V. L. pagal BK 284 str., 28 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–45/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00321-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nukentėjusiajam P. R.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. R. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. L., kaltintam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 9 punktu, baudžiamoji byla nutraukta esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 206,79 Lt turtinės žalos ir nukentėjusiojo P. R. civilinis ieškinys dėl 100 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos palikti nenagrinėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartimi nukentėjusiojo P. R. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. liepos 28 d., apie 11.00 val., Kaune, Šiaulių g., be jokios priežasties abiejų rankų kumščiais smogė P. R. ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą dešinėje momeninėje srityje, kiaurinę–muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimą, taip V. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nustačius, kad V. L. veika buvo padaryta esant būtinosios ginties sąlygų visumai, jam baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 9 punktu.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis P. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius mano, kad V. L. veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, taip pat netinkamai aiškino ir taikė BK 28 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog V. L. veiksmuose buvo būtinosios ginties sąlygų visuma. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo atliekamas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis. Anot kasatoriaus, teismų išvados dėl fizinio smurto panaudojimo prieš V. L. grindžiamos neišsamiai ir šališkai ištirtais bei neteisingai įvertintais bylos įrodymais. Teismai rėmėsi tik V. L. veiksmus teisinančiais įrodymais, tačiau visiškai ignoravo tuos įrodymus, kurie patvirtino, kad kasatorius nevartojo necenzūrinių žodžių, V. L. negrasino ir smūgių nesudavė. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius sukėlė konfliktą, nes neva neturėdamas jokio teisėto pagrindo reiškė pretenzijas administracinį teisės pažeidimą (nesumokėta už automobilio stovėjimą) užfiksavusiam V. L.. Kasatoriaus teigimu, jis tik norėjo išsiaiškinti dėl užfiksuoto pažeidimo ir galimybės baudą sumokėti vietoje. Kasatorius neneigia, kad buvo palietęs V. L. petį siekdamas, kad šis atsisuktų, tačiau V. L. be jokios aiškios priežasties panaudojo visiškai neadekvatų fizinį smurtą – sudavė stiprų smūgį kasatoriui į veidą.

Tokių aplinkybių, kad kasatorius būtų kėlęs konfliktą ar įžeidinėjęs V. L., teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir liudytojai V. R. bei A. N., kurių parodymais teismai rėmėsi. Be to, pats V. L. teisme patvirtino negirdėjęs, kad kasatorius jam būtų grasinęs ar jį įžeidinėjęs, todėl teismų išvados, kad kasatorius sukėlė konfliktą, nėra pagrįstos jokiais duomenimis. Anot kasatoriaus, teismai nenurodė, kuo tiksliai pasireiškė jo tariamai panaudotas smurtas, be to, skirtingai aprašė atliktus veiksmus. Antai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasatorius bandė suimti V. L. už peties, taip pat priėjęs iš nugaros sudavė ar kepštelėjo į galvą, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorius sugriebė ar sudavė V. L. iš už nugaros į galvos-sprando sritį. Nors teismas rėmėsi V. L. ir A. N. parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tam tikros aplinkybės leidžia abejoti šių asmenų liudijimais. Antai V. L. pirmosios instancijos teisme teigė, kad kasatorius jam ne tik sudavė vieną smūgį, bet ir kėsinosi suduoti antrą, be to, nurodė, jog iš alaus baro atėjo dar du vaikinai, kurie taip pat smurtavo prieš kasatorių. Tačiau tokių V. L. nurodytų įvykio aplinkybių nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Nors teismai nesivadovavo šiais parodymais, tačiau tai rodo, kad V. L. siekė kasatorių apkalbėti, o jo parodymai yra nepatikimi. Taip pat teismai nesiaiškino, ar liudytojas A. N. galėjo duoti teisingus parodymus, nes prieš įvykį buvo alaus bare ir galėjo būti apsvaigęs, liudytojas V. K. yra V. L. bendradarbis, jie palaiko artimus ryšius, todėl galėjo duoti V. L. palankius parodymus.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai neatsižvelgė į V. L. asmenybę bei charakterio ypatybes, lėmusias netinkamą situacijos suvokimą. Pats V. L. teisme pripažino, kad jis labai jautriai reaguoja į bet kokį bruzdesį, o išgirdęs netikėtus žingsnius, iš karto atsisuka, gali ir suduoti, anksčiau nuo jo ne kartą yra nukentėję kiti asmenys. Tokį V. L. elgesį lemia tai, kad jis anksčiau aktyviai užsiiminėjo boksu. Be to, atlikus V. L. teismo psichiatrijos ekspertizę (teismo psichiatrijos ekspertizės 2011 m. gruodžio 15-19 d. aktas Nr. 83TPK-344) nustatyta, kad nuo 1999 m. V. L. įrašytas į Psichikos sveikatos centrą dėl paranoidinio tipo asmenybės sutrikimo, nustatyta, kad jo atminties rodikliai blogi, dėmesio koncentracija pasunkėjusi, o įvykio metu V. L. buvo konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas.

Nukentėjusiojo P. R. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl būtinosios ginties

Kasatoriaus argumentai dėl nepagrįsto V. L. išteisinimo, esant būtinajai ginčiai, nepagrįsti. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Teismas, įvertinęs tiek V. L., tiek nukentėjusiojo P. R., taip pat liudytojų V. K. ir A. N., tiesiogiai stebėjusių įvykį, parodymus, padarė išvadą, kad V. L. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi, todėl negali atsakyti už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal teismo nustatytas aplinkybes, nukentėjusysis P. R. pirmas atliko smurtinius veiksmus prieš V. L., t. y. ranka sudavė smūgį jam į galvą. Tik po to V. L. atsisukęs sudavė P. R. atsakomąjį smūgį. Konstatuodamas būtinosios ginties situaciją, teismas atsižvelgė į tai, kad incidento su nukentėjusiuoju metu V. L. vykdė tarnybines pareigas, užfiksavo nukentėjusiojo padarytą nesumokėjimo už automobilio stovėjimą faktą, konfliktą inicijavo ne jis, o nukentėjusysis, pradėjęs reikšti pretenzijas dėl užfiksuoto pažeidimo. Reaguodamas į agresyvius nukentėjusiojo veiksmus, V. L. sudavė jam tik vieną smūgį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi būtinosios ginties ribų neperžengė. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Kasacinis teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

Nukentėjusiojo kasacinis skundas iš esmės pagrįstas nesutikimu su teismų atliktų įrodymų vertinimu, jame bandoma sumenkinti liudytojų parodymų, kuriais rėmėsi teismas, reikšmę, taip pat apeliuojama į neadekvačią išteisintojo psichikos būklę, dėstoma savoji įvykių versija. Tačiau pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, o tik patikrina, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus žemesniųjų instancijų teismuose, ar pagal nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Išnagrinėjus bylą pagal nukentėjusiojo kasacinį skundą, pagrindas abejoti teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių nenustatytas. Bylą išnagrinėję teismai nepažeidė pagrindinių įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad įrodymus teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo P. R. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Rimantas Baumilas

Olegas Fedosiukas