Dėl vadovo ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. e2S-1366-864/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13037-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.9

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo KESKO OYJ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės KESKO OYJ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei,,Penktoji projekto bendrovė“ ir uždarajai akcinei bendrovei,,Kesko Senukai Lithuania“ dėl vadovo ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys byloje – A. R., uždaroji akcinė bendrovė,,Energijos sklaida“ ir uždaroji akcinė bendrovė,,ZIP7“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovė Kesko OYJ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB),,Penktoji projekto bendrovė“ ir UAB,,Kesko Senukai Lithuania“, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ vadovo A. R. sprendimą balsuoti dėl UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ 2020 m. balandžio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ 2020 m. balandžio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo nuspręsta didinti UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ įstatinį kapitalą, išleidžiant 100 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir patvirtina nauja įstatų redakcija; 3) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ akcininkė, turinti 51 proc. šios įmonės akcijų. Ieškovės teigimu, UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ vadovo A. R. sprendimas balsuoti „už“ priimant UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ dukterinės bendrovės UAB „Penktoji projekto bendrovė“ 2020 m. balandžio 6 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimą ir pats UAB „Penktoji projekto bendrovė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo, be kita ko, buvo pritarta UAB „Penktoji projekto bendrovė“ įstatinio kapitalo didinimui yra neteisėti ir turi būti panaikinti, kaip prieštaraujantys UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ įstatams, imperatyvioms įstatymo normos ir protingumo bei sąžiningumo principams.

3. Atsakovės ir tretieji asmenys pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nurodė, kad ieškovė, UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ ir A. R. yra 2016 m. kovo 31 d. UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutarties šalys. Šios sutarties šalimi yra ir pati UAB,,Kesko Senukai Lithuania“. Ši sutartis detaliai reglamentuoja UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ vadovo A. R. ir bendrovės valdybos įgaliojimus. Jei, ieškovės manymu, A. R. viršijo savo įgaliojimus ir netinkamai atstovavo UAB,,Kesko Senukai Lithuania“, tai tarp ieškovės, UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ ir A. R. kilęs ginčas dėl atitinkamų 2016 m. kovo 31 d. UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo. Toks ginčas turi būti sprendžiamas ne teisme, o arbitraže pagal Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražinio instituto taisykles, kadangi UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutarties šalys sudarė arbitražinį susitarimą, įtvirtintą sutarties 15.2 ir 15.3 punktuose. Be to, ieškovė, kaip UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ akcininkė, sutiko, kad visi ginčai dėl UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ valdymo (įskaitant įstatinio kapitalo didinimą) būtų sprendžiami arbitraže pagal tas pačias Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražinio instituto taisykles.

4. Atsakovės ir tretieji asmenys taip pat prašė ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė, būdama UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutarties šalimi, neabejotinai žinojo ir apie UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų sutartį, tačiau šias reikšmingas aplinkybes nuslėpė pateikdama ieškinį, siekdama suklaidinti dėl kompetencijos nagrinėti ginčą. Tokie veiksmai laikytini akivaizdžiai neapgrįsto bylinėjimosi sukėlimo neturinčiame kompetencijos nagrinėti ginčo iš esmės teisme.

5. Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl jurisdikcijos, prašydama atmesti atsakovių ir trečiųjų asmenų prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nurodydama, kad ieškovė nėra ir niekada nebuvo UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų sutarties šalis, todėl joje įtvirtintas arbitražinis susitarimas nesaisto ieškovės. Aplinkybė, kad UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ akcininkai (įskaitant ieškovę ir A. R.) yra sudarę akcininkų sutartį nelemia šio konkretaus ginčo priskyrimo arbitražo kompetencijai, nes A. R. į bylą įtrauktas ne kaip UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ akcininkas, o kaip vadovas, kurio atsakomybei kilti gali turėti reikšmės šios bylos išsprendimo rezultatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovių ir trečiųjų asmenų prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu tenkino.

7. Teismas atsižvelgiant į bylos duomenis, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ vadovo A. R. sprendimą balsuoti visuotiniame UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų susirinkime ir patį UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ 2020 m. balandžio 6 d. visuotinį akcininkų sprendimą, kuriuo, be kita ko, nutarta padidinti įstatinį UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ kapitalą. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė, ginčydama šiuos sprendimus, įrodinėja, kad A. R., balsuodamas UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ vardu visuotiniame UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų susirinkime, veikė neturėdamas tam įgaliojimų (neturėdamas UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ valdybos pritarimo), tokiu būdu pažeisdamas UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ įstatus ir netinkamai atstovaudamas bendrovę UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų susirinkime, dėl ko 2020 m. balandžio 6 d. akcininkų susirinkimas priimtas neturint reikiamo kvorumo, be to, ieškovės teigimu, A. R. supainiojo asmeninius ir UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ interesus.

8. Pagal pateiktus įrodymus ir paaiškinimus teismas sprendė, kad ieškinyje keliami klausimai patenka į 2016 m. kovo 31 d. UAB,,Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutartį, kurioje yra įtvirtintas arbitražinis susitarimas. Jeigu šalys susitaria dėl tarpusavio ginčo perdavimo nagrinėti arbitražui, galioja ginčo arbitruotinumo prezumpcija. Kol ši prezumpcija nėra paneigiama, laikoma, kad ginčas yra arbitruotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMwLTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-330-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-330-969/2018">e3K-3-330-969/2018</a>). Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad teisės aktai draustų tokio pobūdžio ginčą, koks yra kilęs nagrinėjamoje byloje, nagrinėti arbitraže.

9. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus dėl jurisdikcijos, sprendė, kad ieškovė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškė nepiktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinio padavimas teismui buvo nulemtas jos pozicijos, kad ginčas patenka į teismo jurisdikciją, o ne siekio nuslėpti akcininkų sutartis, kuriose įtvirtinta arbitražinė išlyga, ir sąmoningai reikšti ieškinį teismui, kuris neturi kompetencijos jo nagrinėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Ieškovė KESKO OYJ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – atsakovių ir trečiųjų asmenų prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu - atmesti.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra sudaryto arbitražinio susitarimo, kurio pagrindu konkretūs ieškiniu teismui perduoti nagrinėti reikalavimai galėtų būti sprendžiami arbitraže.

12. Paaiškina, kad tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiųjų asmenų nėra sudaryto arbitražinio susitarimo, nes ieškovė nėra UAB „Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų sutarties (ir joje numatyto arbitražinio susitarimo) šalimi; o UAB „Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutartyje numatyto arbitražinio susitarimo šalimi nėra UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovas, todėl A. R., kaip vienasmenis UAB „Kesko Senukai Lithuania“ valdymo organas, nėra sudaręs jokio arbitražinio susitarimo nei su ieškove, nei su atsakove ar trečiaisiais asmenimis. Arbitražiniai susitarimai, numatyti akcininkų sutartyse, sudarytos tarp UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir tarp UAB „Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų, iš esmės skiriasi ir yra nesuderinami tarpusavyje, dėl ko KESKO OYJ net teoriškai (jei būtų saistoma arbitražinių susitarimų) neturėtų pagrindo inicijuoti arbitražo proceso, į kurį būtų įtraukti visi tokiame procese turintys dalyvauti asmenys. Pavyzdžiui, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutartyje numatyta arbitražo vieta yra Stokholmas, Švedija, o UAB „Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų sutartyje – Helsinkis, Suomija. Arbitražo vieta yra vienas esminių arbitražinio susitarimo elementų, nes ji lemia ginčo arbitruotinumui, arbitražo procesui ir arbitražo sprendimo skundimui taikomą teisę.

13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nusprendė, kad ieškiniu inicijuotas ginčas patenka į akcininkų sutartyse numatytus arbitražinius susitarimus.

14. Paaiškina, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje yra kilęs ginčas ne dėl UAB „Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutartyje, o UAB „Kesko Senukai Lithuania“ įstatuose bei teisės aktuose numatytų UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo ir valdybos kompetencijos bei įgaliojimų pažeidimo. Kadangi KESKO OYJ ieškinio dalyku yra juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimas negaliojančiais dėl prieštaravimo teisės aktams ir steigimo dokumentams, o ne akcininkų sutarčių pažeidimai, tokie pažeidimai ir nėra šio ginčo dalykas, o ieškiniu reiškiami reikalavimai nepatenka į arbitražinių susitarimų taikymo sritį. Taip pat, akcininkų sutartyse nėra numatyta, kad ginčai, kylantys dėl UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir (ar) UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ valdymo organų sprendimų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms ir (ar) bendrovių steigimo dokumentams (be kita ko, įstatams), yra nagrinėjami arbitraže. Tokio susitarimo nenumato UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir (ar) UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ įstatai.

15. Atsakovės ir tretieji asmenys atsiliepimu prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, kad klausimai, kurie keliami ieškinyje, yra detaliai reglamentuoti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutartimi ir UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų sutartimi, kuriose numatytas arbitražinis susitarimas dėl visų iš minėtų sutarčių kylančių ir su jomis susijusių ginčų, todėl ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ akcininkų sutartis ir UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų sutartis numato vieningą arbitražinį susitarimą, kuris galioja tiek KESKO OYJ, tiek atsakovėms ir tretiesiems asmenims. Arbitražinis susitarimas taip pat galioja fiziniam asmeniui A. R. kaip UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovui ir akcininkui. Ieškiniu keliami klausimai patenka į arbitražinį susitarimą ir pagal Lietuvos įstatymus gali būti sprendžiami arbitraže, nepaisant to, kad KESKO OYJ ieškinyje remiasi imperatyvių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų ir UAB „Kesko Senukai Lithuania“ įstatų pažeidimu. Svarbu, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų sudarytas arbitražinis susitarimas yra plataus pobūdžio, apimantis visus iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB,,Penktoji projekto bendrovė“ akcininkų sutarčių kylančius ginčus ir visus su jomis susijusius ginčus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d., kuria buvo tenkintas atsakovių ir trečiųjų asmenų prašymas ir ieškinys paliktas nenagrinėtu.

19. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atskirajame skunde keliami klausimai dėl arbitražinio susitarimo turinio, taip pat teismo, gavusio ieškinį, dėl kuriame išdėstyto ginčo galbūt sudarytas arbitražinis susitarimas, atliekamų procesinių veiksmų esmės ir ribų.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Taigi teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas galioja, ir atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą. Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo metu teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428-690/2016">3K-3-428-690/2016</a>, 41–42 punktai).

21. Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-34-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-34-219/2017">e3K-3-34-219/2017</a>, 27 punktas).

22. Pažymėtina, jog šalys gali savo nuožiūra parinkti norimą taisyklių sistemą tam, kad ji geriausiai atitiktų jų poreikius. Šalys, sudarydamos arbitražinius susitarimus, įgyvendina sutarčių laisvės ir dispozityvumo principus. Taigi jos, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, turi teisę ir galimybę savo sutartinius santykius, įskaitant ginčų sprendimo būdą, pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama – šalys yra laisvos pritaikyti arbitražinį susitarimą konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų šalių teisinių santykių poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY1LTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-365-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-365-969/2016">e3K-3-365-969/2016</a>, 38 punktas). Įgyvendindamos šią teisę, šalys turi laikytis teisės aktų reikalavimų.

23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl šalių arbitražinio susitarimo egzistavimo padarė formaliai vertindamas bylos raštinius įrodymas ir neturėdamas visos informacijos, kadangi :

23.1. pirma, byloje pateikti atsakovių nurodyti arbitražiniai susitarimai, kurie, kaip jos teigia, yra privalomi ir ieškovui, į valstybinę kalbą išversti tik selektyviai, pasirenkant atskiras jų nuostatas. Neturint pilnų akcininkų susitarimų tekstų, vertinti susitarimų turinį sistemiškai bei daryti išvadas apie susitarimų (ne)buvimą bei jų apimtį nėra galimybės. Juolab, kad ieškovas kaip vieną iš atskirojo skundo argumentų ir nurodo, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai nepatenka arbitražinių susitarimų turinį bei taikymo sritį;

23.2. antra, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas yra UAB „Kesko Senukai Lithuania“ akcininkas šiuo metu. Tačiau jis teigia nesantis atsakovių nurodytų akcininkų sutarčių dalyvis. Pareiga įrodyti, kad yra priešingai, kaip teigia atsakovės, tenka pačioms atsakovėms (CPK 178 straipsnis). Ieškovo dalyvavimas akcininkų sutartyje nėra akivaizdus – 2016 m. kovo 31 d. Akcininkų sutartį sudarė bendrovė „Rautekesko Ltd“, bendrovei „Kesko Corporation“ pilnai priklausanti dukterinė įmonė, UAB „R investicija“, A. R., UAB „Senukų prekybos centras“. Pastarojo įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai parodo, kad tai yra atsakovė UAB „Kesko senukai Lithuania“. Tačiau bendrovės „Rautekesko Ltd“ ir ieškovo sąsajumą kolegija stebi tik atlikusi ieškovo paiešką tinklapyje https://e-justice.europa.eu, kur skelbiama „Kesko Oyj (pagrindinis pavadinimas)“, o „Rautakesko (antrinis pavadinimas)“, kas neduoda pagrindo spręsti ar įvyko akcijų perleidimas, ar kitokiu būdu naujas akcininkas perėmė teises ir pareigas. Kolegijos nuomone, išvadai, kad ieškovas yra/nėra arbitražinių susitarimų dalyvis, byloje trūksta duomenų.

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovas yra arbitražinių susitarimų dalyvis bei, kad susitarimų turinys apima pareikšto ieškinio ribas, padarė nevisapusiškai ištyręs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes. Dėl to, skundžiama nutartis naikintina, perduodant spręsti šalių ginčo (ne)priskirtinumo arbitražui klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r ė :

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo2020 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti spręsti šalių ginčo (ne)priskirtinumo arbitražui klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo

Teisėjai Ramunė Mikonienė

Asta Pikelienė

Laima Ribokaitė