Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir vaiko nuomonės išklausymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-241-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01466-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.9.2.3; 3.2.6.9.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams V. M. ir A. A. dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, pavardės pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo R. K., išvadą teikianti institucija byloje – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir vaiko nuomonės išklausymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas paskirti genominę ekspertizę nepilnamečio sūnaus A. A., gimusio 2004 m. duomenys neskelbtini, tėvystei nustatyti; nustačius, jog ieškovas yra nepilnamečio A. A. tėvas, pakoreguoti 2004 m. duomenys neskelbtini Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą, įrašant ieškovą kaip nepilnamečio A. A. tėvą ir pakeičiant nepilnamečio A. A. pavardę į K.; nepilnamečio A. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir nustatė, kad ieškovas A. K. yra A. A. tėvas, nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškovu, pakeitė 2004 m. duomenys neskelbtini Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro akto įrašą A. A. gimimo liudijime, įrašant ieškovą A. K. kaip nepilnamečio tėvą, tačiau ieškinio reikalavimą dėl A. A. pavardės pakeitimo atmetė. Sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą teismas atidėjo iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Teismas nustatė, kad gimus sūnui ieškovas Šiaurės Airijoje gyveno kartu su vaiko motina D. A., rūpinosi sūnumi. Tačiau 2007 m. D. A. kartu su vaiku grįžo į Lietuvą. Nuo to laiko ieškovas su sūnumi jokių santykių nepalaikė. 2016 m. liepos 31 d. D. A. mirė. A. A. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta D. A. draugo sesuo V. M. A. K., sužinojęs apie D. A. mirtį, susisiekė su A. A. globėja ir pranešė, kad ketina nustatyti vaiko tėvystę, rūpintis sūnumi ir pasiimti jį gyventi kartu su savimi į Šiaurės Airiją. V. M. su ieškiniu sutiko.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Šiaurės Airijoje gyvena kartu su sutuoktine R. K. ir nepilnamečiu sūnumi K., gimusiu 2008 m. duomenys neskelbtini. R. K. patikino, kad nori A. A. suteikti namus ir šilumą, juo rūpintis ir jį ugdyti. Taip pat nurodė, kad svarbu užmegzti ir palaikyti abiejų vaikų brolišką ryšį.

A. A. atstovaujantis advokatas nurodė sutinkąs, kad būtų nustatyta tėvystė, pakeistas įrašas gimimo liudijime, tačiau vaikas nori išsaugoti pavardę kaip motinos atminimą ir iki 16 m. likti gyventi kartu su globėja, su kuria jis jaučiasi saugiai ir gerai. A. A. nurodė, kad nori bendrauti su tėvu, nuvykti pas jį pasisvečiuoti, bet nuolat gyventi nenorįs, nes nemoka anglų kalbos, nenori keisti mokyklos, palikti draugų, be to, ryšiai su tėvu ir jo šeima tik pradeda formuotis.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad šiuo metu globėja vaiku rūpinasi tinkamai, jis jaučiasi mylimas ir reikalingas, tačiau, esant vaiko tėvui, jam turint geras gyvenimo ir ugdymo sąlygas bei norą auginti sūnų, nepilnametis turėtų augti tėvo šeimoje. Skyriaus nuomone, turėtų būti atsižvelgta į pedagoginės psichologinės tarnybos išvadą ir nustatytas pereinamasis laikotarpis sūnaus ir tėvo ryšiui atkurti vaikui artimoje ir pažįstamoje aplinkoje.

Teismas, vadovaudamasis gautu ekspertizės aktu, nustatė A. A. tėvystę ir ieškovą A. K. nurodė kaip nepilnamečio tėvą. Spręsdamas dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad A. A. įvardytos priežastys, dėl kurių jis nori toliau gyventi su globėja, yra baimė išvykti pas tėvą į nepažįstamą šalį, prarasti draugus, tačiau toks atsitraukimas ir nebendravimas gyvai su savo tėvu neužtikrintų vaiko interesų, o tik dar labiau atitolintų vaiko ir tėvo besiformuojantį ir besimezgantį bendravimo ryšį. Teismas, išklausęs vaiko nuomonę, sprendė, kad vaiko nenoras nuolat gyventi su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma. Bendravimas tik laiškais, internetu ir telefonu darytų itin didelę žalą vaiko interesams, nes tiesiogiai nebendraujant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšiai ilgainiui išvis nutrūktų, o skyrium gyvenantis tėvas neturėtų beveik jokios galimybės dalyvauti vaiko gyvenime ir jį auklėjant, kas iš esmės prilygtų vaiko atskyrimui nuo tėvo. Kadangi atkuriant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, šiuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą būtų sudėtinga.

Teismas nurodė, kad ieškovas A. K. stengiasi rasti bendrą kalbą su sūnumi, domisi jo laisvalaikiu, sveikata, mityba, mokslu, kiek įmanoma daugiau su juo bendrauja, supažindino jį su savo sutuoktine ir sūnumi K., esant galimybei grįždavo į Lietuvą su juo susitikti. Teismo nuomone, A. A. globėja turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti nepilnamečiam vaikui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu.

Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje Šiaurės Airijoje. Teismas sprendimo vykdymą atidėjo iki naujų mokslo metų pradžios, t. y. 2017 m. rugsėjo 1 d., ir įpareigojo globėją V. M. kartu su vaiku per šį terminą nuvykti pas ieškovą ir perduoti vaiką tėvui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo A. A. atstovo apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo šeima yra pasiruošusi priimti A. ir jam padėti priprasti prie naujos aplinkos, sukurti glaudų bendravimo ryšį, užtikrinti A. A. saugią ir stabilią gyvenimo ir mokymosi aplinką, sveikatos apsaugą bei vaiko interesus, tinkamus jo vystymuisi. Tuo tarpu sprendimas palikti vaiką laikinajai globėjai reikštų tolimesnį jo prigimtinės teisės į šeimos ryšius, teisės augti ir gyventi savo šeimoje ribojimą.

Kolegija sprendė, kad vaiko norui gyventi su globėja daro įtaką daugelis veiksnių ir šis noras yra paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, bet ne kitomis, išimtinai su buvimu pas globėją susijusiomis aplinkybėmis.

Kolegija teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki mokslo metų pabaigos, t. y. 2018 m. birželio 30 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą ir bylos dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai nepateikė jokių argumentų, dėl ko nepilnamečio vaiko A. A. noras toliau gyventi su globėja prieštarauja prioritetiniams vaiko interesams. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino ne tik su vaiko amžiumi susijusių aplinkybių, bet ir to, kodėl ieškovas aštuonerius metus nevykdė tėvo pareigų.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, nepilnamečio globėja V. M., netinkamai rūpintųsi vaiku, kad dabartinė vaiko aplinka jam būtų nesaugi ir būtų pakankamas pagrindas keisti šią vaikui stabilią aplinką, nepažeidžiant jo interesų.

Byloje nustatyta, kad A. A. geba išreikšti savo nuomonę ir jis kategoriškai atsisako vykti į Airiją net trumpam laikui, nes ši šalis jam svetima, tarp jo ir tėvo nėra susiformavęs glaudus bendravimo ryšys, jis nepažįsta tėvo šeimos, o globėją žino nuo mažens, yra prie jos pripratęs. Be to, A. A. labai išgyvena dėl motinos mirties, o negražūs tėvo atsiliepimai apie mirusią motiną jį skaudžiai žeidžia ir su tėvu jis bendrauja priverstinai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. K. prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ieškovas siekia ne pakeisti, o nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su juo ir jis, būdamas vaiku tėvas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas.

Bylą nagrinėjęs teismas išklausė vaiką, tačiau jo nuomonė buvo vertinama kitų vaiko interesams svarbių veiksnių kontekste. Reikšdamas savo norą gyventi kartu su globėja, vaikas nesuvokia, kad tėvas jam gali užtikrinti geresnes gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitas sąlygas. Vaikas, stokodamas gyvenimiškos patirties ar būdamas labai prisirišęs prie dabartinės gyvenamosios vietos bei globėjos, gali nesuvokti ateities perspektyvų ir todėl laikytis savo interesams prieštaraujančios pozicijos.

Bylą nagrinėjęs teismas tiesiogiai išklausė vaiką, pokalbio metu A. A. nurodė, kad nori bendrauti su tėvu, kad jam patiko tėvas ir jo šeima, kad norėtų vykti pas juos pasisvečiuoti, bet gyventi norėtų likti kartu su globėja, todėl kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai neišklausė vaiko, yra nepagrįsti.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į skyriaus ir pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas bei vaiko nuomonę atkurti vaiko ir tėvo ryšį palaipsniui. Kadangi vaikas turėtų gyventi su savo tėvu, buvo sudarytas individualus priemonių planas ryšiams sustiprinti, tačiau į šį procesą turėtų įsitraukti ne tik vaikas, jo globėja, bet ir tėvas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Byloje nustatyta, kad nepilnametis, kuriam dabar jau keturiolika metų, savo tėvo nematė ir su juo nebendravo aštuonerius metus. Be to, ieškovas nebuvo kreipęsis dėl tėvystės nustatymo, jo teigimu, dėl to, kad su tuo nesutiko vaiko motina. Šiai mirus, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo tėvystę ir nepilnamečio gyvenamąją vietą kartu su juo. Pažymėtina, kad jau beveik dvejus metus nepilnametis auga laikinosios globėjos, jo motinos sugyventinio sesers, namuose. Ši vaiku rūpinasi tinkamai. Taigi faktiškai nepilnametis turi glaudesnius ryšius su globėja nei su biologiniu tėvu, su kuriuo bendrauti pradėjo vos prieš dvejus metus, o ir bendravimas nėra labai intensyvus, nes tėvas su šeima gyvena Šiaurės Airijoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo bylose nurodo, kad valstybė turi pareigą imtis priemonių, kurios atkurtų tėvų ir vaikų santykius (EŽTT 2003 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Iglesias Gil ir A.U.I. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 56673/00). Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321-687/2016">3K-3-321-687/2016</a>).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas ir jo šeima turi tinkamas sąlygas pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, taip pat ieškovas yra motyvuotas padėti sūnui užaugti ir tapti savarankiškam. Ieškovą palaiko ir jo sutuoktinė. Taigi byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, dėl kurių nepilnametis negalėtų augti tėvo šeimoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsitraukimas ir nebendravimas gyvai su tėvu neužtikrintų vaiko interesų, o tik dar labiau atitolintų vaiko ir tėvo besiformuojantį ir besimezgantį bendravimo ryšį. Tuo tarpu tėviškų ryšių atkūrimas ir gyvenimas tėvo šeimoje galėtų turėti teigiamą poveikį tolesniam nepilnamečio vystymuisi ir brendimui.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovo argumentai, jog tėvas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis, šiuo atveju vaiko laikinąją globėją, atlikti savo kaip tėvo pareigas, yra pagrįsti. Tačiau, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, į tai, kad ieškovas dėl tėvystės nustatymo kreipėsi tik po dvylikos metų, kad ilgą laiką vaikas neturėjo kontakto su tėvu ir jį menkai pažįsta ir kad tėvas gyvena kitoje nei vaikas valstybėje, teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, turėjo išdėstyti tokio sprendimo įgyvendinimo tvarką ir nustatyti aiškiais priemones, visų pirma pareigas tėvui, kurios galėtų padėti greičiau atkurti tėvo ir vaiko ryšį ir sumažinti nepilnamečio baimes bei pasipriešinimą.

EŽTT, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra nurodęs, kad tėvo ir vaiko, kuris kurį laiką gyveno su kitu tėvu, ryšių atkūrimas negali būti įvykdytas nedelsiant ir gali reikalauti paruošiamųjų priemonių (žr. EŽTT 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Sylvester prieš Austriją, peticijų Nr. 36812/97 ir 40104/98, par. 58). Tokiais atvejais institucijų naudotų priemonių tinkamumas turi būti vertinamas pagal jų įgyvendinimo spartą, nes laikas gali turėti neatitaisomų padarinių vaiko ir tėvo, su kuriuo vaikas negyvena, santykiams (žr. EŽTT 2000 m. sausio 25 d. sprendimo byloje Ignaccolo-Zenide prieš Rumuniją, peticijos Nr. 31679/96, par. 102).

Nagrinėjamu atveju tiek psichologai, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai pažymėjo, kad vaikas turėtų būti integruojamas į tėvo šeimą, tačiau tai neturėtų būti daroma staiga. Nors teismų procesinių sprendimų, kuriais vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu, vykdymas ir buvo atidedamas, tačiau teismai nenustatė, kokių priemonių galėtų imtis suinteresuotos šalys, kad kiek galima greičiau būtų suformuotas saugus vaiko ir tėvo ryšys. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimo vykdymas atidedamas iki 2017 m. rugsėjo 1 d., įpareigojant vaiko laikinąją globėją kartu su vaiku nuvykti pas ieškovą ir perduoti vaiką tėvui. Apeliacinės instancijos teismas vykdymo terminą atidėjo iki 2018 m. birželio 30 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymo atidėjimas, kaip šiuo atveju iki mokslo metų pradžios ar pabaigos, nenustatant jokių kitų būtinų jo įgyvendinimui priemonių, nėra tinkamas materialiosios ir proceso teisės normų taikymas.

Nagrinėjamu atveju pats nepilnametis nurodė pagrindines priežastis, dėl ko jis nenori gyventi kartu su tėvu, t. y. netvirtas jo ir tėvo ryšys, mokyklos keitimas, atitolimas nuo draugų ir artimųjų (šiuo atveju globėjos ir jos brolio, motinos sugyventinio), kalbos nemokėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti šiuos vaiko argumentus ir nustatyti individualias priemones, pavyzdžiui, kad tėvas turėtų atvykti į Lietuvą ir praleisti kurį laiką kartu su vaiku Lietuvoje, kad turėtų pasikviesti vaiką atostogų į Šiaurės Airiją, kad turėtų vaikui padėti tobulinti užsienio kalbos žinias ir pan., kurių įgyvendinimas padėtų vaikui ir tėvui sukurti abipusį, lygiavertį, pagarbų santykį.

Tai, kad tėvas gyvena užsienyje ir jam yra sunku tiesiogiai bendrauti su sūnumi, nėra tinkama aplinkybė, pateisinanti neatsižvelgimą į vaiko nuomonę ir specialistų rekomendacijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimą, t. y. kad su vaiku bus bendraujama tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., bei norus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su tėvu formuojasi priklausomai nuo vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., taip pat nuo tėvo ir kitų susijusių asmenų elgesio, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo tvarkos nustatymo.

Kasaciniame skunde nepilnametis nurodo, kad tėvas neigiamai atsiliepia apie jo mirusią motiną, o tai jį skaudina ir žeidžia. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad vaikas, reikšdamas savo norą gyventi su globėja, nesuvokia, kad tėvas jam gali užtikrinti geresnes gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitas sąlygas, o vaiko laikinoji globėja vaikui skirtas lėšas galimai naudoja ne vaiko interesams tenkinti ir dėl to gali būti suinteresuota šios bylos baigtimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, kurį laiką auginęs vaiką, tačiau vėliau ilgą laiką nedalyvavęs jo gyvenime, siekdamas pelnyti nepilnamečio pasitikėjimą ir meilę, turėtų dėti didesnes pastangas ir vengti neigiamai atsiliepti apie mirusią berniuko motiną ir jo laikinąją globėją, kurios didžiąją jo sūnaus gyvenimo dalį juo rūpinosi, auklėjo jį ir ugdė. Teisėjų kolegijos nuomone, tik pagarbus tėvo elgesys gali padėti atkurti artimesnius jo ir sūnaus santykius.

Kaip pažymėta pirmiau, bylą nagrinėję teismai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, turėjo nustatyti tokio sprendimo įgyvendinimo tvarką. Teisėjų kolegija nurodo, kad, nustatant sprendimo įgyvendinimo tvarką, turi dalyvauti visos suinteresuotos šalys, t. y. vaikas, tėvas ir vaiko laikinoji globėja. Visiems turi būti paaiškinta, kad tolesnis sprendimo vykdymo vilkinimas iš esmės pažeidžia paties vaiko interesus, todėl yra būtina rasti visoms šalims priimtiniausius būdus ir priemones sprendimui įgyvendinti. Tuo atveju, jei tėvas ar laikinoji globėja, siekdami bendro tikslo, kategoriškai nesutinka bendradarbiauti tarpusavyje, vaiko teisių apsaugos specialistai turėtų svarstyti dėl tinkamo tėvų valdžios ar globėjos pareigų vykdymo.

Taip pat tokio pobūdžio bylas nagrinėjantys teismai turi atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko ryšys su globėjais gali būti pakankamai stiprus ir reikšmingas vaikui, todėl jo nutraukimas dėl to, kad vaikas grąžinamas jo biologiniams tėvams, gali sukelti vaikui sunkių išgyvenimų. Nors įstatymas įpareigoja užtikrinti vaiko ryšį tik su jo šeimos nariais, EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šeimos gyvenimas Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokius ryšius normaliai plėtoti (žr. EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimo byloje Marckx prieš Belgiją, peticijos Nr. 6833/74, par. 45). Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia (be kita ko), pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu), išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295-969/2016">3K-3-295-969/2016</a>, 19 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra būtina įvertinti, ar nepilnamečio ir jo laikinosios globėjos ryšys gali būti laikomas šeimos gyvenimu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Nors vien toks ryšio pobūdis ir nėra pakankamas pagrindas neperkelti vaiko pas tėvą, vis dėlto tokiu atveju turėtų būti sprendžiama dėl priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti vaikui svarbaus ryšio išsaugojimą ir palaikymą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turi augti tėvų šeimoje ir tik išimtiniais atvejais gali būti nuo jų atskirtas. Vaiko ir tėvų ryšys yra nuolatinis, tuo tarpu globa, nepriklausomai nuo jos rūšies, laikinoji ar nuolatinė, visada yra tik terminuota vaiko priežiūros forma, todėl pirmiausiai turi būti stengiamasi sukurti saugius nuolatinius vaiko ir tėvų ryšius. Tokios nuostatos laikosi ir EŽTT, nurodydamas, kad kiekviena laikinosios globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78).

Tam, kad sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtų sėkmingai įgyvendintas, geriausia, kai jam pritaria visos suinteresuotos šalys, o ypač vaikas. Tuo atveju, jei vaikas jam prieštarauja ar neturi aiškios pozicijos, suaugę asmenys, šiuo atveju tėvas, jo šeima, laikinoji globėja ir vaiko teisių apsaugos specialistai, turi vaikui tinkamai paaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija ir kodėl vaikui yra geresnis vienas ar kitas sprendimas. Taip pat turi būti nustatytas aiškus pereinamasis laikotarpis ir individualios priemonės geriausiam galimam rezultatui pasiekti. Kadangi ši byla jau nagrinėjama antrus metus ir sprendimo vykdymas buvo atidedamas du kartus, šiuo atveju turi būti nustatytas kiek galima trumpesnis, bet protingas pereinamasis laikotarpis iki kada vaikas turėtų persikelti pas tėvą.

Dėl vaiko nuomonės išklausymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo išklausytas vaikas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais, nes nepilnametis šiame procese buvo išklausytas tinkamai, t. y. jis buvo tiesiogiai išklausytas teismo posėdyje, jo nuomonės klausė vaiko teisių apsaugos specialistai ir psichologas, be to, jis teikia procesinius dokumentus, kuriuose išreiškia savo nuomonę nagrinėjamais klausimais. Kadangi teismai vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu, tačiau vaikas prieštarauja išvykimui, pagrindinė nagrinėjamu atveju sprendžiama problema yra ta, ar yra pagrindas neatsižvelgti į vaiko nuomonę.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose, EŽTT savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (žr., pvz., EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13).

EŽTT savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (žr. cituotą M. ir M. ir kt.). Vis dėlto vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje (EŽTT 2006 m. gegužės 9 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05) ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (pvz., 2013 m. kovo 7 d. sprendime byloje Raw and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11, EŽTT nurodė, kad nors taikant reglamentą „Briuselis II a“ vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir jos turi būti paisoma, tai nereiškia, kad vaiko prieštaravimas dėl grąžinimo yra pakankamas tam, kad teismas priimtų sprendimą atsisakyti grąžinti vaiką).

Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>).

Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-57/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-57/2007">3K-3-57/2007</a>).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu kito. Kaip matyti iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 5 d. išvados, berniukas nori bendrauti su tėvu, nuvykti pas jį pasisvečiuoti, tačiau nuolat gyventi nenori. Vaiko laikinoji globėja dėl gyvenamosios vietos nustatymo palieka nuspręsti vaikui. Atsiliepime į ieškinį nepilnametis jau nurodo, kad jis neprieštarauja, jog jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tačiau kategoriškai reikalauja, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta Lietuvoje. Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. gegužės 24 d. išvadoje nurodyta, kad berniukas kol kas nenori vykti gyventi pas tėtį, nes nemoka kalbos, pasikeistų jo mokykla, jis netektų savo geriausių draugų ir jam būtų labai sunku, kol susirastų kitus draugus. Taip pat nepilnametis nurodė bijąs vykti atostogauti pas tėvą, nes mano, kad šis gali jo neišleisti sugrįžti į Lietuvą. Taip pat berniukas nurodo, kad jam reikia daugiau laiko pažinti tėtį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepilnamečio laikinoji globėja su ieškiniu sutiko, o jo atstovas nurodė, kad berniukas vasaros laikotarpiu turėtų pagyventi su tėvu bei jo šeima, kad galėtų galutinai apsispręsti, ar nori likti nuolat gyventi kartu su tėvu. Tokią pat nuomonę byloje išsakė ir pats vaikas. Teismui nusprendus, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėčiu, nepilnametis pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė besilaikąs savo tvirtos pozicijos toliau likti gyventi su savo globėja jos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, nes jis nenori prarasti savo tėvynės Lietuvos. Tokius pat argumentus nepilnametis pateikia ir kasaciniame skunde.

Kaip nurodyta pirmiau, nepilnametis nereiškė kategoriško nesutikimo persikelti gyventi pas tėvą, tačiau nurodė aplinkybes, keliančias jam daugiausio nerimo, t. y. artimo kontakto su tėvu ir jo šeimos nariais stoka, kalbos nemokėjimas, baimė dėl mokyklos keitimo, draugų ir globėjos praradimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks vaiko prieštaravimas yra suprantamas, nes paauglystės amžiuje jam reikia mokytis atsiskirti nuo suaugusiųjų ir įgyti vis daugiau savarankiškumo, tačiau šiuo atveju, atvirkščiai, yra siekiama užmegzti jo prieraišumo ryšius su tėvu, jo sutuoktine ir jaunesniuoju broliu, o tai nepilnamečiui kelia baimę ir nepasitikėjimą. Tačiau, kaip pažymėta pirmiau, nagrinėjamu atveju pats vaikas davė nuorodas, kaip turėtų būti sprendžiamas jo perkėlimo pas tėvą klausimas, t. y. kokių priemonių turėtų imtis tėvas ir kiti susiję asmenys, kad būtų užmegztas saugus vaiko ir tėvo ryšys. Kadangi bylą nagrinėję teismai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, nenustatė tokio sprendimo įgyvendinimo tvarkos ir priemonių, kurios padėtų vaikui lengviau priimti aplinkos pasikeitimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog vaikas proceso metu buvo išklausytas tinkamai, į jo nuomonę nebuvo tinkamai atsižvelgta.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, nenustatė tokio sprendimo įgyvendinimo tvarkos, tinkamai neatsižvelgė į vaiko nuomonę ir kartu su vaiku, jo tėvu ir laikinąja globėja neparinko tinkamiausių priemonių sprendimui įvykdyti. Kaip pažymėta šios nutarties 33 punkte, teismas turi nustatyti protingą pereinamąjį laikotarpį ne atidėdamas sprendimo vykdymą, bet nustatydamas jo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis yra naikintina ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 12,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė