Administracinė byla Nr. eI2-1433-1064/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01086-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 10.6
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. O. (Y. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja J. O. (Y. O.) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23TR321 (toliau – ir Sprendimas1) ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 10K-1939 (toliau – ir Sprendimas2).
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento (duomenys neskelbtini) dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dekretas) pareiškėjai suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Šio Dekreto 2 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos piliete tampa tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Nurodo, kad 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėja el. paštu gavo atsakovo Sprendimą1, kad jai neleidžiama prisiekti, nes pareiškėja nepateikė įrodymų apie Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą. Pareiškėja Sprendimą1 apskundė Migracijos departamento direktorei, prašydama jai taikyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 23 straipsnio 9 dalyje ir 37 straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis ir pripažinti, kad: prisiekti Lietuvos Respublikai terminą ji praleido dėl ypač svarbių priežasčių; Baltarusijos Respublikoje nustatytos pilietybės atsisakymo procedūros neatitinka protingumo kriterijų.
Pareiškėja nurodo, kad Sprendimu2 jos skundas buvo netenkintas, nurodant, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus ir laikant, jog kreipimasis į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas nekelia grėsmės pareiškėjos saugumui.
Pareiškėjos teigimu, ji dirbo tarptautinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) Minske, o po masinių 2020 m. protestų prieš Baltarusijos Respublikos politinį režimą užsiimdavo dingusių Bendrovės darbuotojų ir kitų protestuotojų paieška; vedė sulaikytųjų, jų suėmimų, smurto ir dėl to hospitalizavimo atvejų statistiką; teikė sulaikytų asmenų šeimoms finansinę, teisinę, medicininę ir psichologinę pagalbą; padėdavo išsilaisvinusiems saugiai išvykti iš Baltarusijos, o Bendrovės darbuotojams – persikelti į naujai įsteigtą biurą Varšuvoje; prasidėjus kratoms Bendrovės padaliniuose Baltarusijoje užkirsdavo kelią techninės įrangos konfiskavimui bei programavimo duomenų neteisėtam pasisavinimui. Nurodo, kad pareiškėjos kuruojami labdaros projektai buvo nukreipti padėti politiniams kaliniams ir paremti demokratines jėgas Baltarusijoje. Juos vykdydama pareiškėja aktyviai reiškėsi socialiniuose tinkluose, tačiau prieš bėgdama iš Baltarusijos įrašus buvo priversta panaikinti dėl rizikos, kad nebus išleista už valstybės ribų, todėl rašytiniais įrodymais neįmanoma pagrįsti, jog sugrįžimas į Baltarusiją ne tik kelia grėsmę jos saugumui, bet ir galimybei po sugrįžimo pakartotinai išvykti iš šalies.
Pareiškėjos teigimu, vykdydama pirmiau nurodytą veiklą ji turėjo pagrindą manyti, kad jai irgi bus taikomos sankcijos, todėl paslapčia 2021 m. spalio 1 d. per Stambulą paliko šalį ir laikinai įsikūrė Varšuvoje, kur buvo perkeltas Bendrovės biuras. Lenkijoje jai 2023 m. lapkričio 2 d. suteiktas laikinas leidimas gyventi. Nurodo, kad dėl administracinio persekiojimo ar neprocesinių represijų baimės ji sugrįžti į Baltarusiją negali net trumpam laikotarpiui; kad neplanuoja ten gyventi, socialinių ryšių su gimtąja šalimi nepalaiko – turi giminių Lietuvoje, kur siekia įsikurti (su šeima) ateityje. Nurodo, kad šiuo metu gyvena su ukrainiečių kilmės Baltarusijos piliečiu, augina jo mažametę dukrą, savanoriauja Ukrainos labui: po karo pradžios jų nuomojame bute Varšuvoje gyveno iki 10 humanitarinių pabėgėlių iš šios šalies. Nurodo, kad jos vyras dirba gerai apmokamą darbą, todėl šeimoje nuspręsta nekeisti gyvenamosios vietos iki pareiškėja taps Lietuvos piliete.
Pareiškėja nurodo, kad dar gyvendama Baltarusijoje 2021 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą Lietuvos ambasadai Minske dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, o 2022 m. sausio 27 d. pagal gyvenamosios vietos registravimo adresą gavo atsiųstą Pilietybės reikalų komisijos raštą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, iš kurio turinio jai tapo žinoma, kad asmuo per 2 metus privalo prisiekti ir atsisakyti kitos turimos valstybės pilietybės. Nurodo, kad atsakymus į paklausimus gavo 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. vasario 21 d., o 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo karas, kurio pirmaisiais mėnesiais buvo sudėtinga tvarkyti biurokratinius reikalus, Baltarusijos Respublikos konsulatų Lenkijoje darbas tuo metu buvo paralyžiuotas, nebuvo įmanoma užsirašyti į priėmimą; po karo pradžios pareiškėja aktyviai savanoriavo Varšuvoje ir jos šeimos nuomojamame bute gyveno karo pabėgėliai iš Ukrainos su vaikais; prasidėjus karui, jos vyras buvo priverstas savo vaiką (iš pirmosios santuokos) vežti iš Ukrainos į Lenkiją, o tai reikalavo daug laiko, pastangų ir nervinės įtampos, todėl prašymą leisti prisiekti pareiškėja pateikė tik 2022 m. liepos 4 d. Vilniuje. Nurodo, kad Baltarusijos Respublikos konsulinei tarnybai ir atsakovui pateikė rašytinį pareiškimą dėl Baltarusijos pilietybės atsisakymo. Pareiškėjos teigimu, jai kyla rizika tapti asmeniu be pilietybės, nes 2023 m. birželio 1 d. ir 2023 m. birželio 13 d. vizitų į Baltarusijos Respublikos konsulatą Balstogėje metu ji nurodė pradėjusi Baltarusijos pilietybės atsisakymo procedūrą. Paaiškina, kad konsulinėms tarnyboms sabotuojant išvykusių piliečių aptarnavimą, neįmanoma gauti tikslios informacijos apie procedūrų, susijusių su pilietybės atsisakymu, vykdymą, o grįžti į Baltarusiją pareiškėja nebegali dėl grėsmės saugumui.
Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, jog Lietuvos valstybė nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų teisėtais yra laikytina visiems žinoma faktu, todėl kyla klausimas, ar gali būti laikomas teisėtu Baltarusijos Respublikos įstatymas, kurį savo parašu 2023 m. sausio 5 d. patvirtino neteisėtas Baltarusijos prezidentas. Jos vertinimu, šio neteisėto įstatymo nuostatos negali daryti įtakos lietuvių kilmės asmenų, siekiančių tapti Lietuvos piliečiais, teisinei padėčiai.
Pareiškėjos teigimu, iš jos reikalaujama sugrįžti į registracijos vietą Minske ir pakeisti turimą asmens dokumentą į kitokios serijos (tinkamo gyventi užsienyje) pasą, tačiau, tikėtina, kad ji yra įtraukta į represinių tarnybų profilaktinę įskaitą, galbūt turi administracinių nuobaudų, todėl įvažiavusi į Baltarusiją išvykti nebegalės. Pareiškėjos nuomone, Baltarusijos Respublikos pareigūnų reiškiami reikalavimai atvykti į tarnybą Minske ir išsiregistruoti, pakeisti vidinį pasą į išduodamą gyvenantiems užsienyje, po to prisiregistruoti BR konsulate Varšuvoje, kur įsirašyti į laukiančių eilę; prižiūrint diplomatiniam pareigūnui, ranka surašyti prašymą dėl pilietybės atsisakymo; prašymą adresuoti asmeniui, kuris Baltarusijos prezidentu nelaikomas net Lietuvos valstybės, po to laukti atsisakymo arba apskritai prarasti galimybę fiziškai išvykti iš Baltarusijos negali būti laikomi protingais.
Pareiškėjos vertinimu, terminas prisiekti Lietuvos Respublikai buvo praleistas dėl ypač svarbių priežasčių, nes raštą, kuriame išsamiai išdėstyti argumentai netaikyti jai reikalavimo pridėti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą bei paaiškinamos su Baltarusijos pilietybės atsisakymo procesu susijusios aplinkybės, pareiškėja atsakovui pateikė 2022 m. liepos 4 d, o kitą dieną asmeniškai apsilankiusi Migracijos departamento padalinyje Alytuje įteikė atsakovui notarės patvirtintą pareiškimo dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo ir pageidavimo prisiekti Lietuvos Respublikai, originalą, kuriuo įsipareigojo per įmanomai protingą terminą informuoti kompetentingas Baltarusijos Respublikos institucijas apie įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę, atitinkamai pateikiant Lietuvos institucijoms dokumentus, patvirtinančius kitos valstybės pilietybės netekimą. Tarp pareiškėjos ir Migracijos departamento vyko susirašinėjimas. 2023 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėja antrą kartą apsilankė Migracijos departamento padalinyje Alytuje, kur asmeniškai paaiškino susiklosčiusią situaciją, tačiau Migracijos departamento atstovė tik išreiškė viltį, kad ateityje situacija pasikeis į geresnę pusę, bet priešingai nei imperatyviai numatyta Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761 (toliau – ir Aprašas) 48 ir 50-51 punktuose, jokių veiksmų nesiėmė.
Pareiškėjo teigimu, ji 2023 m. gruodžio 15 d. gavo Sprendimą1 neleisti prisiekti, tačiau atsakovas nesilaikė Aprašo 36.2., 48.2., 51-53 punktuose nustatytos tvarkos. Aprašo 36.2. punkte nurodyta, kad reikalavimas pridėti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais, t. y., kai kitos valstybės teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Nurodo, kad pareiškimą atsakovui pirmą kartą pateikė 2022 m. liepos 4 d., o atsakovas sprendimą priėmė pažeidęs Aprašo 48 punkte nustatytą 2 mėn. terminą 2023 m. gruodžio 15 d., t. y. iki Dekreto galiojimo termino pabaigos likus kelioms dienoms.
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad jis, vertindamas, ar Baltarusijos Respublikos teisėje egzistuoja pilietybės atsisakymo procedūra, nustatė, jog pagal Baltarusijos Respublikos 2002 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. 136-3 „Apie Baltarusijos Respublikos pilietybę“ 17 straipsnį, Baltarusijos Respublikos pilietybė panaikinama: 1) jeigu asmuo netenka Baltarusijos Respublikos pilietybės; 2) jeigu asmuo atsisako Baltarusijos Respublikos pilietybės. Šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų, turi teisę kreiptis dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo teikiamas BaltarusijosRespublikos kompetentingai įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo nuolat gyvena užsienio valstybėje, prašymas pateikiamas konsulinei įstaigai užsienyje. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo išnagrinėjamas per 6 mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos.
Nurodo, kad Pilietybės įstatymas ne tik suteikia teisę kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, bet ir nustato imperatyvią pareigą laikytis Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo tvarkos, todėl pareiškėja, norėdama tapti Lietuvos Respublikos piliete, privalėjo laikytis imperatyvių Pilietybės įstatymų nuostatų ir atsisakyti turimos valstybės pilietybės. Pabrėžia, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas neužkerta jai kelio kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo iš naujo.
Atsakovo teigimu, pareiškėjos atveju taikytina Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra buvo nustatyta dar 2002 m. priimtu įstatymu ir 2023 m. keičiama nebuvo, todėl argumentai dėl A. Lukašenkos neteisėtumo nėra reikšmingi.
Pažymi, kad pareiškėjos nurodytas įstatymo apie Baltarusijos Respublikos pilietybę 20 straipsnis neužkirto jai kelio iki 2023 m. gruodžio 23 d. atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės, nes Lietuvos Respublikos pilietybė jai buvo suteikta Lietuvos Respublikos Prezidento dar (duomenys neskelbtini) dekretu. Migracijos departamento vertinimu, vien deklaratyvūs teiginiai, kad kažkokios teisės aktų nuostatos, pareiškėjos vertinimu, neatitinka protingumo kriterijų, kai ji net nepateikia įrodymų, kad tos nuostatos jai yra taikomos, nesudaro pagrindo teigti, kad Baltarusijos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys pilietybės atsisakymo procedūrą, apskritai neatitinka protingumo kriterijų. Atkreipia dėmesį į tai, kad kiti pareiškėjos skunde nurodyti teisės aktai pilietybės atsisakymo procedūrų nereglamentuoja, todėl nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad visi pareiškėjos skundo teiginiai, neva Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra yra neprotinga, paremti išimtinai pareiškėjos subjektyvia nuomone, o ne objektyviais duomenimis ar įrodymais. Nurodo, kad pareiškėja nepateikia įrodymų, jog ji bandė pasinaudoti konsulate prašymų dėl pilietybės atsisakymo pateikimo tvarka, nustatyta Baltarusijos Respublikos teisės aktuose, taip pat nepateikė įrodymų, kad negali grįžti į Baltarusijos Respubliką ir ten inicijuoti pilietybės atsisakymo procedūros. Atsakovo vertinimu, vien tik pareiškėjos nenoras atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės teisės aktuose nustatyta tvarka negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad ši tvarka neatitinka protingumo kriterijų. Pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į Baltarusijos Respublikos konsulatą dėl paso galiojimo pratęsimo, tačiau nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl negalėjo kreiptis į kitas kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nėra vienintelė Baltarusijos Respublikos pilietė, kuriai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, taikant reikalavimą atsisakyti turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės, kiti Baltarusijos Respublikos piliečiai sėkmingai inicijuoja Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūras ir, atsisakius turimos pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai. Pažymi, kad pareiškėja prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai pateikė tik 2022 m. liepos 4 d. (t. y., praėjus daugiau nei pusei metų po dekreto įsigaliojimo) ir kartu su šiuo prašymu iškart pateikė pareiškimą, kad, jos nuomone, Baltarusijos Respublikos teisėje egzistuojanti pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, nors, kaip pati nurodo skunde, į Baltarusijos Respublikos konsulatą Lenkijoje ji kreipėsi tik 2023 m. birželio 1 d.
Atsakovo vertinimu, toks elgesys atskleidžia pareiškėjos siekį tapti Lietuvos Respublikos piliete, išlaikant ir neatsisakant Baltarusijos Respublikos pilietybės.
Atsakovas nurodo, kad jis buvo sustabdęs pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, nes pareiškėja nepateikė visų dokumentų, būtinų prašymo išnagrinėjimui. Nors prašymo išnagrinėjimo terminas buvo sustabdytas iki 2023 m. lapkričio 1 d., Migracijos departamentas dar turėjo išnagrinėti pareiškėjos pateiktus dokumentus ir įvertinti, ar jai gali būti leista prisiekti, neatsisakius turimos valstybės pilietybės. Pareiškėjai buvo suteikta pakankamai laiko papildomiems dokumentams pateikti, tačiau nei vienas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nepatvirtino, kad ji kreipėsi į savo pilietybės valstybės kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo, todėl pareiškėja terminą priesaikai praleido ne dėl Migracijos departamento neveikimo ar vilkinimo priimti sprendimus, o dėl savo paties neveikimo.
k o n s t a t u o j a :
Byloje sprendžiamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23TR321 ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 10K-1939 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančio medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Dekretu pareiškėjai suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Dekrete nurodyta, kad pilietės teises, laisves ir pareigas pareiškėja įgyja prisiekusi Lietuvos Respublikai.
Pareiškėjai 2022 m. sausio 2 d. raštu buvo išsiųstas Dekretas ir paaiškinta, kad ji turi prisiekti Lietuvos Respublikai per 2 metus nuo Dekreto įsigaliojimo; taip pat nurodyta, kad prisiekti Lietuvos Respublikai bus galima tik atsisakius kitos valstybės pilietybės.
Pareiškėja su 2022 m. liepos 4 d.; 2022 m. gegužės 4d.; 2023 m. rugpjūčio 9 d.; 2023 m. lapkričio 28 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. paaiškinimais kreipėsi į Migracijos departamentą, nurodydama, jog ji telefonu kreipėsi į Baltarusijos Respublikos konsulatą Lenkijoje dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo, tačiau jai buvo paaiškinta, jog šią procedūrą reikia atlikti Baltarusijos teritorijoje; pareiškėja pageidavo prisiekti Lietuvos Respublikai ir tik tada pradėti Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūrą.
Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė Sprendimą1, neleisti pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai, nes ji nepateikė įrodymų apie Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą. Sprendime1 taip pat nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjos atveju atitinka protingumo kriterijus, o pareiškėjos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad ji negali kreiptis į kompetentingas Baltarusijos Respublikos institucijas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo dėl to, kad šis veiksmas kelia grėsmę jos saugumui, nėra pagrįsti dokumentais. Migracijos departamentas darė išvadą, pareiškėjai buvo nustatytas protingas terminas, per kurį pareiškėja galėjo atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės ir pateikti Migracijos departamentui tai patvirtinančius dokumentus arba imtis aktyvių veiksmų, siekdama inicijuoti Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą.
Sprendime2 buvo pakartota išvada, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjos atveju atitinka protingumo kriterijus, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos dokumentais, informacija iš viešų šaltinių, kitais įrodymais, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti išvada, kad kreipimasis į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas kelia grėsmę pareiškėjos saugumui. Pažymėta, kad pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas prisiekti Lietuvos Respublikai pareiškėja privalėjo iki (duomenys neskelbtini), tačiau iki šio termino pareiškėja Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje minimo motyvuoto prašymo ir patvirtinančių dokumentų nepateikėte, o Pilietybės įstatyme neįtvirtinta galimybė šį terminą atnaujinti.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu1 ir Sprendimu2, kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų. To paties straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo.
Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis teisinis reglamentavimas suponuoja pareigą per nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, kad asmuo atsisakė kitos valstybės pilietybės, o ši pareiga galėtų būti paneigta, jeigu kitos valstybės teisėje nenustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros arba procedūros neatitinka protingumo kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMDQ3LTU1Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2047-556/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2047-556/2025">A-2047-556/2025</a>).
Nagrinėjamu atveju esminiai pareiškėjos argumentai dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūrų protingumo yra susiję su aplinkybe, kad Baltarusijos prezidentas yra neteisėtas valstybės vadovas, todėl jo pasirašyti su pilietybės netekimu susiję teisės aktai yra taip pat neteisėti; kad dėl užsitęsusių procedūrų konsulinėse įstaigose pareiškėja negalėjo per 2 metų terminą suspėti atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės; kad siekdama atsisakyti pilietybės pareiškėja privalėjo grįžti į Baltarusijos Respubliką, tačiau to negalėjo padaryti dėl saugumo.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėja per nustatytą laiką neatsisakė Baltarusijos pilietybės; taip pat kad Baltarusijos Respublikos teisėje yra apibrėžta pilietybės atsisakymo procedūra, pagal kurią Baltarusijos Respublikos pilietybė panaikinama: 1) jeigu asmuo netenka Baltarusijos Respublikos pilietybės; 2) jeigu asmuo atsisako Baltarusijos Respublikos pilietybės; kad Baltarusijos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų, turi teisę kreiptis dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo teikiamas Baltarusijos Respublikos kompetentingai įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo nuolat gyvena užsienio valstybėje, prašymas pateikiamas konsulinei įstaigai užsienyje. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo išnagrinėjamas per 6 mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartas ir ginčijamuose Sprendimuose nurodytas Baltarusijos Respublikoje ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas ir jame įtvirtinta pilietybės netekimo procedūra, pagal kurią asmuo turi pateikti prašymą dėl pilietybės atsisakymo pagal savo gyvenamąją vietą, arba konsulinei įstaigai užsienyje (jeigu gyvena užsienyje), o prašymo nagrinėjimo laikas 6 mėn., pati savaime negali būti laikoma neprotinga, nes joje nėra elementų ar reikalavimų, kurie būtų neįgyvendinami ar patys savaime būtų nepriimtini.
Nors pareiškėja nurodo, kad Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka yra neteisėtas valstybės vadovas, todėl jo pasirašyti 2023 m. su pilietybės netekimu susiję teisės aktai yra neteisėti, atitinkamai, pilietybės atsisakymo procedūros negali būti pripažįstamos protingomis, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjai buvo taikytinos 2023 m. priimtos įstatymo nuostatos, todėl šie argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėja ėmėsi nors kokių aktyvių veiksmų dėl Baltarusijos pilietybės atsisakymo. Nors pareiškėja atsakovui periodiškai teikė paaiškinimus, tačiau nei iš jų, nei iš byloje esančių duomenų nematyti, kad pareiškėja atliko realius su pilietybės atsisakymu susijusius veiksmus. Priešingai, pareiškėja 2022 m. liepos 4 d. paaiškinime Migracijos departamentui nurodo, kad ji nenori atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės dėl teisinio saugumo, t. y., ji siekia išvengti situacijos, kuomet ji negautų visų Lietuvos pilietės teisių, laisvių ir pareigų, o Baltarusijos Respublikos pilietybės jau būtų atsisakiusi. Kitaip tariant, pareiškėjos valia ir veiksmai buvo nukreipti į tai, kad ji pirmiausia taptų Lietuvos Respublikos piliete, o tik tada galbūt siektų atsisakyti Baltarusijos pilietybės. Toks pareiškėjos noras išlaikyti dvigubą pilietybę (visam ar tam tikram laikui) neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo ir negali būti laikomas teisiškai pagrįstu; tuo pačiu, jis atskleidžia tik pačios pareiškėjos subjektyvų situacijos suvokimą, o ne objektyvias kliūtis, trukdančias atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjos teiginiai dėl užsitęsusių pilietybės atsisakymo procedūrų konsulinėse įstaigose, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja pilietybės atsisakymo procedūros nėra pradėjusi, todėl vien jos hipotetiniai pasvarstymai, kad ji nebūtų spėjusi tai padaryti per 2 metų terminą, negali būti laikomi pakankamais konstatuoti, kad terminą prisiekti Lietuvos Respublikai ji praleido dėl ypač svarbių priežasčių. Taigi, Pilietybės įstatyme nustatytą 2 metų laikotarpį pareiškėja praleido ne dėl objektyvių kliūčių, nepriklausiusių nuo jos valios, o dėl savo sąmoningo neveikimo nepradedant pilietybės atsisakymo procedūros.
Vertindama pareiškėjos teiginius, kad ji negalėjo dėl pilietybės atsisakymo procedūrų vykti į Baltarusijos Respubliką, nes tai gali kelti grėsmę jos saugumui, teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, šie teiginiai (nei dėl galimo persekiojimo, nei dėl pačios pareiškėjos vykdytos veiklos) nėra pagrįsti jokiais įrodymais, jų pareiškėja nenurodė savo pirminiuose raštuose, skirtuose Migracijos departamentui; kita vertus, pareiškėja nepridėjo įrodymų, kad ji negalėjo pasinaudoti pilietybės atsisakymo procedūra, prašymą pateikdama konsulinei įstaigai užsienyje.
Priešingai, kaip matyti iš pačios pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimo Migracijos departamentui, Balstogėje esančiame konsulate buvo pratęstas jos paso galiojimas, ir konsulinis pareigūnas, pareiškėjai užklausus dėl pilietybės atsisakymo procedūros, ne atsisakė pareiškėjos prašymą priimti, o tik informavo apie galimą ilgą tokių prašymų nagrinėjimo laiką. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad jai buvo reikalinga vykti į Baltarusiją, yra paneigti pačios pareiškėjos paaiškinimais, pateiktais Migracijos departamentui.
Teismas pakartotinai pažymi, kad tiek pareiškėjos paaiškinimai Migracijos departamentui, tiek faktas, kad jai konsulinis darbuotojas pratęsė Baltarusijos Respublikos paso galiojimą iki 2025 m. rugsėjo 16 d., pakonsultuodamas pareiškėją dėl bendros pilietybės atsisakymo procedūros, jei pareiškėja tokia procedūra naudotųsi, suponuoja išvadą, kad pareiškėja pilietybės atsisakymo procedūros apskritai neiniciavo; ji patvirtino siekusi pirmiau gauti Lietuvos Respublikos pilietybę ir tik po to (galbūt) atsisakyti Baltarusijos Respublikos, siekdama jos įsivaizduojamo teisinio saugumo, susijusio su jos kaip pilietybę turinčio asmens apsauga, o ne su saugumu, susijusiu su jos galimo politinio persekiojimo grėsme.
Apibendrindama teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad su pilietybės atsisakymo procedūra susijusi pareiškėjos nurodoma baimė dėl jos saugumo, yra pagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie jai galinčia kilti grėsmę Baltarusijoje, bei į tai, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą bei į konsulinio pareigūno suteiktą informaciją pareiškėja turėjo galimybę prašymą pateikti konsulinei įstaigai, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad buvo reikalaujama pareiškėjos sugrįžti į jog gyvenamosios registracijos vietą Minske ir (ar) kad tai galėtų kelti grėsmę.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos subjektyvūs pasvarstymai, kad ji rizikuoja tapti asmeniu be pilietybės, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Migracijos departamento sprendimų teisėtumo, nes jais nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos Baltarusijos Respublikos pilietybės. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina galiojantis teisinis reglamentavimas, pagal kurį prieš prisiekiant Lietuvos Respublikai turi būti atsisakyta kitos valstybės pilietybės, savaime nereiškia, kad pareiškėjos teisės yra pažeidžiamos. Pareiškėjai vykdant įstatymo reikalavimus, t. y. atsisakius Baltarusijos Respublikos pilietybės bei prisiekus Lietuvos Respublikai, ji būtų įgijusi visas Lietuvos Respublikos pilietės teises, todėl pasvarstymai dėl teisinio nesaugumo ir (ar) rizikos tapti asmeniu be pilietybės, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.
Vertindama pareiškėjos teiginius, kad Migracijos departamentas uždelsė jos prašymo nagrinėjimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką procedūrinių terminų pažeidimas pats savaime nėra pakankamas sprendimo neteisėtumui konstatuoti. Iš bylos medžiagos matyti, jog Migracijos departamentas teikė periodinius atsakymus į pareiškėjos paklausimus, priimdamas skundžiamus sprendimus įvertino pareiškėjos jam pateiktus argumentus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos ir (ar) toks pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Priešingai, iš Sprendimų turinio ir bylos medžiagos matyti, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos argumentus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes Sprendimui1 ir Sprendimui2 priimti, sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti, atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjos pateikti argumentai nepaneigia Sprendimu1 ir Sprendimu2 padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo, todėl jie paliktini nepakeisti, o pareiškėjos skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pareiškėjos skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos J. O. (Y. O.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Sigita Fomičiova
