko Nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamų paprastos konstrukcijos pastatų statybos reikalavimų, nes statinio bendras plotas viršijo 80 kv. m plotą, konstatavo, kad iki 2022 m. liepos 31 d. (iki pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos) atsakovė neįvykdė Preliminariosios sutarties 1.1 punkte numatytos sąlygos dėl parduodamo sodo pastato ploto dydžio.

16. Teismas rėmėsi ieškovo paaiškinimais, kad jis sodą ketino įsigyti už banko paskolą, todėl buvo reikalingas turto vertinimas; įsigydamas statinį, kurio bendras plotas didesnis nei 80 kv. m, neturėdamas leidimo ir projekto, ieškovas nenorėjo turėti problemų su paskolos gavimu ir dėl statinio pridavimo. Teismas nurodė, kad nenustatė aplinkybių, taip pat ir atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog pagrindinės sutarties nesudarymą galėjo nulemti ieškovo veiksmai ir sprendė, kad pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta būtent dėl atsakovės kaltės.

17. Teismas, pripažinęs, kad atsakovė laikoma kalta dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sodo namo pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovo reikalavimą priteisti jo sumokėtą avansą laikė pagrįstu, nes priešingu atveju 10 000 Eur suma atsakovei liktų be teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Preliminariosios sutarties 5.1 punktu, sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl 10 000 Eur baudos priteisimo yra įrodytas ir pagrįstas.

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad fiziniams asmenims už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl šį reikalavimą tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovė L. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-137-452/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Nurodo, kad atsakovei atlikus visus preliminarioje sutartyje nurodytus statybų darbus ir kadastrinius matavimus, ieškovas, remdamasis savo nepagrįstais samprotavimais, kad Namas yra statomas be leidimo ir be projekto, todėl jo priduoti jis negalės, atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, dėl to ši sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovė pasiliko ieškovo sumokėtą 10 000 eurų avansą dėl Sutarties nevykdymo. Pažymi, kad ieškovas jau pasirašydamas sodo namo preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį žinojo, kad leidimo statyti tokio tipo sodo namą nereikia ir jo nėra, taip pat ir sodo namo projekto nereikėjo rengti ir jo nebuvo. Todėl ieškovo pretenzijos dėl to buvo niekuo nepagrįstos.

21. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalių duotus paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva 2022 m. liepos 30 d. el. laiške atsakovė pripažino, kad sodo namo bendras plotas yra didesnis nei sutarta ir siūlė du sprendimo variantus: nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį šalių sutarimu; įrengti namą su 100 procentais baigtumu. Teismas neįvertino viso šalių susirašinėjimo ir paėmė tik mažą ir nepilną susirašinėjimo fragmentą, dėl to padarė klaidingą išvadą. Atsakovė 2022 m. liepos 30 d. elektroniniame laiške ieškovo sutuoktinei I. Ž. buvo nurodžiusi, kad turi notarą, kuris gali juos priimti sekančią dieną ir jie gali sudaryti pagrindinę sodo namo pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, atsakovė elektroniniame laiške nurodė, kad sodo namo plotas yra didesnis, nes sodo namas yra nebaigtas statyti. Geranoriškai atsakovė laiške ieškovo sutuoktinei I. Ž. pasiūlė 2 minėtus variantus. Sekančiame 2022 m. liepos 30 d. laiške atsakovė ieškovo sutuoktinei nurodė, kad gali ir baigti sandorį pagal esamą preliminarią sutartį, tai yra be papildomų statybos darbų, kurie nebuvo aptarti pasirašant preliminarią sutartį.

22. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji neįvykdė Sutarties įsipareigojimo parduoti sodo pastatą, kurio plotas būtų 80 kv. m, kadangi iš byloje pateiktų rašytinių susirašinėjimų, liudytojo R. V. ir šalių teisme duotų parodymų akivaizdu, kad iki 2022 m. liepos 31 d. atsakovė buvo atlikusi visus šalių aptartus statybos darbus ir sodo namas buvo pastatytas iki tokio baigtumo ir ploto, kokį šalys buvo aptarusios šalių pasirašytoje preliminarioje sutartyje, nes vidaus plotas nekito nuo pat Sutarties sudarymo momento. Pats ieškovas, duodamas parodymus teisme, nurodė, kad prieš pasirašant preliminarią sutartį buvo nuvykęs į statomą sodo namą ir nuo pirmos sodo namo apžiūros sodo namo vidaus plotas nepakito, kas reiškia, kad ieškovas pats įsivertino realybėje, kad sodo namo plotas jam yra tinkamas. Atsakovė pažymi, kad ji, remiantis preliminarios sutarties priedu Nr. 1, neprivalėjo atlikti vidaus apdailos darbų, vidinių pertvarų įrengimo darbų, grindų betonavimo, laiptų į mansardą įrengimo, židinio pastatymo ir kt. vidaus darbų. Būtent šiuos darbus turėjo atlikti ieškovas savomis lėšomis ir būtent šie darbai būtų mažinę sodo namo vidaus plotą.

23. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ji iki 2022 m. liepos 31 d. (iki pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos) neįvykdė Preliminariosios sutarties 1.1 punkte numatytos sąlygos dėl parduodamo sodo pastato ploto dydžio, kadangi liudytojas R. V. nurodė labai svarbias aplinkybes, jog statomo sodo namo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, buvo didesnis dėl to, kad nebuvo dar atlikti vidaus apdailos darbai bei išvardino visus privalomus atlikti darbus, kurie sodo namo plotą būtų sumažinę mažiausiai iki 80 kv. m ir daugiau priklausant nuo įrengimo apimčių. Visus ieškovo paaiškinimus taip pat paneigia ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atliktas patikrinimas, kuriame nurodoma, jog neužbaigus visų statybos darbų, nustatyti tikslaus vidaus bendro ploto nėra galimybės, o statinio kategorijai nustatyti vienas iš pagrindinių rodiklių yra bendras vidaus plotas.

24. Nurodo, kad teismas šališkai vertino ieškovo parodymus, jog sodą ketino įsigyti už banko paskolą, todėl buvo reikalingas Turto vertinimas; įsigydamas statinį, kurio bendras plotas didesnis nei 80 kv. m, neturėdamas leidimo ir projekto, nenorėjo turėti problemų su paskolos gavimu ir dėl statinio pridavimo. Teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog pagrindinės sutarties nesudarymą galėjo nulemti ieškovo veiksmai, yra pati sau prieštaraujanti, nes pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta tik dėl niekuo nepagrįstų ieškovo samprotavimų, bet ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė teismui pateikė visus jos turimus rašytinius įrodymus, kad statomas sodo namas atitinka jam keliamus reikalavimus, parduodamą namą buvo patikrinusi statybų inspekcija, kuri jokių pažeidimų nenustatė.

25. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog parduodamam statomam sodo namui nebuvo reikalingas statybos leidimas ar projektas, o, remiantis statybos inspekcijos išvada, statomas sodo namas atitiko jam keliamus reikalavimus, taip pat aplinkybės, kad ieškovas preliminarioje sutartyje įsipareigojo pirkti negyvenamosios paskirties sodo namą. Teismas visiškai nevertino esminių aplinkybių, ar ieškovui būtų kilę problemų įrengus sodo namą jį priduoti; ar atsakovė atliko visus šalių aptartus statybos darbus; ar 5 proc. didesnis sodo namo plotas yra esminis preliminarios sutarties pažeidimas, dėl kurio šalims kilo pareiga grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą; ar šalys sąžiningai laikėsi preliminarioje sutartyje aptartų sąlygų.

26. Nurodo, kad visos bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas prašė teismo išreikalauti atsakovei reikalingus įrodymus iš ieškovo, tačiau teismas nei vieno atsakovės atstovo prašymo netenkino, todėl atsakovei buvo apribota teisė gauti papildomus rašytinius įrodymus ir įrodyti faktą, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės.

27. Teismas visiškai neįvykdė pareigos ex officio vertinti šios sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu; taip pat visiškai nevertino aplinkybės, ar preliminarios sutarties sudarymo metu šalys buvo tinkamai ir teisingai preliminarioje sutartyje aprašiusios sutarties objektą ir ar statomo sodo namo vidaus plotas pakito preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu.

28. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai įvertino statybos reglamentų (toliau ir STR) reikalavimus, skirtus nesudėtingiems statiniams, kadangi nurodė, jog iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos statomas sodo namas jau neatitiko nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, nors statomas sodo namas buvo nebaigtas statyti ir dėl to jo vidaus plotas buvo didesnis nei pilnai baigto statyti.

29. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas M. Ž. prašo atmesti atsakovės L. V. apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Nurodo, kad sprendime ir apeliaciniame skunde aptariamas 2022 m. liepos 30 d. el. laiškas yra atsakymas į pakartotinius 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. liepos 28 d. ieškovo paklausimus ir raginimus spręsti problemą dėl per didelio namo ploto.

31. Pažymi, kad iš 2022 m. liepos 28 d. atsakovės laiško darytina išvada, jog joks notaras sandoriui nebuvo rezervuotas ir namo kvadratūra 2022 m. liepos 28 d. buvo per didelė, reikalaujanti papildomų darbų atlikimo. Atkreipia dėmesį, kad pagrįsti 4,5 kv. m. bendros namo kvadratūros sumažėjimą, įrengiant storas vidines pertvaras, atsakovė nepateikė jokių brėžinių, skaičiavimų ir (ar) projektų, o analizuojant kadastrinius matavimus ir atlikus skaičiavimus yra matyti, kad norint namo kvadratūrą dirbtinai sumažinti 4,5 kv. m., reikalinga vidines pertvarines sienas iš esmės įrenginėti storesnes nei laukinės namo sienos, kas technologiškai, ekonomiškai, stilistiškai ir funkcionalumo atžvilgiu yra nedaroma. Per didelis Namo plotas sąlygoja būtinybę įrenginėti Name daugiau nei 28 cm storio sienas (įprastai daromos vidaus pertvarinės sienos būna nuo 8 iki 14 cm) bei įrengti atitinkamą kiekį (ilgį) storų sienų, kas sąlygotų ne tik ženkliai didesnius Namo įrengimo kaštus, tačiau ieškovas tokiu atveju praranda galimybę įrenginėti Namą pagal savo norus ir viziją, t. y. Name padaryti kuo didesnę erdvę ir kuo mažiau pertvarų, kad būtų jaučiamas erdvės pojūtis ir nebūtų problemų su dirbtiniu Namo bendro ploto mažinimu, siekiant atitikti STR keliamus reikalavimus ir teisinį režimą.

32. Ieškovo teigimu, 2022 m. liepos 30 d. el. laišku atsakovė iš tikrųjų pripažino, kad 2022 m. liepos 30 d. Namo plotas yra didesnis nei numatyta Sutartyje. Taigi atsakovė iki pagrindinės sutarties datos neturėjo (nesukūrė) objekto, kurį įsipareigojo parduoti, t. y. turimas namas neatitiko Sutarties 1.1 p. paryškintų sąlygų.

33. Pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde pati nurodo, jog dėl vidaus apdailos darbų šalys nebuvo susitarusios, t. y. ieškovas pats galėjo pasirinkti, kaip nori įrenginėti namo vidų, kiek ir kokių pertvarų, kokios storio ir ilgio daryti, o ne dirbtinai atlikti apeliantės įvardijamus „privalomus“ darbus, kurie sąlygoja kone „bunkerio“ storio vidaus sienų įrengimą sodo namelyje. Apie tai, kad bus reikalinga įrenginėti Name vidaus pertvaras 28 cm storio, ir ne mažiau atitinkamą kiekį, atsakovė ar faktinis pardavėjas R. V. prieš pasirašant Sutartį ar vėliau iki per didelio namo ploto fakto paaiškėjimo, niekada ieškovui ar jo sutuoktinei nesakė.

34. Nurodo, kad Namą statantis ir parduodantis R. V. ir atsakovė neplanavo, jog Namas bus pastatytas per didelės kvadratūros, dėl ko reiks dirbtinai mažinti plotą įrenginėjant name 28 cm storio vidines pertvaras, patvirtina atsakovės raštas ieškovui, kuriame atsakovė nurodė, jog pardavėjas kompensuoja pertvarų įrengimą suma 300 eurų dėl padidėjusio jų storio nuo 14 cm iki 26-27 cm. Ir šiame rašte taip pat pripažįsta, kad netinkuojant vidinių sienų, pertvarų storis išauga iki 30 cm ar net daugiau, kas gali atrodyti neestetiškai. O tinkuojant vėliau būtų prarandamas naudingas vidaus plotas.

35. Ieškovo teisme duoti parodymai sutampa su visa kita byloje esančia rašytine medžiaga (šalių susirašinėjimu el. paštu ir raštais), skirtingai nei atsakovės, kurios pozicija ir faktinių aplinkybių dėstymas nuolatos keitėsi. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 29 d. Atsakyme į pretenziją nurodė, kad pirkėjams nuo pat pradžių buvo matomas ir aiškus statomo sodo namo projektas, atsiliepime į ieškinį – kad ploto padidėjimas nebuvo nuokrypis nuo pagrindinio projekto ir kad nebaigtas statyti sodo namas kartu su žemės sklypu buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, įregistravimo pagrindas – 2022 m. liepos 11 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ARCUB- 100-220711-00799. Tačiau VĮ Registrų centro duomenys, liudytojo R. V. parodymai patvirtina, kad Namas buvo statomas be projekto.

36. Atkreipia dėmesį, kad Sutartį parengė ir sąlygas nurodė būtent atsakovė, todėl argumentai dėl Sutarties sąlygų sąžiningumo yra visiškai deklaratyvūs, nedetalizuojant, kurios Sutarties sąlygos ir (ar) punktai yra nesąžiningos ir nenurodant tokių teiginių faktinio bei teisinio pagrindo.

37. Pažymi, kad ieškovas nėra gavęs jokių prašymų iš atsakovės dėl kokių nors dokumentų pateikimo, o teismo posėdžio metu teiktas atsakovės atstovo prašymas buvo nemotyvuotas, prašymo dokumentai buvo visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas visapusiškai pagrįstai atmetė nepagrįstus atsakovės atstovo prašymus.

38. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir (ar) įrodymų, kokiu pagrindu ji siekia pasilikti ieškovo sumokėtą avansą ir nepateikia jokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl baudos atsakovės atžvilgiu taikymo neteisėtumo. Baudos dydžio nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje, atsakovė mažinti taip pat neprašo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

40. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl kieno kaltės pagrindinė sodo namo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškinys dėl preliminariosios sutarties pagrindu sumokėto avanso ir baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo (ne)šališkumo

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantei, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo vertinant byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teismo nagrinėjusio bylą šališkumo. Apeliaciniame skunde pateikiamas apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas pats savaime neįrodo teismo nagrinėjusio bylą šališkumo fakto.

Dėl ginčo esmės ir teismo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

43. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 10 d. šalys sudarė Preliminariąją sodo namo pirkimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti statomą 80 kv. m bendro ploto ir 60 proc. baigtumo sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas – šį turtą nupirkti už 99 000 Eur kainą, sudarydami pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį iki 2022 m. liepos 31 d. Bylos duomenys patvirtina, kad nei iki Preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, nei jam pasibaigus šalių įvardyto sodo namo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Šalys šio fakto neginčija.

44. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, nagrinėjamos bylos šalims nesudarius pagrindinės sutarties, jų prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė.

45. Šiuo atveju esminis ir pagrindinis nesutarimas tarp bylos šalių kilo dėl kitos šalies elgesio ikisutartinių santykių metu ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovės nuomone, ieškovas pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti nepagrįstai, o ieškovo įsitikinimu, jo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo teisėtas, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta atsakovė, pažeidusi Preliminariosios sutarties sąlygą, numatančią, jog pardavėja parduos, o pirkėjas nupirks ne didesnį kaip 60 proc. baigtumo ir 80 kv. m bendro ploto sodo pastatą.

46. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymą „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ sodo namai iki 80 kvadratinių metrų priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Byloje nustatyta, jog pagal 2022 m. birželio 17 d. atliktus žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir plano parengimo duomenis, esančius Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, nebaigtas statyti sodo pastatas yra 84,47 kv. m. bendro ploto ir 61 procento baigtumo.

47. Preliminariosios sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir/ar per Preliminariosios sutarties 3.1. punkte nustatytą terminą dėl pirkėjo kaltės, Preliminarioji sutartis bus laikoma nutrūkusi ir pardavėjai, kaip nuostolių atlyginimas liks sumokėtas avansas; jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir/ar per Preliminariosios sutarties 3.1. punkte nustatytą terminą dėl pardavėjos kaltės, Preliminarioji sutartis bus laikoma nutrūkusi ir pardavėja privalės grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Taigi, pagal sutarties sąlygas, galimybė reikalauti netesybų buvo susieta su tuo, dėl kurios šalies kaltės nesudaryta pagrindinė sutartis.

48. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovė nepripažino savo kaltės dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo ir kaltino viena kitą, todėl šalims teko pareiga įrodyti civilinės atsakomybės taikymo netesybų forma sąlygas, t. y. šalys turėjo įrodyti, jog priešinga šalis neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, šiuo konkrečiu atveju – yra kalta dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis.

49. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023, 56 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

50. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

51. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog sodo pastato vidaus plotą turėjo sumažinti atlikti vidaus apdailos darbai, vidinių pertvarų įrengimas, grindų betonavimas, laiptų į mansardą įrengimas, židinio pastatymas ir kt. vidaus darbai, kuriuos savo lėšomis turėjo atlikti ieškovas. Tačiau, pažymėtina, jog pagal Preliminariosios sutarties 1.1. punktą, pardavėja įsipareigojo parduoti ne didesnį kaip 80 kv. m ir 60 proc. baigtumo sodo pastatą, o Preliminariosios sutarties Priedu Nr. 1 ginčo šalys susitarė dėl papildomų darbų, nesusijusių su vidaus apdaila. Liudytojas R. V., kuris pats ir statė ginčo sodo pastatą, taip pat nurodė, jog jis vidaus darbų neatlieka. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantės argumentas, kad bendras vidaus plotas būtų sumažėjęs ieškovui atlikus sodo pastato vidaus apdailą, kadangi Preliminariąja sutartimi buvo susitarta, jog sodo pastatas bus ne didesnis kaip 80 kv. m be apeliantės nurodytų vidaus apdailos darbų, o duomenų, jog šalys būtų susitarusios dėl vidaus apdailos darbų, byloje nėra. Šalių ir liudytojo paaiškinimai teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl sodo pastato vidaus pertvarų įrengimo ir jų storio taip pat buvo prieštaringi. Ieškovo teigimu, dėl vidaus pertvarų įrengimo ir jų storio pasirašant Preliminariąją sutartį tartasi nebuvo, buvo numatytos dvi didelės erdvės ir joks sodo pastato brėžinys ir/ar planas ieškovui pateiktas nebuvo; liudytojas R. V. nurodė, jog ieškovui buvo pateiktas liudytojo ranka braižytas sodo pastato brėžinys su vidaus patalpų išplanavimu ir nurodytomis 27 cm vidinėmis pertvaromis; atsakovės tvirtinimu, vidines pertvaras turėjo įsirengti pats ieškovas savo lėšomis. Taigi, vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovė prieš sudarant Preliminarią sutartį informavo ieškovą, jog vidinių pertvarų įrengimas sumažins ginčo sodo pastato vidaus plotą, nėra pagrindo.

52. Apeliantės teigimu, ieškovas nuvykęs į statomą sodo namą, pats galėjo įvertinti sodo namo plotą, kadangi sodo namo vidaus plotas nekito nuo pat Preliminariosios sutarties sudarymo momento. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantės argumentu iš dalies. Byloje esantys duomenys, šalių ir liudytojo paaiškinimai patvirtina, kad, sudarant Preliminariąją sutartį, jau buvo išlieti sodo pastato pamatai, pastatytos sienos, kas sudarė galimybę ieškovui, apžiūrint perkamą sodo pastatą, įvertinti jo vidaus plotą, o ieškovo teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tik deklaratyviai buvo nurodyta, jog vizualiai įvertinti vidaus ploto negalėjo dėl viduje buvusių statybinių medžiagų, tačiau tokia ieškovo pozicija nepagrįsta jokiais konkrečiais įrodymais.

53. Apeliantės tvirtinimu, iki 2022 m. liepos 31 d. ji buvo atlikusi visus šalių aptartus statybos darbus, o pasirašant Preliminariąją sutartį bendro vidaus ploto nustatyti nebuvo galimybės, kadangi nebuvo užbaigti visi statybos darbai. Liudytojas R. V., teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, taip pat tvirtino, jog Preliminariojoje sutartyje nurodė 80 kv. m galutinį sodo pastato bendrą plotą, kadangi tuo metu nebuvo įmanoma nustatyti bendro ploto. Atsakovės ir liudytojo teiginius patvirtina byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 2D-23335, kuriame nurodyta, jog ginčo sodo pastato statybos darbų pažeidimų nebuvo nustatyta. Be kita ko pažymėta ir tai, kad neužbaigus visų statybos darbų, nustatyti tikslaus vidaus bendro ploto nėra galimybės, o statinio kategorijai nustatyti vienas iš pagrindinių rodiklių yra bendras vidaus plotas. Taigi, ieškovo, apeliantės ir liudytojo paaiškinimai, byloje esantys Inspekcijos duomenys suponuoja išvadą, jog ginčo šalys, Preliminariojoje sutartyje nurodytą ginčo sodo pastato 80 kv. m bendrą plotą suprato skirtingai – atsakovės manymu toks plotas turėjo būti pabaigus sodo pastato statybas 100 procentų, o ieškovas – kad toks plotas turėtų būti esant 60 procentų sodo pastato baigtumui.

54. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovo užsakymu atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius, jog sodo pastato bendras plotas yra didesnis nei susitarta Preliminariojoje sutartyje, ir informavus apie tai atsakovę, tarp šalių vyko bendravimas ir komunikacija, ką patvirtina byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Atsakovės veiksmai rodo, jog pagrindinę sutartį ji siekė sudaryti, ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėl to komunikavo su ieškovu, siekė taikiai išspręsti susidariusią ginčo situaciją, siūlydama įvairius sprendimų variantus. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste būtina įvertinti ir tai, kad po preliminariosios sutarties sudarymo paaiškėjus aplinkybei dėl pastato ploto, turinčiai įtakos ieškovo galimybei naudotis įsigyjamu turtu taip, kaip jis ketino sudarydamas preliminariąją sutartį, ieškovas turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi bylos duomenimis priešingu atveju preliminariosios sutarties ieškovas nebūtų su atsakove sudaręs.

55. Pažymėtina, jog ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas).

56. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo šalys neįrodė viena kitos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl taikyti šalims atsakomybę netesybų forma nėra pagrindo.

58. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos bendradarbiavo ir siekė įgyvendinti Preliminariąją sutartį, tačiau baigiamajame etape nesiėmė visų įmanomų priemonių pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kaip minėta nutarties 53 punkte, ginčo šalys, sudarydamos Preliminariąją sutartį, tikėtina skirtingai suprato sodo pastato bendrą plotą esant 60 procentų pastato baigtumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakomybė dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo tenka abiem šalims, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta abi šalis tenkinančiomis sąlygomis, o preliminariojoje sutartyje sąlygas suformulavę taip, kad kiekviena iš šalių jas gali aiškinti skirtingai, vengdamos bendradarbiauti, šalys pačios sukūrė esamą ginčo situaciją ir priežastis, nulėmusias pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą, o vienos ar kitos šalies nesąžiningumo faktas ikisutartiniuose santykiuose byloje nebuvo įrodytas.

59. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kadangi atsakovė siekė sudaryti pagrindinę sutartį, siekė rasti kompromisą, išspręsti kilusį nesutarimą, tačiau dėl abiejų šalių nesusikalbėjimo, nepakankamo bendradarbiavo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl baudos sutarties pagrindu priteisimo (CPK 185 straipsnis, CK 6.163 straipsnis, 6.165 straipsnis).

60. Kaip minėta nutarties 44 punkte, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).

61. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 11 d. ieškovas mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei 10 000 Eur avansą pagal Preliminariąją sutartį. Šalys šių aplinkybių neginčija.

62. Ieškovo ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal nagrinėjamoje byloje aptariamos Preliminariosios sutarties 5.1. punkto turinį, ieškovo (pirkėjo) avansu sumokėti pinigai buvo nustatyti kaip mokėjimas, atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Nesudarius pagrindinės sutarties, neatsirado ir mokėjimo prievolė, todėl neatsirado pagrindas sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį bei atsirado atsakovės (pardavėjos) prievolė jai sumokėtą avansą grąžinti ieškovui (pirkėjui). Be to, neįrodžius, kad Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl ieškovo kaltės, konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti jam ir sutartinę atsakomybę, t. y. pripažinti, kad atsakovė turi teisę pasilikti ieškovo jai sumokėtus pinigus (avansinį mokėjimą) už sodo pastatą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 10 000 Eur avansą.

63. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo M. Ž. ieškinį pilna apimtimi, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas keičiamas, atmetant ieškovo reikalavimą dėl 10 000 Eur baudos priteisimo iš atsakovės. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės L. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

65. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

66. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 450 Eur žyminį mokestį bei pateikė duomenis apie patirtas 1 936 Eur atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 450 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

67. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, bylos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl pagrindo jų mažinimui nėra.

68. Šiuo procesiniu sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovo ieškinys yra tenkintas 50 procentų (atmetus reikalavimą dėl baudos priteisimo), o atsakovės apeliacinis skundas – 50 procentų (pakeistas sprendimas dėl baudos priteisimo). Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovės priteisiamas 1 193,00 Eur pirmosios instancijos teisme ir 700,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovo – 750,00 Eur pirmosios instancijos teisme ir 225,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

69. Pirmosios instancijos teisme susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes priteistina proporcinga patenkintiems ir atmestiems reikalavimams suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (10 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 193,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė