S. O. pagal ANK 422 str. 5 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-36-628/2018

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00297-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. O. atstovo advokato Tomo Leščinsko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu S. O. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) 2017 m. birželio 14 d. nutarimu S. O. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 320 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trylikai mėnesių už tai, kad jis 2017 m. gegužės 12 d., apie 11.57 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę „Audi 80“ (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 0,44 prom. (įskaitant paklaidą – 0,42 prom.) neblaivumo laipsnis.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – paliktas galioti Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko 2017 m. birželio 14 d. nutarimas, kuriuo S. O. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 320 Eur dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trylikai mėnesių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. O. atstovo advokato T. Leščinsko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. O. atstovas advokatas T. Leščinskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ANK 422 straipsnio 5, 8 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punktą, numatantį galimybę asmeniui, nesutinkančiam su policijos atlikto tikrinimo rezultatais, savarankiškai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Apeliacinės instancijos teismas alkotesterio duomenims įvykio vietoje suteikė išskirtinę reikšmę, laikė juos patikimesniais už kraujo tyrimo rezultatus, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kada policijos pareigūnai baigė S. O. padaryto pažeidimo fiksavimą ir leido jam laisvai vykti iš įvykio vietos. Protokolo pildymo laikas (12.30 val.) nepatvirtina, kad nuo to momento baigėsi nusižengimo fiksavimo procesas ir S. O. galėjo savarankiškai vykti į gydymo įstaigą. S. O. į Šilutės ligoninę atvyko 13.30 val., t. y. po valandos, jei terminas skaičiuotinas nuo protokolo surašymo laiko. Vertindamas S. O. galimybes kiek įmanoma greičiau nuvykti į gydymo įstaigą, teismas neįvertino jo amžiaus (70 metų), to, kad prieš vykdamas jis turėjo susirasti, kas vairuos jo automobilį ir nuveš patikrinti blaivumo į Šilutės ligoninę. Todėl S. O. atvykimas iš Katyčių kaimo, nutolusio apie 30 km atstumu nuo Šilutės, į Šilutės ligoninę per vieną valandą yra pakankamai operatyvus. Tai, kad tikrinimas Šilutės ligoninėje nevyko sparčiai, nuo S. O. veiksmų nepriklausė. Be to, nutarime nurodyta, kad S. O. vairavo neblaivus 2017 m. gegužės 12 d. 11.30 val., protokolas už tai jam surašytas tik tos pačios dienos 12.30 val. Tai reiškia, kad policijos pareigūnai S. O. pažeidimą fiksavo ne mažiau kaip valandą. Teismas nevertino, dėl kokių priežasčių vyko delsimas, neatliko papildomo S. O. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti, visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsiliepimu į S. O. prašymą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius prašo S. O. atstovo T. Leščinsko prašymo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą. Atsiliepime nurodoma:

Administracinio nusižengimo byloje S. O. nurodė, kad nebuvo vartojęs alkoholio, pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2017 m. gegužės 12 d. 14.40 val. paimtas kraujas, jį ištyrus nustatyta, kad S. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taip pat medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 19 nurodyta, kad jo atvykimo laikas – 2017 m. gegužės 12 d. 13.30 val., apžiūra pradėta 2017 m. gegužės 12 d. 13.45 val. Medicinos įstaigoje S. O., nesutikusiam su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo tikrinimo rezultatais, kraujas buvo paimtas 2017 m. gegužės 12 d. 14.40 val., t. y. praėjus dviem valandoms ir keturiasdešimt trims minutėms nuo policijos atlikto neblaivumo tikrinimo, S. O. į medicinos įstaigą atvyko tik po vienos valandos, kai buvo baigti pildyti dokumentai, ir po vienos valandos trisdešimt trijų minučių po to, kai buvo nustatytas neblaivumas alkoholio matuokliu, nors galimybę atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą turėjo per 30 min. Atstumui nuo įvykio vietos iki VšĮ Šilutės ligoninės (trisdešimt kilometrų) įveikti reikia trisdešimties minučių, taigi S. O. galėjo į sveikatos priežiūros įstaigą atvykti ne 13.30, o 13.00 val., vadinasi, būtų praėjusi tik valanda nuo alkoholio kiekio matuokliu patikrinimo, taigi, nepažeidžiant Taisyklių.

Medicinos įstaigoje S. O. kraujas tirti nebuvo paimtas vos tik pradėjus asmens apžiūrą, t. y. 13.45 val. Kraują paėmus tik 14.40 val., lieka pagrįsta galimybė abejoti tyrimo objektyvumu. Be to, blaivumo testas buvo atliktas alkoholio kiekio matuokliu, laikantis jo naudojimosi instrukcijos. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to, asmuo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai reiškia, kad, praėjus tam tikram laiko tarpui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neatspindi to laipsnio, kuris buvo įvykio metu, S. O. administracinės bylos, išsiaiškinus visas nusižengimo aplinkybes ir nepažeidus nei materialiosios, nei proceso teisės nuostatų, atnaujinti nėra teisinio pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. O. atstovo advokato T. Leščinsko prašymas atmestinas.

Dėl S. O. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę teisinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis).

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas S. O. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas S. O. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2017 m. gegužės 29 d.). Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2014). Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai alkoholio matuokliu S. O. neblaivumą patikrino 2017 m. gegužės 12 d. 11.57 val., administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas 2017 m. gegužės 12 d. 12.30 val., taigi nepagrįsto delsimo, dėl kurio būtų pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai suvaržė administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui galimybę realizuoti savo procesinę teisę pačiam nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Taisyklių (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) 29 punkte nurodyta, jog su tikrinimo rezultatais nesutinkantis asmuo ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Taigi vienos valandos terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo administracinio protokolo surašymo procedūros pabaigos, o nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo, su kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko, momento. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams. Šiuo atveju nustatyta, jog net ir nesiimdamas papildomų priemonių per 2 val. 43 min. S. O. galėjo išblaivėti natūralių procesų organizme metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. O. nuvyko į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo 2017m. gegužės 12 d. 13.30 val., taigi praėjus įstatymo numatytam laikui. Pirminis ir kartotinis tyrimas alkotesteriu atliktas 13.44 val. ir 14.00 val., jo metu rezultatas buvo 0 prom. alkoholio koncentracijos iškvėptame ore, kraujas S. O. ištirti buvo paimtas 14.40 val. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kasacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria išvadai, kurią įvertinęs įrodymus, susijusius su S. O. neblaivumo nustatymo aplinkybėmis, padarė apeliacinės instancijos teismas, o būtent, kad įvykio metu S. O. buvo neblaivus. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Kasacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai įvertino apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai dėl to, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį (administracinio nusižengimo protokole nurodė nevartojęs, per apžiūrą sveikatos priežiūros įstaigoje teigė, kad yra išgėręs 0,5 litro 5 laipsnių stiprumo alaus, o skunde apylinkės teismui ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu teigė, kad alų gėrė įvykio išvakarėse), parodo, kad pažeidėjo pozicija dėl alkoholio vartojimo fakto nebuvo nuosekli. Tai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad policijos pareigūnų atlikto tyrimo metu nustatytas 0,44 prom. (0,42 prom. pritaikius paklaidą) neblaivumas buvo objektyviai nulemtas S. O. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi pareiškėjo prašyme aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, buvo teisingai įvertinti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo pripažintos įrodytomis faktinės pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. O. atstovo advokato Tomo Leščinsko prašymą atmesti. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė