Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties, vadovaudamasis BPK 384 straipsnio 10 dalimi, pareiškiu atskirąją nuomonę

Baudžiamoji byla Nr. 2K-17/2014

(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Tomo Šeškausko

ATSKIROJI NUOMONĖ

2014 m. vasario 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijai kasacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties, vadovaudamasis BPK 384 straipsnio 10 dalimi, pareiškiu atskirąją nuomonę.

Pirmiausia pažymiu, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85/2011">2K-7-85/2011</a>, 2K-84/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje iš prokuroro kasacinio skundo matyti, kad dalis jame keliamų klausimų (pvz. liudytojų Š. S., A. A. parodymų analizė, pasiūlymai, kuriais Š. S. parodymais teismas turėtų vadovautis, įrašyto pokalbio tarp S. S. ir V N. įrodomosios reikšmės nustatymas) susiję būtent su įrodymų vertinimu ir yra analogiški prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kuriais atkartojami apeliacinio skundo motyvai, siūloma iš naujo vertinti atskirus bylos duomenis, daryti kitas išvadas dėl išteisinamojo nuosprendžio išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Antra, prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė byloje surinktų faktinių duomenų ir jų neanalizavo, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies taisykles. Pagal tokį kasatoriaus nurodytą BPK pažeidimą kasacinis teismas gali tikrinti, ar teismo padarytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jei tikrinant įrodymų vertinimo rezultatus nustatoma, kad teismo padarytos išvados yra nenuoseklios, paviršutiniškos, prieštaringos, neaptartos visos bylai svarbios aplinkybės, teismo motyvai tarpusavyje nesusieti, juose yra loginių spragų, gali būti įžvelgiamas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Mano nuomone, dėl prokuroro ginčijamų pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio išvadų atitikties bylos aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pateikė aiškius ir bylos medžiaga pagrįstus motyvus. Remdamasis konkrečių faktinių duomenų analize apeliacinės instancijos teismas paaiškino, kodėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami. Taigi, teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kurioms aš pritariu.

Trečia, netinkamas BK specialiosios dalies normų taikymas prokuroro kasaciniame skunde siejamas tik su tuo, kad nemotyvuotai atmesti (ignoruoti) įrodymai, patvirtinantys, kad išteisintasis V. N. padarė kaltinime nurodytas veikas. Anksčiau minėta, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, pažeisti nebuvo, taigi nėra prielaidų, leidžiančių manyti, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Laikausi nuomonės, kad teisės taikymo aspektu patikrinus apeliacinės instancijos eismo nutartį pagal prokuroro kasacinio skundo argumentus, darytina išvada, jog šios nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų.

Nenustačius BPK 383 ir 369 straipsniuose numatytų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties naikinimo pagrindų, prokuroro kasacinis skundas turėtų būti atmestas.

Teisėjas

Tomas Šeškauskas