Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-9-2014 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00379-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija
62 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. prašymą administracinio teisės pažeidimo byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
E. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2013 m. kovo 4 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvidešimt keturiems mėnesiams už tai, kad jis 2012 m. kovo 3 d. 2.20 val. Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės aikštelėje vairuodamas automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu pavojingai manevravo ir kėlė pavojų aplinkiniams. Šiais veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 28 punktų reikalavimus.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi E. V. skundas atmestas.
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi E. V. apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
Pareiškėjas, remdamasis ATPK 30221 straipsniu, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis ir bylą nutraukti.
Pareiškėjas nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas savo procesiniame sprendime rėmėsi patrulių Ž. S. ir E. G. identiškais tarnybiniais pranešimais dėl pavojingo manevravimo; nerinko ir netyrė jokių kitų duomenų. E. V. nurodo, kad išklausęs teismo posėdžio metu pareigūnų paaiškinimus teismui teikė įrodymus, kurie, pasak jo, paneigė policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad pažeidimą padarė būtent jis, tačiau teismas šių parodymų nei priėmė, nei vertino. Apklausiami teismo posėdyje pareigūnai parodė, kaip jie judėjo iki Povyliaus gatvėje pamatė stovintį E. V. automobilį, kurį vairuojant neva buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, daugiau mašinų kelyje nesutiko, tačiau teismai, vertindami liudytojų parodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad pakeliui vaizdą užstojo medžiai, pastatai, sustumtos sniego krūvos, tai buvo paaiškinta teisme, tačiau teismui jokios abejonės nesukėlė, o E. V. prašymas dėl eksperimento buvo atmestas. Teismui buvo pateikti ir kiti įrodymai: vietos prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro plano ištrauka, nuotraukos, buvo prašyta išreikalauti parduotuvės (duomenys neskelbtini) saugos kamerų įrašus, siekiant išsiaiškinti, kokia veika kurioje aikštelės vietoje buvo atlikta, kokiu laiku, koks automobilis tai atliko, ar buvo kitų eismo dalyvių, kokiu laiku pareigūnai atvyko, kokios buvo sąlygos ir pan.; buvo pateiktas prašymas iškviesti ir apklausti žmones, kurie, – tai nurodė pareigūnai ir savo tarnybiniuose pranešimuose, – buvo pažeidimo padarymo vietoje ir būtent jiems buvo sukeltas pavojus; apklausti kaip liudytoją automobilio savininką dėl galimybės tuo automobiliu atlikti pareigūnų matytus veiksmus aikštelėje, išreikalauti apžiūrėtoje pažeidimo vietoje automobilio paliktas ratų žymes, tačiau visi prašymai buvo atmesti. Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo išvados motyvuotos, o atmesti prašymus yra teismo teisė. Pareiškėjas nurodo duotų teisme pareigūnų parodymų prieštaravimus ir pažymi, kad teismas nepatikrino pareigūnų nurodytų aplinkybių tikrumo, kokiu atstumu jie matė „pažeidėją“, ką įžiūrėjo neapšviestoje gatvėje, iš kokių požymių atvykę nustatė, kad pažeidėjas yra būtent E. V. Pareiškime nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Protokole nurodytas kaltinimas pavojingu manevravimu, o E. V. veika kvalifikuota kaip chuliganiškas vairavimas nei pareigūnams, nei teismams nesukėlė abejonių, nors šios veikos labai skiriasi. E. V., remdamasis ATPK 257 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1-1872/2007, N-575-2625/2011, N-575-2433/2011 ir kt., nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismui atmetus pareiškėjo prašymus pridėti prie bylos įrodymus ir neišreikalavus iš institucijos, surašiusios protokolą, naujų duomenų apie įvykio laiku (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelėje buvusius ir įvykį mačiusius žmones, kuriems pažeidėjas pavojingai manevruodamas kėlė pavojų, bei neišreikalavus parduotuvės stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, akivaizdūs prieštaravimai administracinėje byloje liko nepašalinti. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9 -990/2006).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Dėl to administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-663-156/2007, N-575-2791/2009, N-575-1525/2010, N-444-216/2011, N-444-619/2011, N-575-2625/2011 ir kt.). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Nors teismas privalėjo sekti šia praktika, tačiau proceso metu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų kilusioms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti, o E. V. teiktus duomenis visapusiškesniam tyrimui tiesiog atmetė.
Atsiliepimu į E. V. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas Alvydas Lideikis prašo atmesti E. V. prašymą atnaujinti bylą ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis.
Atsiliepime nurodoma, kad Radviliškio rajono ir Šiaulių apygardos teismai visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė pagrįstus sprendimus.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. prašymas netenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinio patikimumas. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be kitų teisių, turi teisę pareikšti prašymus. Vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalimi, ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Šių proceso teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis proceso normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pripažino, kad išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą Radviliškio rajono apylinkės teismo yra pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Gynybos prašymai dėl jau nustatytų faktinių aplinkybių byloje buvo pagrįstai atmesti.
E. V. pareiškime kelia klausimą dėl savo dalyvavimo padarant administracinio teisės pažeidimą negalimumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis ATPK 30221 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustatinėja, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškime minimi „pavojingo manevravimo“ ir „chuliganiško manevravimo“ transporto priemone skirtumai nurodomi deklaratyviai, nes veikos padarymo apimtis viso administracinio teisės pažeidimo proceso metu patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui buvo aiški.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. prašymą
Teisėjai Armanas Abramavičius
Vytautas Piesliakas
Albinas Sirvydis
