J. Ž. pagal BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-175-303/2018

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00010-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.7.2.1; 2.3.2.2.13; 1.2.29.1.3

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,

nuteistajai J. Ž., jos gynėjai advokatei Andželikai Vosyliūtei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu J. Ž. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. Ž. nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant jos vykdymą trejiems metams, atimant šiam laikotarpiui teisę dirbti darbą, susijusį su ne jai priklausančių finansų tvarkymu, ir įpareigojant per penkerius metus atlyginti šiuo nuosprendžiu iš jos priteistą žalą.

J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Priteista iš J. Ž., A. M. ir A. V. (A. V.) solidariai akcinei bendrovei „C. S. SE“ 289 620 Eur žalai atlyginti ir 1150 Eur proceso išlaidų. AB,,C. S.“ ieškinys dėl 2 320 000 Lt (671 918,44 Eur) ir procesinių palūkanų priteisimo iš J. Ž. atmestas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalis dėl J. Ž. pakeista: jos veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bauda subendrinta su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, ir galutinė subendrinta bausmė J. Ž. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 68² ir 69 straipsniais, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, atimant šiam laikotarpiui nuteistosios teisę dirbti darbą, susijusį su ne jai priklausančių finansų tvarkymu, ir įpareigojant ją per penkerius metus atlyginti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą žalą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų A. M. ir A. V., civilinės ieškovės AB „C. S.“ atstovo advokato Jovito Elzbergo apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 22 nutartimi panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalys, kuriomis atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl naujos bausmės paskyrimo ir bausmių subendrinimo, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kita Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Civilinės ieškovės „C. S. SE“ atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinis skundas atmestas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalis, kuria J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – J. Ž. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. Ž. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 68² ir 69 straipsniais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, atimant šiam laikotarpiui teisę dirbti darbą, susijusį su ne jai priklausančių finansų tvarkymu, bei įpareigojant per penkerius metus atlyginti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu priteistą žalą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistosios J. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

Taip pat šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nuteisti A. M. ir A. V.; teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis dėl šių nuteistųjų įsiteisėjo 2016 m. kovo 21 d.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. Ž. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB,,B“ generalinė direktorė, siekdama paslėpti šioje bendrovėje esantį piniginių lėšų trūkumą, 2008 m. lapkričio – 2009 m. sausio mėn. laikotarpiu pasirašė 2008 m. rugpjūčio 1 d. UAB,,B“ ir Kaliningrado srityje veikiančios bendrovės OOO,,BA“ fiktyvią paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo sutartį, pagal kurią bendrovė,,B“ už atliktą pagal šią sutartį darbą neva turėjo sumokėti 2 300 000 Lt bendrovei OOO,,BA“, taip pat tikrovės neatitinkantį pagal sutartį atlikto darbo 2008 m. gruodžio 14 d. perdavimo–priėmimo aktą bei sąskaitą faktūrą, žinodama, kad darbai nebuvo atlikti ir piniginės lėšos iš bendrovės,,B“ bendrovei OOO,,BA“ nebuvo pervestos, taip pat pasirašė bendrovės,,B“ kasos išlaidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/102-2 dėl 150 000 Lt sumos, 2008 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/104-1 dėl 150 000 Lt sumos, 2008 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/117-1 dėl 200 000 Lt sumos, 2008 m. rugsėjo 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/123-1 dėl 200 000 Lt sumos, 2008 m. spalio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/148-1 dėl 200 000 Lt sumos, 2008 m. gruodžio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/200 dėl 300 000 Lt sumos, 2008 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8/211 dėl 300 000 Lt sumos, kuriuose buvo nurodytos melagingos žinios apie tai, kad iš bendrovės,,B“ bendrovei OOO,,BA“ buvo pervestos orderiuose nurodytos sumos už atliktus darbus pagal sudarytą pirmiau nurodytą paslaugų teikimo sutartį, nors tikrovėje šie pinigai nebuvo pervesti, taip šiuos dokumentus suklastodama.

2. Be to, J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu buvo išteisinta, o apeliacinės instancijos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdama kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus, iššvaistė UAB „B“ turtą – 2 300 000 Lt, suklastojo dokumentus, dėl to UAB „B“ padaryta didelė materialinė žala, ir apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ 2008 m. turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t. y. nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2009 m. sausio 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdama UAB „B“ generalinė direktorė ir pagal 2007 m. gegužės 28 d. UAB „B“ patvirtintus įstatus atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, veikdama kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, iššvaistė jai patikėtą UAB „B“ turtą – 2 300 000 Lt, t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d. iš įmonės kasos, kur nurodytu laikotarpiu buvo sukaupta 2 318 519,14 Lt (įneštų pagal paskolos sutartis ir kasos pajamų orderius iš UAB „A“, UAB „N“, UAB „V“, taip pat įneštų pagal kasos pajamų orderį A. M.), tiksliai nenustatytomis sumomis bei datomis išimant pinigines lėšas iš kasos bei nepildant jokių išlaidas pateisinančių dokumentų, iššvaistė 2 300 000 Lt. Po to, siekdami nuslėpti savo nusikalstamą veiką ir negrąžinti iššvaistytų piniginių lėšų į UAB „B“ kasą, nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. susitarė su J. Ž. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kad šis UAB „B“ pateiks išlaidas pateisinančius dokumentus. J. Ž. per M. M. perdavus J. Ž. nenustatyto asmens parengtus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį tarp UAB „B“ ir Rusijos Federacijoje, Kaliningrade, registruotos OOO „BA“, 2008 m. gruodžio 14 d. perdavimo–priėmimo aktą, 2008 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1 bei 2008 m. rugpjūčio 5 d., 2008 m. rugpjūčio 14 d., 2008 m. rugsėjo 2 d., 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. spalio 9 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2008 m. gruodžio 23 d., 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderius be numerio, J. Ž. 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. sausio mėn. laikotarpiu tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį tarp UAB „B“ ir OOO „BA“ bei 2008 m. gruodžio 14 d. perdavimo–priėmimo aktą ir nurodė vyriausiajai finansininkei J. K. surašyti su tariamu sandoriu susijusius UAB „B“ kasos išlaidų orderius. J. K. išrašė ir pasirašė tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 8/102-2, 2008 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 8/104-1, 2008 m. rugsėjo 2 d. Nr. 8/117-1, 2008 m. rugsėjo 5 d. Nr. 8/123-1, 2008 m. spalio 9 d. Nr. 8/148-1, 2008 m. lapkričio 25 d. Nr. 8/185, 2008 m. gruodžio 15 d. Nr. 8-200, 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. 8/211, 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 8/218 ir 2009 m. sausio 5 d. Nr. 9/2, pagal kuriuos iš kasos tariamai išmokėta 2 300 000 Lt OOO „BA“ įgaliotiems asmenims J. Ž. ir M. A.. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. sausio mėn. laikotarpiu tiksliai nenustatytoje vietoje J. Ž. pasirašė UAB „B“ kasos išlaidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 8/102-2, 2008 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 8/104-1, 2008 m. rugsėjo 2 d. Nr. 8/117-1, 2008 m. rugsėjo 5 d. Nr. 8/123-1, 2008 m. spalio 9 d. Nr. 8/148-1, 2008 m. gruodžio 15 d. Nr. 8-200, 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. 8/211, taip juos suklastojo, apgaulingai tvarkė 2008 metų – 2009 m. sausio mėn. laikotarpio UAB „B“ buhalterinę apskaitą.

3. Taip pat pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu J. Ž. nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šių veikų šis teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. kovo 21 d.

II. Teismų sprendimų esmė

4. Pirmosios instancijos teismas J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu prokuroro skundą dėl šios dalies atmetė. Kasacinės instancijos teismas šią bylos dalį 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro skundą dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, sukliudžiusius priimti teisingą sprendimą, t. y. įrodymus vertino neišsamiai, nevertino jų visumos, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo dėl šios nuosprendžio dalies pagrįstumo, juolab pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų, atitinkančių BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus; kai kurios teismo išvados yra ne tik neišsamios, bet ir prieštaringos; teismo išvados dėl kaltinimo (ne)pagrįstumo – paviršutiniškos ir fragmentiškos, padarytos neišanalizavus kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir nepateikus argumentuotų atsakymų dėl jų (ne)įrodytumo. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, skundžiamu 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pripažino J. Ž. kalta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad J. Ž. žinojo apie lėšų trūkumą bendrovėje, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėjo visą įmonės turtą, taip pat ir pinigines lėšas, kurias turėjo pareigą naudoti įmonės interesais, fiktyvių dokumentų pagrindu paėmusi beveik visus likusius grynuosius pinigus iš bendrovės kasos, taip pat įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog užvaldytas pinigines lėšas J. Ž. pavertė savo turtu, padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina J. Ž. pateiktus kaltinimus dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Kadangi pagal pirminį kaltinimą J. Ž. buvo kaltinama tuo, kad iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, todėl šiame nuosprendyje pripažintos įrodytomis J. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės kaltinimo ribų ir nuteistosios teisės į gynybą nepažeidžia.

5. Pirmosios instancijos teismas J. Ž. nuteisė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu šią veiką perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį padaręs išvadą, kad nenustatyti BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai – didelė žala. Kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį bei juos liečiantys bylos duomenys yra susiję, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino nuosprendžio dalį ir dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo į BK 300 straipsnio 1 dalį ir perdavė šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu dėl šios dalies paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo J. Ž. nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą (liudytojų J. K., J. Ž., M. A., I. K., V. V., A. B., I. V., J. Č., G. S., V. S., M. E., I. K., V. T., S. Ž. parodymus, specialisto išvadas dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kitus rašytinius bylos duomenis), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl J. Ž. kaltės suklastojus tikrus dokumentus. J. Ž., siekdama paslėpti piniginių lėšų trūkumą, žinodama, kad sutartis su OOO „BA“ yra apsimestinė, kad jokie darbai nebuvo atliekami ir jokie pinigai nebuvo išmokami, pasirašė fiktyvią paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo sutartį, tikrovės neatitinkantį pagal sutartį atlikto darbo perdavimo–priėmimo aktą bei sąskaitą faktūrą ir kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodytos melagingos žinios, kad UAB „B“ OOO „BA“ išmokėjo kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas. Kadangi dokumentus J. Ž. suklastojo siekdama nuslėpti kitą nusikalstamą veiką – UAB,,B“ piniginių lėšų (2 300 000 Lt) iššvaistymą, didelės žalos požymis šiuo atveju siejamas su pasisavinta pinigų suma.

III. Kasacinio skundo argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistoji J. Ž. prašo panaikinti teismų nuosprendžių dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (turėtų būti – 2 dalį), 300 straipsnio 3 dalį ir bylą dėl šių dalių nutraukti; arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl išteisinimo. Kasatorė nurodo, kad:

7. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 2 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 184 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė esminius BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 22 straipsnio 3 dalies, 256 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, suvaržiusius jos teises ir sukliudžiusius išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

8. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo aišku, kuo ji konkrečiai kaltinama epizode dėl 2,3 mln. Lt iššvaistymo. 2014 m. sausio 10 d. teismo nutartimi byla buvo grąžinta prokurorui dėl 2012 m. spalio 24 d. kaltinamojo akto nekonkretumo. Tačiau naujame kaltinime prokurorė trūkumų neištaisė, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jai (J. Ž.) inkriminuojama veika, tik pakeitė veikos kvalifikavimą iš iššvaistymo į pasisavinimą. Pirmosios instancijos teismas ją dėl pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis) išteisino neįrodęs jos dalyvavimo padarant šią veiką. Pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš prokurorės apeliacinio skundo buvo galima suprasti, kad ji prašė nuteisti ją jei ne už pasisavinimą, tai už iššvaistymą, nurodydama naujas faktines aplinkybes, kad dalis bendrovės turto galėjo būti užvaldyta prisidengiant fiktyviu sandoriu, tačiau konkretus kaltinimas suformuluotas ir jai įteiktas nebuvo. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 256 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus, suvaržiusius jos teisę į gynybą, t. y. teisę žinoti, kuo yra kaltinama, ir gauti kaltinimo nuorašą, teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), teisę į teisingą teismą. Apeliacinės instancijos teismo išvada šiuo klausimu nepagrįsta, nes pirminis kaltinimas buvo grąžintas prokurorui kaip netinkamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas ją pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, apsiribojo abstrakčiu veikos aprašymu, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jos veiksmų neteisėtumas, t. y. kokius neteisėtus jai patikėto ar esančio jos žinioje turto atžvilgiu nurodymus ji davė ir kam, kokių turtinio pobūdžio veiksmų, kuriuos dėl jai suteiktų turtinių teisių privalėjo padaryti, ji neatliko. Jos bendrininkavimas su M. M. nenustatytas, teismo sprendimas šiuo klausimu nemotyvuotas. Byloje nėra jokių duomenų apie jos susitarimą su M. M. veikti bendrai, žinojimą, kad tai darė ne bendrovės kasininkė J. K., kuriai buvo patikėta kasa, o akcininkas M. M.. Nenustačius jos veiksmų neteisėtumo išimant pinigus iš kasos ar žinojimo apie tai, taip pat jos ir M. M. veiksmų bendrumo išimant pinigus iš kasos, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji iššvaistė turtą.

9.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nes nuosprendyje turto iššvaistymo aplinkybes išdėstė netiksliai ir neišsamiai, padarė nustatytoms veikos padarymo aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, nustatė aplinkybes, kurios nėra aiškios ir suprantamos. Pavyzdžiui, teismas pripažino įrodyta, kad fiktyvi sutartis buvo sudaryta po 2,3 mln. Lt iššvaistymo (siekiant tai nuslėpti), tačiau patį iššvaistymą grindė sandorio fiktyvumu, kuris, anot teismo, dar neegzistavo. Dėl to nuosprendyje išdėstytos prieštaringos aplinkybės, iš kurių neaišku, kaip galima iš kasos paimti 2,3 mln. Lt prisidengiant fiktyviu sandoriu, kuris dar nebuvo sudarytas. Teismo išvada, kad 900 000 Lt trūkumas susidarė iki 2008 m. lapkričio 25 d., yra neteisinga, neatitinka teismo nustatytų aplinkybių, kad 900 000 Lt trūkumas turėjo susidaryti iki 2008 m. spalio 9 d., kai buvo išrašytas paskutinis orderis su papildomu indeksu, o ne 2008 m. lapkričio 25 d. Nustatyta aplinkybė, kad J. Ž. susitarė su J. Ž., kad šis pateiks išlaidas pateisinančius dokumentus, prieštarauja paties J. Ž. parodymams, kad su J. Ž. jis nėra bendravęs. Taigi, vertindamas įrodymus, teismas padarė klaidų dėl jų turinio, nustatė aplinkybes, kurios neatitinka bylos įrodymų.

9.2. Teismas nenustatė, kuo konkrečiai pasireiškė J. Ž. kaltė padarius turto iššvaistymą, kokia kaltės forma padarytas nusikaltimas, nenurodė, kuo pasireiškė J. Ž. netinkamas elgesys jos žinioje esančio turto atžvilgiu, neanalizavo jos suvokimo inkriminuojamos veikos atžvilgiu, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pinigai galėjo būti iššvaistyti ar pasisavinti ir be jos (J. Ž.) žinios. Žinojimas apie trūkumą ir suinteresuotumas jį padengti nėra tapatu trūkumo padarymui, juolab iššvaistymui, todėl šios aplinkybės tėra prielaida asmens kaltei pagrįsti, o aplinkybė, kad M. M. vienas bendrovės lėšų užvaldyti negalėjo, nereiškia, kad jis tai darė su J. Ž. ar su jos žinia. Be to, teismas nurodė, kad iššvaistymas pasireiškė „tiksliai nenustatytomis sumomis bei datomis išimant pinigines lėšas iš kasos bei nepildant jokių išlaidas pateisinančių dokumentų“, todėl neaišku, kodėl jos kaltė dėl 2,3 mln. Lt iššvaistymo grindžiama fiktyviu sandoriu. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji,,fiktyvių dokumentų pagrindu paėmė likusius grynuosius pinigus iš kasos“, priešingai, nustatyta, kad bendrovės seifu (kuriame buvo pinigai) naudojosi tik M. M., kurio bendrininkavimas su ja nenustatytas. Teismas nemotyvavo, kodėl likusių grynųjų pinigų paėmimą iš kasos vertina kaip viso (2,3 mln. Lt) turto iššvaistymą, kodėl, nepagrindęs M. M. ir J. Ž. veiksmų bendrumo, daro išvadą, kad būtent J. Ž. paėmė likusius pinigus, nenurodo, kiek buvo tų likusių pinigų ir pan.

9.3. Taigi nenustatyta, kokius konkrečius veiksmus iššvaistant turtą ji (J. Ž.) atliko, jos kaltė ir veiksmų bendrumas, teismo išvados nepagrįstos išsamiai ištirtų įrodymų vertinimu, padarytos nenustačius visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir netinkamai taikė BK 2 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 184 straipsnio 2 dalies nuostatas.

10. Byla išnagrinėta pažeidžiant teisę į teisingą (sąžiningą) procesą, užtikrinančią, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, nepriklausomo ir bešališko teismo (Konstitucijos 31 straipsnis), be to, nuosprendis pagrįstas sąsajumo, leistinumo principų neatitinkančiais įrodymais (BPK 20 straipsnio 3, 4 dalys).

10.1. Teisės į teisingą (sąžiningą) procesą pažeidimas buvo užprogramuotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nagrinėti ne visus kasacinius skundus, taip pat priėmus BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkančią nutartį, kuria, naikindamas apeliacinio nuosprendžio dalį dėl J. Ž. išteisinimo už turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, tačiau nenaikindamas nuosprendžio dalies, susijusios su jos nuteisimu už apgaulingą apskaitos tvarkymą, kuri neatsiejama nuo panaikintos nuosprendžio dalies, akivaizdžiai nurodė, kad turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismo nešališkumas baudžiamajame procese tiesiogiai susijęs su jo nepriklausomumu, teisėjai turi būti laisvi nuo išankstinės nuomonės. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vykdydama privalomojo pobūdžio kasacinę nutartį, nepaisydama to, kad sprendimas byloje jau buvo priimtas jos kolegų, nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, atliko įrodymų tyrimą apsiribodama formalia specialistės apklausa (kurios išvada pirmosios instancijos teisme 2014 m. sausio 10 d. nutartimi buvo pripažinta kaip neobjektyvi ir nepatvirtinanti kaltinimo), netyrė įrodymų, nurodytų kasacinėje nutartyje (ar J. Ž., būdama bendrovės generalinė direktorė, pažeidė kokius nors jai nustatytus įgaliojimus, ar ji veikė bendrai su M. M., ar ji pritarė ir prisidėjo prie to, kad bendrovė neteko pinigų), ir tų pačių išnagrinėtų įrodymų pagrindu, kuriuo buvo priimti išteisinamieji sprendimai, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo šališkumą parodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymus nušalinti prokurorę R. Miltinytę, papildomai apklausti liudytojus J. Ž., M. A., J. K., įvertinti pateiktą teismo eksperto Š. Gintilos 2017 m. gegužės 10 d. specialisto išvadą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų dėl sandorio fiktyvumo (dokumentų klastojimo), matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies (14–18 p.), kuri iš esmės identiška panaikinto 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio turiniui (31–36 p.). Tai patvirtina, kad byla nebuvo išnagrinėta nepriklausomo ir bešališko teismo.

10.2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo akivaizdus tyrėjo S. Kaleinyko ir prokurorės R. Miltinytės šališkumas J. Ž. atžvilgiu, dėl to ne kartą buvo reikalaujama juos nušalinti, tačiau jokių realių priemonių nesiimta (nors tyrėjui S. Kaleinykui 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu buvo iškelta drausmės byla ir jis nubaustas už neteisėtus veiksmus, jis nebuvo nušalintas, dalyvavo įtariamųjų J. K., J. Ž., M. A. apklausose jiems keičiant parodymus). Iš prokurorės elgesio (iš specialistams suformuluotų užduočių, kuriose nurodyta, kad sutartis yra fiktyvi, tai lėmė specialistų išvadų neobjektyvumą; priimtų nutarimų, apeliacinio, kasacinio skundų) akivaizdu, kad ji siekė ne objektyviai ištirti nusikalstamas veikas, o siūlė teismui surasti tokią nusikalstamą veiką, kurios pagrindu galima būtų patenkinti neteisėto civilinio ieškovo interesus. Dėl prokurorės nekompetencijos ar neapsisprendimo, kokius kaltinimus pateikti, bylos nagrinėjimas tęsiasi jau beveik dešimt metų. Byla buvo grąžinta prokurorei dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo, tačiau net po 8 metų iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokurorė taip ir negalėjo pasakyti, kuo konkrečiai kaltina J. Ž.. Prokurorė tas pačias aplinkybes, priimdama sprendimus nutraukti ikiteisminius tyrimus J. K., J. Ž. ir M. A. (o S. Č., kuris nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2008 m. lapkričio 29 d. ėjo vadovo pareigas, išvis nepareikšdama įtarimų), traktavo skirtingai. Be to, prokurorė aktyviai ginė „Rubicon group“ neteisėtus interesus, tai patvirtina sprendimai dėl nuolatinio civilinių ieškovų keitimo. Taigi akivaizdu, kad prokurorė R. Miltinytė buvo šališka, suinteresuota bylos baigtimi, siekė nuteisti tik J. Ž., tas pačias aplinkybes tik jos atžvilgiu traktuodama skirtingai, tai neabejotinai rodo prokurorės piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, lygiateisiškumo principo pažeidimą (Konstitucijos 29 straipsnis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

10.3. Nuosprendis pagrįstas suinteresuotų liudytojų J. K., J. Ž., M. A. parodymais, kuriems tyrimai buvo nutraukti po to, kai jie pakeitė parodymus, taip pat I. K. ir V. T. parodymais, neįvertinus jų patikimumo, šališkomis specialistų išvadomis. Teismas, vertindamas bendrakaltinamųjų parodymus, nesilaikė teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>). Nagrinėjant bendrininkų bylą dėl tos pačios veikos, J. K., J. Ž. ir M. A., apklausiami kaip liudytojai, buvo įspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163, 235 straipsnius ir prisaikdinami, todėl laikytina, kad jie buvo verčiami duoti parodymus prieš save, taip pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Neleistinu būdu gauti duomenys, neįvertinus jų gavimo aplinkybių, panaudoti skundžiamame nuosprendyje, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismo išvada, kad šių liudytojų parodymus laikyti nepatikimais nėra pagrindo, neteisinga.

10.4. Teismai, vertindami įrodymus dėl J. Ž. kaltės klastojant dokumentus, darė klaidų dėl jų turinio, nevertino įrodymų visumos, atrinko tik kaltinančius, nenurodė motyvų, kodėl atmeta teisinančius įrodymus, išvados pagrįstos sąsajumo principo neatitinkančiais liudytojų parodymais. Teismai nemotyvavo, kodėl atmeta liudytojo S. Ž. parodymus, kad,,J. Ž. minėjo apie bendrovės plėtros galimybes Rusijoje“. Liudytojos V. Ž. parodymai, kad ji į Lietuvą nebuvo atvykusi sutarties pasirašymo dieną, nepaneigia fakto, kad sutartis buvo pasirašyta. Liudytojų I. K. ir V. V. parodymai, kad UAB „B“ finansinė padėtis buvo pakankamai sunki, prieštarauja bylos duomenims, kurie patvirtina, jog įmonė dirbo pelningai. Darytos klaidos dėl įrodymų turinio vertinant „N. B. F. P.“ ir „DnB Nord“ bankų raštus, nes į šiuos bankus dėl paskolų restruktūrizavimo kreipėsi UAB „B“ (tai patvirtina byloje esantys konkretūs bankų pasiūlymai), o ne J. Ž. ar M. M.. Be to, vertindami I. K. ir V. V. parodymus, teismai atrinko tik kaltinančius ir nepasisakė dėl teisinančių parodymų, kad „visi bendrovės dokumentai buvo tvarkingi, kad jie į „B“ valdybą buvo deleguoti ne dėl to, kad dalyvautų ūkinėje veikloje, o dėl kontrolės“. Apeliacinės instancijos teismas darė klaidų dėl liudytojų A. B., I. V., J. Č., M. E. ir kt. parodymų turinio, t. y. neįvertino šių liudytojų parodymų, kad tokia paskolų suteikimo tvarka egzistavo nuo 2007 m., kad bendrovė dengtų kreditą, todėl akivaizdu, kad sutartis su OOO „BA“ nedarė įtakos nusistovėjusiai paskolų suteikimo tvarkai. Šioje byloje nebuvo įvertinti ir kiti reikšmingi bylos įrodymai, kurie patvirtina, kad į UAB „G“ banko sąskaitą pinigai buvo įnešami tomis pačiomis dienomis ar rytojaus dieną ir tomis pačiomis sumomis, kurios buvo nurodytos UAB „B“ kasos išlaidų orderiuose; pinigai į sąskaitą buvo įnešami ir iki 2008 m. lapkričio mėn., kai sutartis, anot teismo, dar nebuvo sudaryta. Teismų išvada, kad OOO „BA“ nagrinėjamu laikotarpiu nevykdė veiklos, nepagrįsta, padaryta neįvertinus V. Ž. parodymų ir mokesčių inspekcijos UAB „G“ patikrinimo aktų; mokesčių nemokėjimas Rusijoje su šiuo nusikaltimu nesusijęs. Taigi, teismų išvados dėl dokumentų klastojimo padarytos remiantis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų reikalavimų neatitinkančiais duomenimis, todėl negalėjo būti pripažinti įrodymais, išvados padarytos neįvertinus visų reikšmingų bylai įrodymų, neišdėstyti motyvai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl jų turinio.

11. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio 3 dalį, nes didelės žalos požymį siejo ne su šios veikos padariniais, o su veikos padarymo motyvu. Nuosprendžiuose nurodyta, kad ji suklastojo dokumentus siekdama nuslėpti kitą nusikalstamą veiką – 2,3 mln. Lt iššvaistymą, todėl didelės žalos požymis siejamas su pasisavinta pinigų suma. Teismai nenustatė, ar klastojant dokumentus buvo padaryta žala, kokia (turtinė ar neturtinė) ir kokio dydžio, bei priežastinio ryšio tarp atsiradusios didelės žalos ir dokumentų klastojimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Nuteistosios J. Ž. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribų

13. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Todėl kasatorės J. Ž. kasacinio skundo argumentai, kuriais ji savaip vertina byloje surinktus įrodymus ir neigia jų pagrindu teismų padarytas išvadas, nenagrinėtini. Teisėjų kolegija kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

14. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės skundo argumentai, susiję su tyrėjo S. Kaleinyko šališkumu, taip pat nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo sprendžia prokuroras (BPK 60 straipsnio 4 dalis). Taigi ir šie kasacinio skundo teiginiai paliktini nenagrinėti, atkreipiant dėmesį į tai, kad dėl kasatorės pareiškimų (skundų), kuriais ši ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, siekė nušalinti tyrėją S. Kaleinyką, yra priimtas prokuroro 2010 m. gegužės 12 d. nutarimas.

15. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji J. Ž. (kiti apeliantai – taip pat) savo apeliaciniame skunde nekėlė tyrėjo S. Kaleinyko šališkumo klausimo ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Taigi ir dėl šios priežasties aptariamas kasacinio skundo argumentas nebūtų nagrinėtinas.

Dėl BPK 256 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies

16. Kasaciniame skunde nuteistoji J. Ž. nurodo, kad jai taip ir nebuvo aišku, kuo ji kaltinama epizode dėl 2,3 mln. Lt; skundžiamu apeliacinės instancijos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu ji nuteista už iššvaistymą (BK 184 straipsnio 2 dalis), nors byla teismui buvo atiduota kaltinant ją pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (pasisavinimas); iš prokurorės apeliacinio skundo buvo galima suprasti, kad ji prašė nuteisti ją jei ne už pasisavinimą, tai už iššvaistymą, nurodydama naujas faktines aplinkybes, kad dalis bendrovės turto galėjo būti užvaldyta prisidengiant fiktyviu sandoriu, tačiau konkretus kaltinimas suformuluotas ir įteiktas jai nebuvo. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 256 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus, suvaržiusius jos teisę į gynybą, t. y. teisę žinoti, kuo yra kaltinama, ir gauti kaltinimo nuorašą, teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), teisę į teisingą teismą.

17. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016).

18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-112-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-112-697/2016">2K-112-697/2016</a>, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-7-304-976/2016). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).

19. Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. spalio 24 d. kaltinamuoju aktu J. Ž. buvo kaltinama tuo, jog iššvaistė 2,3 mln. Lt (BK 184 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2014 m. sausio 10 d. nutartimi perdavė bylą prokurorui trūkumams pašalinti (BPK 254 straipsnio 3 dalis). 2014 m. liepos 25 d. kaltinamuoju aktu J. Ž. buvo kaltinama tuo, kad 2,3 mln. Lt pasisavino (BK 183 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pripažinti J. Ž. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams, atmetė. Kasacinės instancijos teismui šią bylos dalį grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas skundžiamu 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu J. Ž. nuteisė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl 2,3 mln. Lt iššvaistymo.

21. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>).

22. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo išteisinta, pripažindamas kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir už tai nuteisdamas, pažymėjo, kad pagal pirminį kaltinimą J. Ž. buvo kaltinama iššvaisčiusi jai patikėtą didelės vertės UAB „B“ turtą, todėl pripažintos įrodytomis J. Ž. nusikalstamos veikos aplinkybės kaltinimo ribų ir nuteistosios teisės į gynybą nepažeidžia. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta, tačiau keičiant kaltinime nurodytos J. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimą nebuvo laikomasi BPK 256 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatytos tvarkos.

23. Pagal BPK 256 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 2 dalį teismas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams; pagal BPK 256 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 3 dalį tokiu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas kaltinime nurodytos J. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimą, šių reikalavimų neįvykdė, taigi pažeidė BPK 256 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 2, 3 dalyse numatytus reikalavimus.

24. Pagrindas keisti arba naikinti teismo sprendimą yra esminis BPK pažeidimas. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). J. Ž. kasaciniame skunde nurodo, kad, keičiant kaltinimą, buvo suvaržyta jos teisė į gynybą, t. y. teisė žinoti, kuo yra kaltinama, ir gauti kaltinimo nuorašą, teisė pasirengti gynybai. Sprendžiant, ar keičiant J. Ž. veikos kvalifikavimą iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį buvo suvaržyta J. Ž. teisė į gynybą, pažymėtina, kad BK 183 straipsnyje ir BK 184 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys skiriasi tik vienu požymiu: pagal BK 183 straipsnį baudžiamas tas, kas pasisavino svetimą turtą, pagal BK 183 straipsnį – tas, kas iššvaistė svetimą turtą. Turto pasisavinimas yra neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pavertimas savo turtu taip padarant žalos turto savininkui arba teisėtam valdytojui; turto iššvaistymas – kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Taigi tiek turto pasisavinimo, tiek jo iššvaistymo atveju turto savininkas netenka turimo turto ir dėl kaltininko veiksmų patiria turtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajame akte ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos tokios pačios J. Ž. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai), t. y. kad J. Ž., nepildydama išlaidas pateisinančių dokumentų, įvairiomis sumomis bei datomis paėmė iš UAB „B“ kasos 2 300 000 Lt. Kaltinamajame akte ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje skirtingai įvertinti J. Ž. veiksmai po to, kai pinigai buvo paimti iš kasos: kaltinamajame akte nurodoma, kad J. Ž. svetimus pinigus pasisavino (pavertė savo turtu), nuosprendyje – kad iššvaistė (perleido). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje J. Ž. veika buvo kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, nei kad buvo kvalifikuota kaltinamajame akte.

25. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat J. Ž. gynybinę poziciją, iš dalies dėstomą ir kasaciniame skunde, kad UAB „B“ pinigų ji nepasisavino, kad dokumentai nebuvo klastojami, sutartys ir aktai patvirtina tikrai buvusius įvykius, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodytos sumos tikrai buvo išmokėtos OOO „BA“ už realiai atliktus darbus, darytina išvada, kad BPK 256 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 2, 3 dalyse numatytų reikalavimų pažeidimas apeliacinės instancijos teisme nesuvaržė J. Ž. teisės į gynybą, nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

26. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde, be prašymo nuteisti J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, buvo išdėstęs ir argumentus, kuriais teismo prašė įvertinti tai, ar J. Ž. nepadarė veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje (27 t., b. l. 49–61). Taigi, prokuroras apeliaciniame skunde išdėstė savo poziciją taip pat ir dėl galimo kaltinimo keitimo. J. Ž. žinojo apeliacinio skundo turinį (jai buvo išsiųsta apeliacinio skundo kopija, be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje kolegijos pirmininkas, be kita ko, išdėstė ir apeliacinio skundo motyvus), todėl J. Ž. veikos – UAB „B“ 2 300 000 Lt paėmimo iš kasos – perkvalifikavimas iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį nebuvo jai visiškai netikėtas.

27. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės intancijos teismas esminių BPK 255, 266 straipsnių reikalavimų pažeidimų nepadarė, o baudžiamasis procesas kaip visuma buvo teisingas.

Dėl prokurorės šališkumo

28. Kasaciniame skunde nuteistoji J. Ž. teigia, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė R. Miltinytė buvo šališka. Kasatorės įsitikinimu, prokurorė buvo suinteresuota bylos baigtimi ir siekė nuteisti tik J. Ž.. Dėl prokurorės nekompetencijos ar neapsisprendimo dėl teikiamų kaltinimų bylos nagrinėjimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį; anot kasatorės, net ir po aštuonerių metų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokurorė taip ir negalėjo pasakyti, kuo konkrečiai kaltina J. Ž..

29. BPK įtvirtintas nušalinimo institutas tiek įtariamajam, tiek kaltinamajam, tiek ir kitiems proceso dalyviams leidžia, be kita ko, pareikšti nušalinimą ir prokurorui (BPK 57 straipsnio 1, 2 dalys). Prokuroro nušalinimo pagrindai nustatyti BPK 58 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio nuostatas prokuroras negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų aplinkybių, taip pat nėra ir kitokių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusios prokurorės R. Miltinytės šališkumo (BPK 57 straipsnio 2 dalis).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro nešališkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo procesines funkcijas ir jam keliamus reikalavimus. Prokuroras yra baudžiamojo proceso dalyvis, palaikantis valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, t. y. įrodinėjantis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas (BPK 42 straipsnis). Taigi bylos duomenimis pakankamai pagrįstas jo įsitikinimas, kad kaltinamasis yra kaltas, ir pastangos įrodyti kaltinimą savaime negali būti pagrindas konstatuoti prokuroro šališkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162-303/2017">2K-162-303/2017</a>). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontroliavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra konstitucinės prokuroro funkcijos baudžiamajame procese, ir jų atlikimas, jei nėra kitų konkrečių šališkumą pagrindžiančių duomenų, negali būti laikomas pagrindu jį nušalinti (Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, vien kasatorės manymas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas netinkamai ar kad jos netenkino prokurorės priimti procesiniai sprendimai, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo trukmė ir pan., nėra pakankamas pagrindas teigti, jog valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė yra šališka. Suabejojusi prokurorės veiksmų ar procesinių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu, kasatorė turėjo teisę BPK nustatyta tvarka juos skųsti aukštesniajam prokurorui, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir, kaip matyti iš bylos duomenų, šia teise kasatorė aktyviai naudojosi. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustato bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtais ir patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetą. Todėl vien tai, kad asmuo kaltinamas dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo, dėl vienų yra nuteisiamas, o dėl kitų išteisinamas, ar kad kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, nuteisiamas pagal kitą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti prokuroro šališkumą.

Dėl kitų BPK reikalavimų laikymosi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

32. Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1, 2 punktų, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus; taip pat kad skundžiamas teismo nuosprendis pagrįstas sąsajumo, leistinumo principų neatitinkančiais įrodymais (BPK 20 straipsnio 3, 4 dalys). Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

33. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015 ir kt.).

35. Bylos medžiaga ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Teismas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustatė, remdamasis šioje byloje ištirtais ir patikrintais įrodymais (liudytojų A. B., J. Č., V. S., M. E., G. S., I. V., I. K., V. V., I. K., V. T., J. K., J. Ž., M. A. ir kt. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais), vertindamas jų visetą; bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (t. y. nuteistosios J. Ž. apeliaciniame skunde dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo, prokuroro – dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį), baigiamajame akte (nuosprendyje) išsamiai atsakė į esminius apeliantų argumentus, tinkamai laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2, 4 dalių reikalavimų dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir būtinumo argumentuoti šio teismo išvadas. Iš naujo įvertinęs ištirtus ir patikrintus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl J. Ž. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, taip pat nurodydamas motyvus, kuriais vadovaudamasis panaikino pagal prokuroro apeliacinį skundą skundžiamo nuosprendžio dalį dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo J. Ž. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

36. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo remtis buvusių bendrakaltinamųjų J. K., J. Ž. ir M. A., apklaustų kaip liudytojų, parodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), nes jų parodymai, anot J. Ž., buvo gauti pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį, BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą tvarką. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Tačiau BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-257-788/2017 ir kt.). Apie tokių liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę teismas sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

37. Bylos duomenimis, liudytojams J. K., J. Ž. ir M. A. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis (atitinkamai 2012 m. spalio 4 d., 2012 m. balandžio 24 d., 2012 m. balandžio 5 d.) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Vadinasi, šiems asmenims duodant parodymus teisme dėl su jais susijusių nusikalstamų veikų, jų baudžiamosios atsakomybės klausimas nagrinėjamoje byloje buvo galutinai išspręstas. Dėl to šių liudytojų parodymų davimas teisme apie kitų asmenų, taip pat ir J. Ž., galimai padarytas nusikalstamas veikas nereiškia vertimo duoti parodymus prieš save ir nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatos.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl liudytojų J. K., J. Ž. ir M. A. parodymų patikimumo buvo iškeltas ir nuteistosios J. Ž. apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą išsamiai išnagrinėjo ir prieš tai minėtų liudytojų parodymų patikimumą dar kartą įvertino. Teismas konstatavo, kad šie liudytojai nusprendę tyrimui sakyti tiesą, vėliau viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka tiek tarpusavyje, tiek ir kitus surinktus bei ištirtus bylos įrodymus, taip pat ir gautus vykdant teisinės pagalbos prašymą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, jog liudytojų J. K., J. Ž. ir M. A. parodymai įrodymais byloje pripažinti ir įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus.

39. Kartu teisėjų kolegija sutinka su kasatorės nurodytais tam tikrais proceso pažeidimais, padarytais surašant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (dėl motyvacijos stokos, atsakant į kai kuriuos apeliantų argumentus, tam tikrų netikslumų ir pan.), tačiau nustatytų pažeidimų vien dėl jų formalaus pobūdžio teisėjų kolegija nevertina kaip esminių, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies taikymo

40. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas J. Ž. pripažino kalta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės (2 300 000 Lt) UAB „B“ turto iššvaistymo. Pagal BK 184 straipsnio prasmę, turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar buvusio jo žinioje turto neteisėtas ir neatlygintinis perleidimas kitiems asmenims. Ši nusikalstama veika, be kita ko, gali pasireikšti ir tuo, kad kaltininkas jam patikėtus ar buvusius jo žinioje bendrovės pinigus iššvaisto, maskuodamas tai fiktyviu sandoriu. Remiantis liudytojų parodymais bei rašytine medžiaga nustatyta, kad bendrovės generalinė direktorė ir akcininkė J. Ž., veikdama kartu su kitu bendrovės akcininku ir valdybos pirmininku (šio asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), sudarė fiktyvų sandorį dėl paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo su Rusijos Federacijoje, Kaliningrade, registruota įmone OOO „BA“ tam, kad pateisintų didelės vertės (2 300 000 Lt) svetimo – UAB „B“ – turto iššvaistymą, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d. iš įmonės kasos, kur nurodytu laikotarpiu buvo sukaupta 2 318 519,14 Lt (pinigai įnešti pagal paskolos sutartis ir kasos pajamų orderius iš antrinių (dukterinių) įmonių – UAB „A“, UAB „N“, UAB „V“, taip pat A. M.), tyrimo nenustatytomis sumomis bei datomis, be išlaidas pateisinamų dokumentų iš bendrovės kasos išimant pinigines lėšas, iššvaistė 2 300 000 Lt, šiuos veiksmus pridengdama prieš tai minėtu fiktyviu sandoriu. Pagal tikrus suklastotus dokumentus – kasos išlaidų orderius (kurie kartu su fiktyvia 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi dėl paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo, joje nurodytų darbų 2008 m. gruodžio 14 d. perdavimo–priėmimo aktu ir sąskaita faktūra Nr. 1 buvo įtraukti į bendrovės „B“ buhalterinę apskaitą) laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d iki 2009 m. sausio 5 d. iš bendrovės kasos tariamai išlaidavo 2 300 000 Lt kaip išmokėtus Rusijos Federacijoje, Kaliningrade, registruotos įmonės OOO „BA“ įgaliotiems asmenims J. Ž. ir M. A. už darbą, kuris, kaip nustatyta byloje, nebuvo atliktas. Pagal teismų praktiką, tokie įmonės vadovo ar kito administracijos atstovo veiksmai, kai iš bendrovės kasos ar sąskaitos paimami pinigai ir nėra duomenų, kad šie pinigai panaudoti įmonės reikmėms (arba pateikti suklastoti), vertinami kaip turto iššvaistymas arba pasisavinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-163/2009). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pagal fiktyvią sutartį ir tikrus suklastotus dokumentus iš bendrovės „B“ kasos buvo išlaiduoti 2 300 000 Lt, taip pat tai, kad ši pinigų suma nebuvo panaudota bendrovės reikmėms, nesant duomenų, kad šią pinigų sumą nuteistoji pavertė savo turtu, padarė išvadą, jog J. Ž. jai patikėtą bendrovės turtą iššvaistė, ir tai, sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. kasatorė suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai švaisto jai, kaip bendrovės vadovei (generalinei direktorei), patikėtą bei jos žinioje esantį turtą, pažeisdama tuo turto savininkės – UAB „B“ – interesus, daro jai turtinę žalą, ir numatytų padarinių norėjo. J. Ž., kaip generalinė direktorė, žinodama apie didelį pinigų (900 000 Lt) trūkumą bendrovėje, nebuvo rūpestinga ir apdairi, nesiėmė jokių teisinių priemonių kaltiems (-am) dėl to nustatyti; priešingai, klastodama dokumentus – pasirašydama su Rusijos Federacijoje, Kaliningrade, registruota įmone OOO „BA“ fiktyvią sutartį dėl paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo, kasos išlaidos orderius, taip pat ir atgaline data, neva atlikto darbo perdavimo–priėmimo aktą, sąskaitą faktūrą ir šiuos dokumentus įtraukdama į buhalterinę apskaitą, savo veiksmais pritarė bendrovės akcininko ir valdybos pirmininko (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), kurio žinioje buvo bendrovės seifas su didelėmis pinigų sumomis, veiksmams. Pavyzdžiui, M. M. per savo pažįstamą J. Ž. gavus įmonės OOO „BA“ fiktyvius dokumentus, kuriais buvo siekiama ne tik padengti UAB „B“ iki 2008 m. lapkričio 25 d. jau atsiradusį trūkumą (900 000 Lt), bet ir šių dokumentų pagrindu, pagal J. Ž. pasirašytus žinomai suklastotus kasos išlaidų orderius, iš bendrovės kasos realiu laiku buvo išimti ir likę pinigai, t. y. 1 400 000 Lt. Prieš tai aptartos aplinkybės paneigia ir kasatorės skundo argumentus, neva jos bendrininkavimas su M. M. nenustatytas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo argumentui, jog asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, be bendrų su J. Ž. nusikalstamų veiksmų, iššvaistyti tokią didelę bendrovės lėšų sumą vienas, nebūtų galėjęs. Klastoti kasos išlaidų orderius konkrečiomis datomis, dėl konkrečios sumos galima tik žinant realią situaciją apie seife esančius pinigus viena ar kita data. Ir šiuo atveju nėra svarbu, kurioje nusikalstamos veikos stadijoje buvo susitarta (iš anksto ar nusikalstamos veikos darymo metu) kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtą nusikaltimą, nes bendrininkavimas galimas visose nusikalstamos veikos stadijose; taip pat nėra svarbu, kaip (žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais) buvo tarpusavyje susitarta atlikti bendrus nusikalstamus veiksmus. Svarbu tai, kad bendrovės pinigai buvo iššvaistyti dėl bendrų J. Ž. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, veiksmų.

41. Taip pat kasatorė skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio 3 dalį, nes didelės žalos požymį susiejo ne su šios veikos padariniais, o su veikos padarymo motyvu. Nuteistosios manymu, teismai nenustatė, ar didelė žala buvo padaryta klastojant dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. Turtinės žalos dydis paprastai yra siejamas su konkrečiu piniginiu nominalu ir laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi; kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-746/2015">2K-107-746/2015</a>, 2K-7-47-895/2015). Kitais atvejais žala pripažįstama didele, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, padaroma kitokio pobūdžio fizinė ar moralinio pobūdžio žala, tokiais atvejais yra remiamasi kitokiais vertinamaisiais kriterijais. Teisėjų kolegijos manymu, kasatorės skunde nepagrįstai teigiama, kad UAB „B“ padaryta žala suklastojus prieš tai aptartus dokumentus negali būti pripažinta didele, nes ji siejama ne su šios veikos padariniais, o su jos padarymo motyvu – siekimu nuslėpti 2 300 000 Lt iššvaistymą. Byloje nustatyta, kad panaudojant J. Ž. suklastotus dokumentus (fiktyvią sutartį dėl paslaugų teikimo, kasos išlaidų orderius ir kt.) buvo ne tik paslėptas jau nustatytas 900 000 Lt trūkumas, bet ir realiu laiku išimti iš bendrovės kasos dar 1 400 000 Lt. Dėl šių veiksmų, kaip pagrįstai nustatė teismai, UAB „B“ buvo padaryta 2 300 000 Lt dydžio žala, ir tai, atsižvelgiant į piniginę vertę, objektyviai patvirtina, kad šiai bendrovei padaryta žala yra didelė.

Dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo

42. Kasaciniame skunde nuteistoji J. Ž. teigia, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas taip pat buvo šališkas. Kasatorė apeliacinės instancijos teismo šališkumą sieja su neva neišsamiu įrodymų ištyrimu, netinkamu jų vertinimu ir dėl to padarytomis neteisingomis išvadomis dėl nuteistosios J. Ž. kaltės; taip pat su tuo, kad šis teismas atmetė prašymus nušalinti prokurorę R. Miltinytę, papildomai apklausti liudytojus J. Ž., M. A., J. K., įvertinti pateiktą teismo eksperto Š. Gintilos 2017 m. gegužės 10 d. specialisto išvadą ir kad teisėjų kolegija, nepaisydama, jog sprendimą byloje jau buvo priėmę jos kolegos, nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino.

43. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-137/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-137/2008">2K-7-137/2008</a>). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-425/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-425/2012">2K-425/2012</a>, 2K-486/2014, 2K-162-697/2016 ir kt.).

44. Nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas (-ai), negalėjęs (-ę) dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, 2 dalyje nurodytų priežasčių, taip pat ir BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis aplinkybėmis, jei jos kelia pagrįstų abejonių teisėjų nešališkumu.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo subjektyviai šališkas; tokių argumentų nenurodo ir kasatorė.

46. Minėta, kad procesiniai pažeidimai patys savaime nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, nors bylos medžiaga ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad šis teismas, tirdamas bylos įrodymus, juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nustatė remdamasis išsamiai ištirtais ir patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015). Taigi vien kasatorių nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties ar dėl to, kad įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios išvados, nei to norėtųsi kasatorei, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties, išnagrinėtas pirmąja instancija apygardos teisme, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas (BPK 311 straipsnio 1, 3 dalys). Šią bylą pirmąja instancija išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, todėl byla apeliacine tvarka, pagal BPK 311 straipsnio 3 dalies nuostatą, galėjo būti nagrinėjama tik Lietuvos apeliaciniame teisme. Bylai nagrinėti apeliacine tvarka buvo paskirta trijų teisėjų kolegija pagal BPK 320 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių paskirta trijų teisėjų kolegija ar konkretus teisėjas nebūtų galėję dalyvauti procese nagrinėjant tą pačią bylą apeliacine tvarka, nenustatyta. Todėl kasatorės priekaištas, kad teisėjų kolegija, nepaisydama, jog sprendimą šioje byloje jau buvo priėmę jos kolegos, nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, niekuo nepagrįstas.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo konstatuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų šališkumą ar daryti išvadą dėl nešališkumo principo pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme subjektyviuoju ar objektyviuoju aspektais.

Dėl BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi

49. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tais atvejais, kai kasacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla nagrinėjama bendra tvarka, o kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą (BPK 386 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

50. Kasacinės instancijos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas prokurorės apeliacinis skundas dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pakeistas pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl naujos bausmės paskyrimo ir bausmių subendrinimo, ši bylos dalis buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Minėta nutartimi teisėjų kolegija nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, įrodymus vertino neišsamiai, nevertino jų visumos, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į tai, kad kaltinimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, kaip ir juos liečiantys duomenys, yra susiję, buvo panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka ir nuosprendžio dalis dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs nurodytus pažeidimus, yra savarankiškas spręsti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar tinkamai J. Ž. pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

51. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, taip pat nuteistosios J. Ž. apeliacinio skundo dalį dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo, išklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl įrodymų tyrimo atlikimo, atliko įrodymų tyrimą, t. y. prie bylos pridėjo teiktus, taip pat teismo pareikalautus dokumentus, apklausė specialistę L. N., atlikusią UAB „B“ ūkinės finansinės veikos tyrimą (specialisto išvada Nr. 5-1/75), išklausė nuteistosios J. Ž., gautus įrodymus įvertino ne tik atskirai, bet ir kaip visumą kartu su pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir, remdamasis jų visetu, darė savo išvadas. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat kad nebuvo savarankiškas spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar tinkamai J. Ž. pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, tenkinti kasatorės kasacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios J. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Pranas Kuconis

Audronė Kartanienė