Baudžiamoji byla Nr. 2K–34/2014
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00005-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutarties.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 puntą laisvės atėmimu dvylikai metų.
Iš nuteistojo V. K. priteista I. Š. 10 000 Lt neturtinės, o E. Š. – 70 000 Lt neturtinės ir 6090,93 Lt turtinės žalos. Taip pat iš V. K. priteista E. Š. 2000 Lt už advokato padėjėjo L. Z. atstovavimo paslaugas bei 156 Lt proceso išlaidų valstybei.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartimi nuteistojo V. K. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 1 d., apie 23.00 val., S. Š. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nužudė bejėgiškos būklės S. Š., t. y. metaliniu vamzdžiu sudavė penkis smūgius lovoje miegojusiam neblaiviam S. Š. į galvą, taip stipriai sumušdamas galvą ir padarydamas penkias muštines žaizdas kaktos, dešinio antakio bei dešinio skruosto viršutinės dalies srityse, kraujosruvas kaktos minkštuosiuose audiniuose, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimą kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties medžiagos sutraiškymą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, skeveldrinius įspaustinius kaktikaulio dešinės pusės lūžius, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžius, kaukolės pamato kairės priekinės ir kairės vidurinės duobių kaulų lūžius, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl to nuo padarytų sužalojimų galvoje visumos nukentėjusysis iš karto mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad tarp jo padarytos veikos (suduotų smūgių) ir kilusių padarinių (S. Š. mirties) nėra priežastinio ryšio, todėl jis pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistas nepagrįstai. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad M. B. atviras prisipažinimas negali būti laikomas įrodymu, nes Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nėra numatytas toks procesinis dokumentas. Anot kasatoriaus, apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik įvykyje dalyvavusių asmenų, t. y. paties kasatoriaus ir M. B. parodymais, o kiti duomenys byloje yra tik prielaidos, dėl to šiuo atveju patys pirminiai įrodymai byloje yra itin svarbūs, suteikiantys daugiausia informacijos apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp kasatoriaus ir M. B. parodymų, taip pat tarp M. B. bei liudytojų J. D., V. C., T. B. ir V. J. parodymų. Kasatorius nurodo, kad liudytojas T. B. yra policijos pareigūnas, kuris pats pirmas sulaikė M. B. ir jį vežė tarnybiniu automobiliu. T. B. apklaustas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad, sulaikius M. B., šis iš karto prisipažino, jog sudavė S. Š. (už tai, kad jis jam buvo skolingas 300 Lt) vieną ar du smūgius, o V. K. – du ar tris smūgius. Be to, suimant M. B., jam buvo paaiškinta, kokia bausmė gresia už nužudymą. Taigi šio liudytojo parodymai paneigia M. B. versiją, kad tik vėliau pasikalbėjęs su liudytoju K. P. jis suprato, kad už nužudymą gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl parodymus pakeitė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai neanalizavo ir negretino M. B. ir K. P. parodymų, nors jie yra prieštaringi. Analogiškai parodė ir liudytojas policijos pareigūnas V. J. pažymėdamas, kad nuvažiavus sulaikyti M. B. buvo matyti, jog jis labai nervinosi, o policijos komisariate jis surašė nuoširdų prisipažinimą, kad nužudė S. Š.. Taigi pirmiau nurodytiems liudytojams nekilo abejonių, kad M. B. dalyvavo nužudant S. Š., tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė, kodėl atmetė šių liudytojų parodymus, o tai yra esminis BPK normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, be M. B. atviro prisipažinimo, jo dalyvavimo nužudant S. Š. nepagrindžia jokie kiti duomenys. Anot kasatoriaus, iš pareigūnų T. B. ir V. J. parodymų akivaizdu, kad sulaikytas M. B. neturėjo jokios galimybės apie tai pranešti, taip pat jis negalėjo žinoti, ar kasatorius yra sulaikytas. Tai paneigia M. B. paaiškinimus, kad jis rašė nuoširdų prisipažinimą todėl, kad buvo sulaikytas pirmas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytas M. B. ir kasatoriaus susitarimas, jog prisipažins padaręs nužudymą tas, kuris bus sulaikytas pirmas, yra tik prielaida, o prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Nors teismas nurodo, kad kasatorius pats patvirtino tokias aplinkybes, tačiau jis teigia apie tai kategoriškai nekalbėjęs.
Kasatorius teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp jo ir S. Š. vyko konfliktas ir kad tai patvirtina liudytojų J. D., R. K., V. C. (K.), I. K., M. B. bei paties nukentėjusiojo V. K. parodymai. Priešingai, liudytojai J. Dambrauskas ir R. K. 2010 m. sausio 1 d. vakare pas kasatorių iš viso nebuvo ir jokių aplinkybių dėl tariamo kasatoriaus konflikto su S. Š. negalėjo nurodyti. Be to, jie patvirtino, kad 2010 m. sausio 1 d., apie 12.00 val., buvo pas S. Š. ir girdėjo, kaip jam skambino M. B. ir reikalavo grąžinti skolą, grasino. Iš liudytojų V. C. ir I. K. parodymų analizės galima daryti išvadą, kad jos 2010 m. sausio 1 d. vakare negirdėjo, jog kasatorius būtų konfliktavęs su S. Š.. Priešingai, su S. Š. konfliktavo tik M. B.. Dėl to teismo išvada, kad liudytojų V. C. (K.) ir I. Kutraitės parodymai patvirtina, kad vyko konfliktas tarp kasatoriaus ir S. Š., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, net pats M. B. nepatvirtino, kad kasatorius iki įvykio konfliktavo su S. Š..
Kasatorius pažymi, kad M. B. dalyvavo nužudant S. Š. ir yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismo išvados dėl jo tariamo konflikto su S. Š. yra tik prielaida. Tai rodo, kad teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėjo paviršutiniškai, visiškai nesigilindamas į bylos aplinkybes ir todėl padarė bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad būtent iš kasatoriaus mobiliojo ryšio telefono 22.10 val. paskutinį kartą skambinta S. Š., tačiau nenustatyta, ar šio skambučio metu vyko koks nors pokalbis, kiek jis truko ir koks buvo jo turinys, todėl vien skambučio faktas yra neinformatyvus ir neturi jokios įrodomosios reikšmės.
Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad jo ir M. B. parodymų nesutapimai yra neesminiai. Pažymėtina, kad M. B. buvo papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismas jo duotų parodymų priimtoje nutartyje neaptarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklaustas apeliacinės instancijos teisme M. B. nurodė įvykio aplinkybes, kurios iš esmės skyrėsi nuo jo anksčiau duotų parodymų, todėl jo parodymai privalėjo būti aptarti ir įvertinti. Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatoriaus ir M. B. parodymai dėl panaudoto smurto prieš S. Š. sutapo. Kad kasatorius ir S. Š. davė skirtingus parodymus dėl panaudoto smurto, patvirtina ir tai, jog buvo paskirta komisijinė teismo medicininė ekspertizė. Nors ekspertai nustatė, kad labiausiai tikėtina, jog sužalojimų padarymo metu S. Š. gulėjo aukštielninkas lovoje, o smūgius sudavęs asmuo stovėjo šalia lovos, tačiau ši išvada nepatvirtina, kad S. Š. į galvą visus penkis smūgius sudavė tik kasatorius. Nepaneigta galimybė, kad pirmas gulinčiam S. Š. smūgius sudavė būtent M. B., o po jo suduotų smūgių S. Š. jau buvo miręs. Eksperto G. S. paaiškinimas, kad labiau tikėtina, jog sužalojimus S. Š. padarė vienas asmuo, taip pat yra tik prielaida, kuria negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
Kasatoriui liko neaiškus kraujo pėdsakų ant sienos susidarymo mechanizmas. Nors teisme buvo apklaustas ekspertas trasologas E. V., tačiau jis negalėjo paaiškinti kraujo pėdsakų susidarymo ant spintos mechanizmo, nes nuotraukose jų nematyti. Dėl to liko nepaneigta prielaida, kad jei kraujo užtiško ant šalia lovos 80 cm atstumu esančios spintos, tai turėjo užtikšti ir ant kasatoriaus drabužių bei batų, tačiau jo ten nebuvo. Pažymėtina, kad nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau teismas nurodė, kad ekspertas neatmetė galimybės, jog nuteistajam stipriai užsimojus įrankiu kraujo galėjo užtikšti ir ant sienos. Tačiau tokios teismo išvados yra prielaidos, jomis negalima grįsti nuosprendžio. Be to, kasatoriui nesuprantama, kodėl teismas rėmėsi išvada, kurioje nustatyta, kad ant jo batų rasti kraujo pėdsakai, nes jie nepriklausė nei nužudytajam, nei pačiam kasatoriui ar M. B..
Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aprašė keletą specialistų išvadų dėl įrankių, kurie tikėtina buvo panaudoti mušant S. Š., tačiau visos aptartos specialistų išvados ir eksperto G. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu nepatvirtina, kad visus penkis smūgius sudavė kasatorius, t. y. neįrodo priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir S. Š. mirties. Taip pat kasatorius nurodo, kad būtent M. B. pirmas pasakė pareigūnams, su kokiais įrankiais padaryta nusikalstama veika, ir nurodė, kur jų ieškoti, todėl teismo padaryta priešinga išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Kasatoriaus manymu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visus sužalojimus, nuo kurių mirė S. Š., padarė kasatorius, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir paremtos tik prielaidomis. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nužudant S. Š. dalyvavo ir M. B.. Kadangi jo nusikalstamus veiksmus prokuroras ir teismas atsisakė įvertinti, tai byloje kyla prieštaravimų ir abejonių, kurių teismai vertino kasatoriaus nenaudai.
Nuteistojo V. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrįstumo
Nuteistojo V. K. kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas ir kasatoriui inkriminuoto nusikaltimo įrodytumas.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintinų ar nepripažintinų bylos aplinkybių. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo argumentai apie tai, kokie bylos duomenys geriausiai atskleidžia įvykio aplinkybes, o kokie – ne, nuorodos, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo V. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvada dėl nuteistojo kaltumo padarius šią nusikalstamą veiką pagrįsta, paremta byloje esančių įrodymų visuma.
Teismai, konstatuodami, kad nukentėjusįjį S. Š. penkiais smūgiais metaliniu vamzdžiu į galvą nužudė būtent V. K., rėmėsi leistinų ir teismo posėdžiuose patikrintų įrodymų visuma. Teismai savo išvadas padarė įvertinę ir tarpusavyje palyginę teismo medicinos specialistų išvadas Nr. M 7/10 (05) ir Nr. MK 46/10 (01), kuriose nustatyti nukentėjusiojo mirties priežastys ir patirtų traumų mechanizmas, serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S 48/10 (01) dėl ant metalinio vamzdžio rastų nukentėjusiojo kraujo pėdsakų, komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. EKM 30 (115)/13 (01), paaiškinantį nukentėjusiojo patirtų traumų mechanizmą, kaltinamojo ir liudytojų parodymus, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos protokolus, įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolus, nusikaltimo įrankių ir kitų daiktų apžiūros protokolus, eksperto trasologo paaiškinimus dėl kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmo, eksperto paaiškinimus dėl žaizdų lokalizacijos ir jų tikėtino padarymo mechanizmo, telefoninių pokalbių išklotines, liudytojo M. B. atviro prisipažinimo turinį ir jo parašymo aplinkybes ir kitus byloje esančius duomenis.
Kasaciniame skunde nuteistasis kelia versiją, kad S. Š., tikėtina, nužudė ne jis, bet M. B., ir tai neva patvirtina iš karto po sulaikymo jo surašytas atviras prisipažinimas. Pažymėtina, kad, nors pats nuteistasis V. K. viso proceso metu neneigė sudavęs smūgius geležiniu vamzdžiu nukentėjusiajam į galvą, ši jo versija viso proceso metu buvo kruopščiai tikrinama, bet atmesta. Teismų nustatyta, kad 2010 m. sausio 1 d., apie 23.00 val., M. B. atėjo kartu su nuteistuoju V. K. pas nukentėjusįjį į namus, tačiau smūgius metaliniu vamzdžiu miegančiam nukentėjusiajam į galvą sudavė būtent V. K.. Įvertinus M. B. vaidmenį ir ketinimus, jo atviro prisipažinimo turinį ir šio surašymo aplinkybes, taip pat jo vėliau duotus parodymus, palyginus šiuos duomenis su kitais bylos įrodymais, nenustatytas pagrindas pripažinti jį nužudymo bendrininku, kaltinimas šioje byloje jam nepareikštas. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ir išanalizavęs visus byloje esančius duomenis, nustatė, kad S. Š. nužudė būtent V. K.. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nustatytų nužudymo aplinkybių atitiktį tikrovei, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartyje nurodytas užduotis, atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistąjį V. K., liudytojus V. B., N. G., A. M., T. B., V. K., ekspertus G. S.. G. K., E. V., paskyrė naują komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Atlikęs nuodugnią visų bylos duomenų analizę, apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Konstatuotina, kad visos kasaciniame skunde pabrėžiamos abejonės dėl nuteistojo V. K. kaltumo apeliacinės instancijos teismo buvo patikrintos ir pašalintos atlikus įrodymą tyrimą, nurodžius logiškus ir išsamius padarytų išvadų motyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartyje nurodytos užduotys, iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, įvykdytos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Rimantas Baumilas
Olegas Fedosiukas
