D. Š. pagal ANK 119 str.

Administracinių nusižengimų byla Nr. 2AT-40-489/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01350-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal nukentėjusiojo D. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą V. Č., L. K. ir S. S. administracinių nusižengimų bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

V. Č., L. K. ir S. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pripažinti padarę administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, administracinės nuobaudos jiems nepaskirtos.

V. Č. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad UAB „A“ akcininkui D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio nuostatomis, 2017 m. birželio 2 d. UAB „A“ pateikus rašytinį prašymą dėl dokumentų suteikimo, prašant jam pateikti tinkamai patvirtintas nurodomų dokumentų kopijas (išrašus): išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos, 2017 m. gegužės 31 d. vykusio UAB „A“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas, bendrovė per įstatyme numatytą septynių dienų terminą į šį D. Š. prašymą nereagavo, prašomų dokumentų nesuteikė, neinformavo, kur ir kada jis gali susipažinti su šiais dokumentais.

L. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad UAB „B“ akcininkui D. Š., vadovaujantis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio nuostatomis, UAB „B“ pateikus rašytinį prašymą dėl dokumentų suteikimo, prašant jam pateikti tinkamai patvirtintas nurodomų dokumentų kopijas (išrašus): išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos, 2017 m. gegužės 31 d. vykusio UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas, bendrovė per įstatyme numatytą septynių dienų terminą į šį D. Š. prašymą nereagavo, prašomų dokumentų nesuteikė, neinformavo, kur ir kada jis gali susipažinti su šiais dokumentais.

S. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad būdamas UAB „A“ ir UAB „B“ teisininkas, D. Š. 2017 m. gegužės 31 d. atvykus į pakartotinai šaukiamus UAB „A“ ir UAB „B“ visuotinius akcininkų susirinkimus (duomenys neskelbtini), jam prisistatė kaip turintis bendrovių įgaliojimus vesti susirinkimus ir atstovauti bendrovėms, tačiau atsisakė pateikti tokius įgaliojimus patvirtinančius dokumentus. D. Š. paaiškinus, kad jis, kaip bendrovių akcininkas, atvyko į šaukiamus akcininkų visuotinius susirinkimus, S. S., žinodamas, kad D. Š. yra bendrovių akcininkas, nepagrįstai reikalavo pateikti dokumentus, kurie buvo pateikti ar yra bendrovėse, o D. Š. jų nepateikus, bet pateikus kitus dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra bendrovių akcininkas, neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia, sukliudė, neleido D. Š. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti susirinkimuose keliamais klausimais ir įgyvendinti neturtines akcininko teises. Taip tyčia pažeidė D. Š., kaip bendrovių akcininko, teises ir teisėtus interesus.

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi nukentėjusiojo D. Š. apeliacinis skundas atmestas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. kovo 8 d. nutartimi priimtas nukentėjusiojo D. Š. prašymas ir administracinių nusižengimų byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinių nusižengimų bylą teisiniai argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį ir pripažinus V. Č., L. K. ir S. S. padariusiais administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje, paskirti jiems šio straipsnio sankcijoje numatytas administracines nuobaudas arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašyme nurodo:

Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 119 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio ir kt. nuostatas, reglamentuojančias akcininko statusą, teises ir jų įgyvendinimą. ANK 119 straipsnis, taip pat ABĮ 14 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnis gina akcininkų teisę nekliudomai dalyvauti akcininkų susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrovės veiklą, balsuoti turimų akcijų suteikiamais balsais bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir kt. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą taikyti pakanka tik įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė ABĮ numatytų pareigų, susijusių su akcininko neturtinių teisių įgyvendinimu, arba tokias teises suvaržė ar pažeidė. Priešingai nei konstatavo bylą nagrinėję teismai, šios veikos kvalifikavimas, kaltų asmenų nubaudimas siejamas ne su inkriminuotos veikos padaryta žala, sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, bet su kaltininkų padarytais pažeidimais, akcininko teisių pažeidimu ir suvaržymu, kas suponuoja neigiamų pasekmių akcininkui kilimą. Teismai netinkamai aiškindami ir taikydami minėtas įstatymo nuostatas padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl veikos formalumo bei neigiamų pasekmių tariamo nebuvimo, sumenkino pareiškėjo, kaip įmonių akcininko, statusą ir teises bei faktiškai įteisino formalaus akcininko statusą, kuris leidžia akcininkui gauti įmonės informaciją (dokumentus), dividendus, įgyvendinti kitas akcininko teises, bet neleidžia dalyvauti valdant įmonę, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir juose balsuoti. Tokia teismų pozicija prieštarauja ABĮ, kuriame nėra numatytas akcininko formalus statusas, o akcininkai nėra skirstomi į formalius ir neformalius, nuostatoms. Pagal ABĮ įmonės akcininkas, kurio vardu įmonėje buvo atidaryta vertybinių popierių sąskaita, įgyja visas turtines ir neturtines akcininko teises, numatytas ABĮ 14–16 straipsniuose; akcininko turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų numatytais atvejais. Teismai nenurodė jokio teisinio pagrindo riboti pareiškėjo, kaip įmonių akcininko, teises. Pareiškėjo teisių pažeidimai yra susiję tiek su jo teise gauti informaciją apie įmonės finansinę būklę, priimamus sprendimus, susijusius su įmonės veikla, žinoti ir įvertinti turimų akcijų vertę, žinoti, ar įmonėje nėra priimami dirbtiniai sprendimai, kurie gali turėti įtakos jo teisių įgyvendinimui, taip pat pasisakyti, pateikti pastabas ar pasiūlymus susirinkimo metu, dėl to balsuoti ir kt. Tuo tarpu teismai, teigdami, kad pareiškėjo teisių ribojimai nesukėlė jam neigiamų teisinių pasekmių, nes jam priklauso tik nedidelė akcijų dalis, kad jokios sprendimo teisės jis neturi ir valdant įmonę realiai nedalyvauja, įteisino įmonės smulkiojo akcininko teisių ir interesų sumenkinimą, jų nekliudomo įgyvendinimo ignoravimą bei tariamai „teisėtą“ akcininko neturtinių teisių pažeidimą. Tai neatitinka teisingumo, protingumo, teisėtumo kriterijų ir paneigia ABĮ 16 straipsnyje numatytas smulkiojo įmonės akcininko neturtines teises, jų veiksmingą įgyvendinimą ir gynybą. Be to, pripažindami, kad pareiškėjui pavėluotai perduoti jo prašomi dokumentai jam nesukėlė jokių teisinių pasekmių, teismai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui nebuvo pateikti visi prašomi dokumentai, neanalizavo jų turinio ir visiškai nepagrįstai sutapatino akcininko galimybę gauti įmonių finansinės atskaitomybės dokumentus iš VĮ Registrų centro su įmonės, jos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų pareiga išduoti akcininko prašomus dokumentus ABĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims neskyrė administracinių nuobaudų. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos sušvelninimo ar jos netaikymo, yra ne kartą pažymėta, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Šioje byloje teismai tokių išskirtinių aplinkybių nenustatė, skundžiamuose sprendimuose nenurodė ir sprendimo neskirti V. Č., L. K. ir S. S. administracinių nuobaudų nemotyvavo. V. Č., L. K. ir S. S. nepripažino padarę administracinius nusižengimus, nesigailėjo dėl savo veiksmų, priešingai – klaidino teismą ir dėstė aplinkybes, priešingas byloje surinktiems įrodymams, be to, toliau pažeidinėjo pareiškėjo, kaip akcininko, teises ir teisėtus interesus, o byloje nėra duomenų, kad jiems skirtinos nuobaudos būtų aiškiai neteisingos ar neproporcingos, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai). Teismai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjo teisių pažeidimas yra sistemingas ir tęsiasi ilgą laiką, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų elgesys peržengė pavojingumo ribą ir turi būti užkardomas taikant ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, nes švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis to padaryti nėra galimybės. Be to, pareiškėjo kreipimąsi į teismą administracinio nusižengimo teisenos tvarka teismai nepagrįstai siejo su tariamais komerciniais bei konkurenciniais įmonių interesais.

Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ANK 569 straipsnis), nes įrodymus vertino netinkamai, išimtinai remdamiesi deklaratyviais patrauktų administracinėn atsakomybėn asmenų aiškinimais, visiškai nevertindami kitų objektyvių rašytinių bylos įrodymų ir dėl jų nepasisakydami. Priešingai nei nurodė teismai, administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų iškelta versija dėl tariamo nesumokėjimo už perleistas akcijas yra ne abejonė, o tikrovės ir faktinių duomenų neatitinkantis prasimanymas, siekiant pateisinti savo neteisėtą elgesį – sistemingą pareiškėjo, kaip įmonių akcininko, teisių pažeidimą, ir neteisėtai užvaldyti jo turimas akcijas. Teismai ignoravo tai, kad nuo 2001 metų kovo mėnesio pareiškėjo vardu UAB „A“ buvo atidaryta vertybinių popierių sąskaita; nuo to laiko jis aktyviai įgyvendino savo, kaip įmonės akcininko, teises, dalyvavo akcininkų susirinkimuose, balsavo akcininkams priimant sprendimus; 2003 metais jo turimų akcijų kiekis buvo padidintas įmonės naujai išleistomis akcijomis; jis dalyvavo reorganizuojant įmonę bei proporcingai turėtų akcijų kiekiui įgijo UAB „B“ akcijų; jam, kaip įmonių akcininkui, buvo mokami dividendai. Visi sprendimai buvo priimami tiesiogiai dalyvaujant pagrindiniam įmonių akcininkui ir vadovui V. Č., kuris patvirtino, kad pareiškėjas yra įmonių akcininkas, 2010 metais teikdamas informaciją VĮ Registrų centrui, taip pat teisme. Šios aplinkybės paneigia V. Č. nelogiškus aiškinimus, kad pareiškėjas už prieš daugiau nei 16 metų perleistas akcijas neatsiskaitė. Be to, V. Č. jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo, kaip įmonių akcininko, statusą, nepateikė ir iki šiol nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl neva neapmokėtų akcijų, neinicijavęs dėl to jokių teisminių procesų.

Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, nes pasisakė dėl civilinio teisinio pobūdžio klausimo, susijusio su atsiskaitymu su V. Č. už jo pareiškėjui perleistas įmonės akcijas, kuris nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, t. y. pasisakė dėl prievolių, kylančių iš akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, vykdymo, kas nėra šios administracinių nusižengimų bylos nagrinėjimo dalykas, ir tokie reikalavimai šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti reiškiami.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepatikrino priimto nutarimo administracinių nusižengimų byloje teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai neišnagrinėjo nukentėjusiojo apeliacinio skundo, taip pažeidė ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo D. Š. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymo

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį V. Č. ir L. K. patraukti už tai, kad, būdami uždarųjų akcinių bendrovių „A“ ir „B“ direktoriai, šių bendrovių akcininkui D. Š. per įstatyme numatytą septynių dienų terminą nepateikė jo prašomų dokumentų (išrašų iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos UAB „A“ ir UAB „B“, 2017 m. gegužės 31 d. vykusių šių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvadų bei metinių pranešimų (veiklos ataskaitų) kopijų) ir neinformavo, kur ir kada jis gali susipažinti su šiais dokumentais, o S. S. – už tai, kad, būdamas UAB „A“ ir UAB „B“ teisininkas, D. Š. kliudė dalyvauti šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti juose keliamais klausimais ir taip įgyvendinti neturtines akcininko teises. Taigi, pagal veikos aprašymą V. Č., L. K. ir S. S. administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė šioje normoje nurodytais alternatyviais veiksmais – įstatyme nustatytos informacijos bendrovių akcininkui nepateikimu ir kliudymu jam dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Akcinių bendrovių įstatyme.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį (2013 m. liepos 2 d. redakcija), akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.

ABĮ 16 straipsnyje numatytos neturtinės akcininkų teisės, iš jų teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Pagal ABĮ 21 straipsnio 1 dalį visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje – susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę) bendrovės akcininkai, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti.

Byloje teismai nustatė, kad D. Š. yra UAB „A“ ir UAB „B“ akcininkas, kad jo, kaip minėtų bendrovių akcininko, statusą yra pripažinę ir civilines bylas nagrinėję teismai, todėl jis turi teisę gauti iš UAB „A“, UAB „B“ bendrovių ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo 2017 m. birželio 2 d. pateikdamas UAB „A“ ir UAB „B“ rašytinius prašymus dėl dokumentų suteikimo, tačiau prašomi dokumentai buvo pateikti nesilaikant ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto septynių dienų termino ir ne tam asmeniui, t. y. ne D. Š., o antstoliui. Tokį dokumentų įteikimą teismai laikė netinkamu ABĮ 18 straipsnio 1 dalies prasme ir pripažino V. Č. ir L. K. padariusiais ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau šį nusižengimą teismai laikė formaliu, nes D. Š. nepatyrė jokių realių neigiamų padarinių, be to, kaip nustatyta, arba dalį prašomų dokumentų ir informacijos jis jau turėjo dar iki prašymų bendrovėms pateikimo, arba tokią informaciją, kuri yra vieša, galėjo gauti pateikęs elektroninę užklausą VĮ Registrų centrui. Teismai taip pat nustatė, kad D. Š. nepateikė jokių atsiskaitymą už jo turimas bendrovių akcijas patvirtinančių dokumentų, kad civilinio proceso tvarka šis klausimas taip pat nebuvo sprendžiamas, ir visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų naudai. Dėl to S. S. veiksmus neleidžiant D. Š. dalyvauti 2017 m. gegužės 31 d. pakartotiniuose UAB „A“ ir UAB „B“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose teismai pripažino tik formaliai atitinkančiais ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, realiai nesukėlusiais D. Š. jokių teisiškai reikšmingų padarinių.

Kaip matyti iš prašymo atnaujinti administracinių nusižengimų bylą turinio, pareiškėjas jame klausimo dėl V. Č., L. K., S. S. veikų kvalifikavimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nekelia ir jų pripažinimo padarius šiame straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus neginčija. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus nutarimą ir nutartį, taip pat pritaria teismų išvadoms, kad V. Č., L. K., S. S. veikos atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymius, o jų kaltumas padarius šiuos administracinius nusižengimus įrodytas byloje surinktais ir išsamiai išnagrinėtais įrodymais.

Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad abiejų instancijų teismai ANK 119 straipsnio 1 dalį aiškino ir taikė netinkamai, nes nors šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, V. Č., L. K., S. S. veikos kvalifikavimą bei atsakomybės jiems taikymą teismai siejo ne su pažeidimų faktu, bet su jų padaryta žala ir sukeltomis neigiamomis pasekmėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas apie veikos pavojingumo nustatymą formaliosiose sudėtyse nurodyta, kad pareiškiant įtarimus, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis, kurį nustatant esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis; kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-421/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-421/2007">2K-421/2007</a>). Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017. Taigi, ir nagrinėjamu atveju, nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinas požymis, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami administracinės nuobaudos V. Č., L. K., S. S. skyrimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į veikos pavojingumą (ir padarinius), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam D. Š. bei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui – akcininko teisėms, ir tinkamai taikė įstatymą.

Pareiškėjo prašymo argumentų didžioji dalis yra susijusi su D. Š., kaip bendrovių akcininko, statuso pripažinimu, siekiu pagrįsti apmokėjimą už jo turimas bendrovių akcijas, jo teisių apimties aiškinimu, kartu nesutinkant su teismų atliktu įrodymų (administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų parodymų, rašytinių įrodymų) vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Visų pirma pažymėtina, kad ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė šią bylą nagrinėję teismai, konfliktas tarp D. Š. ir UAB „A“, UAB „B“, šių bendrovių vadovų ir kitų atsakingų asmenų yra įsisenėjęs ir abi konfliktuojančios pusės aktyviai naudojasi tarpusavio santykių aiškinimusi teisminiu būdu tiek civilinėse, tiek administracinėje ir baudžiamojoje bylose. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėjo prašyme keliami klausimai, susiję su D. Š., kaip UAB „A“ ir UAB „B“ akcininko, statusu, jo teisių apimtimi, apmokėjimu už akcijas, yra ne administracinių nusižengimų teisenos, o civilinio proceso nagrinėjo dalykas, todėl šioje nutartyje jie nenagrinėjami ir dėl jų išsamiau nepasisakoma. Tuo tarpu dėl pareiškėjo teiginių dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir padarytų klaidingų išvadų dėl faktinių aplinkybių nustatymo pažymėtina, kad iš skundžiamų nutarimo ir nutarties turinio matyti, jog teismai laikėsi ANK 569 straipsnio reikalavimų, t. y., remdamiesi įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų, teismų pripažintų įrodymais, visetu (administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų, nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais), nustatė bylai svarbias aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotą nukentėjusiojo D. Š. apeliacinį skundą, dar kartą įvertino bylos įrodymus, priimtoje nutartyje išnagrinėtais klausimais padarė motyvuotas išvadas ir ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Tai, kad teismų išvados netenkina pareiškėjo, savaime nereiškia teisės pažeidimo.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

Pareiškėjas prašyme nesutinka su teismų sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims V. Č., L. K. ir S. S. administracinių nuobaudų.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

Pažymėtina, kad teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo bei protingumo principais ir nusprendė administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims administracinių nuobaudų pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį neskirti. Darytina išvada, kad faktinės šioje byloje nagrinėjamų teisės pažeidimų aplinkybės yra tokios, kuriomis neabejotinai galima grįsti minėtų teisės principų panaudojimą. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą teismas motyvavo tuo, kad V. Č., L. K. ir S. S. padaryti nusižengimai buvo formalūs, jų veikos realių pasekmių nesukėlė ir esminės žalos D. Š., kaip akcininko, teisėms bei interesams nepadarė. Tokiai išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad sprendimas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų V. Č., L. K. ir S. S. taikymo priimtas atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, teisės pažeidimų pobūdį, veikos realių pasekmių nebuvimą, išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visas kitas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, nepadarant įstatymo taikymo klaidos, laikantis teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, ir yra pakankamai motyvuotas.

Pareiškėjas nesutikimą su žemesnės instancijos teismų išvada, kad V. Č., L. K. ir S. S. nusižengimai buvo formalūs ir nukentėjusiajam nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, iš esmės argumentuoja jo, kaip bendrovių akcininko, teisės gauti informaciją ir dalyvauti valdant įmonę pažeidimu, kuris, kaip reikėtų suprasti, visais atvejais akcininkui sukelia neigiamas pasekmes. Tačiau bylą nagrinėję teismai nenustatė ir prašyme dėl administracinių nusižengimų bylos atnaujinimo pareiškėjas taip pat nenurodė, kokios konkrečios žalingos teisinės pasekmės jam atsirado ir kuo tai pasireiškė. Priešingai, byloje nustatyta, kad nors V. Č., L. K. ir S. S. nusižengimai atitiko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau realių pasekmių nesukėlė. Dėl to teismai pagrįstai sprendė, kad tarp padaryto teisės pažeidimo bei siekiamo tikslo ir priemonių jam pasiekti bus teisinga pusiausvyra nepaskyrus V. Č., L. K. ir S. S. administracinių nuobaudų.

Darytina bendra išvada, kad pareiškėjo skundžiamų Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, dėl kurio šiuos sprendimus reikėtų naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas