Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriui

Civilinė byla Nr. e2A-524-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19497-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1131-1136/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriui, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Frymanis“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovė, ir NŽT) 1 652,50 Eur žalą, 41,65 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. spalio 5 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ant draudėjos Ž. K. automobilio (duomenys neskelbtini) užvirto lūžusi medžio (beržo) šaka, kuri apgadino automobilį. Tą pačią dieną medis buvo nupjautas dėl jo prastos būklės ir keliamo pavojaus aplinkiniams bei jų turtui. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieškovė išmokėjo 1 652,50 Eur draudimo išmoką už apgadintą automobilį. Tvirtino, kad atsakovė privalo atlyginti žalą, nes žemės sklypo, kuriame nulūžo medžio šaka, savininkė yra Lietuvos Respublika, jį patikėjimo teise valdo NŽT. Teigė, jog atsakovė netinkamai atliko savo pareigą – rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jos sklype esančių želdynų ir želdinių, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 42,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė draudėjai Ž. K. 2021 m. liepos 3 d. išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 18 d. iki 2022 m. liepos 17 d. buvo apdrausta draudėjos transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 5 d. ant draudėjos automobilio, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), užvirto lūžusi medžio šaka. Draudėjos automobilis buvo apgadintas ir 2021 m. spalio 5 d. Ž. K. kreipėsi į ieškovę pranešdama, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kieme lūžo medis ir apgadino jos automobilį. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2021 m. spalio 19 d. informavo draudėją, kad pagal pateiktą automobilio remonto sąmatą (1 712,50 Eur), atlikus 60 Eur išskaitą, atlygins draudėjai 1 652,50 Eur žalą. 2021 m. spalio 20 d. ieškovė pervedė automobilį remontavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Meistritas“ 1 652,50 Eur draudimo išmoką. Ieškovė su pretenzija kreipėsi į UAB „Kemper Lt“ ir NŽT, kurias laikė atsakingomis už 2021 m. spalio 5 d. draudžiamąjį įvykį, prašydama grąžinti Ž. K. išmokėtą draudimo išmoką.

5. Teismas nurodė, kad 2023 m. vasario 9 d. parengiamajame teismo posėdyje į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Frymanis“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Ieškovės prašymu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutartimi UAB „Kemper LT“ pašalinta iš bylos nagrinėjimo, parengiamojo teismo posėdžio metu nustačius, kad UAB „Kemper LT“ priklausantis statinys ir žemės sklypas yra kitoje vietoje, nei įvyko draudžiamasis įvykis. 2021 m. kovo 21 d. parengiamajame posėdyje į bylą trečiuoju asmeniu taip pat įtrauktas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK).

6. Teismas nustatė, kad ginčo įvykis įvyko žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pietrytinėje dalyje, pažymėtoje skaičiumi „2” (pagal UAB „N. Tauras ir Ko“ 2016 m. rugsėjo 21 d. parengtą žemės sklypo planą), ties tvoros, skiriančios kitą žemės sklypo dalį, pažymėtą skaičiumi „2”, kampu. Valstybinės žemės sklypas priklauso UAB „Kemper LT“ ir Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikai priklausančią valstybinės žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo NŽT. 2018 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „NT Valdos“ pagrindu, UAB „Frymanis“ įsigijo ne tik 25 nekilnojamojo turto objektus (administracines patalpas, mechanines dirbtuves, sandėlį, įvairius inžinerinius statinius, tame tarpe ir aikšteles, tvoras su vartais, inžinerinius tinklus, nuotekų šalinimo tinklus, elektros tinklus, garažą, esančius (duomenys neskelbtini)), bet ir teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, pagal kurią 2001 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N27/01-0074 ir 2017 m. spalio 6 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-251-(14.23.55.) pagrindu valstybinės žemės sklypo dalimi (1,4275 ha ploto) valdė ir naudojosi UAB „NT Valdos“. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi bei susitarimu pakeisti sutartį UAB „NT Valdos“ buvo perduotos naudotis valstybinės žemės sklypo dalys, pažymėtos numeriais „1“, „2“, „4“, „6“ pagal UAB „N. Tauras ir Ko“ 2016 m. rugsėjo 21 d. parengtą žemės sklypo planą. UAB „Frymanis“ nesudarė valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties, tačiau mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį.

7. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689 pagrindu UAB „NT Valdos” išnuomojo Panevėžio apskrities VPK negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažų paskirties patalpas, esančias garažų pastate, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 1.1 punkto pagrindu Panevėžio apskrities VPK buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis automobilių stovėjimo vietomis ir teritorija šalia išnuomojamų patalpų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri buvo padalinta į atskirus nekilnojamojo turto objektus, jiems suteikiant unikalius numerius, nurodytus 2018 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartyje (aikštelės, tvoros su vartais)), pagal prie sutarties pridedamą, neatsiejamą jos dalį – priedą Nr. 6. Priede Nr. 6 Panevėžio apskrities VPK perduota neatlygintinai naudotis teritorija apibrėžta mėlyna spalva. 2018 m. spalio 11 d. Susitarimu Nr. 3 dėl 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689 pakeitimo UAB „Frymanis“ ir Panevėžio apskrities VPK patikslino sutarties šalis bei kontaktinius asmenis. Taip pat UAB „Frymanis“ patvirtino perėmęs buvusio nuomotojo (UAB „NT Valdos“) teises ir pareigas, kylančias iš sutarties ir dėl jos sudarytų susitarimų.

8. Teismas nurodė, kad sistemiškai vertinant teisės aktus, galiojusius draudiminio įvykio metu (2021 m. spalio 5 d.), o būtent, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156, 14.2 ir 15.4 papunkčius, Panevėžio miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-8-22, 11 punktą, galima daryti išvadą, jog vietos savivaldybėms iš esmės buvo pavesta sureguliuoti savo teisės norminiais aktais želdynų ir želdinių apsaugą, jų tvarkymą.

9. Teismas nurodė, kad nors pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punktą savivaldybė valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise jai priskirtą valstybinę žemę ir kitą valstybės turtą, bylos duomenimis nustatyta, jog valstybinės žemės sklypo, kuriame dėl lūžusios medžio šakos buvo apgadintas automobilis, dalis patikėjimo teise priskirta NŽT, todėl Panevėžio miesto savivaldybei, kaip nevaldančiai valstybinės žemės sklypo dalies patikėjimo teise, negali būti priskirta pareiga rūpintis ir tvarkyti minėtoje valstybinės žemės sklypo dalyje augančius želdinius ir būti atsakingai už ieškovės patirtą žalą.

10. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „NT Valdos“ 1.4 papunktyje nurodyta, jog parduodamas turtas yra Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, NŽT, kaip patikėjimo teise valdanti valstybinęs žemės sklypą, neprieštaravo, kad pardavėjas, t. y. UAB „NT Valdos“ perleistų nuomos teisę į valstybinės žemės sklypo 1,4275 ha ploto dalį, reikalingą perleidžiamam turtui eksploatuoti. Panevėžio apskrities VPK buvo perduotas naudotis visa žemės sklypo dalimi, mėlynai pažymėta Priede Nr. 6. Ieškovei teigiant, kad konkreti žemės sklypo dalis, kurioje augo medis (beržas), įvykio metu apgadinęs automobilį, buvo NŽT žinioje ir NŽT turėjo pareigą rūpintis želdiniais, aukščiau nurodyta aplinkybė dėl Panevėžio apskrities VPK perduotos naudotis žemės sklypo dalies patvirtina, kad nuomininkui buvo perduota naudotis visa žemės sklypo dalis, neišskiriant ir tos teritorijos, kurioje augo ginčo medis. Teismas vertino, jog klaidinga teigti, kad UAB „Frymanis“ nebuvo suteikta teisė naudotis žemės sklypo dalimi, nepažymėta raudona punktyrine linija UAB „Nanometras“ 2016 m. lapkričio 21 d. parengtame statinių išdėstymo plane. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtame plane sutartiniais ženklais yra pažymėtas nekilnojamojo turto objektų išdėstymas sklype, jų ribos, paviršiaus dangos, pvz., ieškovės nurodyta raudonos spalvos punktyrine linija pažymėta aikštelės b3 danga, sklypo paviršiaus ypatybės, pvz., medžiai, pieva.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad viešo registro duomenys rodo, ką patvirtina ir UAB „Frymanis“, dėl valstybinės žemės sklypo 1,4275 ha ploto dalies nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šis faktas nepanaikina UAB „Frymanis“ teisės naudotis minėta valstybinės žemės sklypo dalimi. Tai, kad UAB „Frymanis“ faktiškai naudojosi valstybinės žemės sklypo dalimi be rašytinės sutarties, rodo jos veiksmai mokant valstybinės žemės nuomos mokestį. Be to, UAB „Frymanis“, iš UAB „NT Valdos“ perėmusi nuomotojos teises ir pareigas, toliau leido Panevėžio apskrities VPK naudotis Priede Nr. 6 nurodyta žemės sklypo dalimi, kas rodo, kad UAB „Frymanis“ laikė save visos mėlyna spalva Priede Nr. 6 pažymėtos žemės sklypo dalies naudotoja.

12. Atsižvelgęs į aktualų teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad UAB „Frymanis“, turėjusiai nekilnojamojo turto Panevėžio mieste ir naudojusiai valstybinės žemės sklypo dalį turtui eksploatuoti, net ir nesant rašytinės valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, buvo pareiga prižiūrėti ir tvarkyti jos naudojamoje žemės sklypo dalyje želdinius (medžius). Esant tokiai išvadai, teismas sprendė, kad negalima pripažinti, jog atsakovė NŽT turėjo pareigą prižiūrėti, rūpintis medžiais patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype. Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklės aiškiai numatė pareigą asmenims, naudojantiems žemės sklypus, vykdyti šių teritorijų priežiūrą. Nagrinėjamu atveju faktine valstybinės žemės sklypo dalies naudotoja laikytina UAB „Frymanis“.

13. Teismas pažymėjo ir tai, kad analizuojant 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689, nenustatyta, jog tiek pradinis nuomotojas, tiek naujas nuomotojas būtų aptarę su nuomininku Panevėžio apskrities VPK dėl perduotos naudotis teritorijos priežiūros, tame tarpe ir joje augančių želdinių priežiūros, tvarkymo. Kadangi minėtos sutarties pagrindas buvo negyvenamųjų patalpų nuoma, teismas vertino, kad UAB „Frymanis“ neperdavė Panevėžio apskrities VPK savo pareigos rūpintis ir prižiūrėti želdinius (medžius) neatlygintinai perduotoje naudotis teritorijoje, nurodytoje priede Nr. 6. Valstybinės žemės nuomos mokestį mokėjo pati UAB „Frymanis“, o ne Panevėžio apskrities VPK. UAB „Frymanis atstovas taip pat nurodė, kad įvykus ginčo įvykiui, gavo Panevėžio apskrities VPK pranešimą apie medžio apgadintą automobilį su klausimu dėl galimo kreipimosi į UAB „Frymanis“ draudiką dėl žalos atlyginimo.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei pateiktas išvadas, teismas pripažino, kad atsakovė NŽT nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes nėra nustatyta jos atsakomybė už netinkamą želdinio – beržo, priežiūrą. Teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas ne tai atsakovei, kuri pagal ieškinį turi atsakyti, ieškovė, kelis kartus pasiūlant spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo, pakeisti netinkamą atsakovę nesutiko. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos nepriteistos, teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 42,16 Eur, priteistinos iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

16. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Pažymi, kad UAB „Nanometras“ 2016 m. lapkričio 21 d. parengtame statinių išdėstymo plane nėra visiškai jokių sutartinių ženklų, kurie parodytų, jog raudonos spalvos punktyrinė linija reiškia sklypo paviršiaus dangą (asfaltą). Analizuojant šį statinių išdėstymo planą, galima aiškiai matyti, jog kitose vietose yra kitokie stovėjimo aikštelių žymėjimo ženklai, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelė b6 pažymėta raudonomis vertikaliomis linijomis, o stovėjimo aikštelė b8 pažymėta pasvirusiomis raudonomis linijomis. Tad vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, jeigu asfaltas stovėjimo aikštelėje b3 žymimas raudonomis punktyrinėmis linijomis, tai tokiu pačiu žymėjimu turėtų būti žymimos ir kitos asfaltuotos aikštelės. Tačiau mano, kad to nėra – tiek punktyrinės raudonos linijos, tiek kitos raudonos linijos žymi ne tų aikštelių dangą, o aikštelių teritorijų ribas.

17. Atkreipia dėmesį ir tai, kad stovėjimo aikštelė b3, pažymėta raudonomis punktyrinėmis linijomis, yra atskirta nuo žemės sklypo, kuriame auga medeliai (tame tarpe ir ginčo beržas), juoda linija. Tad ir ši juoda linija tarp stovėjimo aikštelės b3 ir teritorijos, kurioje auga medžiai, pagrindžia, jog stovėjimo aikštelė b3 neapima to žemės sklypo, į kurį patenka ginčo beržas.

18. Pabrėžia, jog į bylą yra pateikti įrodymai, jog atsakovė NŽT nesutiko sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Frymanis“ dėl 1,4275 ha žemės ploto dalies, todėl tokia sutartis nebuvo sudaryta. UAB „Frymanis“ mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį tik už žemės sklypo dalį (0,3208 ha), kuri iš esmės buvo po pastatais ir buvo būtina naudotis pačiais statiniais. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog toks valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimas pagrindžia aplinkybę, jog žemės sklypo dalimi, kurioje augo ginčo beržas, naudojosi UAB „Frymanis“ bei Panevėžio apskrities VPK.

19. Akcentuoja, kad teismas konstatavo, jog žemės sklypo teritorijos, kurioje augo ginčo beržas, faktiniu naudotoju buvo UAB „Frymanis“, remdamasis iš esmės tik vienu įrodymu – ranka (mėlynos spalvos rašikliu) apibraukta teritorija, nurodyta 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689 priede Nr. 6.

20. Akcentuoja ir tai, jog tiek iš sutarties tarp UAB „NT Valdos“ ir Panevėžio apskrities VPK priedo, tiek iš 2018 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties tarp UAB „NT Valdos“ ir UAB „Frymanis“ galima matyti, jog žemės sklypo teritorija, kurioje augo ginčo beržas, nebuvo nei įsigyta nuosavybės teisėmis, nei perduota nuomos pagrindu. Todėl mano, jog akivaizdu, kad nei UAB „NT Valdos“, nei UAB „Frymanis“ niekaip negalėjo perleisti žemės sklypo teritorijos, kurioje stovėjo ginčo beržas“, nuomininkui Panevėžio apskrities VPK.

21. Dėl nurodytų priežasčių tvirtina, kad teismas rėmėsi dokumentu, kuriame ranka (mėlynos spalvos rašikliu) buvo „iš akies“ apibrėžta teritorija, nors byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog žemės sklypo teritorija, kurioje augo ginčo beržas, nepateko nei į automobilių stovėjimo aikštelės teritoriją b3 nei į šalia esančių patalpų teritoriją.

22. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, įvertindamas visas byloje pateiktas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės pateikta pozicija, išreikšta įvykusiuose teismų posėdžiuose pirmosios instancijos teisme bei pateikta teismui atsiliepimuose, nesikeičia.

24. Trečiasis asmuo UAB „Frymanis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.

25. Nurodo, kad palaiko ieškovės poziciją, išdėstytą apeliaciniame skunde. Pažymi, kad nesinaudojo ir nevaldė aikštelės b3, nes atsakovė NŽT atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, o valstybinės žemės nuomos mokestį mokėjo tik už 0,3208 ha (kuris yra tik po statiniais). Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos nėra gavusi jokių pranešimų, kad turi mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už teritoriją (pievelę), kurioje auga beržas.

26. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl ieškovės apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

27. Nurodo, kad teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas visapusiškai išnagrinėjo civilinės bylos medžiagą, sprendime aiškiai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinį (esminį) bylos faktinį ir teisinį aspektą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

29. Šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atmestas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 5 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dėl užvirtusios nulūžusios medžio šakos buvo apgadinta Ž. K. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 18 d. iki 2022 m. liepos 17 d. buvo apdrausta ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, 2021 m. spalio 19 d. informavusi Ž. K., kad pagal pateiktą automobilio remonto sąmatą (1 712,50 Eur), atlikus 60 Eur išskaitą, atlygins jai 1 652,50 Eur žalą, 2021 m. spalio 20 d. pervedusi nurodytą sumą automobilį remontavusiai UAB „Meistritas“, pareiškė regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Kemper Lt“, kurios atžvilgiu vėliau ieškinio atsisakė, ir atsakovei NŽT, kurios atsakomybę kildino iš atsakovės netinkamo pareigų rūpestingai ir atidžiai prižiūrėti bei tvarkyti patikėjimo teise valdomame žemės sklype, kuriame nulūžo medžio šaka, esančius želdinius vykdymo, nesiėmus veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo. Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko, tvirtino, kad byloje nėra tinkama atsakovė, kadangi teritoriją, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, anksčiau buvo išsinuomojusi UAB „NT Valdos“ 2001 m. liepos 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N27/01-0074 ir 2017 m. spalio 6 d. susitarimu Nr. 23SŽN-251-(14.23.55.) dėl 2001 m. liepos 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N27/01-0074 pakeitimo, vėliau 2018 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu UAB „Frymanis“ įsigijo iš UAB „NT Valdos“ statinius žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu įgydama teisę naudotis žemės sklypu, kuriame 2021 m. spalio 5 d. įvyko draudžiamasis įvykis, tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo prieš tai buvusi savininkė UAB „NT Valdos“. Atsakovė NŽT taip pat teigė, kad UAB „Frymanis“, Panevėžio apskrities VPK, Panevėžio miesto savivaldybės administracija nesilaikė pareigos prižiūrėti teritoriją, vadovaujantis Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, todėl atsakomybė už patirtą žalą negali būti priskiriama atsakovei.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų visetą, teisinį reguliavimą sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog atsakovė NŽT turėjo pareigą prižiūrėti želdinius (medžius) patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, kuriame įvyko draudiminis įvykis (nulūžusia beržo šaka buvo apgadintas automobilis), kadangi tokią pareigą turėjo UAB „Frymanis“, tame valstybinės žemės sklype turėjusi nekilnojamojo turto ir valstybinį žemės sklypo dalį, kurioje įvyko draudiminis įvykis, naudojusi minėtam turtui eksploatuoti, net ir nesant rašytinės valstybinės žemės nuomos sutarties. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė NŽT nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes nėra nustatyta jos atsakomybė už netinkamą želdinio – beržo – priežiūrą patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, todėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė.

32. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą iš esmės argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymu priimant sprendimą.

Dėl įrodymų vertinimo

33. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo dalimi, kurioje augo ginčo beržas, naudojosi UAB „Frymanis“ bei Panevėžio apskrities VPK. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis iš esmės vieninteliu įrodymu – ranka (mėlynos spalvos rašikliu) apibraukta teritorija, nurodyta 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689 sutarties priede Nr. 6., nors byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog žemės sklypo teritorija, kurioje augo ginčo beržas, nepateko nei į automobilių stovėjimo aikštelės teritoriją b3, nei į šalia esančių patalpų teritoriją. Ieškovės vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, UAB „Nanometras“ 2016 m. lapkričio 21 d. parengtame statinių išdėstymo plane raudonos spalvos punktyrinė linija, tiek kitos raudonos linijos žymi ne tų aikštelių dangą, o aikštelių teritorijų ribas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė NŽT nesutiko sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Frymanis“ dėl 1,4275 ha žemės sklypo dalies, kurioje augo ir ginčo medis, o aplinkybę, kad UAB „Frymanis“ valstybinės žemės nuomos mokestį mokėjo tik už 0,3208 ha žemės plotą, nepagrįstai pripažino kaip pagrindžiančią UAB „Frymanis“ bei Panevėžio apskrities VPK naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kurioje augo ginčo medis.

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014).). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

35. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų visumos darydamas išvadas dėl atsakovės NŽT, kaip netinkamo atsakovo šioje byloje, pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas vertino bylos šalių, trečiųjų asmenų teiktus paaiškinimus bei įrodymus byloje, taip pat vertino paties teismo iniciatyva surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus kokių nors byloje esančių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai taip pat neteikia pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žemės sklypo dalis, kurioje augo medis (beržas), įvykio metu apgadinęs automobilį, nebuvo atsakovės NŽT žinioje ir ji neturėjo pareigos prižiūrėti želdinius toje žemės sklypo dalyje.

38. Pirmosios instancijos teismas, darydamas šią išvadą, pagrįstai rėmėsi byloje esančios 2001 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N27/01-0074 ir 2017 m. spalio 6 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-251-(14.23.55.) 1.2. punktu, kuriame nurodyta, kad UAB „NT Valdos“ išsinuomoja 2,0238 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas – 1,4275 ha, prie sutarties pridėtame 2016 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo plane, parengtame UAB „N. Tauras ir Ko“, pažymėtą indeksais,,1“,,,2“, „4“ ir,,6“. Iš UAB „N. Tauras ir Ko“ parengto 2016 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo plano matyti, kad teritorija, kurioje augo medžiai, patenka į žemės sklypo dalis, pažymėtas plane indeksais,,1“ ir,,2“, ginčo medis augo žemės sklypo dalyje, pažymėta indeksu,,2“. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi 2018 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 9609, sudarytos tarp UAB „NT Valdos“ ir UAB „Frymanis“ 1.4 punktu, kuriame nurodyta, kad notarui buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 23 d. atsakovės NŽT sutikimas, kad UAB „NT Valdos“ perleistų nuomos teisę į valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1,4275 ha ploto dalį, išnuomotą pagal 2001 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N27/01-0074 (2017 m. spalio 6 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-251-(14.23.55.)), reikalingą perleidžiamam turtui eksploatuoti. Šie faktiniai duomenys patvirtina, jog iki 2018 m. rugsėjo 20 d pirkimo – pardavimo sutarties tarp UAB „NT Valdos“ su UAB „Frymanis“ sudarymo, teritorija, UAB „N. Tauras ir Ko“ parengtame 2016 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo plane žymima simboliu „2“, kurioje 2021 m. spalio 5 d. įvyko draudiminis įvykis, nuomos sutarties pagrindu buvo naudojama UAB „NT Valdos“. Nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. UAB „Frymanis“ įgijo teisę naudotis šia teritorija tokiomis pat sąlygomis, kokias 2001 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N27/01-0074 ir 2017 m. spalio 6 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 23SŽN-251-(14.23.55.) pagrindu buvo įgijusi UAB „NT Valdos“ (CK 6.394 straipsnio 3 dalis).

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689, sudarytos tarp UAB „NT Valdos” ir Panevėžio apskrities VPK, 1.1 punktu, kuriame nurodoma, kad Panevėžio apskrities VPK buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis automobilių stovėjimo vietomis ir teritorija šalia išnuomojamų patalpų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri buvo padalinta į atskirus nekilnojamojo turto objektus, jiems suteikiant unikalius numerius, nurodytus 2018 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartyje (aikštelės, tvoros su vartais)), pagal prie sutarties pridedamą, neatsiejamą jos dalį, priedą Nr. 6. Iš minėto priedo turinio aiškiai matyti, kad Panevėžio apskrities VPK perduota neatlygintinai naudotis teritorija buvo apibrėžta mėlynos spalvos rašikliu ir apėmė, be kita ko, ir tą žemės sklypo dalį, kurioje augo ginčo medis. 2018 m. spalio 11 d. Susitarimu Nr. 3 dėl 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689 pakeitimo UAB „Frymanis“ ir Panevėžio apskrities VPK patikslino tik sutarties šalis bei kontaktinius asmenis, sąlygos dėl Panevėžio apskrities VPK perduotinos neatlygintinai naudotis teritorijos liko nepakeistos. Taip pat UAB „Frymanis“ patvirtino perėmęs buvusio nuomotojo (UAB „NT Valdos“) teises ir pareigas, kylančias iš sutarties ir dėl jos sudarytų susitarimų.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, jog žemės sklypo dalimi, kurioje augo ginčo medis, naudojosi UAB „Frymanis“, rėmėsi tik vienu įrodymu – ranka (mėlynos spalvos rašikliu) apibraukta teritorija, nurodyta 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689 priede Nr. 6.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių teigti, kad žemės sklypo dalis, kurioje augo ginčo medis, nepateko į UAB „Frymanis“ ir Panevėžio apskrities VPK draudiminio įvykio metu naudotą teritoriją. UAB „Nanometras“ 2016 m. lapkričio 21 d. parengtame statinių išdėstymo plane esanti ieškovės akcentuojama juoda linija, skirianti teritoriją, kurioje įrengtos automobilių stovėjimo vietos, nuo teritorijos, kurioje auga medžiai, buvo pažymėta ir UAB „N. Tauras ir Ko“ parengtame 2016 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo plane, ir Automobilių stovėjimo aikštelės plane, esančiame priede Nr. 6. prie 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689. Tiek teritorija, kurioje įrengtos automobilių stovėjimo vietos, tiek teritorija, kurioje auga medžiai, UAB „N. Tauras ir Ko“ parengtame 2016 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo plane pateko į žemės sklypo dalis, pažymėtas plane indeksais,,1“ ir,,2“, o Automobilių stovėjimo aikštelės plane, esančiame priede Nr. 6. prie 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689, šios teritorijos pateko į ranka (mėlynos spalvos rašikliu) apibrauktą teritoriją. Taigi, nei šis, nei kiti objektų žymėjimai UAB „Nanometras“ 2016 m. lapkričio 21 d. statinių išdėstymo plane niekaip neįtakojo UAB „Frymanis“ ar Panevėžio apskrities VPK teisių apimties.

42. Vadovaujantis savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo 36.2 papunkčiu, kai nekilnojamasis turtas įsigyjamas iš asmens, kuris yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį, nekilnojamąjį turtą įsigijęs asmuo turi sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį arba žemės nuomos teisių perleidimas turi būti aptartas turto perleidimo sutartyje. Jei minėtos sutarties asmuo nesudarė iki žemės nuomos sutarties sudarymo, nekilnojamąjį turtą įsigijęs asmuo moka valstybinės žemės nuomos mokestį kaip žemės sklypo naudotojas.

43. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 18 punktas). Asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, 27 punktas).

44. Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju esminės teisinės reikšmės spendžiamam ginčui neturėjo ta aplinkybė, jog su UAB „Frymanis“ dėl žemės sklypo 1,4275 ha ploto dalies, kurioje buvo ir ginčo medis, nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir dėl kokių priežasčių ji nebuvo sudaryta. Byloje pateikti įrodymai ir UAB „Frymanis“ atstovo paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad UAB „Frymanis“ buvo išreiškusi norą tokią sutartį sudaryti, 2018 m. rugsėjo 28 d. teikdama prašymą NŽT (prašė žemės sklypo nuomininką UAB „NT Valdos“ pakeisti į UAB „Frymanis“), tačiau dokumentų, reikalingų sutarčiai sudaryti, nerengė dėl didelių išlaidų, su Panevėžio apskrities VPK sudarė 2018 m. spalio 11 d. Susitarimą Nr. 3 dėl 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 50-ST2-57/5Ps-N-16-689 pakeitimo, pagal pačios pateiktas deklaracijas mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog UAB „Frymanis“ faktiškai naudojosi visa 1,4275 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalimi be rašytinės sutarties. Aplinkybė, kad UAB „Frymanis“ pagal pačios pateiktas deklaracijas mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį tik už 0,3208 ha, o ne už 1,4275 ha, ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija jokių pretenzijų dėl to nereiškė, savaime nesuponuoja išvados, kad UAB „Frymanis“ šį mokestį mokėjo tinkamai ir faktiškai nesinaudojo visa 1,4275 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalimi.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

45. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

47. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė